Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Liudvinavičienės, Aleno Piesliako ir Nijolės Žimkienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. R. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendžio, kuriuo S. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, jam skirtas laisvės atėmimas 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Iš S. R., J. A., S. M. solidariai priteista K. J. 700 eurų turtinės žalos atlyginimas. Atmestas K. J. civilinio ieškinio reikalavimas dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis S. R. ginčija jam paskirtą bausmę, nurodydamas, jog ji per griežta. Be to, iš apeliacinio skundo turinio galima suprasti, kad nuteistasis be bausmės individualizavimo klausimo kelia kaltės klausimą. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus, visapusiškai juos įvertino ir pagrįstai konstatavo, kad S. R. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą. Nagrinėjimu atveju apylinkės teismas ištyrė visas bylai teisingai išspręsti reikšmingas aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatų, nurodė konkrečius motyvus dėl įrodymų vertinimo, o išvadas pagrindė surinktais bylos duomenimis. Nors nuteistasis ginčija jam paskirtą bausmę dėl padaryto sukčiavimo, tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, paskirta bausmė ir jos terminas yra teisinga, todėl jos švelninti ar keisti nėra pagrindo.

Dėl S. R. nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

5. Nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu kaltės nepripažino, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme parodymus duoti atsisakė. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme, nuteistasis tvirtina, kad pripažįsta faktą, jog paprašytas G. J. savo advokato numerio, jį gavo iš sugyventinės S. M. ir telefono numerį perdavė G. J.. Nors nuteistasis nurodo, jog apie daromą nusikaltimą nieko nežinojo ir neįtarė, tačiau tokią jo versiją teisėjų kolegija laiko gynybinio pobūdžio, be to, ją paneigia byloje esantys objektyvūs duomenys, tai yra, nukentėjusiojo K. J., liudytojo G. J. parodymai, asmens atpažinti pagal nuotrauką protokolas, apžiūros protokolas, mobilaus ryšio telefono numerio išklotinės, kiti byloje esantys duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais ir kurių visuma objektyviai pagrindžia nuteistojo S. R. kaltę bei atskleidžia pakankamai išsamų padaryto nusikaltimo vaizdą.

6. Pirmosios instancijos teismas apkaltinamąjį nuosprendį apelianto atžvilgiu pagrįstai grindė nukentėjusiojo nuosekliais parodymais. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis K. J. parodė, kad 2018 m. rugpjūčio 18 d. jam paskambino tėvas ir pasakė, kad kartu kalintis asmuo davė gero advokato kontaktus, nurodė telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Paskambinus minėtu numeriu, telefoną pakėlė moteris, kuri pasakė, kad advokatas jam perskambins. Jam paskambino advokatu K. B. prisistatęs asmuo, jo telefono Nr. (duomenys neskelbtini). Susitikus su minėtu asmeniu, šis pasakė, kad imsis nukentėjusiojo tėvo bylos, už tai gavo 700 eurų, kurių vėliau jam negrąžino (t. 1, b. l. 16, 20, 24). Nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtino pirmosios instancijos teisme (t. 3, b. l. 8-9). Liudytojas G. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad nuo 2017 m. rugsėjo 10 d. iki maždaug 2017 m. rugsėjo 28 d. buvo suimtas ir laikomas Lukiškių TI-K. Kameroje kartu su juo buvo S. R., kuris gavęs iš sutuoktinės S. M. advokato K. B. kontaktus, perdavė jam (t 1, b. l. 120). Liudytojas G. J. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2017 m. rugpjūčio mėnesį buvo Lukiškių tardymo izoliatoriuje. Buvo kameroje su S., kuris pasiūlė savo advokatą. S. pasakė, kad paims numerį iš žmonos S. Kitą dieną jam davė telefono numerį, kurį išsiuntė sūnui. Po ko sūnus pasakė, kad jį apgavo. Liudytojas parodė ir tai, kad jam S. R. sakė, jog minėtu numeriu gali atsiliepti advokato žmona (t. 2, b. l. 182-183). Iš tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. K. J. bendravo su abonentais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai. Numeris (duomenys neskelbtini) priklausė S. M., numeris (duomenys neskelbtini) priklausė J. A. (t. 1, b. l. 107-108). Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus–kalėjimo skambučių registro išrašų matyti, kad S. R. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. skambino ir bendravo su savo sugyventine S. M. tel. numeriu (duomenys neskelbtini) (t. 1, b. l. 114 – 115). Iš nuteistojo J. A. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų matyti, kad S., yra jo pusbrolio S. R. žmona. Ji atnešė jam telefoną ir pasakė, kad su juo nori pasikalbėti S., kuris tuo metu buvo Lukiškių kalėjime. Nuteistasis parodė, kad S. jo paprašė nueiti prie parduotuvės „Norfa“ ir iš asmens paimti pinigus bei lapą. Nuteistasis nurodė, kad iš nepažįstamo vyro paėmė 700 eurų ir popieriaus lapą (t.1, b. l. 130). Pirmosios instancijos teisme nuteistasis J. A. parodė, kad bendravo su S. M., bei tai, kad susitikus su asmeniu prie parduotuvės „Norfa“, jis padavė pinigus, sakė, jog pinigai yra už tėvą ar brolį advokatui (t. 2, b. l. 182). Iš asmens atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad liudytojas K. J. iš pateiktų nuotraukų atpažino J. A., kaip K. B. prisistačiusį vyrą (t. 1, b. l. 21-23). Iš apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta automobilių stovėjimo aikštelė šalia parduotuvės „Norfa“, Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje, kurioje K. J. kalbėjo su advokatu prisistačiusiu asmeniu (t. 1, b. l. 34-35).

7. Įvertinus išdėstytų duomenų visumą, teisėjų kolegijai abejonių dėl nuteistojo S. R. kaltės nėra. Nors apeliantas teigia, kad apie daromą nusikaltimą nieko nežinojo ir neįtarė, advokato numerį jam davė jo sutuoktinė, tačiau priešingai nei nurodo nuteistasis, aptarta įvykių seka leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis ne tik žinojo apie nusikaltimą, tačiau iš esmės buvo nusikaltimo iniciatorius. Kaip jau buvo minėta, nukentėjusysis K. J. parodė, kad jam tėvas perdavė tariamo advokato kontaktus – telefono Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuos gavo iš kartu kalinčio asmens. Liudytojas G. J. parodė, kad advokato numerį gavo iš S. R.. Bylos duomenimis nustatyta, kad telefono numeris (duomenys neskelbtini) priklausė S. M.. Iš tarnybinio pranešimo dėl išklotinių analizės matyti, kad laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki 2017 m. rugpjūčio 22 d. K. J. nurodytomis dienomis bendravo su abonentais (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), kurie priklauso išankstinio apmokėjimo paslaugai. Skambučių registrų išrašai iš Lukiškių TI-K patvirtina, kad S. R. laikotarpiu nuo 2017 m. rugpjūčio 1 d. iki 2017 m. rugpjūčio 30 d. daug kartų skambino ir bendravo su savo sutuoktine S. M. tel. numeriu (duomenys neskelbtini), todėl vien ši aplinkybė leidžia pagrįstai abejoti apelianto versija, kad jam nebuvo žinoma, jog duodamas neva advokato telefono numerį, jis duoda savo sugyventinės kontaktus. Tuo tarpu nukentėjusiojo mobilaus ryšio telefono numerio išklotinių analizė patvirtina, kad K. J., suklaidintas ir melagingai įtikintas, kad bendrauja su tariamu advokatu ir jo žmona, kaltinime nurodytu laikotarpiu bendravo su telefono abonentais, kuriais tuo metu naudojosi S. M., prisistačiusi advokato žmona, ir J. A., prisistatęs advokatu. Šiuo atveju nuteistasis S. R., perdavęs tariamą advokato telefoną, atliko veiksmus, kurie buvo reikalingi nusikalstamo tikslo įgyvendinimui, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.

8. Apelianto gynėja skundo nagrinėjimo metu nurodė, kad galimai pirmosios instancijos teismo posėdyje nebuvo ištirta bylos medžiaga, byloje nėra duomenų, ar gautas ikiteisminio tyrimo teisėjo sutikimas dėl nutarimo susipažinti su dokumentais (informacija). Skundo nagrinėjimo metu prokuroras pateikė duomenis, kad ikiteisminio tyrimo teisėjas sutiko su nutarimu susipažinti su dokumentais, gynėja šio argumento atsisakė, todėl teisėjų kolegija jo plačiau neanalizuoja. Susipažinus su pirmosios instancijos teismo 2018 m. rugsėjo 11 d. posėdžio garso įrašu, girdėti, kaip teismas išvardija ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme gautus bei prie bylos pridėtus dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti. Teisiamojo posėdžio garso įrašas yra sudedamoji teisiamojo posėdžio protokolo dalis ( BPK 261 straipsnio 3 dalis). Teisėjų kolegija vertina, kad, nors teisiamojo posėdžio protokole nėra konkrečiai nurodyti bylos lapai, išvardinti posėdžio metu, bylos dokumentai buvo ištirti, gynėjos argumentas nepasitvirtino. BPK 290 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įrodymų tyrimo teisme metu gali būti perklausomi ir peržiūrimi garso ar vaizdo įrašai, kurie buvo padaryti atliekant ikiteisminį tyrimą. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo posėdžio protokolo, vaizdo įrašai nebuvo peržiūrėti, teisėjų kolegija dėl šios aplinkybės proceso pažeidimo nenustato.

9. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas vertindamas įrodymus klaidų nepadarė, įrodymus vertino tiek kiekvieną atskirai, tiek kaip visumą kartu su kitais bylos duomenimis, todėl teisingai nustatė nusikaltimo padarymo faktines aplinkybes ir padarė pagrįstas išvadas dėl nuteistojo kaltės. Daryti priešingos išvados teisėjų kolegija nemato pagrindo.

Dėl bausmės nuteistajam S. R. individualizavimo

10. Apeliaciniame skunde nuteistasis S. R. nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas bausmę individualizavo tinkamai.

11. Sprendžiant klausimą dėl skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu nuteistajam paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

12. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, yra įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Sutinkamai su komentuojamo straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įvertina ir tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, detaliai išanalizuodamas kiekvienos aplinkybės (atsakomybę lengvinančios ar sunkinančios) reikšmę. Ir tik įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį bei tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojamą nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalys).

13. Be to, skirdamas bausmę, teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

14. Šiuo atveju, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam S. R., įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Apylinkės teismas S. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė. Teismas pagrįstai pripažino nuteistojo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, taip pat tai, kad nusikaltimą padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas). Skirdamas bausmę apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį – S. R. tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama prie nesunkių nusikaltimų kategorijos (BK 11 straipsnio 3 dalis). Be to teismas, paskirdamas bausmę, įvertino duomenis, apibūdinančius nuteistojo S. R. asmenybę. Teismas atsižvelgė į tai, kad apeliantas praeityje teistas, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 68), nedirbantis, nusikalto būdamas įkalintas. Šie nuteistąjį neigiamai charakterizuojantys duomenys formuoja teismo nuomonę apie nuteistojo asmenybę, leidžia daryti išvadą, kad teismų paskirtos bausmės už ankstesnius nusikaltimus jam neturėjo pakankamos įtakos, be to, nusikaltimą apeliantas padarė būdamas įkalinimo įstaigoje, kas rodo padidintą pavojingumą. Apylinkės teismas atsižvelgęs į visas aplinkybes sprendė, kad nuteistajam tinkamas realaus bausmės tikslų įgyvendinimas įmanomas kaltininkui skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant arčiau sankcijos vidurkio. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė yra teisinga, adekvati tiek nuteistojo asmenybei, tiek padarytai nusikalstamai veikai ir šioje situacijoje nelaikytina per griežta.

15. Atsižvelgiant išdėstytas aplinkybes, apeliacinis skundas atmetamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 3 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

nuteistojo S. R. apeliacinį skundą atmesti.