Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Diana Labokaitė, sekretoriaujant Eglei Šiugždinytei, dalyvaujant ieškovui A. P., jo atstovei advokatei D. V. ir advokatei E. P., atsakovei J. P., jos atstovui advokatui G. N., žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. P. ieškinį atsakovei J. P. dėl nuosavybės teisės į ½ dalį buto pripažinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Nustatyta, kad 1997-07-22 atsakovė J. P. pateikė prašymą Kauno miesto valdybai, prašydama parduoti jai butą (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ji, atsakovė, yra buto pagrindinė nuomininkė, o brolis A. P. yra jos šeimos narys ( b.l.13). 1997-07-18 ieškovas A. P. patvirtino Butų privatizavimo tarnybai savo sutikimą, kad butas (duomenys neskelbtini), būtų privatizuojamas J. P. vardu ( b.l.12). 1997-10-22 buvo sudaryta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis tarp Kauno miesto savivaldybės ir atsakovės J. P., pagal kurią atsakovė nupirko ginčo butą, sumokėdama 1295,33 Lt grynais pinigais, kurių dalį pasiskolino iš draugės ( b.l.15-16).

Nors ieškovas yra deklaravęs gyvenamąją vietą ginčo bute nuo 1992-03-10 ( b.l.69), tačiau atsakovė teigė, kad ieškovas nuo 1997 metų gyveno kitur, su savo sugyventine, su kuria susilaukė dviejų vaikų. Atsakovė privatizavo butą ir jame gyveno viena iki 2007 metų, todėl jokio bendro ūkio su broliu nebuvo. Kai ieškovas išsiskyrė su sugyventine ir kartu su vaikais atėjo gyventi pas ją ( b.l. 125). Ieškovas nepripažino, kad jis negyveno ginčo bute, tačiau teigė, kad laikotarpiu apie 1997-2007 metus labai daug būdavo kitoje gyvenamoje vietoje su savo vaikais ir sugyventine, vėliau pripažino kad nuolatos ginčo bute apsigyveno 2006-2007 metais ( 2014-01-07 posėdžio įrašas_1, 0:42:18).

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad perkant butą jis sumokėjo kokią nors kainos dalį. Atsakovė pripažino, kad ieškovas praėjus metams po buto pirkimo, davė jai pinigų, kuriais ji grąžino skolą draugei. Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė prisidėjęs piniginiu įnašu prie buto pirkimo.

LR Butų privatizavimo įstatymo ( redakcija, galiojusi nuo įstatymo priėmimo 1991-06-30 iki 1997-10-24, kai buvo privatizuotas ginčo butas) 5 straipsnis nustatė, kad „Gyvenamojo namo, buto nuomininkas, jo šeimos nariai, taip pat ir laikinai išvykusieji, susitaria dėl gyvenamojo namo, buto pirkimo, kieno vardu bus sudaroma pirkimo-pardavimo sutartis ir kas taps perkamo namo, buto savininku (bendrasavininkiais). Toks susitarimas turi būti patvirtintas notariškai. Nesutarus pirkti gyvenamojo namo, buto, pirkimo-pardavimo sutartis nesudaroma“. Iš pacituoto įstatymo straipsnio matyti, kad susitarimas pirkti butą galėjo būti įvairaus turinio- ir kad perka vienas iš nuomininkų, ir kad yra perkama kelių bendrasavininkių.

Ieškovas nepateikė įrodymų, kad jo duotas sutikimas, kad atsakovė privatizuotų butą savo vardu, buvo ydingas. Sutikimas yra patvirtintas notarine tvarka, ieškovas nepateikė jokių įrodymų, kad jis nesuprato duoto sutikimo prasmės, buvo priverstas, suklaidintas ar pan.

Teismas pažymi, kad ieškovas neginčija nei savo duoto sutikimo, kad atsakovė privatizuotų butą savo vardu, nei buto pirkimo-pardavimo sutarties, nors tokia teisė ir galimybė ieškovo atstovei advokatei buvo išaiškinta ( b.l. 127).

Ieškovas teigia, kad jis su seserimi buvo sutarę dėl jungtinės veiklos, t.y. susitarė sudėti bendras lėšas, nupirkti butą ir jame kartu gyventi.

Sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Ginčo buto privatizavimo metu, 1997-10-22, galiojo 1964 m. Civilinis kodeksas, kurio 472 straipsnyje buvo apibrėžta jungtinės veiklos sutarties sąvoka, kad jungtinės veiklos sutartimi du ar keli asmenys įsipareigoja užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui, nesukurdami naujo juridinio asmens. Jungtine veikla yra laikomas asmenų susitarimas pasiekti tam tikrą bendrą tikslą (1964 m. CK 472 str. 1 d., 2000 m.CK6.969 str. 1 d.). Būtent vieningi jungtinės veiklos sutarties dalyvių interesai ir bendras jų tikslas (sutarties dalykas) yra skiriamasis šios sutarties požymis, leidžiantis ją atriboti nuo kitų sutartinių teisinių santykių. 1964 m. CK 474 straipsnio 1 dalyje buvo nustatyta, kad asmenys jungtinėje veikloje dalyvauja įnešdami įnašus pinigais, kitu turtu arba savo darbu. Sutarties dalyvių įnašai pinigais ar kitokiu turtu, taip pat turtas, sukurtas ar įgytas kaip jungtinės jų veiklos rezultatas, yra bendroji dalinė jų nuosavybė (1964 m. CK 474 str. 2 d., 2000 m. CK 6.971 str. 1 d.). 1964 m. CK nuostatose, skirtose jungtinei veiklai reglamentuoti, neįtvirtinta specialių reikalavimų šios sutarties formai, tačiau, remiantis aktualiu ginčui spręsti CK 43 straipsniu, fizinių asmenų tarpusavio sandoriai, kai sandorio suma yra didesnė kaip vienas šimtas rublių, turėjo būti sudaromi rašytine tvarka. Tai reiškia, kad jeigu jungtinės veiklos sutarties tikslo vertinė išraiška viršydavo nurodytą sumą, sutarčiai turėjo būti taikomas rašytinės formos reikalavimas. Įstatymo reikalaujamos paprastos rašytinės formos nesilaikymas nedaro jungtinės veiklos sutarties negaliojančios, tačiau atima iš šalių teisę, esant ginčui, remtis sandoriui patvirtinti liudytojų parodymais (1964 m. CK 58 str. 2 d.). Tačiau toks įrodymų leistinumo apribojimas nėra absoliutus ir esant tam tikroms sąlygoms, gali būti taikomas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009 ir kt.). Aukščiausiojo teismo praktikoje nustatyta, kad nesusituokusių, tačiau gyvenančių kartu asmenų įgytam turtui negalioja bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, ir dėl to sugyventiniai, atsižvelgdami į kiekvieno iš jų indėlį į įgytą ar sukurtą turtą, gali įrodinėti turimą tokio turto dalį bendrąją dalinę nuosavybę reglamentuojančių teisės normų pagrindu. Atitinkamas sugyventinių turtas, nors nuosavybės teise įregistruotas vieno iš jų vardu, gali būti pripažintas bendrąja daline nuosavybe, jei įrodoma, kad toks turtas buvo įgytas abiejų sugyventinių iš bendrų lėšų ir jų naudojamas.

Kadangi ieškovas įrodinėjo, kad jis su atsakove buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį, tai teismas toliau sprendžia, ar pripažinti, kad tokia sutartis buvo sudaryta.

Atsakovė neigė sudariusi su ieškovu jungtinės veiklos sutartį. Kaip minėta, nenustatyta, kad ieškovas būtų įnešęs piniginį įnašą perkant jungtinės veiklos objektą- butą. Nors ieškovas ir buvo deklaravęs savo gyvenamąją vietą ginčo bute, tačiau faktiškai bute gyveno epizodiškai iki pat 2006-2007 metų, kai atsikraustė su abiem vaikais. Ieškovas pripažino, kad sesuo jam nuolatos reikšdavo pretenzijas, kad jis nedarytų bute savo tvarkos, neleisdavo pasikviesti draugų, svečių, nes jis „nesusitvarkęs dokumentų“. Tokias pretenzijas iš sesers jis girdėjo daug metų, apie dešimt metų ( 2014-01-07 posėdžio įrašas_1, 0:45:22). Ieškovas taip pat teigė, kad jis darydavo bute tai, ką jam nurodydavo sesuo, ji jausdavosi bute šeimininkė, konfliktų būdavo ir 2002, 2005, ir 2010 metais ( 2014-01-07 posėdžio įrašas_2, nuo 0:12:16 iki 0:13:14).

Iš ieškovo pateiktos banko sąskaitos išrašo matyti, kad 2012-2013 metais ieškovas mokėjo įvairius mokesčius už ginčo bute gautas paslaugas, nurodydamas, kad moka J. P., atsakovė ( b.l. 70). Ieškovas teigė, kad jis rūpinosi buto išlaikymu kaip savo daiktu, užsakė ir įstatė naujas duris, langus, pateikė darbų perdavimo-priėmimo aktą, sutartį, sąskaitą ( b.l. 115-121). Atsakovė neprieštaravo, kad ieškovas užsakė duris ir langus, ji neprieštaravo, kad ieškovas įstatytų naujas duris ir langus, jos sutikimo ieškovas ir neprašė ( 2014-01-07 garso įrašas_1, 1:19:54). Ieškovas įstatė duris ir langus už savo lėšas, tokias, kokios seseriai patiko, kad seseriai nereikėtų vargti, kad būtų kažkas ir jo paties ( 2014-01-07 garso įrašas_2, 0:18:23).

Ieškovo paaiškinimai neleidžia daryti išvados, kad tarp šalių buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, nes tarp ieškovo ir atsakovės nebuvo aiškaus susitarimo, kad butas perkamas bendram tikslui, kad bus įnešami atitinkami partnerių įnašai ir kad butu bus naudojamasi kaip bendrąja nuosavybe. Ta aplinkybė, kad ieškovas mokėjo komunalinių mokesčių dalį, taip pat prisidėjo keičiant langus, duris, neparodo, kad ieškovas įgijo buto nuosavybės teisę, nes viena vertus, naudojosi komunalinėmis paslaugomis ir turėjo už jas sumokėti, kita vertus, pagerinimus bute atliko tik su atsakovės žinia ir jai neprieštaraujant.

Kita vertus, net jeigu ir pripažinti, kad tarp ieškovo ir atsakovės buvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis, kurios tikslas buvo įgyti butą ir abiems šalims kartu jame gyventi, tai tektų pripažinti, kad ši jungtinės veiklos sutartis iki šiol yra vykdoma taip, kaip buvo šalių sutarta, t.y. butas nupirktas, šalys jame gyvena. Ieškovas neteigė, kad jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta tam tikram terminui, todėl ji turėtų būti laikoma neterminuota. Jungtinės veiklos sutarties pabaigos pagrindai yra nurodyti CK 6.978 str., tačiau nė vieno iš šių pagrindų ieškovas nenurodė ir neįrodė. CK 6.980 str. nustato sąlygas nutraukti jungtinės veiklos sutartį vieno iš partnerių reikalavimu (kai kiti partneriai ją iš esmės pažeidžia; kai norintis nutraukti sutartį dėl svarbių priežasčių nebegali jos vykdyti). Ieškovas nenurodė ir neįrodė aplinkybių, kad atsakovė iš esmės pažeidė jungtinės veiklos sutarties sąlygas, kas būtų pagrindas reikalauti nutraukti jungtinės veikos sutartį vieno iš partnerių reikalavimu ( CK 6.980 str.). Šalių nesutarimai dėl ieškovo vaikų elgesio, dėl naudojimosi bendru turtu sąlygų, dėl tvarkos ir švaros, atsakovės skundai dėl ieškovo vaikų netinkamo elgesio, yra buitinio lygmens ir laikytini neturinčiais reikšmės esminėms jungtinės veiklos sąlygoms – ieškovas ginčo bute gyvena su savo vaikais ir atsakovė nekelia jam reikalavimo išsikelti iš buto. Todėl nėra jokių aplinkybių, kurios leistų manyti, kad jungtinės veiklos susitarimas, net jeigu toks ir būtų buvęs, turi būti nutrauktas. Kitaip tariant, jeigu jungtinės veiklos sutartis buvo sudaryta, tai ji yra toliau vykdoma, ir nė viena iš šalių nenurodo pagrindo, kodėl ją reikėtų nutraukti ir padalinti įgytą turtą.

Pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nagrinėtose bylose jungtinės veiklos sutarties pripažinimo ir atitinkamai turto pripažinimo bendrąja daline nuosavybe klausimas yra sprendžiamas tais atvejais, kai jungtinės veiklos sutartis dėl tam tikrų priežasčių pasibaigia, pvz. byloje Nr. 3K-3-553/2010 jungtinės veiklos partneriai kartu statė namą, tačiau vėliau santykius nutraukė ir vienas iš partnerių pareikalavo išsikelti iš namo; arba byloje Nr.3K-3-336/2009, vienas iš partnerių padovanojo jungtinės veiklos sutarties metu įgytą turtą trečiam asmeniui, tokiu būdu iš esmės pažeisdamas jungtinės veiklos sutarties sąlygas, arba byloje Nr. 3K-3-235/2008 jungtinės veiklos partneriai kartu įgijo butą ir jame gyveno, tačiau nuo tam tikro momento partnerė ėmė neįleisti į butą savo partnerio, todėl jis reikalavo priteisti jam dalį iš bendra jungtine veikla įgyto turto, nes dėl partnerės padarytų veiksmų jungtinė veikla faktiškai pasibaigė.

pa[inti jam vien cnuosavybės praktikos2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-553/2010 ir kt.).

Dėl ieškinio senaties

Ieškovas savo ieškinio pareiškime nurodė, kad 2013 m. liepos mėnesį konflikto su atsakove metu jis sužinojo, kad jo teisės yra pažeistos, t.y. butas yra vienos atsakovės nuosavybė, o iki to laiko ieškovas manė esantis buto bendraturtis ( b.l.6). Teismo posėdyje, kaip jau aukščiau paminėta, ieškovas teigė, kad atsakovė dažnai sakydavo jam, kad butas yra jos, o jis, ieškovas, butą turės, kai susitvarkys popierius, ir tokios kalbos buvo ir 2002, ir 2005 ir 2010 metais. Ieškovas savo ieškinį grindė tuo, kad su atsakove buvo sudaręs jungtinės veiklos sutartį, pagal kurią įgijo bendrą butą atsakovės vardu. Ieškovui neginčijant nei pirkimo-pardavimo sutarties, nei savo duoto sutikimo privatizuoti butą atsakovės vardu, laikytina, kad tokios buvo jungtinės veiklos sutarties sąlygos, kurias ieškovas žinojo ir suprato. Būdamas jungtinės veiklos partneriu ieškovas turėjo domėtis ir rūpintis, kaip yra įvykdyta ir vykdoma jungtinės veiklos sutartis ir apie savo pažeistą teisę ( t.y. jungtinės veiklos sutarties sąlygos įvykdytos ne taip, kaip ieškovas norėjo) turėjo sužinoti iškart po buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, t.y. 1997-10-22, arba vėliausiai 2002 metais, kai atsakovė sakė ieškovui, kad jis nesusitvarkė popierių dėl buto nuosavybės. Spręstina, kad ieškovas nepakankamai rūpinosi savo teisių gynimu, todėl praleido ieškinio senaties terminą, kuris pagal 1964 m. CK 84 str. buvo nustatytas trejų metų.

Praleistas ieškinio senaties terminas yra papildomas pagrindas atmesti ieškinį.

Atsakovė nepateikė duomenų apie savo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Iš ieškovo priteistinos pašto išlaidos valstybei - 24 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str. , 270 str. teismas

nusprendė:

Ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo A. P., a.k. (duomenys neskelbtini) valstybei 24 Lt pašto išlaidų sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per šį teismą.