- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2018-12-11
- Bylos Nr.
- e2A-1724-577/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02096-2017-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Burdulienė, Jadvyga Mardosevič, Neringa Švedienė
- Ieškovas
- savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“
- Atsakovas
- R. A., S. A.
- Kategorijos
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Rūtos Burdulienės, Jadvygos Mardosevič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Neringos Švedienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atsakovams R. A., S. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir S. A., gim. (duomenys neskelbtini), dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė SĮ Vilniaus miesto būstas kreipėsi į teismą prašydamas iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovo valdomo patikėjimo teise, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Ieškinyje nurodė, kad minėtos gyvenamosios patalpos trejų metų terminui 2007 m. kovo 13 d. atsakovei R. A. buvo išnuomotos sudarius Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį Nr. 1.40-T07/0002. Paskutinį kartą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1837 nuomos sutarties terminas pratęstas iki 2015 m. gegužės 14 d. 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė R. A. kreipėsi į ieškovę dėl socialinio būsto nuomos sutarties pratęsimo. Pasak ieškovės, atsakovų pajamos už 2015 metus siekė 14 878 Eur, t. y. viršijo Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo (toliau ir – PBĮIĮ) 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus dydžius, todėl pratęsti nuomos termino nebuvo teisinio pagrindo. Pasibaigus būsto nuomos terminui, ieškovė 2016 m. lapkričio 15 d. raštu įspėjo atsakovus, kad šie geranoriškai iki 2016 m. gruodžio 10 d. atlaisvintų užimamas patalpas, tačiau atsakovai minėtų veiksmų per nustatytą terminą neatliko.
Atsiliepimas
2. Atsakovė R. A. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad ieškovė pažeidė pareigą nustatyti protingą išsikėlimo iš užimamų patalpų terminą bei laiku ir tinkamai apie išsikėlimo terminą įspėti atsakovę. 2016 m. lapkričio 15 d. raštas buvo siunčiamas neregistruota pašto korespondencija, todėl atsakovė jį gavo vėliau, nei nustatyta patalpos atlaisvinimo data. Taip pat nurodė, kad atsakovų turtinės padėties pagerėjimas buvo laikinas ir šiuo metu išnykęs – 2016 m. atsakovų pajamos neviršija 76 VRK. Teigė, jog atsakovai visuomet laiku mokėjo nuomos mokestį bei išnuomoto socialinio būsto išlaikymo išlaidas, laiku atsiskaitydavo už teikiamas komunalines paslaugas, išnuomotu būstu naudojosi pagal paskirtį, atitinka socialiai remtinos šeimos požymius, tačiau atsakovei nebuvo sudaryta reali galimybė pratęsti socialinio būsto nuomos sutartį, todėl nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimus iškeldinti atsakovus su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.
3. Kiti atsakovai taip pat pateikė atsiliepimą, nurodydami, kad su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti. Palaiko atsakovės R. A. atsiliepime išdėstytą poziciją bei motyvus.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. vasario 5 d. sprendimu ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį atmetė, priteisė atsakovei R. A. iš ieškovės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 540 Eur bylinėjimosi išlaidų.
5. Teismas nustatė, kad 2015 m. gegužės 14 d. pasibaigus socialinio būsto nuomos sutarties terminui, atsakovai, ieškovei neprieštaraujant, toliau gyveno jiems išnuomotame būste pusantrų metų. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.481 straipsnį, taikant PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Teismo nuomone, atsakovams išnuomotame būste po nuomos sutarties termino pabaigos išgyvenus pusantrų metų, jų iškeldinti dėl to, kad pasibaigė terminuotos nuomos sutarties terminas, nėra pagrindo.
6. Teismas, vadovaudamasis PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 2 punktu (nuomos sutartis nutraukiama tik tuo atveju, jei deklaruoto turto vertė ar pajamos ... viršija paminėto įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus... dydžius), padarė išvadą, jog sprendžiant, ar yra pagrindas iškeldinti atsakovus dėl to, kad atsakovų gaunamos pajamos neatitinka PBĮIĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų teisę į paramą būstui išsinuomoti turinčių asmenų pajamų lygio, turi būti vertinamas atsakovų pajamų lygis sprendimo dėl iškeldinimo priėmimo metu. Pažymėjo, jog tais metais, kuriais atsakovų turtas ir pajamos viršijo PBĮIĮ nurodytus dydžius (2015 ir 2016 metai) ieškovė nereikalavo iškeldinti atsakovų iš būsto. Bylos nagrinėjimo teismo posėdžiuose metu atsakovai pateikė 2016 m. metinę šeimos turto deklaraciją, iš kurios duomenų teismas nustatė, kad atsakovų šeimos pajamos 2016 metais taip pat viršijo 76 VRP dydžius (7 752 Eur) ir sudarė 14 218 Eur.
7. Teismas pažymėjo, kad PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodyta, jog socialinio būsto nuomos sutartis nutraukiama, kai deklaruoto turto vertė ar pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, daugiau kaip 25 % viršija šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytus metinius pajamų ir turto dydžius. Tačiau Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. rugsėjo 20 d. nutarimu Nr. 756 (įsigaliojo nuo 2018 01 01) VRP dydis nustatytas 122 Eur. Atsakovų pajamos nėra palygintos su PBĮIĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, kuriose nurodyti pajamų dydžiai nustatyti pagal 2018 m. galiojančias teisės normas. Kadangi įrodyti, kad šios bylos nagrinėjimo metu egzistuoja pagrindas atsakovus iškeldinti iš socialinio būsto, privalo ieškovė, o ji šios pareigos neįvykdė, todėl teismo vertinimu, nėra pagrindo nutraukti su atsakovais sudarytos socialinio būsto nuomos sutarties ir iškeldinti atsakovų iš socialinio būsto.
8. Atkreipė dėmesį, jog ieškovė nėra pateikusi įrodymų, kad egzistuoja aplinkybės, kurios neleistų pritaikyti PBĮIĮ 20 straipsnio 6 dalies nuostatų (priimti sprendimą šį būstą nuomoti kaip savivaldybės būstą rinkos kainomis vadovaudamasi savivaldybės būsto, socialinio būsto nuomos mokesčių ir būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensacijos dydžio apskaičiavimo metodika, jeigu asmuo ar šeima neturi nuosavybės teise kito tinkamo būsto). Paminėjo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017 m. spalio 11 d. pateikė Lietuvos Respublikos Seimui svarstyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo Nr. X-1710 pakeitimo įstatymo projektą. Teismo nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybei pripažįstant, kad atsakovų teisę į socialinį būstą nustatančios teisės normos atsilieka nuo gyvenimo realybės, neatitinka šių dienų socialinio ir ekonominio gyvenimo aktualijų, atsakovų iškeldinimas iš socialinio būsto, remiantis dabartiniu teisiniu reguliavimu, prieštarautų CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems teisingumo ir sąžiningumo principams.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
9. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą - ieškovės ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
9.1. Teismas neteisingai aiškino ir taikė teisės aktus, reglamentuojančius socialinio būsto nuomos santykius, nesilaikė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 176 bei 185 straipsniuose numatytos pareigos visapusiškai, objektyviai ir teisingai nustatyti reikšmingas faktines bylos aplinkybes.
9.2. Sutarties 11 punkte įtvirtinta, kad pasibaigus šiai Sutarčiai nuomininkas privalo nedelsdamas, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po šios Sutarties pasibaigimo ar jos nutraukimo prieš terminą dienos, atlaisvinti butą nuo visų nuomininkui priklausančių daiktų ir perduoti nuomotojui butą pagal abiejų šalių pasirašomą buto perdavimo ir priėmimo aktą, tokios pačios būklės, kokios jie buvo perduoti nuomininkui, išskyrus normalų nusidėvėjimą. Minėtoje Sutartyje nėra įtvirtintos nuostatos, kad ieškovas privalo įspėti atsakovus apie Sutarties termino pasibaigimą ir būsto atlaisvinimą.
9.3. CK 6.582 straipsnio 4 dalis nustato, kad šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Analogiška nuostata numatyta Sutarties 10 punkte. Suėjus Sutarties (jos pratęsimo) terminui, Sutartis pasibaigė, nes jos pratęsimas po 2015 m. gegužės 14 d. nebuvo įformintas CK 6.582 straipsnyje ir Sutarties 10 punkte nustatyta tvarka. Sutartis netapo neterminuota, kadangi pagal CK ir Sutartį turėjo būti aiškiai išreiškiama Sutarties šalių valia dėl sutarties atnaujinimo. Ieškovė niekada neišreiškė sutikimo, kad atsakovai naudotųsi jai patikėjimo teise priklausančiu socialiniu būstu neterminuotai.
9.4. Palikus galioti skundžiamą teismo sprendimą, būtų formuojama neteisinga praktika, kuri paneigtų CK 6.613 straipsnį; suteiktų teisę, asmenims be teisinio pagrindo gyventi Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančiose patalpose.
9.5. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovų pajamos dvejus metus iš eilės viršijo Įstatyme įtvirtintus dydžius, atsakovai prarado teisę gyventi socialiniame būste, todėl ieškovė pagrįstai nusprendė nepratęsti socialinio būsto (duomenys neskelbtini), terminuotos nuomos sutarties.
9.6. Tokio pobūdžio bylose kartu turėtų būti vertinamas ir asmenų lygiateisiškumo principas, nuomojant savivaldybės socialinį būstą: esant socialinio būsto trūkumui, neiškeldinus asmenų, kurie neatitinka socialinio būsto nuomininkų statuso, nėra užtikrinama asmenų, turinčių teisę į socialinio būsto nuomą ir laukiančių eilėje šį būstą išsinuomoti, teisės ir teisėti interesai. Pažeidžiama Vilniaus miesto savivaldybės turto patikėtinės SĮ „Vilniaus miesto būstas“ teisė tinkamai įgyvendinti teisės aktais numatytą socialinio būsto nuomos funkciją, kas yra viešas interesas. Teismas šioje byloje privalėjo veikti aktyviai ir užtikrinti, kad byloje būtų išaiškintos visos aplinkybės, reikšmingos tiksliai išsprendžiant ieškovo reikalavimą dėl iškeldinimo pagrįstumą.
9.9. Palikus galioti apeliacinės instancijos teismo sprendimą, teisiniai atsakovų ir ieškovo santykiai dėl ginčo patalpų lieka neapibrėžti. Atsakovai nereiškė priešieškinio ir neprašė įpareigoti sudaryti su jais ginčo patalpų nuomos sutartį, todėl nesant ginčo patalpų nuomos sutarties, atsakovų gyvenimas jose ir toliau lieka neteisėtas. Taigi, palikus galioti skundžiamą sprendimą liktų neišspręstas tarp šalių kilęs ginčas; faktiniai šalių santykiai nepasikeitė, nebuvo stabilizuoti, ginčas išliko.
Atsiliepimas
10. Atsakovė R. A. atsiliepime prašo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir palikti nepakeistą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą; priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
10.1. Pagal CK 6.481 straipsnį, taikant PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Šios nuostatos taikomos visiems nuomos santykiams. Analogiškos pozicijos laikomais ir teismų praktikoje (Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-485-340/2016 ir kt.). Atsakovai pasibaigus ginčo nuomos sutarties terminui jiems išnuomotame būste išgyveno pusantrų metų; šiuo laikotarpiu ieškovė nereikalavo jų iškeldinti, nereiškė pretenzijų dėl gyvenimo išnuomotame bute teisėtumo, priėmė atsakovų apmokėjimus už suteiktas socialiniam būstui paslaugas. Nutraukiant sutartį ieškovė privalėjo griežtai laikytis įstatymų aiškiai apibrėžtos neterminuotų sutarčių nutraukimo reikalavimų, o nesilaikydama šių reikalavimų neteisėtai nutraukė ginčo socialinio būsto nuomos sutartį ir reikalauja iškeldinti atsakovus iš jų vienintelio gyvenamojo būsto, kuriuo jie teisėtai naudojasi.
10.2. Ieškovė, tvirtindama, kad atsakovų gaunamos pajamos viršijo PBĮIĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytų teisę į paramą būstui išsinuomoti turinčių asmenų pajamų lygį, nepateikė išsamių duomenų, kokio konkrečiai laikotarpio atsakovų pajamos ir kokios viršijo atitinkamus įstatyme nustatytus dydžius, be to, ieškovė atsakovų pajamų nepalygino su PBĮIĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostatomis, kuriose nurodyti pajamų dydžiai nustatyti pagal 2018 m. galiojančias teisės normas. Pareiga įrodyti, kad atsakovai prarado teisę gyventi socialiniame būste, tenka ieškovei, todėl ji ir turėjo įrodyti, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja pagrindas atsakovus iškeldinti iš socialinio busto.
10.3. Sprendžiant klausimus dėl asmenų iškeldinimo iš gyvenamojo būsto, siekiant išlaikyti šalių interesų pusiausvyrą, turi būti atsižvelgiama į žmogaus teisę į būsto neliečiamybę, nepriklausomai nuo to, ar asmuo būste apsigyveno laikydamasis nustatytos tvarkos. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį - mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio busto nuomos sutarties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2011). Taigi tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą. Teismas, spręsdamas klausimą dėl atsakovų iškeldinimo, pagrįstai susidariusią situaciją vertino individualiai. Ieškovė nepateikė jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, jog nėra pagrindo su atsakovais tęsti socialinio būsto nuomos sutarties bei tokiu būdu užtikrinti jų teisę į būsto neliečiamumą.
10.5. Apeliacinio skundo argumentai, kad šiuo metu socialinio būsto poreikis Vilniaus miesto savivaldybėje yra didelis, neatleidžia ieškovės nuo pareigos nutraukiant socialinio būsto nuomos teisinius santykius griežtai laikytis įstatymų reikalavimų bei vadovautis pagrindiniais CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo ir sąžiningumo principais, taip pat suteikti prioritetą kitiems asmenims, o ne asmenims, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartys jau yra sudarytos bei teisėtai yra pratęstos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.
12. Byloje nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 30-204, nutarė išnuomoti R. A. keturių asmenų šeimai, gyvenančiai nuomojame 17,38 kv. m. gyvenamojo ploto kambaryje bendrabutyje (duomenys neskelbtini), papildomą 25,38 kv. m. bendrojo (naudingojo) ploto kambarį bendrabutyje (duomenys neskelbtini), su bendro naudojimo patalpomis bei įpareigojo VšĮ „Vilniaus butai“ sudaryti su R. A. nuomos sutartį trejiems metams. Tuometinė VšĮ „Vilniaus butai“ (nuomotoja) ir atsakovė R. A. (nuomininkė) 2007 m. kovo 13 d. sudarė Socialinio būsto terminuotą gyvenamųjų patalpų nuomos sutartį, kurios pagrindu nuomininkei buvo perduotas butas, esantis (duomenys neskelbtini) (su teise šiame bute gyventi ir nuomininkės šeimos nariams S. A., S. A. ir T. A.). Šios sutarties terminas - treji metai, skaičiuojamas nuo buto perdavimo ir priėmimo akto pasirašymo dienos (sutarties 1, 3, 9 punktai). Sutartyje numatyta, kad pasibaigus šios sutarties terminui su Nuomininku, tvarkingai vykdžiusiu sutartyje prisiimtas pareigas ir neišnykus priežastims, dėl kurių turtas buvo suteiktas nuomos pagrindais, sutartis gali būti atnaujinta vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu „Dėl socialinio būsto nuomos“ ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka (Sutarties 10 punktas). Paskutinį kartą sutarties terminas buvo pratęstas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2014 m. gegužės 14 d. sprendimu Nr. 1-1837 iki 2015 m. gegužės 14 d. 2016 m. rugpjūčio 30 d. atsakovė R. A. pateikė prašymą ieškovei dėl socialinio būsto nuomos terminuotos sutarties pratęsimo, kartu pridėjo visų šeimos narių gyventojų turto ir pajamų deklaracijas už praėjusius kalendorinius metus, bei kitus dokumentus. 2016 m. lapkričio 15 d. raštu ieškovė informavo atsakovę R. A., kad SĮ „Vilniaus miesto būstas“ Nuomos teisinių santykių nagrinėjimo komisijoje 2016 m. spalio 19 d. nutarta ruošti ieškinį dėl atsakovės iškeldinimo iš būsto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos; rašte prašoma iki 2016 m. gruodžio 10 d. geranoriškai atlaisvinti minėtą butą. Būsto neatlaisvinus, ieškovė 2017 m. sausio 17 d. kreipėsi į teismą dėl atsakovų iškeldinimo. Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė. Ieškovė pateikė apeliacinį skundą.
13. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog vadovaujantis CK 6.481 straipsniu, taikant PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalies nuostatas, jeigu pasibaigus sutarties terminui nuomininkas daugiau kaip dešimt dienų toliau naudojasi daiktu ir nuomotojas tam neprieštarauja, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota. Apeliantės teigimu, nuomos sutartis pasibaigė (netapo neterminuota), nes jos pratęsimas po 2015 m. gegužės 14 d. nebuvo įformintas CK 6.582 straipsnyje ir Sutarties 10 punkte nustatyta tvarka; pažymi, kad ieškovė niekada neišreiškė sutikimo, kad atsakovai naudotųsi jai patikėjimo teise priklausančiu socialiniu būstu neterminuotai.
14. Kaip ir nurodyta skundžiamame teismo sprendime, remiantis PBĮIĮ 20 straipsnio 1 dalimi, socialinio būsto nuomos sutartis sudaroma, keičiama ir nutraukiama vadovaujantis Civiliniu kodeksu ir šiuo įstatymu. Tačiau atkreiptinas dėmesys, jog gyvenamosios patalpos nuomos santykius reglamentuoja specialiosios teisės normos, išdėstytos CK XXXI skyriuje. Remiantis CK 6.575 straipsnio nuostatomis – šio skyriaus normos nustato gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių sudarymo, vykdymo ir pasibaigimo tvarką, kai šios patalpos priklauso : 1) fiziniams asmenims; 2) valstybei ar savivaldybei; 3) juridiniams asmenims. Pagal CK 6.582 straipsnio 1 dalį gyvenamosios patalpos nuomos sutartis gali būti neterminuota arba terminuota. Šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad šalys gali atnaujinti gyvenamosios patalpos terminuotą nuomos sutartį sudarydamos naują terminuotą arba neterminuotą nuomos sutartį. Tame pačiame skyriuje reglamentuotos ir gyvenamosios patalpos terminuotos nuomos sutarties pasibaigimo pasekmės, t. y. kad pasibaigus gyvenamosios patalpos nuomos sutarties terminui, nuomotojo reikalavimu nuomininkas, jo šeimos nariai ar buvę šeimos nariai turi išsikelti iš gyvenamosios patalpos, o neišsikėlusieji iš jos iškeldinami ir kita gyvenamoji patalpa jiems nesuteikiama (CK 6.613 straipsnis).
15. Taigi, ginčo santykiams nustatytas specialusis reglamentavimas, todėl pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad socialinio būsto nuomos sutartis tapo neterminuota, nepagrįstai vadovavosi CK XXVIII skyriaus norma, t. y. CK 6.481 straipsniu, numatančiu tolesnio naudojimosi daiktu pasibaigus sutarties terminui pasekmes. Iš bylos duomenų nustatyta, kad paskutinį kartą šalių sutarties terminas buvo pratęstas iki 2015 m. gegužės 14 d. ir sutartis nėra atnaujinta.
16. Tačiau sprendžiant dėl ieškovės ieškiniu prašomų taikyti terminuotos sutarties pasibaigimo pasekmių, pažymėtina, kad kasacinio teismo yra išaiškinta, jog, atsižvelgiant į socialinio būsto nuomos paskirtį – mažas pajamas turintiems asmenims ir šeimoms apgyvendinti, taip pat į žmogaus būsto neliečiamybės gerbimo principą, socialinio būsto nuomotojui (ieškovui), pareiškusiam ieškinį dėl nuomininkų iškeldinimo iš socialinio būsto pasibaigus nuomos sutarties terminui, tenka procesinė pareiga įrodyti, jog nėra pagrindo su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutarties, pavyzdžiui, kad nėra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikio, asmenys neatitinka įstatyme įtvirtintų kriterijų, kt. Taigi tokio pobūdžio bylose pripažįstama būtinybė, sprendžiant klausimą dėl socialinio būsto nuomininkų iškeldinimo, tirti ir jų teisės į socialinio būsto nuomą apskritai turėjimo (neturėjimo) klausimą. Vis dėlto ši bendro pobūdžio taisyklė negali būti taikoma savaime, neatsižvelgiant į konkrečios bylos faktinę situaciją, bendruosius proceso ekonomiškumo bei operatyvumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2012, 2018 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-195-701/2018).
17. Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, sprendžiant ginčą nagrinėjamoje byloje, būtina įvertinti būtent tai, ar atsakovai atitinka teisės aktuose įtvirtintus kriterijus, pagal kuriuos nustatoma teisė į socialinio būsto nuomą. Ieškovė ieškinyje teigė, kad atsakovų pajamos už 2015 metus siekė 14 878 Eur, t. y. viršijo PBĮIĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus dydžius, todėl pratęsti nuomos termino nebuvo teisinio pagrindo.
18. Remiantis PBĮIĮ 9 straipsnio 1 dalies 2 punktu, nustatant asmenų ir šeimos teisę į socialinio būsto nuomą, vienas iš reikalavimų asmenims - Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka deklaruoti turtą ir gautas pajamas; o deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, turi neviršyti šio įstatymo 11 straipsnio 2 dalyje nustatytų pajamų ir turto dydžių. Pagal PBĮIĮ 11 straipsnio 2 dalį - teisę į paramą būstui išsinuomoti turi asmenys ir šeimos, jeigu jų deklaruoto turto vertė ir pajamos, kurios, vadovaujantis Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 17 straipsniu, įskaitomos į asmens ar šeimos gaunamas pajamas, neviršija šių dydžių: <...> 2) dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios Vilniaus miesto ar rajono, Kauno miesto ar rajono, Klaipėdos miesto ar rajono, Palangos miesto ar Neringos savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 76 VRP dydžių ir turtas – 168 VRP dydžių; dviejų ar trijų asmenų šeimos, gyvenančios kitoje savivaldybėje, grynosios metinės pajamos – 63 VRP dydžių ir turtas – 112 VRP dydžių <...>.
19. Taip pat PBĮIĮ 22 straipsnyje nustatytos ir Paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų ir šeimos pareigos. Be kitų pareigų, šie asmenys privalo: šiame įstatyme numatytais atvejais deklaruoti turimą turtą (įskaitant gautas pajamas) Gyventojų turto deklaravimo įstatyme nustatyta tvarka (2 punktas); per mėnesį nuo gyvenamosios vietos pakeitimo, būsto įsigijimo, materialinės padėties pasikeitimo, kuris lemia šio įstatymo 11 straipsnyje nustatytų pajamų ir turto dydžių viršijimą, būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos sutarties pasibaigimo arba teisės į būsto nuomos ar išperkamosios būsto nuomos mokesčių dalies kompensaciją praradimo dienos informuoti savivaldybės vykdomąją instituciją (4 punktas).
20. Nagrinėjamu atveju ieškinio pateikimo metu atsakovai ieškovei buvo pateikę tik metines gyventojų (šeimos) turto deklaracijas už 2015 metus. Ginčo dėl ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad pagal joje užfiksuotus duomenis, atsakovų pajamos (14 878 Eur) viršijo PBĮIĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus dydžius, byloje nekilo. Tačiau atsakovai teigė, kad finansinės padėties pagerėjimas buvo laikinas; bylos nagrinėjimo metu buvo pateikta 2017 m. rugpjūčio 21 d. patikslinta metinė gyventojo (šeimos) turto deklaracija už 2016 metus, pagal kurią šeimos gauta pajamų suma, atėmus mokesčius – 14 218 Eur.
21. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 10 d. nutarimu Nr. 923 „Dėl valstybės remiamų pajamų dydžio patvirtinimo“ laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 1 iki 2018 m. sausio 1 d. patvirtintas valstybės remiamų pajamų dydis – 102 eurai, o nuo 2018 m. sausio – 1 d. – 122 Eur. Pagal nutarimo 2 punktą - vertinant asmens pajamas ir (ar) turto vertę, suteikiančias teisę asmenims gauti paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti 2018 metais, taikomas valstybės remiamų pajamų dydis, galiojantis nuo 2018 m. sausio 1 d.
22. Taigi, net pritaikius nuo 2018 m. sausio 1 d. galiojantį VRP dydį (122 Eur), atsakovų pateiktose deklaracijoje už 2016 metus nurodytos gautos pajamos (14 218 Eur) viršijo PBĮIĮ 11 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtintus dydžius (76 x 122 = 9 272 Eur), taip pat ir PBĮIĮ 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą dydį (9 272 + 25 proc. = 11 590 Eur). Atsakovai teikė įrodymus (pažymas) apie 2017 metais gaunamas pajamas, tačiau šie duomenys negali būti laikomi šeimos grynosiomis metinėmis pajamomis.
23. Kaip minėta, būtent paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti gaunančių asmenų ir šeimos pareiga yra deklaruoti turtą ir gautas pajamas, ir pagal šiuos dokumentus sprendžiama, ar yra pagrindas su šiais asmenimis sudaryti ir (arba) tęsti socialinio būsto nuomos sutartį, t. y., ar yra socialinio būsto nuomos šiems asmenims poreikis, ar asmenys atitinka PBĮIĮ įtvirtintus kriterijus.
24. Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog ieškovė neįvykdė pareigos įrodyti, kad bylos nagrinėjimo metu egzistuoja pagrindas iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad bylos nagrinėjimas truko daugiau nei vienerius metus, teismo posėdžiai buvo atidedami iš esmės pagal atsakovų prašymus, todėl užtrukus bylos nagrinėjimui, įrodinėjimo apie galbūt bylos nagrinėjimo metu besikeičiančią padėtį (net nenurodžius vertintinų duomenų periodų), naštos perkėlimas ieškovei, juolab atsakovams neteikiant naujų turto ir pajamų deklaracijų, prašymų ieškovei dėl naujo pajamų įvertinimo ir pan., neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų. Teismo išvada, kad tais metais, kuriais atsakovų turtas ir pajamos viršijo PBĮIĮ nurodytus dydžius, t. y. 2015 ir 2016 metais, ieškovė nereikalavo iškeldinti atsakovų iš būsto, taip pat nepagrįsta. Kaip minėta, ieškovė pareikalavo geranoriškai išsikelti iki 2016 m. gruodžio 10 d.
25. Pažymėtina, kad klausimo dėl 20 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymo (būsto nuomos rinkos kainomis) atsakovai nekėlė, byloje nėra duomenų, kad jie būtų pateikę prašymą dėl nuomos minėtomis sąlygomis, todėl skundžiamo sprendimo išvada dėl įrodymų trūkumo, sprendžiant ar egzistuoja minėtos normos taikymas, neturi įtakos ginčo sprendimui. Be to, apeliantė akcentavo šiuo metu egzistuojantį didelį socialinio būsto poreikį savivaldybėje.
26. PBĮIĮ 3 straipsnyje įtvirtinta, kad parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama vadovaujantis: 1) lygiateisiškumo (Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama užtikrinant asmenų ir šeimų lygybę); 2) socialinio teisingumo (Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama asmenims ir šeimoms, įvertinus jų turimą turtą, gaunamas pajamas ir kitus su asmens ir šeimos socialine padėtimi susijusius veiksnius); 3) pasirinkimo (Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti teikimas remiasi teise asmenims ir šeimoms rinktis vieną iš kelių paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti formų); 4) veiksmingumo ir efektyvumo (Parama būstui įsigyti ar išsinuomoti teikiama siekiant didinti asmenų ir šeimų, pagal šį įstatymą turinčių teisę į paramą būstui įsigyti ar išsinuomoti, motyvaciją integruotis į darbo rinką ir racionaliai naudoti turimus išteklius), principais.
27. Įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, aptartų įstatymų nuostatas, paramos būstui išsinuomoti teikimo principus, taip pat aplinkybę, kad ginčo būstas šeimai išnuomotas kaip papildomas plotas (atsakovai ir teikiamuose dokumentuose nurodo skirtingas gyvenamąsias vietas – atsakovė R. A. – (duomenys neskelbtini), o atsakovai S. A. ir S. A. – (duomenys neskelbtini)), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, ne tik kad nepagrįstai konstatavo, jog socialinio būsto nuomos sutartis tapo neterminuota, bet ir nepagrįstai sprendė, jog ieškovė neįrodė, kad bylos nagrinėjimo metu egzistuoja pagrindas iškeldinti atsakovus iš socialinio būsto. Įvertinus tai, kad Socialinio būsto terminuotos gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties terminas yra pasibaigęs, vadovaujantis CK 613 straipsniu, esant ieškovės (nuomotojo) reikalavimui, atsakovai iškeldintini iš nuomojamos patalpos.
28. Apibendrinus išdėstytą, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, ir priimtinas naujas sprendimas – ieškovės ieškinys tenkinamas, atsakovai R. A., S. A., (duomenys neskelbtini), ir (duomenys neskelbtini), iškeldintini su jiems priklausančiu turtu iš buto, ieškovo valdomo patikėjimo teise, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. vasario 5 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės savivaldybės įmonės „Vilniaus miesto būstas“ ieškinį tenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovus R. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) S. A. (a.k. (duomenys neskelbtini) ir S. A. (a. k. (duomenys neskelbtini) su jiems priklausančiu turtu iš buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos.