Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-11-18 · Civilinė byla Nr. 2S-988-357/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-08-25Šiaulių apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-11-18Šiaulių apygardos teismas
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-18
Bylos Nr.
2S-988-357/2014
Teisminio proceso Nr.
2-70-3-03639-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rasa Bartašienė
Pareiškėjas
A. N.
Suinteresuotas asmuo
Danske bank A
Kategorijos
  • 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-988-357/2014Teisminio proceso Nr. 2-70-3-03639-2014-0 Procesinio sprendimo kategorija 128.11.; 122.4.
(S)ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. lapkričio 18 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Bartašienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo antstolės V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. N. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų, suinteresuotas asmuo Danske bank A/S, veikiantis per filialą Lietuvoje

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėjas A. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti 2014-04-14 patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti kaip perteklinį ir prieštaraujantį įstatymui, vykdymo veiksmus atlikti nuo pažeidimo momento panaikinimo – 2013-09-11, priimti sprendimą dėl 2014-04-22 pareiškimo pateikimo turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui, sustabdyti tolimesnius vykdymo veiksmus vykdomojoje byloje Nr. 0071/11/00256 iki bus išnagrinėtas skundas iš esmės. Nurodė kad iš pradžių 2014-04-22 pateikė antstolei prašymą parduoti jam priklausantį, tačiau areštuotą turtą, pasiūlytam pirkėjui. Pareiškėjas negavęs atsakymo iš antstolės sužinojo, jog pastaroji 2014-04-14 priėmė patvarkymą Nr. 0071/11/00256 Dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti. Pareiškėjas mano, kad antstolė nevykdo Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutarties, kuria buvo patenkintas jo ankstesnis skundas dėl to paties reikalavimo. Pareiškėjas teigė, kad iš patvarkymo nėra aišku kada antstolė areštavo jo turtą, kada buvo gautas išieškotojo prašymas dėl turto perkainojimo, kas mokės už vėl skiriama ekspertizę, kodėl nėra prašymo dėl termino prieštaravimui pateikti pratęsimo. Pareiškėjas skunde teigė, kad antstolės veiksmai prieštarauja CPK 681 str. nuostatoms.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Danske bank A/S, veikiantis per filialą Lietuvoje atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad remiantis CPK 639 str., 681 str., nuostatomis pateikė antstolei prašymą įkeistą turtą įvertinti jų nurodytomis kainomis. Tačiau pareiškėjui nesutikus su banko pateikta verte antstolei, remiantis CPK 681 str. vėl buvo paskirta ekspertizė turto vertei nustatyti. Eksperto nustatyta turto vertė banko netenkino, kadangi dėl mažos turto vertės gali būti pažeistos išieškotojo teisės ir teisėti interesai. Dėl to bankas pateikė antstolei prieštaravimus dėl nustatytos turto vertės. Išieškotojas teigė, kad skolininko turto vertė nustatyta dar 2013-07-23, tai yra beveik prieš metus laiko, todėl nustatyta turto vertė kelia abejonių, dėl ko išieškotojas pasiūlė antstolei iš naujo pervertinti bankui įkeisto turto vertę. Bankas laiko, kad antstolė pagrįstai ir teisėtai 2014-04-14 patvarkymu skyrė turto ekspertizę. Nurodė, kad nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo skundą ir prašė teismo jį atmesti.

Antstolė V. Š. pateikė teismui patvarkymą, kuriuo netenkino pareiškėjo skundo ir prašė teismo jį atmesti kaip nepagrįstą.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šiaulių apylinkės teismas 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi pareiškėjo A. N. skundą tenkino visiškai, panaikino antstolės V. Š. 2014 m. balandžio 14 d. patvarkymą Nr. 0071/11/00256 dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo, priteisti valstybei iš antstolės V. Š. 15,07 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Teismas pažymėjo, kad antstolis negali areštuoti skolininko turto daugiau negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Todėl antstolis, nustatydamas aprašomo turto vertę, turėjo teisę remtis ekspertizės akte nurodyta jo verte. Atsižvelgiant į gautus minėtus duomenis dėl įkaito davėjui priklausančio turto vertės nustatymo, vykdomojoje byloje pakako duomenų apie varžytinėse parduodamo turto vertę, kas tuo pačiu nesudarė teisinio pagrindo tikslinti areštuoto turto vertę. Pažymėjo, kad vykdymo proceso teisės doktrinoje pripažįstama, jog tokiu atveju turto vertę tiksliai gali nustatyti tik rinka. Turto arešto metu turi būti nustatoma kuo tikslesnė jo kaina, kadangi ši kaina turi didelę reikšmę tolesniam vykdymo procesui, tačiau įstatymas tokį reikalavimą sieja ir su skolininko (įkaito davėjo) bei ieškotojo nuomone dėl areštuoto turto vertės. Nors išieškotojas 2013-09-10 kreipėsi į antstolį su prašymu, kuriuo pageidavo pakartotinai įvertinti turto vertę, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartyje konstatavo, kad toks formalus prašymas neatitinka vykdymo proceso dalyvių interesų. Pagal LR CPK 681 straipsnį, jeigu vykdymo proceso šalys prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jeigu pačiam antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, tuomet antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tik pasikeitus įkainoto turto vertei, antstolio patvarkymu turtas gali būti perkainuojamas nustatyta tvarka. Nežiūrint tai, kad Šiaulių apygardos teismas 2014 m. kovo 18 d. nutartyje nurodė, kokios aplinkybės turi įtakos turto perkainojimui, tiek išieškotojas 2012-03-26 prašymu, tiek antstolė 2014-04-14 patvarkymu vėl nusprendė inicijuoti pakartotinę parduodamo turto vertės ekspertizę. Nei vykdymo proceso metu atliekant procesinius veiksmus, nei teismo posėdžio metu nebuvo gauti duomenys, kuriais remiantis būtų pagrindas išvadai dėl pakartotinio turto įvertinimo. Vien tik motyvas, kad nekilnojamojo turto kaina kinta kiekvieną mėnesį, nėra pagrindas vilkinti vykdymo procesą nerengiant pagal esamus duomenis turto pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui ar jį parduodant varžytinėse. Pastebėtina, kad išieškotojas pakartotinai formaliai pagrindė savo prašymą antstolei dėl pakartotinės nekilnojamojo turto vertės nustatymo. Neesminius pokyčius nekilnojamojo turto pardavime patvirtina ir pareiškėjo teismui pateikta buto, esančio (duomenys neskelbtini), įvertinimo ataskaita.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą esmė

Atskiruoju skundu apeliantė antstolė V. Š. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo nutartį civilinėje byloje Nr. 2-4725-772/2014 ir išspręsti klausimą iš esmės - atmesti A. N. skundą.

Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Pažymi, kad Šiaulių apygardos teismas nutartyje neįpareigojo antstolės V. Š. realizuoti butus už tą kainą, kuri nurodyta 2013-07-23 nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizėse. Priešingai, Šiaulių apygardos teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartyje Nr. 2S-287-154/2014 yra konstatuota, kad kilus abejonių dėl ekspertizės akto antstolis privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pateikė prieštaravimų dėl ekspertizės akto.

2. Atkreipia dėmesį, kad antstolis pats sprendžia dėl ekspertizės reikalingumo, jeigu jam kyla abejonių dėl turto vertės. Ekspertizės buvo atliktos 2013-07-23, nuo jų atlikimo jau yra praėję daugiau nei 9 mėnesiai, padėtis nekilnojamojo turto rinkoje yra pasikeitusi, Lietuvos nekilnojamojo turto rinka aktyvėja, per šį laikotarpį išaugo nekilnojamojo turto pardavimo kiekis, o tuo pačiu ir nekilnojamojo turto kainos, todėl esant visiems šiems pasikeitimams yra tikslinga iš naujo atlikti įkeistų butų ekspertizę. Vykdymo proceso teisės doktrinoje pripažįstama, kad turto vertę gali nustatyti tik rinka. Taip pat pažymėtina, kad hipotekos išieškotojas elektroniniu paštu išreiškė savo nuomonę dėl įkeistų objektų įkainojimo. Kadangi teisminiai procesai dėl A. N. 2013-10-22 pateikto skundo užtruko (nesvarbu dėl kokių priežasčių), tačiau tai nepaneigia būtinybės įkainoti turtą kuo tiksliau atsižvelgiant į rinkos vertes.

2. Teigia, kad teismas nepasisakė dėl tokios situacijos, kad skolininkas neįleidžia vertintojų atlikti ekspertizę (buvo pateiktas elektroninis (duomenys neskelbtini) darbuotojos laiškas), nors pats pateikia galimai šališką turto vertinimą. Manytina, kad teismas nepagrįstai priėmė turto vertinimą kaip įrodymą. Šiuo atveju tokio vertinimo atlikimą galima traktuoti kaip prieštaravimą, nes A. N. ir teismas teigia, kad jokio papildomo/pakartotinio/naujo vertinimo nereikia, nors tokį vertinimą A. N. pats padarė, neįleisdamas vertintojų A. N. galimai vilkina išieškojimą, nes jei vertintojai būtų įleisti, klausimas jau būtų buvęs išspręstas.

Žemesnės instancijos teismas

3. Teismas konstatavo, kad turto vertę reguliuoja rinka ir jei būtų mažesnis įkainojimas, tai kainą sureguliuotų varžytynės. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad A. N. siekia parduoti įkeistą turtą skolininko pasiūlytam pirkėjui už ekspertizės akte nustatytą kainą, todėl varžytynės negalės sureguliuoti kainos, jei ji bus nustatyta per maža.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. N. pateiktu atsiliepimu prašo Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą, o antstolės atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Antstolė vilkindama vykdymo procesą skolininko atžvilgiu elgiasi piktybiškai, ilgą laiką nepriimdama jokio patvarkymo dėl skolininko pateikto prašymo daro skolininkui žalą, nes išieškotojas kas mėnesį priskaičiuoja 11 % netesybas ir dėl to skola nuolat auga.

2. Pažymi, kad išieškotojui įkeistas turtas buvo ne tik įkainotas, bet jo vertei nustatyti buvo paskirta ir 2013-07-23 atlikta ekspertizė. Vykdymo proceso šalys prieštaravimų dėl turto įkainojimo per CPK 681 straipsnyje numatytą terminą nepareiškė, antstolė savo iniciatyva 2013-09-11 patvarkymu skolininko areštuotą turtą perkainavo.

3. Antstolės argumentas, kad skolininkas neįleisdamas vertintojų atlikti ekspertizę vilkina vykdymo procesą niekuo nepagrįstas ir atmestinas. Po Šiaulių apygardos teismo nutarties priėmimo, antstolė jokio patvarkymo dėl paskirtos pakartotinės turto ekspertizės skolininkui neatsiuntė ir kam ji pavedė ekspertizę atlikti skolininkui nežinoma. Nebūdamas tinkamai informuotas apie tokį antstolės patvarkymą, skolininkas negalėjo kažkam kliudyti atlikti veiksmus ar turto vertinimą.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo Danske bank A/S, veikiantis per filialą Lietuvoje pateiktu atsiliepimu prašo antstolės V. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4725-772/2014 patenkinti ir panaikinti minėtą nutartį bei klausimą išspręsti iš esmės - A. N. skundą atmesti.

Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

1. Teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, neatsižvelgė į vykdymo proceso tikslus ir esmę. Vykdymo proceso tikslas ir esmė yra patenkinti išieškotojo – banko - interesus, užtikrinant realų vykdomojo dokumento įvykdymą. Priverstinis turto už maksimaliai didžiausia kainą realizavimas, siekiant kuo didesne apimtimi patenkinti išieškotojo reikalavimus, yra vienas pagrindinių uždavinių, keliamų vykdymo procesui. Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas - antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai. įvertinus turtą mažesne nei reali rinkos vertė, šis bus pardavinėjamas mažesne nei įstatyme numatyta kaina.

2. Pažymi, kad teismas visiškai nevertino ir to, kad vienas iš turto realizavimo būdų yra turto perleidimas skolininko pasiūlytam pirkėjui. Tokiu būdu turtas perleidžiamas konkrečiam pirkėjui už turto įvertinimo kainą ir neatsiranda galimybės pirkėjams varžytis ir kelti turto kainą varžytinėse. Tokiu atveju ypatingai svarbi tampa ekspertizės aktu įvertinta turto vertė, kadangi būtent turto įvertinimas ir tampa ta kaina, už kurią turtas realizuojamas. Kaip matyti, ginčo atveju skolininkas A. N. siekia turtą parduoti jo pasiūlytam pirkėjui ir savaime suprantama, kad siekia ir to, kad šis turtas būtu realizuotas kuo mažesne kaina jo parinktam pirkėjui, todėl ir nenorima atlikti pakartotino turto įkainojimo ekspertizės. Pažymėjo, kad tokiu būdu įvertinus turtą mažesne nei rinkos kaina ir skolininkui realizavus šį turtą, būtu apgintas išimtinai tik įkeisto turto savininko/skolininko interesas įsigyti/parduoti turtą kuo mažesne kaina, bet ne banko, kaip kreditoriaus ir išieškotojo, interesas išieškoti kuo didesnę sumą, o tai akivaizdžiai neatitinka vykdymo esmės, nustatytos CPK normomis ir teismų praktika.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės ir teisiniai argumentai

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas, apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Išieškotojo Danske bank A/S, veikiančio per filialą Lietuvoje, atstovas 2011 m. sausio 27 d. pateikė antstolei V. Š. Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011 m. sausio 19 d. išduotą vykdomąjį įrašą, pagal kurį nurodyta išieškoti, priverstinai parduoti iš varžytinių skolininko A. N. kreditoriui įkeistą turtą - du butus, esančius adresu (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), - esamos 188 065,48 Lt skolos, 301,00 Lt turto draudimo įmokos, 131,00 Lt žyminio mokesčio ir 11 proc. dydžio metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos iki visiško skolos išieškojimo, apmokėjimui. Pagal antstolei V. Š. pateiktą vykdomąjį raštą, iš skolininko A. N. išieškomos skolos suma yra nesumažėjusi. Antstolė 2011 m. kovo 15 d. turto arešto aktu areštavo įkaito turėtojui įkeistą turtą. Byloje nustatyta, kad antstolė nenustatė akivaizdžių kliūčių priimti vykdomąjį raštą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikė, kad antstolė neturėjo teisinio pagrindo atsisakyti ir nepriimti išieškotojo Danske bank A/S įgalioto atstovo pateikto vykdytino dokumento ir pagal jį pradėti pradinius vykdymo veiksmus.

Antstolė, remdamasi išieškotojo nesutikimu dėl nekilnojamojo turto vertės nustatymo (v/b 151 b.l.), nusprendė 2012 m. kovo 26 d. turto arešto aktu pakartotinai areštuoti įkaito davėjo turtą. 2012-03-26 turto arešto akte nurodyta, kad įkaito davėjui uždraudžiama areštuotu turtu disponuoti, neapribojant kitų jo teisių, susijusių su nuosavybe, taip pat pažymėta, jog areštuoto turto mastas 188.366,48 Lt. Pagal VĮ Registrų centras Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašus vidutinė abiejų nekilnojamųjų daiktų rinkos bendra vertė 2005 m. kovo 25 d. ir 2005 m. balandžio 11 d. duomenimis buvo 92.700,00 Lt. Esant aptartoms aplinkybėms, antstolė 2013 m. liepos 4 d. patvarkyme nurodė, kad parduodamų nekilnojamųjų daiktų vertė nustatytina ekspertizės aktu ir 2013 m. liepos 4 d. patvarkymu (v/b, 120 b.l.) paskyrė ekspertizę skolininko turto vertei patikslinti. Ekspertizės aktais nustatyta, kad įkaito davėjui priklausančio turto bendra nekilnojamųjų daiktų rinkos vertė 2013 m. liepos 23 d., 2013 m. liepos 30 d., yra 189.000,00 Lt (128.000,00 Lt + 61.000,00 Lt).

Viena iš būtinų vykdymo proceso sąlygų yra turto, į kurį nukreiptas išieškojimas, tinkamas įkainojimas, nes jis susijęs su nuosavybės teisės subjektų pasikeitimu prieš savininko valią. CPK 681 straipsnyje nustatytas reikalavimas antstoliui įkainoti turtą vykdant jo areštą. Šio straipsnio normos aiškintinos kartu su CPK 675 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 677 straipsnio 2 dalimi ir 678 straipsnio 1 dalies 5 punktu. Antstolis, areštuodamas skolininko turtą ar vykdydamas teismo nutartį areštuoti turtą, turi nepažeisti CPK 675 straipsnio 2 dalyje ir 677 straipsnio 2 dalyje nustatytų draudimų, kad negalima areštuoti ar aprašyti turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai skolai ir vykdymo išlaidoms padengti.Toks teisinis reguliavimas įpareigoja antstolį pagal CPK 681 straipsnio 1 dalį įvertinti areštuojamą turtą rinkos kaina bei nustatyti areštuoto turto vertės ir išieškotinos skolos balansą. Turtas turi būti įvertinamas pagal CPK 681 straipsnio taisykles, nepriklausomai nuo to, parduodamas jis iš varžytynių ar skolininko pasiūlytam pirkėjui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-245/2006). Turto vertės nežinojimas turto arešto akto surašymo metu nėra kliūtis turtui areštuoti, tačiau jo negali būti areštuojama iš esmės daugiau, negu reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Areštuodamas turtą, kurio įvertinti negali, antstolis turto arešto akte nurodo, kad turto vertei nustatyti bus kviečiamas ekspertas. Tokiu atveju, CPK 681 straipsnio 1 dalyje nurodyta įkainojimo procedūra neatliekama, o areštuojamo turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė (CPK 681 straipsnio 4 dalis). Skolininkas ar kreditorius, nesutinkantys su eksperto pateiktu įvertinimu, gali reikšti motyvuotus prieštaravimus ir prašyti antstolį skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka.

Tinkamas areštuoto turto įvertinimas būtinas siekiant apginti tiek išieškotojo (pardavus turtą už didžiausią kainą maksimaliai padengiama skola), tiek skolininko (jam grąžinamas skolos ir turto vertės skirtumas) interesus. Šių interesų apsaugą taip pat užtikrina galimybė skirti ekspertizę vykdymo procese. Ekspertizės skyrimas, siekiant įvertinti areštuojamą turtą, yra įstatymo leidėjo įtvirtinta galimybė antstoliui bendradarbiauti su specialių turto vertinimui reikalingų žinių turinčiu asmeniu, kurio pagalba būtų galima kvalifikuotai nustatyti areštuoto turto rinkos vertę. CPK išvardyti trys pagrindai, kuriems esant vykdymo procese atliekama ekspertizė: 1) jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės (CPK 681 straipsnio 1 dalis); 2) jei skolininkas ar kreditorius prieštarauja dėl antstolio atlikto areštuoto turto įkainojimo (CPK 681 straipsnio 1, 3 dalys); 3) jei negalima įvertinti turto jo arešto metu (CPK 678 straipsnio 1 dalies 5 punktas). Pagal CPK 682 straipsnio 2 dalį skolininkas ar išieškotojas, susipažinę su ekspertizės išvada, gali pareikšti motyvuotus prieštaravimus, t. y. negali neigti vien tik nustatytos turto vertės, o turi pagrįsti, kodėl (pvz., dėl eksperto asmens, jo kvalifikacijos, ekspertizės procedūros) abejoja ekspertizės metu gautais rezultatais. Antstolis, susipažinęs ir įvertinęs skolininko ar kreditoriaus pareikštą motyvuotą prieštaravimą, turi motyvuotai išspręsti klausimą dėl pakartotinės ar papildomos ekspertizės skyrimo. Pažymėtina, nors šis reikalavimas expressis verbis CPK 682 straipsnio 2 dalyje nenustatytas, jį suponuoja bendrieji vykdymo proceso principai, taip pat antstoliui nustatyta pareiga veikti teisėtai, siekiant kuo geriau patenkinti skolininko bei išieškotojo interesus.

CPK įtvirtintas teismo ir antstolio funkcijų atribojimas įgyvendina proceso operatyvumo principą ir atitinka EŽTT praktikoje akcentuojamą reikalavimą teismo sprendimą įvykdyti per kuo trumpesnį laiką (Omerovič v. Croatia, no. 36071/03, judgment of 1 June 2006, par. 37). Tai įmanoma tik tuo atveju, kai teismas ir antstolis tinkamai ir laiku atlieka jiems priskirtas funkcijas, neviršydami įstatymų suteiktų įgaliojimų. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl pakartotinės ekspertizės skyrimo, būtina atsižvelgti, ar išieškotojo pateikti prieštaravimai dėl atliktos ekspertizės ir jos metu nustatytos nekilnojamojo turto rinkos vertės yra tokie, kurie leistų abejoti atliktos ekspertizės ir eksperto nustatytos turto rinkos vertės pagrįstumu ir teisingumu, ir tai sudarytų pagrindą skirti papildomą ekspertizę.

Suinteresuotas asmuo, išieškotojas Danske bank A/S, veikiantis per filialą Lietuvoje, patektame prieštaravime dėl skolininko dviejų butų vertės nustatymo nurodė, kad nesutinka su nustatyta nekilnojamojo turto verte ir siūlo turtą perkainoti nustatant, kad buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) vertė yra 100.000,00 Lt, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), vertė yra 155.000,00 Lt (v/b 151 b.l.). Pažymėtina, kad išieškotojas nepateikė įrodymų, kad atliktos ekspertizės yra neteisingos, ar prieštarauja konkretiems teisės aktų reikalavimams, kad nustatytos netinkamais metodais ar ja būtų nustatyti ne turto rinkos, bet kokia nors kita vertė, taip pat suinteresuotas asmuo nepateikė jokių paskaičiavimų, vertinimų, kriterijų, patvirtinančių neteisingą turto rinkos vertės nustatymą. Antstolis, atlikdamas savo funkcijas, interesų pusiausvyrai užtikrinti privalo vadovautis teisėtumo principu (Antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio teismo sprendimo įvykdymo, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius. LR CPK 681 straipsnio 4 dalis numato, jeigu turto vertę nustatė ekspertas, tai areštuoto turto verte laikoma eksperto nustatyta turto vertė. Antstolis eksperto nustatyta turto verte privalo vadovautis, kadangi turto vertinimo ekspertizes atlieka turto vertinimo kvalifikaciją turintys turto vertintojai. Papildoma ar pakartotinė ekspertizė turto vertei nustatyti antstolio gali būti skiriama tik esant išieškotojo ar skolininko motyvuotiems prieštaravimams dėl ekspertizės išvadų (CPK 682 str. 2 d.). Ekspertas nekilnojamojo turto objektą turi vertinti tokį, koks jis yra ekspertizės atlikimo metu, neatsižvelgdamas į tai, koks jis buvo praeityje ar koks galėtų būti ateityje. Tai, kad apeliantė mano, jog šiuo metu reali turto vertė yra didesnė, nesudaro pagrindo konstatuoti, jog teismo eksperto nustatyta turto vertė neatitinka realios turto kainos ekspertizės atlikimo datai.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė procesines teisės normas, susijusias su pakartotinės ekspertizės paskyrimu vykdymo procese. Byloje nustačius, jog antstolė nepagrįstai skyrė pakartotinę nekilnojamojo turto ekspertizę, teismas konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai nesudaro prielaidų panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl atskirasis skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Rasa Bartašienė