Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, Lietuvos Respublikos pilietis, romas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilnius, vidurinio išsilavinimo, vedęs, bedarbis, teistas:

1) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1997 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 234 straipsnio 1 dalį, 225 straipsnio 3 dalį - 4 metų laisvės atėmimo bausme; pritaikius amnestiją galutinė bausmė - 2 metai 8 mėnesiai laisvės atėmimo;

2) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 1998 m. balandžio 17 d. nuosprendžiu pagal BK 278 straipsnio 1 dalį - 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 12 000 Lt bauda;

3) Vilniaus rajono apylinkės teismo 2001 m. rugpjūčio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 273 straipsnio 2 dalį, 271 straipsnio 2 dalį - 4 metų 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme su 1 250 Lt bauda ir turto konfiskavimu 1 000 Lt sumai;

4) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį - 2 metų 3 mėnesių 21 dienos laisvės atėmimo bausme;

5) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. vasario 13 d. nusprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį - 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

6) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. kovo 29 d. nuosprendžiu pagal BK 186 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį - 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 10 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2006 m. kovo 29 d. ir 2005 m. spalio 24 d. nuosprendžius, ir paskirta subendrinta bausmė – 2 metai 5 mėnesiai 21 diena laisvės atėmimo;

7) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį - laisvės atėmimu 3 metams ir 10 mėnesių;

8) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. balandžio 23 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, 181 straipsnio 1 dalį - 2 metams ir 6 mėnesiams laisvės atėmimo. Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2007 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi subendrintos bausmės, paskirtos pagal 2007 m. balandžio 23 d. ir 2007 m. balandžio 4 d. nuosprendžius, ir nustatyta galutinė bausmė - 4 metai ir 10 mėnesių laisvės atėmimo;

9) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 8 mėnesiams;

10) Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 3 metams 11 mėnesių;

11) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 28 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

12) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 2 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto;

13) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal 281 straipsnio 7 dalį - 40 parų areštas;

14) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 2 d. baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį - 100 MGL (5000 Eur) dydžio bauda (vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 66 straipsniu įskaitytas sulaikymo laikas ir galutinė 98 MGL (4900 Eur) dydžio bauda);

15) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 22 d. nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį - laisvės atėmimu 9 mėnesiams, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį,

S. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Kauno r., Lietuvos Respublikos pilietė, romė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradinio išsilavinimo, netekėjusi, nedirbantis, teista:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugpjūčio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 6 mėnesiai laisvės atėmimo;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - 2 metai laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, teistumas neišnykęs, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį,

S. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) 1981 m. vasario 4 d., Rokiškyje, Lietuvos Respublikos pilietis, romas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, pradinio išsilavinimo, teistas:

1) 2000 m. vasario 28 d. pagal BK 118 straipsnio 4 dalį, 25 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 metams, 2001 m. vasario 9 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi nuosprendis pakeistas: veika perkvalifikuota į BK 118 straipsnio 3 dalį, paskirta 5 metų laisvės atėmimo bausmė, pritaikius 2000 m. balandžio 11 d. amnestijos įstatymą nuo bausmės atleistas;

2) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2009 m. lapkričio 13 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 1 dalį - 8 MGL dydžio (1040 Lt) bauda;

3) Vilniaus m. 3 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį - galutinė bausmė 3 metus 3 mėnesiai laisvės atėmimo su 8 MGL dydžio (1040 Lt) bauda;

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 21 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, BK 259 straipsnio 1 dalį - 2 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo, įskaitytas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2016 m. birželio 14 d. iki 2016 m. rugsėjo 14 d., nuo 2017 m. kovo 9 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. (nuosprendis neįsiteisėjęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

J. A., S. M. ir S. R. veikdami bendrininkų grupėje tyčia apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent - S. R., būdamas Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime, Lukiškių skg. 6, Vilniuje, nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2017 m. rugpjūčio 18 d., perdavė S. M. telefono numerį (duomenys neskelbtini) kitam suimtajam G. J., melagingai pastarajam nurodydamas neva telefono numeris priklauso advokato K. B. žmonai, žinodamas, kad šiuo numeriu naudojasi S. M., po ko G. J. pasitikėdamas S. R. duotais kontaktais juos perdavė savo sūnui K. J., nurodydamas tuo telefono numeriu susisiekti su minėtu advokatu, po ko 2017 m. rugpjūčio 18 d. 10.52 val. K. J.susisiekė telefono numeriu (duomenys neskelbtini) su S. M.kaip neva K. B. žmona, tiek su J. A., melagingai prisistačiusiu advokatu K. B., o 2017 m. rugpjūčio 21 d. šalia Dariaus ir Girėno g. 81, Vilniuje, sutarto susitikimo metu, apie 18.00 val. nukentėjusysis K. J.perdavė J. A. 700 eurų neva už tėvo gynybą, S. M. laukiant šalia esančios parduotuvės, po ko J. A. apgaule gautus pinigus netrukus perdavė S. M., tokiu būdu jie apgaule savo ir kitų naudai įgijo svetimą turtą – K. J. priklausančius 700 eurų, o J. A. tęsdamas nusikalstamą veiką siekdamas savo ir bendrininkų S. M. ir S. R. naudai apgaule įgyti iš K. J. dar pinigų neva už suteikiamas advokato paslaugas, susitarė 2017 m. rugpjūčio 22 d. susitikti prie Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Rinktinės g. 5, Vilniuje, kur apie 11.00 val. J. A. pareikalavo iš K. J. 1300 eurų, tačiau pastarajam nurodžius, kad tokios sumos pinigų negali duoti, nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių nepriklausančių nuo jo valios.

S. R. teisme atsisakė duoti parodymus.

S. M. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad jai paskambino S. R. ir pasakė, kad kažkam duos jos telefono numerį. Šis paprašė jos nueiti prie parduotuvės paimti pinigus ir dokumentus. Ji nuėjo. Atsižvelgiant į tai, kad pas juos moterims vienoms vaikščioti negalima, ji paprašė J. A. nueiti kartu. J. paėmė tuos pinigus, dokumentus ir padavė jai. S. R. pasakė, kad ji nuneštų viską prie pašto Naujininkuose, ten kažkas atvažiuos ir paims. Ji viską atidavė vyrui, kurio vardo nepamena. Po to bendravo su S. tik apie sūnų, daugiau apie nieką. Prieš paimant pinigus jai skambino iš kažkokio numerio, bet ji nekėlė, su nieko nešnekėjo. S. jai nurodė susitikimo vietą prie parduotuvės. S. paprašė pasikviesti J.. J. su S. nebendravo. Ji pasakė J., kad skambino S., kad pasakė nueiti paimti pinigus. J. jai atnešė kažkokį lapą ir 700 eurų. Tyrimo metu blogai jautėsi dėl nėštumo, todėl sakė kitaip.

J. A. teisme kaltės nepripažino ir parodė, kad S. paprašė kartu nueiti prie „N.“ parduotuvės. S. šios paprašė, kad ji nueitų paimti pinigus ir kažkokį nuosprendį ar kaltinamąjį aktą. Jis nuėjo, susitiko su žmogumi prie parduotuvės „N.“. S. nuėjo į parduotuvę. Jis paėmė 700 eurų, dokumentus ir padaviau S., kuri po to nuvažiavo į Naujininkus ir kažkam viską perdavė. Žmogus, kuris padavė pinigus, sakė, kad pinigai yra už tėvą ar brolį advokatui. Jis buvo dar su tuo asmeniu susitikęs. Jam reikėjo būti prokuratūroje. Tas žmogus paskambino jam ir pasakė, kad reikia susitikti, pakalbėti. Susitikus žmogus pasakė, kad šiam nieko nereikia, pasakė grąžinti pinigus. Jis pasakė, kad negali grąžinti, nes viską atidavė. Jis iš žmogaus jokių pinigų daugiau neprašė. S. atėjo ir jo paprašė nueiti paimti pinigus. Jis su S. tiesiogiai nebendravo, šis jam neskambino.

Iš Lietuvos Respublikos Generalinės prokuratūros rašto matyti, kad Lietuvos Respublikos Generalinė prokuratūra pateikė vaizdo įrašus su 2017 m. rugpjūčio 22 d. (nuo 10.00 val. iki 12.00 val.) administracinio prokuratūrų pastato vaizdo stebėjimo sistemos kameromis užfiksuota vaizdo medžiaga (t. 1, b. l. 45).

Iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo rašto matyti, kad G. J. nuo 2017 m. rugpjūčio 3 d., būdamas Lukiškių TI - K skambino B. U. ir K. J. (t. 1, b. l. 110 - 112).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnis numato baudžiamąją atsakomybę už sukčiavimą, kuriuo yra svetimo turto užvaldymas, teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba panaikinimas panaudojant apgaulę. Už sukčiavimą numatyta baudžiamoji atsakomybė apibrėžiama kaip asmens veiksmai apgaule įgyti arba užvaldyti svetimą turtą. Apgaulė suprantama, kaip objektyvios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje suformavimas, faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti savo turtu, perduoti savo turtą svetimam valdymui. Apgaulė sukčiaujant turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitiems asmenims. Turto savininkas gali būti klaidinamas įvairiais būdais. Apgaulei konstatuoti būtini trys požymiai: objektyviosios tiesos iškreipimas, tikslas suklaidinti ir kaltininko tyčia, t. y. suvokimas, jog jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Sukčiavimo objektu laikoma kiekvieno konkretaus asmens turtinių santykių visuma, kurią sudaro konkretaus asmens turima nuosavybė, turtinės teisės bei turtinio pobūdžio prievolės, kurias šias asmuo privalo vykdyti. Kaip vieną iš sukčiavimo dalyko požymių įstatymas įvardija svetimą turtą, kuris kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise, t. y. kaltininkas į nukentėjusiojo turtą neturi jokių objektyvių teise paremtų turtinių teisių ar turtinių reikalavimų. Sukčiaujant apgaulė naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas, turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir kurie, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti ir pan. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės išvengimu ar panaikinimu (dėl turto vertės, jo savybių, kaltininko asmenybės, jo įgaliojimų ar ketinimų ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K-7-27-746/2015). Viena apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais, giminystės ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais pagrindą pasitikėti kaltininku. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą ar turtinę teisę. Be to, apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-255/2012).

Teismas įvertinęs byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą nustatė ir pripažįsta, kad J. A., S. M. ir S. R. neteisėta veika ir kaltė padarius sukčiavimo nusikaltimą yra visiškai įrodyta. Tokia išvada patvirtina tarpusavyje atitinkančių ir jua minėtų įrodymus visumą, jų sugretinimas reikšmingoms išvadoms pagrįsti.

Kaltinamieji J. A. ir S. M. teisme kaltės nepripažino, S. R. teisme atsisakė duoti parodymus, tačiau tyrimo metu taip kaltę neigė. Vertindamas tokią kaltinamųjų poziciją ir duotus teismas nustatė, kad jie neatitinka kitų bylos duomenų, taip pat faktinėmis aplinkybėmis neatitinka tarpusavyje. Dėl to teismas atmeta kaltinamųjų parodymus kaip prieštaraujančius kitų duomenų visumai ir juos vertina kaip siekimą išvengti gresiančios atsakomybės.

Teismas neturi pagrindo netikėti šiais tarpusavyje atitinkančiais duomenimis, kurie patvirtina neteisėtus kaltinamųjų veiksmus ir apgaulę neteisėtai bendrais veiksmais užvaldant svetimą turtą, t. y. nukentėjusiojo pinigus. Nustatyta tiesa patvirtina, kad S. R. melagingai kaip neva advokato ar jo žmonos kontaktus perdavė telefono numerį, kuriuo paskambinus S. M. melagingai prisistatė tariamo advokato žmona, vėliau susitikimų metu J. A. melagingai prisistatė kaip neva advokatas – taip visi kaltinamieji bendrais veiksmais melagingai įtikinę nukentėjusįjį tikrovės neatitinkančiais faktais ir piktnaudžiaudami šio pasitikėjimu, suvokdami savo neteisėtus veiksmus ir galimas pasekmes, t. y. veikdami tyčia, neteisėtai užvaldė svetimą turtą, t. y. nukentėjusiojo 700 eurų.

S. R., S. M. ir J. A. atliko veiksmus, kurie buvo reikalingi nusikalstamo tikslo įgyvendinimui. Kiekvieno jų dalyvavimas ir veikimas atitinka bendrininkavimo turinį, kiekvienas jų objektyviais veiksmais realizavo apgaulės turinį, dėl ko atitinka nusikaltimo vykdytojų kaip bendrininkų rūšį. Teismas įvertinęs visų jų kaltės formą, objektyviai atliktus veiksmus ir visų jų panaudotą apgaulę, kilusias pasekmes ir neteisėtai užvaldyto turto dydį, kuris viršija 5 MGL, bet nesiekia didelės vertės – pripažįsta kaltinamųjų veiką kaip atitinkančią sukčiavimo nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje.

J. A., S. M. ir S. R. Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje negydyti (t. 2, b. l. 8, 42, 73). S. M. Vilniaus priklausomybės ligų centre į narkologinę įskaitą neįrašyta (t. 2, b. l. 43), J. A., S. M. ir S. R. Všį Vilniaus miesto psichikos sveikatos centre nesigydė (t. 2, b. l. 9, 44, 74). Remiantis šiais duomenimis teismas pripažįsta, kad J. A., S. M. ir S. R. yra pakaltinami ir būdami įstatymo numatyto amžiaus pagrįstai kaip subjektai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

Teismas nenustatė J. A., S. M. ir S. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Kaltinamųjų atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis teismas pripažįsta tai, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkų grupėje, taip pat tai, kad nusikaltimą padarė asmenys, kurie yra recidyvistai.

Pagrindų atleisti J. A., S. M. ar S. R. nuo baudžiamosios atsakomybės išnagrinėjus bylą neatsirado. Dėl to skirdamas bausmę kiekvienam kaltininkui teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, asmenų kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, nusikalstama veika padarytą žalą, nusikaltimo baigtumą.

J. A. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikalstamą veiką, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Nusikaltimas padarytas siekiant turtinės naudos, t. y. savanaudiškais tikslais. J. A. praeityje teistas, nusikalto būdamas teistas 11 kartų, teistumui neišnykus, šiuo metu jis teistas 15 kartų. J. A. taip pat baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 1–2), nedirbantis, darbo biržoje neregistruotas, teisme kaltę neigė. Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir kaltininko polinkį nepaklusti teisės normų reikalavimams, teismas siekdamas tinkamo ir realaus bausmės tikslų įgyvendinimo skiria sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą – kurios terminą nustato artimą sankcijos vidurkiui.

Paskirtą bausmę J. A. teismas vadovaudmasis baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis bendrina su kitomis bausmėmis, kurios paskirtos teismų sprendimais, priimtais po šios nusikalstamos veikos padarymo, tokiu būdu pagal minėto įstatymo nuostatas įskaitydamas visiškai ar iš dalies atliktų bausmių dalį.

S. M. padarė tyčinį nesunkių nusikaltimų, veikė savanaudiškais tikslais, būdama praeityje teista du kartus, per bausmės vykdymo atidėjimo terminą. S. M. bausta administracine tvarka (t. 2 b. l. 37), nedirbanti, kaltės nepripažino, teismas nustatė dvi jos atsakomybę sunkinančias aplinkybes. Įvertinus šias reikšmingas aplinkybes teismas mato pagrindą kaltininkei skirti sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatant artimą sankcijos vidurkiui.

Kartu teismas įvertina tai, kad S. M. nusikalto paskatinta kito kaltinamojo, yra nedirbanti, nes augina tris nepilnamečius vaikus (t. 2, b. l. 39), turi pastovią gyvenamąją vietą ir vykdo jai kitu nuosprendžiu skirtus įpareigojimus. Tokios aplinkybės leidžia teismui pripažinti, kad paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai gali būti įgyvendinti be realaus jos atlikimo, bausmės vykdymą atidedant maksimaliam terminui ir skiriant įpareigojimus, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį, priverstų nuteistąją tinkamai kontroliuoti savo elgesį ateityje.

S. R. veikdamas tiesiogine tyčia padarė nusikaltimą, kuris priskiriamas nesunkių veikų kategorijai. S. R. praeityje teistas, baustas administracine tvarka (t. 2 b. l. 68), nedirbantis, nusikalto būdamas įkalintas, tuo įrodydamas savo padidintą pavojingumą. S. R. buvo ne tik veikos vykdytojas, bet ir nusikaltimo iniciatorius, nustatytos dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Įvertinus visą tai teismas pripažįsta, kad tinkamas realaus bausmės tikslų įgyvendinimas įmanomas kaltininkui skiriant laisvės atėmimo bausmę, jos terminą nustatant arčiau sankcijos vidurkio. Pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymo teismas nenustatė.

K. J. tyrimo metu pareiškė 1000 Eur civilinį ieškinį, dėl 700 Eur turtinės ir 300 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b. l. 27).

Teismas nustatė ir pripažįsta, kad nurodytas padarytos turtinės žalos dydis yra pagrįstas nukentėjusiojo parodymais tyrimo metu ir teisme, teisėtas ir įrodytas. Kaltinamieji pripažinti kaltais dėl 700 eurų neteisėto užvaldymo, dėl to padaryta turtinė žala akivaizdžiai susijusi su neteisėtais kaltinamųjų veiksmais ir turi būti atlyginta. Atsižvelgiant į tai teismas K. J. reikalavimą dėl turtinės žalos patenkina visiškai, jo naudai priteisdamas visa prašomą sumą solidariai iš visų bendrai nusikaltimą įvykdžiusių asmenų.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Visais atvejais neturtinės žalos turinys, pagrindas ir dydis turi būti ne deklaruojami, bet įrodyti pagrįstais duomenimis.

Teismas nustatė, kad šiuo konkrečiu atveju dėl padaryto nusikaltimo nukentėjusysis nei sveikatos sutrikimo, nei kokių kilusių liekamųjų reiškinių nepatyrė. Nukentėjusysis dėl veikos patyrė tik nepatogumus, kurie nebuvo išskirtiniai savo pobūdžiu ar turiniu. Dalį neturtinės žalos ieškovas grindė kaip patirtą turtinę žalą dėl priverstinių kelionės išlaidų ikiteisminio tyrimo metu. Toks reikalavimas negali būti tenkinamas neturtinės žalos pavidalu. Tuo tarpu kiti patirti nepatogumai buvo iš dalies sąlygoti ir paties nukentėjusiojo perdėtu patiklumu, nesistengiant ir net nebandant įsitikinti tariamo advokato tapatybe. Teismas nenustatė sąlygų ir pagrindų, leidžiančių nukrypti nuo suformuotos ir imperatyvios teismų praktikos, kurioje eiliniai nepatogumai nepateikiant įrodymų dėl įprasto gyvenimo būdo sąlygų pakeitimo nepripažįstami neturtinės žalos turiniu. Atsižvelgiant į įstatymu reglamentuotą neturtinės žalos turinį, kitas jau minėtas ir reikšmingas aplinkybes, įvertinus tik ieškovo nurodytas aplinkybes neteikiant kitų įrodymų, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus teismas pripažįsta, kad ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas ir negali būti tenkinamas.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje esantys daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti teisme - kompaktiniai diskai ir USB - paliktini saugoti kartu su baudžiamąja byla.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 298, 301 - 305, 307 straipsniais teismas

nusprendė:

J. A. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 3 dalimi, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinus su bausmėmis, paskirtomis 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, 2018 m. gegužės 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu ir 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu - J. A. skirti galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių su 98 MGL (4900 EUR) dydžio bauda.

Laisvės atėmimo bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 9 dalimi į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti iki šio nuosprendžio vykdymo pradžios visiškai arba iš dalies atliktą bausmę pagal 2017 m. lapkričio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį, 2018 m. kovo 9 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir 2018 m. gegužės 22 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po ko panaikinti.

S. M. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinus su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 1 d. nuosprendžiu skirta ir neatlikta bausme galutinę bausmę S. M. skirti laisvės atėmimą 2 (dvejus) metus 8 (aštuonis) mėnesius laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu paskirtosios laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams, įpareigojant S. M. per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję su darbu, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, taip pat auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, juos išlaikyti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 339 straipsniu bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki bausmės vykdymo pradžios.

S. R. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalį ir skirti laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams.

Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Iš J. A., S. M. ir S. R. solidariai priteisti K. J. 700 eurų turtinės žalos atlyginimą.

Atmesti K. J. civilinio ieškinio reikalavimą dėl 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo.

Nuosprendžiui įsiteisėjus kompaktinius diskus ir USB palikti saugoti su bylos medžiaga.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.