Alytaus apylinkės teismo nuosprendis

2016-04-22 · Byla Nr. PK-12-445/2016

Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2016-04-22Alytaus apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2016-10-27Kauno apygardos teismas
Teismas
Alytaus apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-04-22
Bylos Nr.
PK-12-445/2016
Teisminio proceso Nr.
1-51-3-00013-2015-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Dalis Žilionis
Kaltinamasis
A. Ž., M. Ž.
Byla Nr. PK -12 –445 / 2016
Teisminio proceso Nr.1-51-3-00013-2015-2Procesinio sprendimo kategorija (S) 1.2.4.8.1.;1.2.4.8.2.;2.1.3.1.;2.3.6.4.4.;2.3.6.4.4.1.;
VARĖNOS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m.balandžio 22 d.Varėna
Varėnos rajono apylinkės teismo teisėjas Dalis Žilionis,sekretoriaujant Reginai Tertelytei,

dalyvaujant nukentėjusiajai - privačiai kaltintojai R. G., jos atstovui advokato padėjėjui V. K.,

kaltinamiesiems A. Ž., M. Ž., jų gynėjai advokatei V. B., teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietis, lietuvis, aukštesniojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ vairuotoju, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 140 str.1 d.,

M. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), LR pilietė, lenkė, vidurinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini) auklėtojos padėjėja, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d.

Teismas išnagrinėjęs bylą

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nukentėjusioji – privati kaltintoja R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo pareiškusi kaltinimą A. Ž. dėl jai fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo, o būtent, kad A. Ž. 2015-07-29 tarp 12.30 val. iki 14.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), Varėnos r., kieme, veikdamas iš neapykantos R. G., tyčia, jai metaliniu lauko praustuvu sudavė vieną smūgį į kaklo – krūtinės sritį, tuo sukeldamas R. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdydamas sveikatą, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str.1 d.

Nukentėjusioji – privati kaltintoja R. G., a.k. (duomenys neskelbtini) buvo pareiškusi kaltinimą M. Ž. dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymo, o būtent, kad M. Ž. 2015-07-29 tarp 12.30 val. iki 14.00 val. (duomenys neskelbtini) kaime, (duomenys neskelbtini), Varėnos r., kieme, veikdama kartu su A. Ž., tyčia, siekdama atimti galimybę R. G. priešintis A. Ž. veiksmams, sugriebė R. G. už rankų, padarydama jai rankos kairio žąsto vidurinio-apatinio trečdalio riboje priekiniame paviršiuje 2.5x4 cm dydžio poodinę kraujosruvą bei 3.5 cm į išorę nuo paminėtos poodinės kraujosruvos, žąsto išoriniame paviršiuje 2 x 1 cm dydžio poodinę kraujosruvą, tuo sukeldama nukentėjusiajai fizinį skausmą bei jėga pastūmė nukentėjusiąją. Tokiais veiksmais sukėlė R. G. fizinį skausmą ir nežymiai sutrikdė sveikatą, t.y. dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str.1 d.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinimai nepasitvirtino

Dėl kaltinimo A. Ž. pagal LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamasis A. Ž. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015-07-29 buvo (duomenys neskelbtini) kaime sodyboje. Jam nuėjus plautis rankų, pasiėmė praustuvą, prisisėmė vandens iš bačkos. Tuo metu išbėgo G., pervertė bačką, iš rankų išlupo praustuvą, spjovė į veidą. G. išplėšė praustuvą ir užsimojo kirsti. 2015-07-29 R. G. nebuvo sužalota S. N. kaime. Fizinis kontaktas buvo, kai R. G. stvėrė jam iš rankų praustuvą. G. numetė praustuvą. Stovėjo S. S., ji laikė už praustuvo, o G. jį su S. tampė. G. išplėšė praustuvą, užsimojo ir susitingo, po to praustuvą numetė toliau. Praustuvas - 30 cm aukščio, 20 cm - pločio.

Kaltinamoji M. Ž. paaiškino, kad 2015-07-29 nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) kaimą, buvo Šv. Onos atlaidai, norėjo kaime pailsėti. A. Ž. nuėjo prie bačkos su praustuvu pasisemti vandens. Išgirdo anūką šaukiant, kad R. dieduką muša. G. spjovė vyrui į veidą, metė praustuvą į slenkstį, dar bėgo iš paskos, bandė stumdyti ir provokuoti.

Nukentėjusioji R. G. paaiškino, kad 2015-07-29 būdama savo namuose Vilniuje sulaukė motinos M. P. skambučio, kad kilo konfliktas su atvykusiais į kaimą A. Ž., M. Ž., S. S.. A. Ž. puolė prie lauko praustuvo, užsimojo su lauko praustuvu. Atbėgo M. Ž. ir atsistojo tarp jos ir A., griebdama už rankų. Ž., užsimojęs lauko praustuvu, laikė jį rankoje už slankiojančio kranelio. M. Ž. griebė už rankų, bandė stumti, tada buvo A. Ž. smūgis, nubrozdino kaklą, krūtinę. Lauko praustuvas Ž. iškrito iš rankų. M. Ž. dar stumtelėjo. Nenukrito, susilaikė, pasilenkė prie lauko praustuvo, atsisuko į namo pusę, lauko praustuvą pametėjo link namo pusės, kad jis būtų viduje. Lauko praustuvas - metalinis, 2-3 ltr talpos, trilitrinio stiklainio formos, uždengimo nėra, tik yra kranelis, kuris slankiojasi. Įvykio metu kaklas nebuvo uždengtas drabužiais. Praustuvu buvo suduotas vienas smūgis, jį sudavė A. Ž.. Stovėjo veidu į Ž., tarp jos ir Ž. stovėjo M. Ž.. Smūgis buvo per kairę pusę, nesuprato, kuria praustuvo dalimi buvo padarytas nubrozdinimas. Smūgis slydo nuo kairio peties, nubrozdinimas liko kaklo srityje. Praustuvas - 30- 40 cm aukščio, skersmuo, per kur pilamas vanduo,- panašaus dydžio. Skausmą jautė nuo suduoto smūgio praustuvu ir nuo Ž. sugriebimo už rankos. Praustuvas kabėjo, o Ž. jį griebė. Kai Ž. smūgiavo, praustuvas nukrito per 0,5 m nuo jos. M. Ž. ir A. Ž. stovėjo priešais. P.stovėjo prie namo įėjimo, o P. stovėjo tarpduryje. 2015- 07- 29 ją apžiūrėjo Varėnos poliklinikoje bendrosios praktikos gydytojas.

Liudytoja M. P. paaiškino, kad 2015-07-29 susigrūmė brolienė M.- laikė R. už rankų, o A. Ž. atiminėjo iš R. rankų praustuvą. R. buvo per vidurį. Išėjo per duris ir norėjo ginti, bet R. liepė eiti į vidų. M. Ž. laikė R. už rankų, R. praustuvą „pavarė“ link durų. Išėjusi į kiemą pamatė M. Ž., A. Ž. ir R. G.. M. laikė R. už rankų, praustuvas iškrito ant žemės. Jos sukaliojosi vienoje vietoje, M. laikė R. už rankų, o A. Ž. atiminėjo. R. atbėgo į kambarį, praustuvą įmetė tuo viskas ir baigėsi. Dukrai buvo apdraskytas priekis - kaklas, matėsi, kad kraujuota oda, dryžis buvo raudonas. Kas tą dryžį padarė nematė. S. S. ir G. N. buvo toliau, prie namo kampo. Kai išėjo į kiemą, Ž. su S. nesigrūmė, jos nebuvo prie praustuvo. Matė, kad pas dukrą ant rankos buvo mėlynės, kiek- neprisimena, buvo nubrozdintas kaklas.

Liudytojas S. P. paaiškino, kad 2015-07-29 Ž. A. su žmona M. Ž., o taip pat S. S. parvažiavo į sodybą, pastatė mašiną, nuėjo pas G. N.. Ž. stvėrė praustuvą, gal norėjo apipilti, bet pasimaišė G., tada Ž. su Ž. pradėjo ją „tasyti“. Atėjusi R. G. pasakė, kad skauda krūtinę. Buvo apdraskytas kaklas, rankos. Kurioje vietoje buvo apdraskytos rankos- negali pasakyti, nežiūrėjo. Buvo S. S. ir G. N., bet jos vaikščiojo prie garažo, per incidentą nuėjo į namus pas N.. A. Ž. su R. G. stumdėsi, jis buvo ją suėmęs, už ko - visko gerai nematė.

Liudytoja S. S. paaiškino, 2015-07-29 nuvažiavo į tėvų namus susitvarkyti. Išgirdo riksmus ir pamatė G. pakėlusią ranka praustuvą. Pribėgo ir laikė G. už rankos. Įvykio metu buvo truputį sužeista, kitą dieną nuvažiavo pas medikus. R. G. norėjo brolį A. Ž. sužaloti - mesti praustuvu jam į galvą. Užstojo brolį. Vėliau atbėgo M. Ž.. Viską matė G. N.. R. G. ranką laikė abiem rankomis, R. G. už dešinės rankos, kai ji norėjo praustuvu suduoti Ž.. Buvo sugriebusi abiem plaštakom G. už rankos. Brolis neleido G. suduoti su praustuvu, G. praustuvą nutrenkė toliau. Nematė, kad R. G. būtų sužalota. Ji galėjo pati susižaloti, kai laikė praustuvą. Prie G. niekas nelindo, praustuvą G. pati numetė. A. Ž. rankas laikė už nugaros, priėjo prie praustuvo. R. G. pribėgo, ištraukė praustuvą iš strypo, norėjo suduoti su tuo praustuvu. Kai pamatė, kad G. užsimojusi ir nori smogti Ž. per galvą, laikė jai už rankos. R. G. rėkė, kad Ž. nelįstų prie praustuvo. Kiemas yra bendras.

Liudytoja G. N. paaiškino, kad A. Ž. buvo kieme, kažką tvarkė, pasakė, kad eina plautis rankų. Išėjusi į kiemą pamatė, kad A. Ž. plauna rankas, netoli stovi sesuo S., atbėgo R. ir stvėrė už prausyklos, pakėlė nuo stulpo. Po to atbėgo S., stvėrė R. už rankos. Nenorėjo toliau žiūrėti, todėl nuėjo į namus. A. nuėjo praustis rankų, atbėgo R., ji pakėlė tą praustuvą, po to jį numetė. S. atbėgo ginti, ji stvėrė už rankų. S. buvo apdraskyta, bet kas tai padarė- nematė. A. Ž., jai matant, smūgių niekam nesudavė. Iki galo nestovėjo ir nežiūrėjo.

2015-07-30 specialisto išvadoje nurodyta, kad R. G. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žąste, paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku 2015-07-29. R. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 6).

2015-08-07 nutarime atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą nurodyta, kad R. G. kreipėsi į policiją su pareiškimu, kad 2015-07-29 S. N. kaime jai išėjus į kiemą, A. Ž. griebė iš jos lauko praustuvą. S. Ž. užsimojęs nepataikė su lauko praustuvu į ją, tačiau su nagais užkabino krūtinės kaklo sritį (žymių neliko). Nutarime konstatuota, kad atsisakytina pradėti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145, 140 str. 1 d., 154, 155 str., 138 str. nesant veikų turinčių nusikaltimo ar nusižengimo požymių ( b.l. 8-10).

Pagal R. G. rašytinį pareiškimą policijai 2015-07-29 ji nurodė, kad A. Ž. užsimojęs nepataikė lauko praustuvu į ją, tačiau užkabino kaklo-krūtinės sritį su nagais (žymių neliko). Ant kairės rankos liko mėlynė.

BK 140 str. 1 d. numato atsakomybę tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Tiesiogine tyčia BK 140 str. 1 d. numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori. Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Pagal BK 2 str. 3 d. asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. To paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą arba baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Jei veikoje nėra bent vieno iš šių požymių, joje nėra ir nusikalstamos veikos sudėties požymių.

Kaltinamasis A. Ž. kategoriškai neigia sudavęs smūgį lauko praustuvu R. G. ar kitaip jai sukėlęs fizinį skausmą. Tokias aplinkybes patvirtina kaltinamoji M. Ž., liudytojos S. S., G. N..

Nukentėjusios R. G. parodymai dėl fizinio skausmo sukėlimo, suduodant jai smūgį į kaklo-krūtinės sritį yra nevienodi ir nenuoseklūs:

teisiamajame posėdyje R. G. teigia ir nurodo, kad kaltinamasis A. Ž. smogė, jam iškrito lauko praustuvas iš rankų. Ji buvo apdraskyta. A. Ž. smūgis nubrozdino kaklą ir krūtinę. Praustuvu buvo suduotas vienas smūgis, jį sudavė A. Ž.. Nesuprato kuria praustuvo dalimis buvo padarytas nubrozdijimas. Smūgis slydo nuo kairio peties, nubrozdijimas liko kaklo srityje ( b.l. 80-81);

pačios R. G. 2015-07-29 rašytame pareiškime policijai ji nurodė, kad R. Ž. užsimojęs nepataikė su lauko praustuvu, tačiau kaklo krūtinės sritį užkabino nagais (žymių neliko). R. G. sutiko su nutarimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvais, kad A. Ž. nepataikė su lauko praustuvu į ją, tačiau nagais užkabino krūtinės kaklo sritį (žymių neliko);

2015-07-29 R. G. Varėnos PSPC ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nenurodyti sužalojimai krūtinės-kaklo srityje;

2015-07-30 teismo medicinos specialisto išvadoje nėra nustatyti R. G. kūno sužalojimai kaklo – krūtinės srityje ( b.l. 6).

Dėl nurodytų aplinkybių teismas negali vadovautis ir savo išvadas grįsti vien tik nukentėjusios parodymais, nes jų nepatvirtina kiti byloje surinkti įrodymai.

Nukentėjusios-privačios kaltintojos pateiktos prie skundo fotonuotraukos ( b.l. 11), kuriose matyti asmens veidas, kaklas ir dalis krūtinės, nėra laikomi įrodymais, kadangi tokie kūno sužalojimai nėra nustatyti teismo medicinos specialisto išvadoje. Pagal pateiktas nuotraukas negalima spręsti kada buvo fotografuota, kokiu būdu tos žymės atsirado, kiek laiko jos buvo išlikę ir pan. Tokie sužalojimai nėra nustatyti ir Varėnos PSPC gydytojo, kuris iš karto po įvykio apžiūrėjo nukentėjusiąją.

Nukentėjusios motina liudytoja M. P. nurodo, kad kas padarė sužalojimą kaklo srityje ji nematė. Jeigu nukentėjusioji R. G. teigia, kad praustuvą laikė A. Ž. ir juo sudavė jai smūgį, tai liudytoja M. P. nurodo, kad praustuvą laikė būtent R. G., o A. Ž. jį atiminėjo ir praustuvas iškrito R. G. iš rankų. Taigi liudytoja M. P. nepatvirtino nukentėjusios nurodytų aplinkybių dėl A. Ž. veiksmo, suduodant lauko praustuvu, o priešingai negu nukentėjusioji nurodė, kad lauko praustuvą laikė R. G.. Nukentėjusios ir jos motinos M. P. santykiai yra geri, taigi nėra pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, kad konflikto metu praustuvas buvo R. G. rankose, o ne A. Ž., kaip nurodė nukentėjusioji.

Nukentėjusios tėvas liudytojas S. P. nurodė, kad matė, kaip Ž. ir Ž. „tąsėsi“ su G., bet nenurodė konkrečių aplinkybių dėl sudavimo lauko praustuvu, nes to ir nematė. Tokie parodymai nepagrindžia ir nepatvirtina kaltinamojo A. Ž. kaltės.

str. 1 d. 2 p. nustatyta, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami vadovaujantis BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių visumos išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.

Tarp nukentėjusios ir kaltinamojo A. Ž. iš anksto buvo susiklostę blogi tarpusavio santykiai dėl paveldėjimo klausimų sprendimo po tėvų mirties. A. Ž., M. P., S. S. yra artimi giminaičiai (brolis ir seserys). Paveldėjimo teisiniai klausimai sprendžiami teismine tvarka užvedus civilinę bylą. Nukentėjusios, kaltinamųju, liudytojų parodymai vertinami visumoje surinktų įrodymų, neišskiriant kurių nors parodymų, lyginant ir analizuojant kartu su kitais surinktais įrodymais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo medicinos specialisto išvadoje nėra konstatuota ir padaryta išvada, kad R. G. 2015-07-29 buvo padaryti kūno sužalojimai kaklo-krūtinės srityse.

2016-02-10 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 5-ojo skyriaus prokuroro nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pagal BK 145 str. 2 d. nesant šios sudėties požymių, konstatuotos aplinkybės, kad R. G. nustatyti kraujosruva kairiame žąste pagal medicinos specialsito išvadą Nr.G 2494/15(01) yra ne A. Ž. veiksmų padarinys. Su tokiu nutarimu privati kaltintoja sutiko.

Privačios kaltintojos įrodinėjamos aplinkybės, kad ji negalėjo spjauti ar apspjauti kaltinamojo A. Ž., neturi esminės reikšmės tiriant pareikšto kaltinimo aplinkybes.

Nukentėjusioji-privati kaltintoja nenurodė daugiau įrodymų šaltinių, kad būtų galima papildomai tirti ir nagrinėti aplinkybes, todėl išvados daromos pagal surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus, o byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais nenustatyta, kad 2015-07-29 S. N. kaime, A. Ž. sudavė R. G. lauko praustuvu į kaklo-krūtinės sritį, tuo sukeldamas jai fizinį skausmą ar padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

Kaltinamasis A. Ž. išteisintinas, neįrodžius, kad jo veiksmais buvo padaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Dėl kaltinimo M. Ž. pagal LR BK 140 str. 1 d.

Kaltinamoji M. Ž. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad 2015-07-29 atvažiavo į S. N. kaime esančią sodybą pailsėti. Kilus konfliktui su R. G., ji nebuvo sugriebusi G. už rankos, o pati G. visus stumdė. Ji užstojo vyrą, bet G. rankos nelaikė.

Kaltinamasis A. Ž. paaiškino, kad 2015-07-29 per pietus nuėjo plautis rankų, pasiėmė praustuvą, pasisėmė vandens iš bačkos. Išbėgo G. ir pervertė bačką, išplėšė praustuvą ir užsimojo kirsti. 2015- 07- 29 santykiai su P. buvo blogi, su S., N. - geri. Ž. J. ir Ž. J. - yra jo tėvai. Ginčas vyksta su G. dėl paveldijimo santykių po tėvų mirties. S. N. kaime namas priklauso trims asmenims: Ž. A., M. P. ir S. S., naudojimosi tvarka nenustatyta. G. numetė praustuvą. Stovėjo S. S., ji laikė už praustuvo, o G. juos abu tampė. G. išplėšė praustuvą, užsimojo ir susitingo, po to praustuvą numetė toliau - link motinos. Kol sukiojosi su praustuvu, kurioje pusėje buvo S. S. neatsimena.

Nukentėjusioji R. G. paaiškino, kad 2015-07-29 būdama savo namuose Vilniuje sulaukė savo motinos M. P. skambučio. Motina pasakė, kad atvažiavo giminaičiai- A. Ž., M. Ž., S. S.. A. Ž. užkaldinėja jai namo langines. Atvykus apie 13 ¹⁵ val., pamatė uždarytas langines, jos buvo neužkaltos, bet A. Ž. imitavo kalimą. Konflikto su A. Ž. metu atbėgo M. Ž., stojo tarp jos ir Albino, griebė už rankų. M. Ž., kai griebė už rankų, bandė stumti. Kai atbėgo M. Ž. ir stojo tarp jos ir A. Ž., Ž. rėkė: „žmonės, žiūrėkit, kas čia vyksta, žiūrėkit, ką čia daro“. Tuo metu, išgirdę riksmą, iš kitos namo dalies atbėgo S. S. ir G. N.. Pasibaigus konfliktui nuėjo į savo namo pusę. Po konflikto pamatė, kad yra nubrozdinimai ir mėlynės ant rankos. Viskas daroma dėl to, kad M. P. yra paveldėjusi turtą (duomenys neskelbtini) kaime ir ją bando paveikti, kad A. Ž. ir S. S. gautų turtą, kuris jiems nepriklauso. Namas priklauso M. P., A. Ž. ir S. S., faktinio naudojimosi tvarka nenustatyta, šiuo metu vyksta byla teisme. Skausmą jautė ir nuo Ž. sugriebimo už rankos.

Liudytoja M. P. paaiškino, kad 2015-07-29 susigrūmė brolienė M. - laikė R. už rankų, o A. Ž. atiminėjo iš R. rankų praustuvą. R. buvo per vidurį. Išėjo per duris ir norėjo ginti, bet R. liepė eiti į vidų. M. Ž. laikė R. už rankų, R. praustuvą „pavarė“ link durų. Išėjusi į kiemą pamatė M. Ž., A. Ž. ir R. G.. M. laikė R. už rankų, praustuvas iškrito ant žemės. Jos sukaliojosi vienoje vietoje, M. laikė R. už rankų, o A. Ž. atiminėjo. R. atbėgo į kambarį, praustuvą įmetė, tuo viskas ir baigėsi. S. S. ir G. N. buvo toliau, prie namo kampo. Kai išėjo į kiemą, Ž. su S. nesigrūmė, jos nebuvo prie praustuvo. Matė, kad pas dukrą ant rankos buvo mėlynės, kiek – neprisimena. Ž. laikė R. už rankų, jai mažai matėsi, nes vaizdą užstojo A. Ž..

Liudytojas S. P. paaiškino, kad 2015-07-29 Ž. A. su žmona M. Ž., o taip pat S. S. parvažiavo į sodybą, pastatė mašiną, nuėjo pas G. N.. Ž. stvėrė praustuvą, gal norėjo apipilti, bet pasimaišė G., tada Ž. su Ž. pradėjo ją „tasyti“. M. Ž. laikė R. už rankos. Kurioje vietoje buvo apdraskytos rankos - negali pasakyti, nežiūrėjo. Buvo S. S. ir G. N., bet jos vaikščiojo prie garažo, per incidentą nuėjo į namus pas N.. A. Ž. su R. G. stumdėsi, jis buvo ją suėmęs, už ko- visko gerai nematė.

Liudytoja S. S. paaiškino, 2015-07-29 nuvažiavo į tėvų namus susitvarkyti. Išgirdo riksmus ir pamatė G. pakėlusią ranka praustuvą. Pribėgo ir laikė G. už rankos. Įvykio metu buvo truputį sužeista, kitą dieną nuvažiavo pas medikus. R. G. norėjo brolį A. Ž. sužaloti- mesti praustuvą jam į galvą. Užstojo brolį. Vėliau atbėgo M. Ž.. Viską matė G. N.. R. G. ranką laikė abiem rankomis, R. G. už dešinės rankos, kai ji norėjo praustuvu suduoti Ž.. Buvo sugriebusi abiem plaštakom G. už rankos. Brolis neleido G. suduoti praustuvu, G. praustuvą nutrenkė toliau. Nematė, kad R. G. būtų sužalota. Ji galėjo pati susižaloti, kai laikė praustuvą. Prie G. niekas nelindo, praustuvą G. pati numetė. A. Ž. rankas laikė už nugaros, priėjo prie praustuvo. R. G. pribėgo, ištraukė praustuvą iš strypo, norėjo suduoti su tuo praustuvu.Kai pamatė, kad G. užsimojusi ir nori smogti Ž. per galvą, laikė jai už rankos. R. G. rėkė, kad Ž. nelįstų prie praustuvo. M. Ž. buvo priėjusi, kai pamatė, kas vyko.

Liudytoja G. N. paaiškino, kad A. Ž. buvo kieme, kažką tvarkė, pasakė, kad eina plautis rankų. Išėjusi į kiemą pamatė, kad A. Ž. plauna rankas, netoli stovi sesuo S., atbėgo R. ir stvėrė už prausyklos, pakėlė nuo stulpo. Po to atbėgo sesuo P., stvėrė R. už rankos. Nenorėjo toliau žiūrėti, todėl nuėjo į namus. A. nuėjo praustis rankų, atbėgo R., ji pakėlė tą praustuvą, po to jį numetė. S. atbėgo ginti, ji stvėrė už rankų. S. buvo apdraskyta, bet kas tai padarė- nematė. A. Ž., jai matant, smūgių niekam nesudavė. Iki galo nestovėjo ir nežiūrėjo.

2015-07-30 specialisto išvadoje nurodyta, kad R. G. padaryta poodinė kraujosruva kairiame žąste, paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku 2015-07-29. R. G. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas ( b.l. 6).

2015-07-29 R. G. Varėnos PSPC ambulatorinėje asmens sveikatos istorijoje nurodytas sužalojimas kairės rankos žąsto srityje.

Lauko praustuvas buvo pateiktas privačios kaltintojos ir apžiūrėtas teisiamajame posėdyje, kurio formą ir individualius požymius nubraižė privačios kaltintojos atstovas ( b.l. 113) ir gynėja ( b.l. 112).

Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymų sveikatos sutrikdymą pagal BK 140 str. 1 d. kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, kurio pasekoje žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba žmogus nežymiai sužalojamas ar trumpam susargdinamas. Nukentėjusioji nurodo, kad konflikto metu kaltinamoji M. Ž. tyčia sugriebė už kairės rankos siekdama atimti galimybę priešintis bei jėga pastūmė.

BK 140 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos subjektyvioji pusė pasireiškia tiesiogine arba netiesiogine tyčia. Nukentėjusioji nurodė, kad kaltinamoji M. Ž. nurodytą nusikalstamą veiką padarė tiesiogine tyčia, nes smurtaudama, sugriebdama už rankos ir stumdama, suvokė pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, kadangi sudarė sąlygas kaltinamajam A. Ž. atlikti veiksmus nukentėjusios atžvilgiu, numatė, kad dėl tokių jos veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir jų nori.

Pagal 2015-07-29 R. G. rašytinį pareiškimą policijai, ji nurodė, kad kai A. Ž. griebė iš jos lauko praustuvą, atbėgo M. Ž., kuri griebė už rankų ir stūmė į šoną. 2015-08-05 apklausiama R. G. nurodė, kad kai A. Ž. jai iš rankų ištraukė lauko praustuvą, tarp jos ir A. Ž. atsistojo M. Ž., kuri griebė už abiejų rankų ir stipriai suspaudė ir ją pastūmė. Teisiamajame posėdyje nukentėjusioji aiškino, kad M. Ž. griebė jai už rankų, bandė stumti, kai buvo A. Ž. smūgis lauko praustuvu, nubrozdinant kaklą, krūtinę.

Byloje pagal pareikštą kaltinimą A. Ž. nepasitvirtino aplinkybės dėl to, kad jis sudavė smūgį lauko praustuvu R. G., tuo sukeldamas fizinį skausmą ar sužalodamas. Todėl pagal nukentėjusios R. G. aiškinimą nėra aiškios tiriamo įvykio aplinkybės. Nukentėjusioji nurodo, kad M. Ž. jai sugriebė už rankų, tikslu smurtauti ir taip jai padaryti kūno sužalojimą. Nukentėjusios nurodyti ir apklausti liudytojai M. P. ir S. P. aplinkybes nurodė sekančiai:

pagal liudytojos M. P. parodymus M. Ž. laikė R. G. už rankų, o A. Ž. atiminėjo iš R. G. rankų praustuvą. Taigi M. Ž. veiksmai nebuvo nukreipti smurtauti, tiesiogine tyčia padaryti kūno sužalojimą R. G., o tikslas buvo atimti lauko praustuvą iš R. G.. Šios liudytojos parodymai skiriasi nuo nukentėjusios dar ir tuo, kad liudytoja nurodo, jog praustuvas buvo R. G., o ne A. Ž. rankose;

pagal liudytojo S. P. parodymus Ž., Ž. „tąsė“ R. G., t.y. stumdėsi tarpusavyje. M. Ž. laikė R. už rankos. Tokios aplinkybės buvo po to, kai Ž. stvėrė praustuvą. A. Ž. su R. G. stumdėsi, jis buvo ją suėmęs, už ko – visko nematė. Pagal šio liudytojo parodymus galima spręsti, kad konfliktas kilo dėl lauko praustuvo ir fizinis kontaktas – stumdantis, suimant rankomis buvo tarp R. G. bei A. Ž., M. Ž.. Kuris iš jų padarė sužalojimą R. G. rankos srityje, tiesiogiai negali nurodyti.

Kaltinamoji M. Ž. neigia, kad buvo sugriebusi G. ranką ir nurodo, kad jai rankos nesužalojo, o pati R. G. visus stumdė.

Liudytoja S. S. nurodė, kad abiem rankomis laikė R. G. už dešinės rankos, kai ji norėjo mesti praustuvu A. Ž.. Vėliau Ž. neleido R. G. suduoti praustuvu ir ji praustuvą numetė toliau. Liudytoja S. S. nurodo, kad R. G. galėjo pati susižaloti konflikto metu. Pagal pateiktą teismo medicinos specialisto išvadą, S. S. 2015-07-29 buvo padaryta kraujosruva bei odos įbrėžimas kairėje rankoje. S. S. specialistui buvo nurodžiusi, kad 2015-07-29 ją sužalojo dukterėčia, suduodama praustuvu ir apdraskydama ranką ( b.l. 68-69).

Liudytoja G. N. nurodė, kad matė, kaip P. laikė už rankos R. G.. Stasė atbėgo ginti, ji stvėrė už rankų. S. buvo apdraskyta, bet kas padarė, nematė. Ši liudytoja nenurodė jokių fizinių kontaktų tarp R. G. ir M. Ž..

R. G. yra nustatytas sužalojimas - poodinė kraujosruva kairiame žąste, paveikus kietais bukais daiktais, galimai tiriamosios nurodytu laiku. Tačiau nėra teismo medicinos specialisto išvados, kad sužalojimas padarytas nurodomu būdu, t.y. spaudžiant kairį žąstą pirštais ar kitu būdu (pvz.,atsitrenkiant į kietą buką daiktą ir pan.).

Nukentėjusios R. G. pirminiame pareiškime nurodoma, kad M. Ž. griebė už rankų, t.y. reikia suprasti abiejų rankų. Tokias aplinkybes R. G. parodė ir 2015-08-05 liudytojos apklausos protokole bei teisiamajame posėdyje. Sugriebimas už rankų turi tikslą ir jeigu privati kaltintoja nurodo, kad tuo M. Ž. siekė sužaloti, tai pagal byloje nustatytas aplinkybes sugriebimas R. G. už rankų vyko tik dėl to, kad ji rankose laikė lauko praustuvą ir konflikto metu juo galėjo suduoti konfliktuojantiems asmenims.

Pagal surinktus ir ištirtus įrodymus nėra surinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, patvirtinančių M. Ž. kaltę, padarius BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą dėl rankos sužalojimo, tokią veiką padarant tiesiogine ar netiesiogine tyčia.

Netiesiogine tyčia numatytas nusikaltimas padaromas tuomet, kai mušdamas ar kitaip smurtaudamas, asmuo suvokia pavojingą savo nusikalstamos veikos pobūdį, numato, kad dėl tokių jo veiksmų gali atsirasti BK 140 str. 1 d. nurodyti padariniai ir nors jų ir nenori, tačiau sąmoningai leidžia jiems atsirasti.

Byloje nustatyta, kad 2015-07-29 (duomenys neskelbtini) kaime Varėnos r., tarp R. G. ir A. Ž., M. Ž., S. S. vyko tarpusavio kivirčas, kuris pasireiškė ir fiziniu tarpusavio kontaktu rankomis. Pagal ištirtus įrodymus neįmanoma konkrečiai, neginčijamai nustatyti kas ir kokiu būdu padarė nustatytą kūno sužalojimą rankoje R. G., kadangi fizinis kontaktas buvo tarp kelių asmenų. Nukentėjusioji R. G. nebuvo pasyvi nurodomo įvykio stebėtoja, todėl neatmestina galimybė, kad sužalojimas ant jos rankos neatsirado ir dėl jos pačios veiksmų (atsitrenkus į kitą asmenį, daiktą ir pan.). Teismas negali savo išvadas grįsti prielaidomis, o visos abejonės yra traktuojamos kaltinamosios naudai, kaip neįrodyta kaltė. Įvertinus visus įrodymus galima daryti išvadą, kad konfliktas vyko tarp kelių asmenų, grumiantis dėl lauko praustuvo, kuris galėjo būti panaudotas konflikto metu sužalojimams padaryti, kai prieš tai jau buvo susidarę priešiški nukentėjusios ir kaltinamųjų, kitų įvykio dalyvių santykiai dėl palikimo priėmimo.

Nukentėjusios R. G. gynėjo nurodomos aplinkybės, kad R. G. dėl savo sveikatos stovio negalėjo atlikti tokių veiksmų, kaip apspjauti kaltinamųjų ar kitų asmenų, neturi esminės reikšmės tiriant įvykio aplinkybes, nes ne apspjovimas ar toks veiksmas sukėlė sveikatos sutrikdymo pasekmes pagal pareikštą kaltinimą M. Ž.. Tiek nukentėjusioji, tiek kaltinamieji, tiek liudytojai pripažįsta, kad kilusio konflikto priežastis – palikimo priėmimo teisiniai santykiai, kurie jau buvo atsiradę iki 2015-07-29.

Kaltinamosios M. Ž. veiksmuose nėra įrodyta kaltė, kad ji padarė BK 140 str. 1 d. numatytą nusikaltimą, t. y. sukėlė fizinį skausmą ar padarė nežymų sveikatos sutrikdymą R. G. ( BPK 3 str.1 d.1 p.).

Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis – teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K-476/2013 ir kt.).

BPK 44 str. 6 d. įtvirtinta, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu įtariamas ar kaltinamas asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas BPK nustatyta tvarka ir nepripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Ši nuostata išreiškia nekaltumo prezumpciją. Nekaltumo prezumpcija savo turiniu apima in dubio pro reo principą, kuris reikalauja, kad visos abejonės, kylančios sprendžiant baudžiamąją bylą, būtų vertinamos kaltinamojo naudai.

Pagal BPK 20 str. 5 d. teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, tais atvejais, kai reikšmingus bylai duomenis pateikia proceso dalyviai (privatus kaltintojas, jo atstovas, kaltinamasis, gynėjas ), teismas turi patikrinti, ar šie duomenys gauti įstatyme neuždraustu būdu. Tokie veiksmai buvo atlikti teisiamajame posėdyje, daugiau nebuvo pateikta ir nurodyta, kokius įrodymus, susijusius su tiriamu įvykiu būtų galima dar tirti.

Priimant išteisinamąjį nuosprendį nukentėjusiojo civilinio ieškovo turėtos išlaidos dėl atstovo dalyvavimo byloje neatlyginamos.

Priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, teismas palieka civilinį ieškinį nenagrinėtą, jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos. Šiuo atveju civilinis ieškovas turi teisę pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka ( CPK 115 str. 3 d. 2 p.).

BPK 105 str. 6 d. numato, kad kai kaltinamasis išteisinamas baudžiamojoje byloje, pradėtoje tik pagal nukentėjusiojo pareiškimą, teismas turi teisę nuspręsti, kad visas proceso išlaidas ar jų dalį apmoka asmuo, pagal kurio pareiškimą buvo pradėtas procesas.

Kaltinamieji turėjo kelionės išlaidų dėl atvykimo iš nuolatinės gyvenamosios vietos į teismo posėdžius. Jų kelionė išlaidos patvirtintos degalų įsigijimo kvitais, transporto priemonės registracijos liudijimu, kuria buvo atvykstama į teismo posėdžius ( b.l. 70-73). Degalų sąnaudos - 20 ltr atvykstant į teismo posėdį yra realios ir pagrįstos, įvertinus atstumą ir transporto priemonės sąnaudas vidutiniškai.

Kaltinamuosius pagal susitarimą gynė adv. V. B.. Pateiktas apmokėjimo advokatei kvitas – 700 eurų už gynybą ir atstovavimą. Išlaidų dydis yra realus ir atitinka įstatymų reikalavimus dėl apmokėjimo už advokato atliktą darbą. Adv.V. B. dalyvavo parengiamajame posėdyje (2015-12-10), teisiamuosiuose posėdžiuose 2016-02-01, 2016-03-10, 2016-04-14, gynė du kaltinamuosius. Todėl iš nukentėjusios-privačios kaltintojos priteistina nurodyta suma už gynėjos dalyvavimą procese ir teiktas teisines paslaugas. Nėra pagrindo atleisti privačią kaltintoją nuo dalies kaltinamųjų turėtų išlaidų. Kaltinamoji darbinga, turi legalų darbą ir pajamų šaltinį.

Kaltinamieji laikinai nebuvo sulaikyti. Kardomosios priemonės kaltinamiesiems nebuvo paskirtos. Kaltinamųjų nuosavybės teisės nebuvo laikinai apribotos. Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 297 – 299 , 301- 302, 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304, 305 str. 3, 6 d., 307 str. 4, 6 d., 308 str., teismas

nusprendžia:

Išteisinti A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo R. G.), kadangi jo nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Išteisinti M. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) pagal LR BK 140 str. 1 d. (dėl fizinio skausmo sukėlimo ir nežymaus sveikatos sutrikdymo R. G.), kadangi jos nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių ( LR BPK 303 str. 5d. 1p.).

Civilinės ieškovės R. G. ieškinį palikti nenagrinėtu.

Priteisti iš R. G. , a.k(duomenys neskelbtini) A. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini) septynis šimtus (700) eurų išlaidų, teiktų gynėjos adv. V. B. teisinėms paslaugoms apmokėti, penkiasdešimt tris (53) eurus kelionės išlaidų.

Nuosprendis gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo per Varėnos rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Dalis Žilionis