Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

2014-02-11 · Civilinė byla Nr. 2-419-647/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-02-11
Bylos Nr.
2-419-647/2014
Teisminio proceso Nr.
2-52-3-02751-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Alfredas Juknevičius
Pareiškėjas
S. L.
Suinteresuotas asmuo
Vilniaus rajono
Advokatai
Aleksandras Kočegarovas
Kategorijos
  • 34.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-419-647/2014Teisminio proceso Nr. 2-52-3-02751-2013-3Procesinio sprendimo kategorija: 34.1.; 34.7.; 113.1.; 114.1.; 114.11.; 116.1.; 116.4.; 128.2.
SPRENDIMASLietuvos Respublikos Vardu2014 m. vasario 11 d.Vilnius
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėjas Alfredas Juknevičius,sekretoriaujant Vaivai Liaubienei,dalyvaujant pareiškėjos S. L. atstovui advokatui Aleksandrui Kočegarovui,vertėjai Alicijai Stančinskai,

teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos S. L. pareiškimą, suinteresuoti asmenys Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuras, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėja S. L. į teismo posėdį neatvyko, ją atstovauja advokatas Aleksandras Kočegarovas. Iš pateikto pareiškimo matyti, kad prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, J. J. palikimo priėmimo ir nuosavybės teisių į jį įforminimo tikslu, kad, J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė savo motinos J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) (mirusios (duomenys neskelbtini)) palikimą, namą esantį adresu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pažymėtas plane (duomenys neskelbtini), ir pirtį, esančią tuo pačiu adresu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pradėjus jį faktiškai valdyti. Pareiškėjos atstovas advokatas Aleksandras Kočegarovas paaiškino, kad po J. J. mirties J. J. liko gyventi name ir jame gyvenimo iki savo mirties (duomenys neskelbtini) metais. Šias aplinkybes gali patvirtinti rašytiniai įrodymai ir liudytojai. J. J. po savo motinos mirties turtą valdė, gyveno vienas, jokių kitų įpėdinių nebuvo ir niekas kitas į turtą nepretendavo. Pareiškėja yra J. J. pusseserė, kitų giminių, kiek žinoma, J. J. neturėjo. Pareiškėja kreipėsi į notarų biurą ir išreiškė valią priimti palikimą. Kadangi yra garbaus amžiaus, namą padeda prižiūrėti jos sūnus, tvarkomasi name, tvarkoma aplinka. J. J. pastovaus darbo neturėjo. Pats namas pastatytas kaimo pakraštyje, netoli miško, buvo tvarkomas J. J. pastangomis, padėdavo draugai. Jis name gyveno, tai patvirtina seniūnijos pažyma. Name buvo likę J. J. daiktai, J. J. ją palaidojo. Pareiškėja S. L. ir J. J. nuolat bendraudavo.

Atsiliepimas

Suinteresuoto asmens Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos atstovas į teismo posėdį neatvyko. Iš pateiktame atsiliepime nurodė, kad teismui nustačius, kad J. J. po motinos mirties priėmė turtą pradėdamas faktiškai jį valdyti, neprieštaraus pareiškėjos reikalavimui. Prašė bylą nagrinėti nedalyvaujant atstovui.

Suinteresuoto asmens Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini) notarų biuro atstovas į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai.

Liudytojas P. A. paaiškino, kad su J. J. buvo pažįstami, žino, kad jis gyveno su savo motina, po jos mirties vienas rūpinosi likusiu turtu, brolių ir seserų neturėjo.

Liudytojas J. L. paaiškino, kad yra pareiškėjos sūnus, nurodė, kad jo senelė ir J. J. motina buvo seserys, jų namai yra netoliese, J. J. gyveno su savo motina. Po motinos mirties jis namuose tvarkėsi vienas, prižiūrėjo namą, gyvulius, brolių ir seserų neturėjo, jam mirus, jo laidotuvėmis rūpinosi pareiškėja.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad J. J. pažinojo, susipažino dirbdami, yra iš to paties kaimo. Bendraudavo darbe, po darbo. J. J. gyveno su savo motina. Po motinos mirties jis namuose tvarkėsi vienas, laikė karvę, kurią vėliau pardavė. Brolių ir seserų J. J. neturėjo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Iš 2013-09-03 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymų (b. l. 7-8) matyti, kad Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, Romos katalikų bažnyčių gimimo metrikų knygose yra įrašai apie J. ir A. B. dukterų J., gim. (duomenys neskelbtini), ir A., gim. (duomenys neskelbtini), krikštą. Iš 2013-01-30 Lietuvos valstybės istorijos archyvo pažymos (b. l. 10) matyti Vilniaus metropolijos kurijos archyviniame fonde, (duomenys neskelbtini) Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knygoje yra įrašas apie J. B., J., santuoką su B. J.. Lietuvos valstybės istorijos archyve taip pat yra įrašai apie tai, kad pakrikštyta A. B. duktė vardu S., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 46), o J. J. gimė (duomenys neskelbtini), jo motina nurodoma J. B. – J. (b. l. 51). Iš gimimo liudijimo (b. l. 11) matyti, kad B. J. ir J. B. turėjo sūnų J. J., gim. (duomenys neskelbtini). Iš mirties įrašų, mirties liudijimų (b. l. 12-13, 42, 49) matyti, kad J. J., gim. apie (duomenys neskelbtini) m., a. k. (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini), o J. J., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) mirė (duomenys neskelbtini). Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ojo notarų biuro 2013-03-26 pažymoje (b. l. 14) matyti, kad po J. J. mirties Vilniaus rajono (duomenys neskelbtini)-ame notarų biure paveldėjimo byla iki 2013-03-22 nebuvo pradėta. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo (b. l. 15-16) matyti, kad mirusiajai priklausė gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir pirtis, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažymų (b. l. 21, 43) matyti, kad pagal užrašus J. J. iki savo mirties gyveno su sūnumi J. J., (duomenys neskelbtini). Po motinos mirties J. J. šiuo adresu gyveno vienas.

Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 1 d. numatyta, jog kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Praleidus Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 3 d. nustatytą trijų mėnesių terminą, palikimo priėmimo faktą gali nustatyti tik teismas. Prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas gali sukelti teisines pasekmes, nes pareiškėja turi teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pareiškėja negali kitokia tvarka gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų, esant šiai sąlygai, juridinę reikšmę turintį faktą nustato teismas (LR CPK 445 str.).

Įvertinus rašytinius įrodymus, liudytojų nurodytas aplinkybes, nustatyta, kad pareiškėjos pusbrolis J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėjo motinos paliktą turtą valdyti, bei rūpintis juo kaip savo, ir taip palikimą priėmė. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas (CPK 444 str. 1 d., 2 d. 8 p., 445 str., 448 str.).

Teismo turėtos pašto išlaidos nepriteistinos, nes jos yra mažesnės už minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (CPK 88 str., 92 str., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270, 444 - 445 str.,

nusprendė:

Pareiškimą tenkinti.

Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. J., a. k. (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), po savo motinos J. J., a. k. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), priėmė jos palikimą, nuo atsiradimo dienos, faktiškai pradėdamas palikimą valdyti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Alfredas Juknevičius