Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2017-01-30 · Administracinė byla Nr. eI-460-142/2017

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2017-01-30
Bylos Nr.
eI-460-142/2017
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01826-2012-5
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
Pareiškėjas
UAB „Kustodija“
Atsakovas
Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-460-142/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02081-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 13.3; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. sausio 30 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo atstovei Zitai Bareišienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kustodija“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas UAB „Kustodija“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti 2016-04-28 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-87(7-172/2012); 2) panaikinti 2012-02-29 Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM320018M ir 2012-07-24 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-246 dalyje dėl UAB „Kustodija“ importuotos prekės „Aventrol“ BAD IM rinkiniuose Nr. 8LR10401207 (2008-04-04), Nr. 8LR10401208 (2008-04-04) ir importo deklaracijoje 10LTR1000IM00CC80 (2010-05-12) TARIC kodo pakeitimo bei jų pagrindu įregistruotą mokestinę nepriemoką, baudas ir delspinigius.

Skunde paaiškina, kad UAB „Kustodija“ iš Šveicarijos įmonės „Aventro Sarl“ importavo į Lietuvą produktą „Aventrol“ (toliau - produktas), kurio veiklioji medžiaga yra di-1-p-mentenas (arba kitaip vadinamas pinolenu). Pareiškėjas produktui taikė TARIC kodą 3402 13 00 90 2501 (nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga, kurios pagrindas yra menthenas, naudojama žemės ūkyje). Produkto gamintojas yra JAV bendrovė „Miller Chemical and Fertilizer Corporation“.

Vilniaus teritorinė muitinė 2012-02-29 Patikrinimo ataskaitoje (toliau – Ataskaita) nusprendė, kad importuotam produktui turi būti taikomas TARIC Nr. 3808 93 90 90 kodas ir patikslino produkto aprašymą į „Augalų augimo reguliatorius - ,Aventrol“ skystis, veiklioji medžiaga di-1-p- mentenas“.

Ataskaita buvo surašyta remiantis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu (toliau - Protokolas), kuriame buvo nurodyta, kad produkto veiklioji medžiaga di-1-p-mentenas yra įvardijama kaip augalo augimo reguliatorius.

2012-07-24 sprendimu (toliau - Muitinės sprendimas) Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) nusprendė patvirtinti Ataskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

Pareiškėjas Atsakovo sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK), kuri 2016-04-28 sprendimu nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti.

Šalies argumentai

Pareiškėjas skunde teigia, kad Komisija pažeidė pareigą remtis ekspertų išvadomis.

Komisija pasisakė dėl labai specifinių gamtos mokslo srities žinių reikalaujančių klausimų, t.y. dėl to kaip produktas veikia augalus ir pan. Tokiu būdu Komisija, nesiremdama ekspertų išvadomis dėl specialiųjų žinių reikalaujančių klausimų, pažeidė pareigą tinkamai ištirti bylos įrodymus (ABTĮ 57 str. 6 d.). Tie patys reikalavimai keliami ir Komisijai. Komisijos nuostatų 4 punkte nurodyta, kad Komisija savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymu, o MAĮ numatyta, kad klausimai, kurių nereglamentuoja MAĮ sprendžiami Administracinių bylų teisenos įstatymo tvarka.

Specialistų išvados nagrinėjamoje byloje vienareikšmiškai nurodė, kad produktas nėra nei augimo reguliatorius nei augalų apsaugos priemonė. Remiasi Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto trijų habilituotų mokslo daktarų parengta pažyma, kuri buvo pateikta Komisijai. A.

S. universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. V. L. išvadoje, pateiktoje Komisijai produktas aprašomas kaip neturintis įtakos augalų kvėpavimui, nei fotosintezei (neslopina ir neaktyvuoja). Specialisto nuomone Aventrol neturi įtakos augalų augimo procesams, derliaus priedas gaunamas dėl to, kad sėklos neišbyra iš ankštarų. Ekspertų išvados patvirtino, kad produktas neturi įtakos augalų gyvybiniams procesams ir nėra augimo reguliatorius.

Nepaisant labai konkrečių specialistų išvadų Komisija, neturėdama jokių specialių žinių botanikos ir/arba agronomijos mokslo srityse, ėmėsi savarankiškai aiškinti augalų augimo, vegetacijos procesus. Komisija nesiremdama jokiomis kitomis ekspertų išvadomis nusprendė, kad pareiškėjo minėtos specialistų išvados yra klaidingos, ir produktas neva yra augimo reguliatorius. Pareiškėjo manymu, byloje nėra nei vieno įrodymo paneigiančio specialistų išvadas. Jau vien tai yra pagrindas naikinti Komisijos sprendimą.

Šalies argumentai

Pareiškėjas teigia, kad byloje esantys įrodymai aiškiai rodo, kad produktas nėra augimo reguliatorius. Pareiškėjas skundą grindžia 1996-06-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 710 nuostatomis. Nutarimas pateikia sąrašą augalų apsaugos priemonių ir jame skirsto tas priemones į pogrupius, augimo reguliatoriai yra vienas iš tokių pogrupių. Jame netgi nurodytas 3808 30 TARIC kodas. Todėl nėra abejonės, kad kalbama apie tuos pačius augimo reguliatorius, kaip vieną iš augalų apsaugos priemonių rūšių. Remiasi ir senos redakcijos (iki 2012-07-01) Augalų apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Paaiškina, kad galiojanti Augalų apsaugos įstatymo redakcija paaiškindama, kas yra augalų apsaugos priemonės, tiesiog daro nuorodą į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad tai medžiagos, kurios be kita ko daro įtaką augalų gyvybiniams procesams, pvz., naudojamos kaip augimą paveikiančias, o ne kaip maistines medžiagos. Pareiškėjas remiasi ir kitais teisės aktais ir teigia, kad iš visų paminėtų teisės aktų aiškiai matyti, kad augimo reguliatoriai yra augalų apsaugos priemonės.

Teigia, kad įrodymų visetas aiškiai rodo, kad produktas nėra nei augimo reguliatorius nei bet kokia kita augalų apsaugos priemonė. Nurodo, kad atsakovo laboratorija nesertifikuota tokiems tyrimams. Nagrinėjamoje byloje Atsakovas spręsdamas dėl produkto klasifikavimo remiasi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu.

Atsiliepimas

Atsakovas, pasak pareiškėjo, teigė, kad sprendžiant ginčą galima remtis tik Muitinės laboratorijos išvadomis, tačiau atsakovas remiasi jau nebeaktualia LVAT praktika. Naujausioje, aktualioje praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose konstatuojama, jog net ir nesant teisiškai reikšmingų tyrimų, paneigiančių Muitinės laboratorijos atliktą pareiškėjo importuotų prekių tyrimą dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo byloje esančius Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus įvertinti vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kitus įrodymus - pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertinant Muitinės laboratorijos protokolus, turi būti patikrintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) bei leistinumas, bet turi būti įvertintas ir ištyrimo visapusiškumas, tyrimo duomenų atitikimas išvadai ir pan. Muitinės laboratorijos tyrimų protokolui jrodinėjimo procese negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė - nustatant ginčo prekių tarifinę poziciją, mokesčių mokėtojas turi teisę savo iniciatyva (lot. ex officio) teikti papildomus įrodymus bei išvadas dėl prekių vertės klasifikavimo, kurios ABTĮ 57 straipsnio taikymo prasme yra leistini ir teismo vertintini įrodymai. Mokesčių mokėtojui suteikiama teisė teikti teismui visus galimus įrodymus, pagrindžiančius galimą muitinės įstaigų (Muitinės laboratorijos) atlikto prekių klasifikavimo neteisingumą ir nepagrįstumą, o mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos šiuos įrodymus privalo aktyviai vertinti. Ginčai su muitinės įstaigomis dėl prekių klasifikavimo laikytini mokestiniais ginčais, kuriuose taikomos bendrosios mokestinių ginčų procesui įrodinėjimo taisyklės.

Tiek atsakovas tiek ir Komisija remiasi KN paaiškinimais. Komisija cituoja ES Teisingumo Teismą, išaiškinusį, kad KN paaiškinimai yra svarbi priemonė užtikrinant vienodą Bendrojo muitų tarifo taikymą ir, kaip tokia, sudaro jam aiškinti tinkamą medžiagą. Komisija sprendime teigia, kad priskiriant tinkamą TARIC kodą produktui reikia pirmiausia vadovautis KN antraštėmis ir KN paaiškinimais.

Vadovaujantis KN paaiškinimais, produktas, pasak pareiškėjo, negali būti klasifikuojamas kaip augimo reguliatorius. Visos priemonės, kurios daro įtaką augalų fiziologiniams procesams (augimo reguliatoriai) turi būti registruojami Valstybinėje augalininkystės tarnyboje. Prekyba tokiais produktais neregistravus jų Valstybinėje augalininkystės tarnyboje yra draudžiama ir netgi baudžiama. Atitinkamai, jeigu produktą traktuoti kaip augimo reguliatorių, jo negalima pardavinėti Lietuvoje, kol jis neregistruotas Valstybinėje augalininkystės tarnyboje, kaip toks arba kaip kita augalų apsaugos priemonė.

Tačiau Valstybinė augalininkystės tarnyba labai konkrečiai nurodė pareiškėjui, kad produktas negali būti registruojamas nei kaip augimo reguliatorius nei kaip bet kokia kita augalų apsaugos priemonė. Vadinasi, jau vien dėl to produktas negali būti nei augimo reguliatorius, nei kitokia augalų apsaugos priemonė, nes tokiu būdu prekyba juo Lietuvoje išvis būtų negalima.

Produkto naudojimo instrukcija ir produkto gamintojo raštas produktą priskiria KN pozicijos 3402 „organinės paviršinio aktyvumo medžiagos“ 13 00 subpozicijai „nejoninės“. Be to, pinolenas, pagrindinė produkto sudedamoji medžiaga, yra paviršinio aktyvumo medžiaga, nes užpurkšta ant rapsų suklijuoja jų paviršių, ji nepatenka į augalo vidų, t.y. veikia tik paviršiuje. Atsakovas byloje yra pripažinęs, kad nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos turi būti klasifikuojamos KN 3402 13 00 pozicijoje, tačiau teigė, kad pinolenas nėra paviršinio aktyvumo medžiaga. A. S. universiteto mokslininkų straipsnyje yra nurodyta priešinga nuomonė. Toje pačioje Produkto etiketėje, kuria kaip vieninteliu šaltiniu vadovavosi atsakovo laboratorija, yra aiškiai nurodyta, kad produktas yra naudojamas augalų apsaugos produktų prilipimui prie augalų pagerinti. T.y. vienas pagrindinių produkto panaudojimo būdų ir yra pesticidų ir kitų priemonių geresniam prilipimui prie augalų pasiekti. Toks produkto naudojimo būdas aprašomas ir įvairiuose žemės ūkio informacijos šaltiniuose.

Šalies argumentai

Pareiškėjas 2016-12-23 pateikė teismui ir papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose tvirtina, kad produktas klasifikuotinas KN 3402 pozicijoje. Teigia, kad tai patvirtina produkto etiketėje pateiktas produkto veikimo aprašymas, taip pat ir kiti žemės ūkio informacijos šaltiniai cituojami skunde. Taip pat teigia, kad pareiškėjo poziciją patvirtina ir užsienio valstybių eksporto duomenys apie prekių klasifikavimą. Pareiškėjas remiasi Indijos eksporto duomenimis. Pareiškėjas nurodo kitus produktus klasifikuojamus HS pozicijoje 3402 13 00 (produktai „WETCIT“, „Atplus 245“, „Agrai 90“ (3402 90 49)). Mano, kad tai paneigia atsakovo argumentus dėl to, kokie produktai klasifikuojami 3402 pozicijoje (skalbikliai ir valikliai).

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Neprisistatęs advokatų kontoros atstovas prieš teismo posėdį telefonu pranešė teisėjai pranešėjai, kad vykdamas į teismo posėdį atstovas pateko į eismo įvykį. Įvertinus esamą situaciją, skundo išsamumą, didelės apimties bylos medžiagą, teisėjų kolegija nutarė, kad nėra pagrindo, numatyto ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje, dėl kurio būtų galimybė ar poreikis atidėti bylos nagrinėjimą.

Atsiliepimas

Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas, atsakovas) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su UAB „Kustodija“ skundu.

Muitinės departamento nuomone, Mokestinių ginčų komisija išnagrinėjo ir įvertino visus byloje surinktus įrodymus, teisingai pritaikė teisės aktus, pasirėmė Europos Sąjungos teisingumo teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika analogiškose bylose ir priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą.

Paaiškina, kad skundas teismui iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti Mokestinių ginčų komisijos ir Muitinės departamento. Pareiškėjas ir toliau teigia, kad jo importuotos prekės, deklaruotos 2008-04-04 importo deklaracijose Nr. 08LR10401207 ir Nr. 08LR10401208 bei 2010-05-12 Nr. 10LTLR1000IM00CC80 turi būti klasifikuojamos ne kokiu kitu, bet 3402 13 90 25 TARIC kodu.

Muitinės departamentas nesutinka su UAB „Kustodija” nuomone ir laikosi tos pačios pozicijos, kad pareiškėjo deklaracijose Nr. 08LR10401207 (2008-04-04) Nr. 08LR10401208 (2008-04-04) ir Nr. 10LTLR10001M00CC80 deklaruotos prekės turi būti klasifikuojamos 3808 93 90 90 TARIC kodu.

Paaiškina, kad tarifinis prekių klasifikavimas muitinės naudojamose nomenklatūrose atliekamas vadovaujantis Europos Bendrijų Kombinuotąja nomenklatūra (KN) ir kitais muitinės naudojamų nomenklatūrų taikymą reglamentuojančiais teisės aktais: 2010-10-05 Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010, iš dalies keičiančiu Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (toliau - Komisijos reglamentas Nr. 861/2010), Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos (toliau - SS) bendrosiomis aiškinimo taisyklėmis (HSENs, 2007), Europos Komisijos reglamentais ir Muitinės kodekso komiteto parengtomis klasifikavimo išvadomis (Committee classification statements) dėl prekių klasifikavimo KN arba kitose muitinės naudojamose nomenklatūrose, Europos Bendrijos Teisingumo teismo sprendimais, oficialiuose Pasaulio muitinių organizacijos leidiniuose paskelbtais Suderintos sistemos paaiškinimais ir Klasifikavimo patarimais, KN paaiškinimais, paskelbtais vadovaujantis 1987 m. liepos 23 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistikos nomenklatūros ir dėl bendrojo muitų tarifo 10 straipsnio 1 dalies nuostatomis, PMO Suderintos sistemos komiteto sprendimais dėl prekių klasifikavimo, PMO Suderintos sistemos duomenų bazėje sukauptais duomenimis, Europos privalomosios tarifinės informacijos (PTI) duomenų bazėje sukauptais duomenimis ir valstybių narių išduotos PTI duomenimis ir t.t.

KN pirmos dalies „Preliminariosios nuostatos“ I skyriaus „Bendrosios taisyklės“ A poskyryje „Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės“, be kita ko, nustatyta: „Klasifikuojant prekes pagal (KN), turi būti vadovaujamasi šiais principais: 1. Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis: 2.<...> b)...Prekės, sudarytos iš daugiau kaip vienos medžiagos, turi būti klasifikuojamos vadovaujantis 3 taisyklės nuostatomis. 3. Jeigu pritaikius 2 taisyklės b punktą arba dėl kokių nors kitų priežasčių prekę galima prima facie klasifikuoti dviejose arba daugiau pozicijų, ji turi būti klasifikuojama taip: <...> b) mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į mažmeninei prekybai skirtus rinkinius, kurios negali būti klasifikuojamos taikant 3 taisyklės a punktą, turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudėtinių dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti; 6. Juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijose vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant Šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.“

2012 m. birželio 21 d. Muitinės laboratorija iš Klaipėdos teritorinės muitinės gavo prekės „Aventrol“ mėginį (skystis 10 1 plastikiniame kanistre gamykliniame įpakavime) kartu su lydinčiais dokumentais: 2011-06-13 Mėginio ėmimo protokolas Nr. 11LR101002, „AVENTRO SARL“ 2011-05-09 Cerif?cate of origin Nr. 038NYC938739-MOX05114531, 2011-05-20 „Certif?cate of Analysis“ produktui „Aventrol®“, išduotą „MILLER CHEMICAL&FETILIZER CORPORATION“, kuriame nurodyta produkto sudėtis: di-l-p-mentenas (96%) ir nejoninis emulsiklis (4%), 2006-06-08 Saugos duomenų lapas 7 versija produktui „Aventrol“, kuriame nurodyta, kad produktas yra vienkomponentinė cheminė medžiaga, kurios švarumas 96%, su 4% nejoninio emulsiklio. Atsižvelgiant į tai, kad prekės klasifikavimui pakako pateiktų duomenų apie prekės sudėtį, Muitinės laboratorija prekės sudėties tyrimo neatliko, o kodą nustatė remdamasi minėtais pateiktais, prekės sudėtį apibūdinančiais, dokumentais, todėl ir pareiškėjo priekaištai, kad tyrimus atliko nesertifikuota tokiems tyrimams atlikti Muitinės laboratorija, nepagrįsti. Prekių mėginių administravimo taisyklių, patvirtintų Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443, 9 punktas numato galimybę Muitinės laboratorijai nustatyti prekės kodą remiantis prekę apibūdinančia informacine medžiaga.

Vadovaujantis nurodytomis taisyklėmis, prekė, sudaryta iš 96% di-l-p-menteno (kitaip pinolene, kuris yra terpenas, o ne paviršinio aktyvumo medžiaga) ir 4% emulsiklio (nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga) mišinio, negali būti klasifikuojama KN 3402 13 00 subpozicijoje pagal pagalbinę medžiagą (emulsiklį), kaip gryna nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga. Pagal Bendrųjų KN nomenklatūros aiškinimo taisyklių 3 taisyklės b punktą „mišiniai, kombinuotos prekės, sudarytos iš įvairių medžiagų arba surinktos iš įvairių dalių, taip pat prekės, supakuotos į <...> rinkinius, <...> turi būti klasifikuojamos taip, tarsi jos būtų sudarytos tik iš medžiagų arba sudedamųjų dalių, kurios nulemia esminius prekių požymius, jeigu tokį kriterijų galima taikyti“. Tai patvirtina ir Suderintos sistemos paaiškinimų 3402 pozicijos paaiškinimų c dalis, kurioje nurodyta, kad 3402 pozicijai nėra priskiriami preparatai, kurių sudėtyje yra paviršinio aktyvumo medžiagų, kai jų paviršinio aktyvumo funkcija yra arba nebūtina, arba tik pagalbinė, lyginant su pagrindine preparato funkcija.

Remiantis SS paaiškinimų 3808 pozicijos paaiškinimų III dalimi, produktai, naudojami augalų vegetacijos procesams pakeisti, norint paspartinti arba sulėtinti jų augimą, padidinti derlingumą, pagerinti kokybę, palengvinti derliaus nuėmimą ar kt., yra įvardijami kaip „augalų augimo reguliatoriai“ ir priskiriami šiai pozicijai. Atsižvelgiant į tai, prekė „Aventrol“, kuri skirta rapsų ankštaroms apsaugoti nuo skilimo ir sėklų išbyrėjimo, Kombinuotosios nomenklatūros požiūriu, laikytina augalų augimo reguliatoriumi ir priskirtina KN 3808 93 90 subpozicijai, kaip ir rekomenduota Muitinės laboratorijos 2011 m. rugpjūčio 2 d. Tyrimo protokole Nr. 1T2073.

Komisijos reglamento Nr. 861/2010 38 skirsnio „Įvairūs chemijos produktai" pastabose nurodyta, jog šiame skirsnyje neklasifikuojami atskiri chemijos atžvilgiu apibūdinti elementai arba junginiai, išskyrus insekticidus, rodenticidus, fungicidus, herbicidus, augalų dygimo lėtiklius ir augalų augimo reguliatorius, dezinfekcijos priemones ir panašius produktus, turinčius 3808 pozicijoje aprašytus pavidalus (1 dalies a punkto 2 papunktis). Taigi 3808 pozicijoje klasifikuojami insekticidai, rodenticidai, fungicidai, herbicidai, augalų dygimo lėtikliai ir augalų augimo reguliatoriai, dezinfekcijos priemonės ir panašus produktai, suformuoti į formas arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, arba turintys preparatų arba dirbinių pavidalą.

Pagal Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų (HSENs, 2007) VI skyriaus nuostatas 3808 pozicijoje taip pat klasifikuojami augalų dygimo lėtikliai ir augalu augimo reguliatoriai, skirti augalų fiziologiniams procesams lėtinti arba skatinti. Jų naudojimo būdai gana įvairūs, o poveikis kinta nuo augalo sunaikinimo iki augimo skatinimo ir pasėlių derlingumo padidinimo. Vadovaujantis minėtais paaiškinimais, augalų augimo reguliatoriai naudojami augalų vegetacijos procesams pakeisti, norint paspartinti arba sulėtinti jų augimų, padidinti derlingumą, pagerinti kokybe, palengvinti derliaus nuėmimą ar kt.

Iš produkto „Aventrol“ instrukcijos aiškiai matyti, kad „Aventrol“ apsaugo žieminių ir vasarinių rapsų ankštaras nuo skilimo. Po apipurškimo „Aventrol”, paviršius polimerizuojasi, sudarydamas ploną, lanksčią plėvelę ant augalo paviršiaus. Ši plėvelė užsandarina pirmąsias subrendusias ankštaras (išvengiant nesubrendusių sėklų išbirimo iš ankštarų ant žemes), leisdama kitoms sėkloms pilnai subręsti. Dėl to gaunamas maksimalus sėklų derlius iš viso augalo.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus prekę apibūdinančioje dokumentacijoje nurodytas aplinkybes, matyti, kad produktas „Aventrol“ apsaugo rapsų ankštaras nuo skilimo, dėl ko gaunamas maksimalus sėklų derlius iš viso augalo. Taigi šis produktas iš esmės sumažina savaiminį (perbrendusių) ar priverstinį (žaladarių pažeistų) ankštarų atsidarymą ir sėklų išbyrėjimą iš jų, dėl to gaunamas maksimalus sėklų derlius. Atsižvelgiant į tai, akivaizdu, kad produktas „Aventrol“ yra naudojamas augalų fiziologiniams procesams reguliuoti bei vegetaciniams procesams pakeisti (derliaus nuėmimui pavėlinti), ko pasėkoje gaunamas maksimalus sėklų derlius. Taigi ši prekė klasifikavimo požiūriu, neabejotinai atitinka KN 3808 pozicijos aprašymą ir Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų (HSENs, 2007) VI skyriaus nuostatose pateiktą augalų augimo reguliatoriaus apibūdinimą.

Iš KN 3402 pozicijos aprašymo matyti, kad šioje pozicijoje turi būti klasifikuojamos organinės paviršinio aktyvumo medžiagos (išskyrus muilą): paviršinio aktyvumo preparatai, skalbikliai (įskaitant pagalbinius skalbiklius) ir valikliai, kurių sudėtyje yra arba nėra muilo, išskyrus klasifikuojamus 3401 pozicijoje. Šiuo atveju pareiškėjo deklaruotas 3402 13 00 90 TARIC kodas visiškai netinka, nes neturi šiam kodui būtinų požymių. Esant minėtoms aplinkybėms akivaizdu, kad pareiškėjo importuota prekė - produktas „Aventrol“ negali būti klasifikuojamas 3402 13 00 90 TARIC kodu, o turi būti klasifikuojama 3808 93 90 90 TARIC kodu.

Pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-10-27 nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių, (toliau - Taisyklės) 6 punktą, taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekėms klasifikuoti ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Muitinės laboratorija yra muitinės specialioji įstaiga, kurios vienas iš svarbiausių uždavinių yra tirti prekių pavyzdžius ir mėginius bei teikti ekspertines išvadas valstybės bei savivaldybių institucijoms bei įstaigoms ir ūkio subjektams dėl prekių klasifikavimo pagal muitinės naudojamas nomenklatūras (Muitinės departamento generalinio direktoriaus 2011- 12-06 įsakymu Nr. 1B-668 patvirtintų Muitinės laboratorijos nuostatų 1 ir 9.1 punktai). Todėl Muitinės laboratorijos 2011-08-02 Tyrimo protokolas Nr. 1T2073 įrodymų pakankamumo prasme vertintinas kaip turintis didesnę įrodomąją galią. Muitinės laboratorijos tyrimo išvados buvo įpareigojančios muitinei, todėl Vilniaus teritorinė muitinė pagrįstai rėmėsi Muitinės laboratorijos išvada ir pareiškėjo importuotą prekę priskyrė 3808 93 90 90 TARIC kodui. Be to, pareiškėjas nei Muitinės departamentui, nei Mokestinių ginčų komisijai nepateikė įrodymų, kurie galėtų paneigti Muitinės laboratorijos bei teritorinės muitinės padarytų išvadų.

Nepagrįsta šiame ginče pareiškėjo nuomonė, kad augalų augimo reguliatorius yra vienas iš augalų apsaugos produktų, todėl produktas „Aventrol“ nepriskirtas augalų apsaugos produktams negali būti ir augimo reguliatoriumi. Muitinės departamento nuomone, tokie pareiškėjo argumentai yra visiškai nepagrįsti ir šiame ginče teisiškai nereikšmingi. UAB „Kustodįja“ pateiktuose Europos Komisijos raštuose Ref. ARES(2014)2190566-02/07/2014 ir Ref. Ares(2015)4259832-13/2015 paminėta Direktyva 91/414/EEB dėl augalų apsaugos produktų patekimo į rinką, kuri nustato priemones (kurios nėra sietinos su tarifinio prekių klasifikavimo sritimi), kad per 12 metų laikotarpį („darbų programa“) nuo pranešimo apie šią direktyvą Komisija turi pradėti vykdyti darbų programą, skirtą laipsniškai išnagrinėti veikliąsias medžiagas, esančias rinkoje, praėjus dvejiems metams nuo pranešimo apie šią direktyvą paskelbimo. Muitinės departamento nuomone, veikliosios medžiagos (di-l-p-mentenas) išbraukimas iš 2004-12-03 Komisijos reglamento (EB) Nr. 2229/2004 sąrašo, reiškia tai, kad tokia medžiaga yra mažos rizikos ir apie ją nereikia teikti informacijos Europos Komisijai. Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo bei Europos Sąjungos direktyvos Nr. 91/141/EEB nuostatos aiškiai nurodo, kad augalų augimo reguliatoriai nepatenka į augalų apsaugos taikymo sritį, todėl pareiškėjo subjektyvus minėtų teisės aktų nuostatų aiškinimas ginčo prekės klasifikavimui teisinės reikšmės neturi. Minėtos direktyvos nuostatos nekeičia prekių klasifikavimo principų ir nedaro įtakos importuoto produkto klasifikavimui. Pažymi, kad KN 3808 pozicijai priskirtini ne tik produktai, kurių veiklioji medžiaga yra įtraukta į pavojingų, kenksmingų ar kitais aspektais suskirstytų medžiagų, taip pat ir į augalų apsaugos produktų sąrašus, bet ir mažiau pavojingi bei nekenksmingi produktai, skirti naudoti tiems patiems tikslams.

Atsakovas teigia, kad nei Mokestinių ginčų komisija, nei Muitinės departamentas nesiėmė „savarankiškai aiškinti augalų augimo, vegetacijos procesus“, o tik rėmėsi pareiškėjo pateiktuose prekes apibūdinančiuose dokumentuose esančiais prekės aprašymais, specialistų išvadose pateiktais apibūdinimais, tačiau neteigė, kad „specialistų išvados yra klaidingos“. Nekyla ginčas dėl pareiškėjo importuotos prekės sudėties, jos poveikio augalams, įtakos aplinkai ar žmonių sveikatai, pagal atitinkamus kriterijus priskirtinos ar nepriskirtinos augimo reguliatoriams ar pripažįstamos augalų apsaugos priemonėmis ir t.t. Pareiškėjo minimi specialistai neįgalioti ir nesprendė prekių klasifikavimo klausimų. Teisingai paminėjo savo sprendime Mokestinių ginčų komisija, jog Europos Komisijos mokesčių ir muitų direktoratas į pareiškėjo paklausimą dėl minėtos prekės tarifinio klasifikavimo atsakė (2015-04-20 ir 2015-10-13 raštai), kad „ES teisės aktai dėl augalų apsaugos produktų, kaip antai anksčiau taikyta direktyva 91/414/EEB ir šiuo metu taikomas reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, nėra priskiriami prie tų dalykų, į kuriuos pagal Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą ir teismų praktiką rekomenduojama atsižvelgti, priimant sprendimą dėl konkretaus produkto tarifinio klasifikavimo. Be to, šių teisės aktų teisinė aprėptis skiriasi nuo Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos teisinės aprėpties“.

Ginčo prekės importo metu galiojusių Komisijos Reglamento Nr. 1214/2007 ir Komisijos Reglamento Nr. 98/2009 38 skirsnio „Įvairūs chemijos produktai" pastabose nurodyta, jog šiame skirsnyje neklasifikuojami atskiri chemijos atžvilgiu apibūdinti elementai arba junginiai, išskyrus insekticidus, rodenticidus, fungicidus, herbicidus, augalų dygimo lėtiklius ir augalų augimo reguliatorius, dezinfekcijos priemones ir panašius produktus, turinčius 3808 pozicijoje aprašytus pavidalus (1 dalies a punkto 2 papunktis). Vadinasi 3808 pozicijoje klasifikuojami insekticidai, rodenticidai, fungicidai, herbicidai, augalų dygimo lėtikliai ir augalų augimo reguliatoriai, dezinfekcijos priemonės ir panašus produktai, suformuoti į formas arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, arba turintys preparatų arba dirbinių pavidalą.

Taigi, sprendžiant, ar ginčo prekė turi būti klasifikuojama KN 3808 pozicijoje, turi būti nustatyta, ar ši prekė (jos veiklioji medžiaga) atitinka „augalų augimo reguliatoriaus“ apibūdinimą pagal Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą. Pagal Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimus (HSENs, 2007) VI skyriaus nuostatas) 3808 pozicijoje taip pat klasifikuojami augalų dygimo lėtikliai ir augalu augimo reguliatoriai naudojanti augalų vegetacijos procesams pakeisti, norint paspartinti arba sulėtinti jų augimą, padidinti derlingumą, pagerinti kokybe, palengvinti derliaus nuėmimą ar kt.

Iš produkto „Aventrol“ instrukcijos aiškiai matyti, kad „Aventrol“ apsaugo žieminių ir vasarinių rapsų ankštaras nuo skilimo. Produktas „Aventrol“ yra naudojamas augalų fiziologiniams procesams reguliuoti bei vegetaciniams procesams pakeisti, ko pasėkoje gaunamas maksimalus sėklų derlius. Tą pripažįsta savo išvadose ir pareiškėjo minimi ekspertai. Taigi ši prekė klasifikavimo požiūriu, neabejotinai atitinka KN 3808 pozicijos aprašymą ir Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų (HSENs, 2007) VI skyriaus nuostatose pateiktą augalų augimo reguliatoriaus apibūdinimą.

UAB „Kustodija“ skunde teismui nepateikė jokios informacijos, kad jos importuotas produktas „Aventrol“, sudarytas iš dviejų medžiagų mišinio, kurio sudėtyje paviršinio aktyvumo medžiaga naudojama tik kaip emulsiklis (pagalbinė funkcija), turi būti klasifikuojamas kaip gryna nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga KN 3402 13 00 subpozicijoje bei, kad minėtos produkto savybės neatitinka KN 3808 pozicijos aprašymo ir Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų (HSENs, 2007) VI skyriaus nuostatose pateikto augalų augimo reguliatoriaus apibūdinimo.

Muitinės departamento nuomone, produkto „Aventrol“, skirto rapsų ankštaroms apsaugoti nuo skilimo ir sėklų išbyrėjimo, priskyrimas KN 3808 93 90 subpozicijai yra pagrįstas ir teisingas, todėl tenkinti UAB „Kustodija“ skundą panaikinti Mokestinių ginčų komisijos 2016 m. balandžio 28 d. sprendimą Nr. S-87(7-l 72/2012), Muitinės departamento 2012 m. liepos 24 d. sprendimą ir Vilniaus teritorinės muitinės 2012 m. vasario 29 d. mokestinio patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM320018M skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Prašo teismą UAB „Kustodija“ 2016 m. gegužės 18 d. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą.

Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą, kuriame, remiantis tais pačiais argumentais, kaip ir Muitinės departamento atsiliepime, prašo skundo netenkinti.

Teismo posėdyje teritorinės muitinės atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkinamas.

Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – ir TM) teisėtai ir pagrįstai, patikrinusi UAB „Kustodija“ atitinkamoje elektroninėje importo deklaracijoje (2011-06-13) Nr. 11LTLR1000IM013910 prekės klasifikavimo teisingumą, pakeitė prekės TARIC kodą, o Vilniaus TM tuo pačiu pagrindu pakeitė tos pačios prekės TARIC kodą skundžiama patikrinimo ataskaita, t.y. ar abiem nurodytais atvejais muitinės veiksmai atlikti tos pačios prekės atžvilgiu, nes ginčas dėl Klaipėdos TM veiksmų jau išnagrinėtas teisme. Kadangi pareiškėjo pateiktose 2008-04-04 importo deklaracijose Nr. 08LR10401207 ir Nr. 08LR10401208 ir 2010-05-12 importo deklaracijoje Nr. 10LTLR1000IM00CC80 nurodytų prekių (importuotų iš Šveicarijos įmonės „Aventro Sarl“), deklaruota ta pati prekė „Aventrol“, tai jos klasifikavimas Vilniaus TM sprendimu taip pat, remiantis Muitinės laboratorijos 2011-08-02 tyrimo protokolu Nr. 1T2073, pakeistas. Prekės buvo tapačios, gamintojas ta pati JAV įmonė „Miller Chamical and Fertilizer Corporation“. Klaipėdos teritorinė muitinė nurodytą prekę „Aventrol“ pagal 2011-06-13 Nr. 11LTLR1000IM013910 importo deklaraciją suklasifikavo TARIC kodu 3808 93 90 90 bei patikslino prekės aprašymą „Augalų reguliatorius – „Aventrol“ skystis, veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas“. Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamoje 2012-02-29 Patikrinimo ataskaitoje Nr. 2VM320018M atliko analogišką veiksmą: šioje byloje nagrinėjamose deklaracijose pakeitė prekės TARIC kodą 3402 13 00 90 2501 į kodą 3808 93 90 00 ir taikė trečiųjų šalių 6,5 procentų importo muito normą.

Tokiu būdu ginčas dėl tos pačios prekės klasifikavimo KN kodu jau buvo išnagrinėtas administracinėje byloje, kurioje priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3752-121/2012, paliktas nepakeistas 2013-10-07 Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo 2013-10-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-1156/2013, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01826-2012-5.

Tai, kad deklaruota yra ta pati prekė patvirtina abiejų bylų medžiaga ir tas faktas, kad abiem atvejais, Klaipėdos teritorinei muitinei kilus įtarimui dėl šios prekės deklaravimo teisingumo 3402 13 00 90 2501 TARIC kodu ir buvo paimtas prekės mėginys ir išsiųstas tirti Muitinės laboratorijai, kurios tyrimo protokolu Nr. 1T2073 (2011-08-02) vadovaujasi ir Vilniaus teritorinė muitinė, kurios sprendimas šiuo klausimu ginčijamas šioje byloje.

Nustatyta, kad Muitinės laboratorijos 2011-08-02 tyrimo protokole Nr. 1T2073 nurodyta, kad produkto „Aventrol“ veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas yra įvardijama kaip augalų augimo reguliatorius, kas atitinka 3808 pozicijoje klasifikuojamų preparatų apibūdinimą (HSENs, 2007)), todėl rekomenduojamas TARIC kodas yra 3808 93 90 90.

Dėl pareiškėjo nurodomų pateiktų specialistų išvadų teismas pritaria Muitinės departamento nuomonei, kad specialistų tyrimai yra iš kitos srities, nei prekių klasifikavimas pagal Europos bendrijos kombinuotosios nomenklatūros reikalavimus.

Vyriausybės 2004-10-24 nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Tokių išvadų pareiškėjas nepateikė.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad minėta teisės norma reiškia, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012).

Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad prekė „Aventrol“ dėl kurios jau vyko minėtas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m., yra visiškai tapati prekei, dėl kurios vyksta šis ginčas. Nors prekės mėginys muitinės laboratorijai buvo imtas pagal kitą importo deklaraciją (2011 m.), tačiau prekės tapatumą patvirtina prekę lydintys dokumentai, be to, pareiškėjas neneigia, kad tai tapati prekė, jos paskirtis ir sudėtis yra tokia pati. Šioje byloje ir anksčiau vykusioje byloje importo deklaracijose ir dokumentų rinkiniuose, teikiamuose kartu su deklaracija, deklaruota prekė siuntėjo pateiktose sąskaitose aprašyta vienodai kaip produktas „Aventrol“, jos gamintojas taip pat JAV įmonė „Miller Chemical and Fertilizer Corporation“, kuri pateikė tapačius prekių sudėties sertifikatus Nr. 158035 (2008-02-20) ir Nr. 150137 (2010-04-15), kuriuose nurodyta ta pati produkto veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas, kurie patvirtina, kad prekės yra tapačios.

Šie faktai, kurie nurodomi ir Ataskaitoje, buvo pagrindu Vilniaus teritorinei muitinei remtis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu (kaip tai leidžia Taisyklių 6 punktas), juo labiau, kad Muitinės laboratorija neatliko pačios prekės cheminių ar kitų fizikinių tyrimų, o rėmėsi tik gautais su paimtu mėginiu prekę apibūdinančiais dokumentais, iš kurių nustatė prekės sudėtį, jos veikimą.

Pirmiau minėtoje administracinėje byloje dėl to paties Muitinės laboratorijos 2011-08-02 tyrimo protokolo LVAT nutartyje buvo pasisakyta, kad šis dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame aiškiai aprašytas objektas, kuris buvo vertinamas, nurodyti šaltiniai, kuriais remiantis buvo nustatytas prekės TARIC kodas. Taip pat nurodytoje 2013-10-07 LVAT nutartyje yra įvertinti tie patys specialistų parengti dokumentai: A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. V. L. išvada, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto pažyma, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-09-19 raštas Nr. IS-1351, kaip neatitinkantys įrodymų leistinumo kriterijų, todėl teismas nepripažino jų įrodymais paneigiančiais Muitinės laboratorijos tyrimų protokole pateiktą išvadą dėl prekės TARIC kodo. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė įrodymų, kad pagal šioje byloje nagrinėjamus dokumentus įvežta prekė skyrėsi savo sudėtimi, aprašymu, sertifikatais nuo prekės dėl kurios klasifikavimo ginčas jau vyko. Pareiškėjas šioje byloje papildomai remiasi Indijos eksporto duomenimis dėl trijų prekių, kurias pareiškėjas įvertina kaip analogiškas produktui „Aventrol“. Netgi iš pateiktų tų prekių aprašymų nėra pagrindo išvadai, kad tai analogiški produktai, be to, nežinoma nurodytų produktų cheminė sudėtis ir pagrindinė veiklioji medžiaga, kas yra reikšminga prekių klasifikavime pagal TARIC kodus. Produkte „Aventrol“, pagal jį lydinčius dokumentus (sertifikatus) produkto sudėtis di-l-p-mentenas (96 proc.) ir nejoninis emulsiklis (4 proc.), ką patvirtina ir pareiškėjo nurodytos specialistų išvados, o dėl šios sudėties nurodymo Muitinės laboratorijai pakako duomenų iš prekę lydinčių jos aprašymo dokumentų. Prekė ir buvo klasifikuojama ne pagal pagalbinę medžiagą, kaip siekė ją klasifikuoti pareiškėjas, o pagal pagrindinę medžiagą, kuri ir apibūdina pagrindinę preparato funkciją - augalų vegetacijos procesų pakeitimas, paspartinant ar sulėtinant jų augimą, dėl to padidinant jų derlingumą, pagerinant kokybę, palengvinant derliaus nuėmimą. Tokie produktai įvardinami kaip augalų augimo reguliatoriai. Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos bendrosios aiškinimo taisyklės (HSENs, 2007) priskiria tokią prekę prie 3808 pozicijos.

Pareiškėjo argumentai, susiję su Augalų apsaugos įstatymo ir Vyriausybės 1996-06-14 nutarimo Nr. 710 taikymu, Europos maisto saugos tarnybos 2010-04-22 ataskaitos taikymu šiam ginčui, yra netinkami, nes nurodyti teisės aktai ir dokumentai reglamentuoja visai kitus santykius, o prekių klasifikavimą importo tikslu, nuo ko priklauso ir importo mokestis, reglamentuoja pirmiau paminėti teisės aktai, kurie tinkamai pritaikyti ir sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka Muitinės departamento 2012-07-24 sprendimu ir Mokestinių ginčų komisijos (MGK) 2016-04-28 sprendimu. Be to, MGK sprendime yra aptartos pareiškėjo pateiktos specialistų išvados, jos įvertintos, todėl pareiškėjo teiginiai, jog MGK neteisėtai suteikė prioritetą Muitinės laboratorijos tyrimo protokolui, yra nepagrįsti. Priešingai, MGK sprendime yra įvertintos pareiškėjo pateiktos specialistų išvados ir nurodyta, kad jos patvirtina, jog dėl „Aventrol“ naudojimo yra išsaugomas/gaunamas didesnis sėklų derlius, todėl MGK skundžiamame sprendime, atsižvelgiant ir į specialistų paaiškinimus, pagrįstai laiko, jog produktas „Aventrol“ yra naudojamas augalų fiziologiniams procesams reguliuoti bei vegetaciniams procesams pakeisti, dėl ko gaunamas maksimalus sėklų derlius, ir jis (jo veiklioji medžiaga) laikytinas augalų augimo reguliatoriumi. Pagal Suderintos sistemos paaiškinimus toks produktas priskiriamas KN 3808 pozicijai.

Taip pat skundžiamuose sprendimuose nuosekliai ir aiškiai paaiškinama, kodėl produktas „Aventrol“ negali būti klasifikuojama kodu 3402 13 00 90 2501. Pareiškėjas skunde nurodo, kad šią prekę klasifikavo nurodytu kodu dėl joje esančios nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos, kurios pagrindas yra menthenas, naudojama žemės ūkyje. Kaip minėta ši medžiaga produkte yra tik pagalbinė, sudaranti 4 procentus viso preparato, todėl, pagal skundžiamuose sprendimuose nurodytus teisės aktus, pagal šią medžiagą klasifikuoti produktą galimybės nėra.

Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas ir skunde išdėstyti reikalavimai yra nepagrįsti visa apimtimi, todėl skundas negali būti tenkinamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,

nusprendžia:

Pareiškėjo UAB „Kustodija“ skundą atmesti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Teisėjai Ina KirkutienėRytis KrasauskasHalina Zaikauskaitė