- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-03-18
- Bylos Nr.
- 2S-287-154/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-70-3-07458-2013-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Matiukienė
- Skolininkas
- A. N.
- Kategorijos
- 122.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Matiukienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko A. N. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-9017-394/2013 pagal skolininko A. N. skundą dėl antstolės V. Š. veiksmų pripažinimo neteisėtais.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Skolininkas A. N. kreipėsi į antstolę V. Š. su skundu dėl antstolės veiksmų, prašydamas panaikinti antstolės V. Š. 2013 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą dėl areštuoto turto perkainojimo vykdomojoje byloje Nr. 71-256/2011.
Nurodė, kad 2013 m. liepos 4 d. antstolė priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto, priklausančio skolininkui, rinkos vertei nustatyti, ekspertizę pavedė atlikti IĮ „Eksperts“ ekspertui A. L.. 2013-08-20 skolininkas gavo ekspertizės akto kopijas, išvadoje ekspertas teigia, kad 2-iejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2013-07-23) yra 128 000,00 Lt, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 61 000,00 Lt, tačiau antstolė 2013 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu perkainavo turtą ir nustatė, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 155000,00 Lt, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė 100000,00 Lt. Su tokiais antstolės veiksmais skolininkas nesutinka, nes antstolis negali viršyti jam suteiktų įgaliojimų ir pažeisti vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų. Antstolė, perkainodama turtą, kurį įvertino ekspertas, veikė išimtinai išieškotojo interesais ir viršijo suteiktus jai įgaliojimus.
A. V. Š. 2013 m. spalio 29 d. patvarkymu skolininko A. N. skundą atsisakė patenkinti ir vadovaudamasi CPK 510 str., skundą kartu su vykdomąja byla persiuntė Šiaulių apylinkės teismui.
Nurodė, kad LR CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 128000,00 Lt, o patvarkymu nustatyta, kad šio buto rinkos vertė yra 155000,00 Lt (27000 Lt daugiau), butas, esantis (duomenys neskelbtini), įvertintas 61000,00 Lt, o patvarkymu nustatyta, kad šio buto vertė yra 100000,00 Lt, t. y. 39 000,00 Lt daugiau. Skundžiamame patvarkyme įkeistas turtas įvertintas atsižvelgiant tiek į išieškotojo, tiek į skolininko tikslą maksimaliai brangiai realizuoti įkeistą turtą, pardavus turtą pigiau būtų padengta mažesnė skolos dalis. Nustatant didesnę įkeisto turto kainą buvo atsižvelgta, kad skolos suma yra didelė (188366,47 Lt plius 11 procentų dydžio metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2009-11-13 iki teismo sprendimo įvykdymo), todėl tiek antstolis, tiek išieškotojas, tiek skolininkas privalo siekti realizuoti įkeistą nekilnojamąjį turtą už kiek įmanoma didesnę kainą.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Šiaulių apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 23 d. nutartimi skundo netenkino.
Teismas nurodė, kad skolininkas, skųsdamas antstolės patvarkymą, nenurodė, kaip didesnės turto vertės nustatymas pažeidžia jo, kaip skolininko interesus, jis šį antstolės atliktą perkainojimą vertino kaip atsisakymą skirti pakartotinę ar papildomą ekspertizę, nors tokios ekspertizės neprašė ir už jos atlikimą nesumokėjo (LR CPK 682 str. 3 d.). Nustatė, kad išieškotojas Danske Bank A/S, informavęs antstolę, kad nesutinka su turto įvertinimu, papildomos ar pakartotinės ekspertizės skirti neprašė, pasiūlė banko vidinių vertintojų nustatytą skolininkui priklausančio turto vertę. Teismo nuomone, antstolės surašytas patvarkymas dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo yra pakankamai motyvuotas, nepažeidžiantis nei išieškotojo, nei skolininko interesų, nes turtas perkainotas didesnėmis kainomis, nei nurodyta ekspertizės akte, o skolos suma yra pakankamai didelė (188366,47 Lt plius metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2009-11-13), todėl realizavus turtą didesne kaina bus padengta didesnė skolos dalis.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskiruoju skundu skolininkas A. N. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, panaikinti antstolės V. Š. 2013 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą dėl turto perkainojimo ir priimti naują nutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė teisės normas ir priimdamas skundžiamą nutartį motyvuojamoje dalyje nepagrįstai išaiškino, jog išieškotojo pareikštas noras dėl didesnės kainos ir pažeidžiant LR CPK 681 str. yra tinkamai pritaikytas antstolio patvarkyme, nes gavus didesnę sumą, bus padengta didesnė skolos dalis, nepriklausomai nuo to, jog ši suma bus padengta grubiai pažeidžiant LR CPK teisės normas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką, ne kartą yra pasisakęs, jog vienas iš esminių turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu pagrindų yra turto vertės nustatymo pažeidimas.
2. Nesutinka su teismo nuomone, jog antstolės patvarkymas nustatyti didesnę turto kainą, užtikrins tiek skolininko, tiek išieškotojo interesus. Priiminėdama neteisėtą patvarkymą antstolė vilkina skolos išieškojimą, tokiu būdu užkertamas skolininkui kelias geranoriškai kuo skubiau padengti įsiskolinimus ir, atvirkščiai, taip tik dar labiau padidėja skolos suma, o naudą įgauna tik išieškotojas, nes Šiaulių miesto apylinkės teismo hipotekos teisėjos nutartimis išieškotojo naudai yra priteistos 11 proc. metinės palūkanos, skaičiuojamos nuo 2009-11-13 iki teismo sprendimo įvykdymo.
3. Nesutinka su teismo išvadomis dėl skolininko nepateiktų prieštaravimų dėl ekspertizės išvadų ir neprašymo skirti papildomos turto vertinimo ekspertizės. Teigia, kad, susipažinęs su ekspertizės išvada, kuri skolininko įsitikinimu atitiko vidutinę rinkos vertę, jokių prieštaravimų neturėjo, todėl ir neprašė skirti pakartotinę, papildomą turto vertės ekspertizę.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. Š. prašo Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį palikti nepakeistą, o atskirąjį skundą atmesti.
Žemesnės instancijos teismas
Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
1. Skundžiamame patvarkyme įkeistas turtas buvo įvertintas, atsižvelgiant tiek į išieškotojo, tiek į skolininko tikslą maksimaliai brangiai realizuoti įkeistą turtą. Nustatant įkeistam turtui mažesnę kainą būtų pažeistos išieškotojo teisės ir teisėti interesai, kadangi, pardavus turtą pigiau, būtų padengta mažesnė skolos dalis. LR CPK 681 str. 1 d. nustatyta, kad areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Pažymėjo, kad LR CPK 681 str. nėra imperatyviai nustatyta, kokiais įrodymų šaltiniais remdamasis antstolis nustato rinkos kainą, todėl antstolis neturi remtis išimtinai tik atliktos ekspertizės išvada (Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-01-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1678-466/2013). Minimoje nutartyje teismas konstatavo, kad antstolis, atsižvelgdamas į išieškotojo nuomone dėl kainos, nepažeidė LR CPK 681 str. nuostatų.
2. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte Nr. 13/08-042 butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 128000 Lt. VĮ Registrų centro pateikiama vidutinė rinkos vertė 2013 metais yra 110000 Lt, mokestinė vertė yra 122000 Lt. Turtas skundžiamu patvarkymu įkainotas 155000 Lt, todėl jei bus vykdomos varžytynės, pradinė kaina pirmosiose varžytynėse bus 124000 Lt, o antrosiose varžytynėse 93000 Lt, todėl mano, kad bus užtikrinti tiek skolininko, tiek išieškotojo interesai.
3. Nekilnojamojo turto ekspertizės akte butas, esantis (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), įvertintas 61000 Lt, tuo tarpu VĮ Registrų centro pateikiama vidutinė rinkos vertė 2013 metais yra 77100 Lt, mokestinė vertė yra 82800 Lt. Turtas skundžiamu patvarkymu įkainotas 100000 Lt, todėl, jei bus vykdomos varžytynės, pradinė kaina pirmosiose varžytynėse bus 80000 Lt, o antrosiose varžytynėse 60000 Lt (beveik tokia pati kaip ekspertizės akte), todėl mano, kad bus užtikrinti tiek skolininko, tiek išieškotojo interesai.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas tenkintinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.
Absoliučių skundžiamos nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
Iš vykdomojoje byloje Nr. 71-256/2011 esančių dokumentų nustatyta, kad antstolės V. Š. kontoroje yra priimtas vykdyti išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateiktas vykdomasis dokumentas – Šiaulių miesto apylinkės teismo 2011-01-19 vykdomasis raštas dėl skolininkui A. N. nuosavybės teise priklausančio, bankui įkeisto nekilnojamojo turto – 49,17 kv. m. ploto buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), ir 54,13 kv. m. ploto buto, esančio (duomenys neskelbtini) pardavimo iš varžytinių ir priverstinio skolos išieškojimo banko naudai (v. b. 1, 2-3, 5 b. l.).
Byloje yra kilęs ginčas dėl areštuoto įkainojimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad LR CPK 681 str. nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklėse reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina, atsižvelgiant į turto nusidėvėjimą bei arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones apie turto vertę. Pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą rinkos kaina – tai reliatyvus turto rinkos vertės patvirtinimas konkrečiame sandoryje; rinkos vertė – apskaičiuota pinigų suma, už kurią galėtų būti parduotas turtas vertinimo dieną, sudarius tiesioginį komercinį sandorį tarp norinčių turtą parduoti ir norinčių turtą pirkti asmenų po šio turto tinkamo pateikimo į rinką, jeigu abi sandorio šalys veiktų dalykiškai, be prievartos ir nesąlygojamos kitų sandorių bei interesų.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009; kt.). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – antstolio pareiga, nuo kurios tinkamo vykdymo priklauso išieškotojo reikalavimų patenkinimas kuo didesne apimtimi per kuo trumpesnį laiką, sukeliant galimus mažesnius neigiamus padarinius skolininkui. Taigi, pagal įstatymą vykdymo procese areštuotas turtas turi būti įkainotas objektyviai, maksimaliai artima esančiai laisvoje rinkoje turto rinkos kainai.
Įstatymas antstoliui ne tik nustato pareigą, bet ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai užtikrintų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesų apsaugą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007).
Žemesnės instancijos teismas
CPK 681 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad dar 2011-03-15 surašant turto arešto aktą antstolis neskyrė ekspertizės turto vartei nustatyti, o rėmėsi išimtinai išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo nuomone, kur tik formaliai buvo nurodyta, kad banko vidinių vertintojų nustatyta, jog butą, esantį (duomenys neskelbtini), siūloma įkainoti 123750,00 Lt, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), įkainoti 181500,00 Lt, jokių kainų verčių nustatymą pagrindžiančių įrodymų nepateikta (v. b. 30, 32-33 b. l.). Minėto turto arešto akto skolininkas neskundė, sutiko su nurodytomis turto vertėmis. Atsižvelgiant į tai, kad teisme vyko baudžiamosios bylos nagrinėjimas, kurioje kaltinamuoju buvo skolininkas A. N., baudžiamojoje byloje buvo taikyti apribojimai minimam skolininko turtui, todėl dėl vykusių teisminių ginčų skolos išieškojimo vykdymo procesas užsitęsė (v. b. 41-49, 69-71, 72-78 b. l.).
Baudžiamojoje byloje skolininko atžvilgiu 2013 m. gegužės 30 d. Lietuvos apeliaciniam teismui priėmus išteisinamąjį nuosprendį (v. b. 72-78 b. l.), atsižvelgdamas į praėjusį ilgą laiko tarpą nuo ankstesnio rinkos vertės nustatymo ir į kainų pokyčius nekilnojamojo turto rinkoje, skolininkas 2013 m. birželio 28 d. pateikė antstolei parašymą paskirti turto vertinimo ekspertizę vidutinei rinkos vertei nustatyti (v. b. 79 b. l.). 2013-07-04 antstolė V. Š. priėmė patvarkymą dėl ekspertizės skyrimo turto rinkos vertei nustatyti (v. b. 120 b l.), tokia antstolio teisė įtvirtinta LR CPK 681 str. 2 dalyje. 2013 m. liepos 23 d. atlikta nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizė, kurios išvadose nurodyta, kad 2-viejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2013-07-23) yra 128000,00 Lt, o 2-viejų kambarių buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė vertinimo dieną (2013-07-30) yra 61000,00 Lt (v. b. 121-147 b. l.).
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad antstolio, kaip valstybės suteiktas funkcijas vykdančio subjekto, diskrecija nėra absoliuti – ji ribojama įstatymo; naudotis ar ne įstatymo suteiktomis teisėmis, antstolis privalo pagal tai, kiek tai atitinka jo veiklos tikslus ir įstatymo nustatytas pareigas. Antstolis, vykdydamas savo įstatymines pareigas ir siekdamas vykdymo proceso tikslų, ekspertizės aktą turi įvertinti kartu su kitais duomenimis apie turto rinkos kainą ir kilus abejonių dėl ekspertizės akto privalo pasinaudoti įstatymine teise skirti papildomą ar pakartotinę ekspertizę, nepriklausomai nuo to, ar vykdymo šalys pareiškė prieštaravimų dėl ekspertizės akto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2008).
Nagrinėjamoje byloje vykdymo proceso dalyviai nepateikė prieštaravimų dėl ekspertizės akto, skolininkas A. N. tiek pirmosios instancijos teisme, tiek pateikdamas atskirąjį skundą nuosekliai laikosi pozicijos, kad su eksperto nustatyta areštuoto turto rinkos verte sutinka (b. l. 1-2, 45-47), o išieškotojas Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateikė antstolei tik formalų 20123-09-10 raštą, kuriame vėl gi, nepateikdamas jokių savo argumentus pagrindžiančių įrodymų, nurodė, kad bankas nesutinka su įkeisto turto įvertinimu ir, atsižvelgdamas į banko vidinių vertintojų nustatytą skolininkui priklausančio turto vertę, siūlo butą, esantį(duomenys neskelbtini), įvertinti 100000,00 Lt, o butą, esantį (duomenys neskelbtini), įvertinti 155000,00 Lt (v. b. 151, 152 b. l.).
Skundžiamu antstolės 2013 m. rugsėjo 11 d. patvarkymu perkainuotas skolininkui A. N. priklausantis turtas ir nustatyta, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 155000,00 Lt, o buto, esančio (duomenys neskelbtini), rinkos vertė yra 100000,00 Lt (v. b. 154 b. l.). T. y. antstolė, perkainuodama areštuotą skolininko turtą, vadovavosi ne ekspertizės išvadomis, o formaliais, jokiais įrodymais nepagrįstais išieškotojo argumentais.
Apeliacinės instancijos teismas pripažįsta tokius antstolės veiksmus, 2013 m. rugsėjo 11 d. priimant patvarkymą dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo, prieštaraujančiais LR CPK 681 str. nuostatoms.
Teismų praktikoje nustatyta, kad šalių kaip įrodymas pateikta turto vertintojų išvada, gauta ne LR CPK 682 straipsnio nustatyta tvarka, bet patvirtinanti areštuoto turto rinkos vertę, negali būti ekspertizės aktu (LR CPK 177 str. 3 d.). Tačiau jeigu turto vertintojų išvadoje yra su byla susijusių faktinių duomenų, ji, kaip rašytinis įrodymas, yra tinkama įrodinėjimo priemonė byloje (LR CPK 177 str. 2 d., 180 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-514/2006). Tačiau nagrinėjamu atveju priimdama skundžiamą patvarkymą dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainavimo, antstolė V. Š. nepareikalavo išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateikti rašytinius įrodymus, kuriais remiantis būtų pagrindas pripažinti, kad areštuoto turto rinkos vertė yra būtent tokia, kokią nurodo išieškotojas. Kaip jau minėta, išieškotojas nurodė, kad areštuoto skolininko turto vertę nustatė banko vidiniai vertintojai, tačiau vykdomojoje byloje nėra įrodymų, kad išieškotojas antstolei būtų pateikęs įrodymus, kuo remdamiesi, kokius turto vertinimo metodus naudodami, banko vidiniai vertintojai nustatė, kad areštuoto turto vertė yra didesnė už nustatytą Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės aktuose Nr. 13/08-041 ir Nr. 13/08-042 (v. b. 121-147), kuriuos atliko teismo ekspertas A. L.. Todėl nagrinėjamu atveju išieškotojo Danske Bank A/S Lietuvos filialo pateiktas formalus 2013 m. rugsėjo 10 d. raštas dėl vertės nustatymo nėra tinkama įrodinėjimo priemonė Nekilnojamojo turto įvertinimo ekspertizės išvadoms paneigti.
Dėl išdėstyto panaikintina Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis ir klausimas išspręstinas iš esmės - patenkintinas skolininko A. N. skundas ir panaikintinas antstolės V. Š. 2013 m. rugsėjo 11 d. patvarkymas Nr. 0071/11/00256 dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
Panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
Patenkinti skolininko A. N. skundą.
Panaikinti antstolės V. Š. 2013 m. rugsėjo 11 d. patvarkymą Nr. 0071/11/00256 dėl areštuoto nekilnojamojo turto perkainojimo.