- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-28
- Bylos Nr.
- 2A-2037-798/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09429-2010-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Antanas Rudzinskas
- Atsakovas
- (duomenys neskelbtini)
- Ieškovas
- UAB „Finsaltas“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Antanas Rudzinskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs atsakovo (duomenys neskelbtini) IĮ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Finsaltas“ ieškinį atsakovui (duomenys neskelbtini) IĮ dėl 1 543,20 Lt komisinio atlyginimo, metinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Finsaltas“ ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo (duomenys neskelbtini) IĮ 1 543,20 Lt atsakovui sumokėtą komisinį atlyginimą, 6 proc. dydžio procesines palūkanas ir atlyginti bylinėjimosi išlaidas. Iš atsakovės prašoma priteisti komisinį atlyginimą pagal dešimt gyvybės draudimo sutarčių, kadangi gyvybės draudimo sutartys, kurios sudarytos atsakovui (duomenys neskelbtini) įmonei tarpininkaujant, buvo nutrauktos nepasibaigus 13 mėnesių terminui (pavedimo sutarties 1.1, 8.5, sutarties priedo Nr.1 punktai 3,4,5). Remiantis šalių susitarimu, išdėstytu pavedimo sutarties priedo Nr. 1 septintame punkte, reikalaujama grąžinti atsakovei avansu sumokėtą komisinį atlyginimą už tas gyvybės draudimo sutartis, kurios buvo nutrauktos per pirmuosius 13 draudimo sutarties galiojimo mėnesių ir už jas nebuvo gaunamos draudimo įmokos.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2011 m. kovo 17 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendė, kad pasirašant pavedimo sutartį, sutarties priedą bei papildomą susitarimą buvo atsižvelgta į abiejų įsipareigojimus pasirašiusių šalių (verslininkų) interesus ir teisėtus lūkesčius, kadangi nustatytas ne tik komisinio atlyginimo dydis, bet ir komisinio atlyginimo dalies grąžinimo sąlygos ir tvarka ir tai susieta su gyvybės draudimo sutarčių galiojimo periodu ir draudimo įmokų gavimu. Tokiu būdu draudėjams nutraukus gyvybės draudimo sutartis anksčiau nei per 13 mėnesių nuo gyvybės draudimo sutarčių sudarymo, atsakovui atsirado pareiga grąžinti gautą avansu komisinį atlyginimą už šias gyvybės draudimo sutartis. Toks yra šalių susitarimas ir jis turi būti vykdomas. Šiuo atveju nėra pagrindo pripažinti, jog pavedimo sutarties sąlygos yra neaiškios ar abejoti jos sąvokomis (CK 6.193 str.). Teismas konstatavo, kad atsižvelgiant į tai, kad komisinis atlyginimas atsakovui buvo sumokėtas už 10 gyvybės draudimo sutarčių, kurios draudėjų buvo nutrauktos nepasibaigus 13 mėnesių terminui, ieškinys tenkintinas visiškai.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Apeliaciniu skundu atsakovas (duomenys neskelbtini) IĮ prašo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti; priteisti iš ieškovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimą. Sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu, todėl jos nuostatos turi būti aiškinamos atsakovo naudai. Papildomame susitarime nėra numatyta, kad jeigu pagal atlyginimo skaičiavimo metodiką apskaičiuotas atlyginimas gaunasi mažesnis nei nustatytas fiksuotas, atsakovas turėtų grąžinti skirtumą. Sutarties priedo Nr. 1 3 ir 4 p. reikėtų suprasti taip: nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2010 m. vasario 28 d. ieškovas įsipareigojo atsakovui mokėti 10 333 Lt/mėn. fiksuotą atlyginimą, nepriklausomai nuo to, kad pagal metodiką apskaičiuotas atsakovo atlyginimas už suteiktas paslaugas yra mažesnis, ar dėl to, kad draudėjai nutraukia sutartis per pirmuosius 13 mėn.; jei pagal metodiką paskaičiuotas atsakovės atlyginimas už suteiktas paslaugas yra didesnis, nei nustatytas fiksuotas, tai ieškovas atsakovui primoka skirtumą tarp pagal metodiką apskaičiuoto ir fiksuoto atlyginimo ir šiuo atveju gali reikalauti grąžinti dalį atlygio, jei draudėjai nutraukia sutartis per pirmuosius 13 mėnesių, bet tik iš tos dalies, kuri viršija fiksuotą atlyginimą. Teismo aiškinimas yra nelogiškas, kadangi atsakovui nesudarant nei vienos draudimo sutarties, ieškovas moka 10 333 Lt/mėn., tačiau jei sudaroma bent viena draudimo sutartis, kuri buvo nutraukta per pirmuosius 13 mėnesių, tai atlyginimas yra mažinamas.
Analogiškoje civilinėje byloje (Nr. 2-5618-67/2010) Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas pavedimo sutarties ir priedo turinį aiškino visiškai kitaip nei tas pats teismas šioje byloje priimtame sprendime. Teismas netinkamai nustatė sutarties rūšį, kadangi šalys sudarė ne pavedimo, bet komercinio atstovavimo sutartį. Ieškovui priteistos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės, kadangi už advokato dalyvavimą teismo posėdyje galėjo būti priteista 120 Lt, o ne 300 Lt. Taip pat nepagrįstai priteista 200 Lt už atstovavimą antstolio kontoroje.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Finsaltas“ prašo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Paaiškina, kad priede Nr. 1 ir papildomame susitarime atsakovui priklausanti išmokėti komisinio atlyginimo suma yra susieta su draudimo sutarčių galiojimo terminu. Tuo siekiama, kad pavedimo sutartis būtų naudinga abiem šiuo verslu užsiimančioms šalims.
Papildomu susitarimu buvo numatyta speciali komisinio atlyginimo apskaičiavimo bei mokėjimo tvarka, taikoma pirmus šešis mėnesius, tačiau jame nebuvo numatyta jokių išlygų dėl to, jog avansu sumokėtu komisinio grąžinimo tvarka šiuo laikotarpiu negalioja. Priedo Nr. 1 7 p. numatyta komisinio mokesčio grąžinimo tvarka taikytina tiek tuo atveju, kai komisinis atlyginimas apskaičiuojamas ir sumokamas papildomame susitarime nustatyta tvarka, tiek tais, atvejais, kai jis apskaičiuojamas ir mokamas pagal metodiką, nustatytą Priede Nr. 1. Aptariami išskaitymai už nutrauktas gyvybės draudimo sutartis yra įprasta draudimo tarpininkavimo verslo praktika.
Teismo sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 2-5618-67/2010, kadangi šios dvi bylos nėra analogiškos, nes šalių sudarytų sutarties priedų ir papildomų susitarimų tekstai yra iš esmės skirtingi, įtvirtinantys skirtingus komisinio atlyginimo apskaičiavimo ir mokėjimo būdus, todėl atsakovo minimas sprendimas nelaikytinas turinčiu prejudicinę galią nagrinėjamoje byloje. Be to, šis teismo sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka.
Ieškovo nuomone tai, kad sutartis teismo buvo įvardinta kaip pavedimo, o ne komercinio atstovavimo sutartis, neturi jokios teisinės reikšmės šalių santykių kvalifikavimui. Teismo priteistos atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, jų mažinti nėra pagrindo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str. 2 d.). Teismas absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str.).
Apeliaciniame skunde apeliantas (duomenys neskelbtini) IĮ teigia, kad pirmosios instancijos teismas nelogiškai išaiškino apeliantei mokėtino komisinio apskaičiavimo tvarką bei klaidingai nustatė sutarties rūšį, kadangi šalys sudarė ne pavedimo, bet komercinio atstovavimo sutartį. Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju šalių sudarytos sutarties kvalifikavimas kaip pavedimo ar komercinio atstovavimo sutartį, sprendžiant tarp šalių kilusį ginčą, reikšmės neturi, kadangi ginčas yra kilęs būtent dėl sutarties prieduose nustatytos komisinio atlyginimo skaičiavimo tvarkos aiškinimo, t.y. srityje, kurioje tarpusavio įsipareigojimų apimtis šalys nustato išimtinai savo susitarimu.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.193 straipsnyje išdėstytų sutarčių aiškinimo taisyklių tikslas nustatyti sutarties turinį. Šio straipsnio normos taikytinos, kai kyla sutarties šalių ginčas dėl tarpusavio teisių ir pareigų ir tik tuo atveju, kai kyla ginčas dėl sutarties sąlygų reikšmės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2002 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apygardos prokuratūros vyriausiasis prokuroras ieškovo AB „Kauno energija“ interesais v. V. A., byla Nr. 3K-3-1311/2002; 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje M. Ž. (P.) v. R. P., byla Nr. 3K-3-156/2009). Kasacinis teismas akcentuoja tai, kad teismai, vertindami ir aiškindami sutartis, kilus ginčui dėl sutarties sąlygų reikšmės, visada turi nustatyti tikruosius sandoryje dalyvaujančių civilinių teisinių santykių subjektų ketinimus ir pagal juos kvalifikuoti konkrečią sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje „Swedbank“, AB, v. P. B. ir kt., byla Nr. 3K-7-229/2009). Aiškinant sutarčių turinį (sutarties sąlygas) bei siekiant atskleisti tikrąją šalių valią dėl jų reikšmės, kiekvienu atveju būtina atsižvelgti į visetą aiškinimo nuostatų, tokių kaip contra proferentem taisyklė ir kt.
Byloje nustatyta, kad 2009 m. vasario 7 d. ieškovas UAB „Finsaltas“ ir apeliantas (duomenys neskelbtini) IĮ sudarė Pavedimo sutartį Nr. 13. Sutartimi apeliantas įsipareigojo informuoti ir konsultuoti apie ieškovo teikiamas tarpininkavimo paslaugas asmenims, sudarant gyvybės draudimo sutartis su gyvybės draudimo bendrove Seesam Life Insurance SE Lietuvos filialas; ieškoti asmenų, besidominčių šiomis paslaugos, nukreipti juos į UAB „Finsaltas“, nurodant jo būstinės ar padalinių adresus ir telefonus, bei atlikti veiksmus, kuriuo ieškovas įpareigojo apeliantą atlikti (1 punktas). Ieškovas įsipareigojo apeliantui mokėti komisinį atlyginimą (1.1 punktas) (b.l. 8). Pavedimo sutarties Nr. 13 Priede Nr. 1 šalys nustatė komisinio atlyginimo skaičiavimo metodiką. Iš skaičiavimo metodikos nuostatų aišku, kad komisinis atlyginimas apeliantui turėjo būti mokamas už asmeninius ir grupinius pardavimus (3-6 punktai). 7 punkte šalys nustatė, kad jeigu pagal Seesam Life Insurance SE Lietuvos filialo pateiktas ataskaitas ieškovas informuojamas, kad draudėjai nutraukė draudimo sutartį per pirmuosius 13 draudimo sutarties galiojimo mėnesių arba nesumokėjo gyvybės draudimo liudijime (polise) numatytos draudimo įmokų sumos už pirmuosius 13 draudimo mėnesių, tai apeliantas privalo grąžinti ieškovui visą jam sumokėtą komisinį atlyginimą, kuris buvo apeliantui išmokėtas pagal sąskaitą-faktūrą už sutartį nutraukusį ar nesumokėjusį draudimo liudijime numatytų draudimo įmokų draudėją (b.l. 14). Papildomo susitarimo prie Pavedimo sutarties Nr. 13 Priedo Nr. 1 4 punktu šalys susitarė, kad apskaičiuojant apelianto atlyginimą turima omenyje, kad yra sumokėtas avansinis komisinis, lygus 1/6 daliai visos sumokėtos sumos. Jeigu pagal Komisinio atlyginimo skaičiavimo metodiką apskaičiuotas komisinis atlyginimas per mėnesį viršija apelianto gautą vieno mėnesio avansinio komisinio sumą (1/6 dalis viso sumokėto avansinio komisinio), tai už šį mėnesį ieškovui priskaičiuotas kominis atlyginimas perskaičiuojamas, atėmus iš jo sumokėto avansinio komisinio sumą, sumokant apeliantui už tą mėnesį susidariusį skirtumą. Papildomu susitarimu taip pat buvo sutarta, kad apeliantui pradedant vykdyti veiklą jam yra išmokamas avansinis komisinis atlyginimas už 6 mėnesius, kurio dydis yra 62 000 Lt (1 punktas) (b.l. 29).
Iš minėto aišku, kad apeliantui mokėtinas komisinis atlyginimas apskaičiuotinas tiek remiantis Pavedimo sutarties Nr. 13 Priedu Nr. 1 patvirtina komisinio skaičiavimo metodika, tiek Papildomu susitarimu. Sisteminė šių sutartinių aktų nuostatų analizė leidžia daryti išvadą, jog pagal Pavedimo sutartį komisinis atlyginimas apeliantui buvo mokamas avanso forma. Tai reiškia, jog visą išmokėtą komisinį atlyginimą apeliantas galėjo pasilikti tuo atveju, jeigu praėjus pirmiesiems 13 draudimo sutarties galiojimo mėnesių draudėjas nenutraukia draudimo sutarties ir sumoka visas gyvybės draudimo liudijime (polise) numatytas draudimo įmokų sumas (Priedo Nr. 1 7 punktas). Iš bylos medžiagos matyti, kad buvo sumokėta už sudarytas, tačiau nepasibaigus 13 mėnesių terminui draudėjų nutrauktas gyvybės draudimo sutartis: 2009 m. birželio mėn. sutartis Nr. 601066 - komisinis atlyginimas 120,00 Lt; 2009 m. gruodžio mėn. sutartis Nr. 602651 - komisinis atlyginimas 144,00 Lt; 2009 m. gegužės mėn. sutartis Nr.600825 - komisinis atlyginimas 120,00 Lt; 2009 m. birželio mėn. sutartis Nr. 601000 - komisinis atlyginimas 252 Lt; 2009 m. liepos mėn. sutartis Nr. 601280 - komisinis atlyginimas 240,00 Lt, 2009 m. birželio mėn. sutartis Nr. 601151 - komisinis atlyginimas 120,00 Lt; 2009 m. liepos mėn. sutartis Nr. 601276 - komisinis atlyginimas 132,00 Lt; 2009 m. rugsėjo mėn. sutartis Nr. 601892 - komisinis atlyginimas 144,00 Lt; 2009 m. spalio mėn. sutartis Nr. 602136 - komisinis atlyginimas 147,00 Lt ir 2009 m. spalio mėn. sutartis Nr. 602184 - komisinis atlyginimas 123,60 Lt. Taigi remiantis Pavedimo sutarties Nr. 13 Priedo Nr. 1 7 punktu apeliantui atsirado pareiga minėtas avansu išmokėtas komisinio atlyginimo dalis grąžinti ieškovui.
Iš šalių tarpusavio atsiskaitymo praktikos matyti, kad ieškovo apeliantui išmokamas komisinis atlyginimas laikotarpiu nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. (b.l. 15-25) būdavo sudarytas iš dviejų dalių – komisinio 2 ir komisinių už sudarytas draudimo sutartis. Tokia mokėjimo praktika patvirtina, kad ginčo šalių sudarytos Pavedimo sutarties Nr. 13 Papildomo susitarimo 4 punktu buvo sutarta, kad apeliantui nepasiekus 10 333 Lt komisinio atlyginimo ribos, apeliantui bus primokama trūkstama komisinio atlyginimo dalis. Nėra pagrindo teigti, kad toks aiškinimas yra nelogiškas ar klaidingas, kadangi sutarties šalys, būdamos verslininkai, savo laisva valia nustatė tokią komisinio atlyginimo skaičiavimo tvarką ir jos visą nuosekliai laikėsi. Pavedimo sutarties Nr. 13 7 punkto pagrindu daromi išskaitymai iš sumokėto komisinio atlyginimo laikytini papildoma ieškovo interesų apsauga, užtikrinančia, kad apeliantas vykdydamas savo sutartinius įsipareigojimus dės maksimalias pastangas reikiamam rezultatui pasiekti.
Kaip nepagrįstas atmestinas apeliacinio skundo argumentas esą prejudicinę galią šioje byloje turi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-5618-67/2010 priimtas teismo sprendimas, kadangi minėtas sprendimas yra apskųstas apeliacine tvarka ir nėra įsiteisėjęs (CPK 182 str. 2 p.). Atkreiptinas apelianto dėmesys, jog pagal precedentų doktriną pirmosios instancijos teismų suformuoti teisės aiškinimai nesaisto apeliacinės instancijos teismų.
Apeliaciniame skunde taip pat teigiama, jog pirmosios instancijos teismo ieškovui priteistos jo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti yra nepagrįstai didelės. Pažymėtina, kad pagal CPK 98 str. 2 d. šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Pirmosios instancijos teismo iš apelianto ieškovui priteista išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, suma yra pagrįsta bei neviršija Rekomendacijoje nustatytų advokato ar advokato padėjėjo užmokesčio už teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalių dydžių, todėl priteistos sumos dar labiau mažinti nėra pagrindo.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą, teismo išvardintus motyvus bei įvertinus įrodymų visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad keisti ar naikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl atsakovo (duomenys neskelbtini) IĮ apeliacinis skundas atmestinas, o Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. kovo 17 d. sprendimą palikti nepakeistą.