- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-01-30
- Bylos Nr.
- eI-460-142/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01826-2012-5
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Rytis Krasauskas, Ina Kirkutienė, Halina Zaikauskaitė
- Pareiškėjas
- UAB „Kustodija“
- Atsakovas
- Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Vilniaus teritorinei muitinei
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Inos Kirkutienės, Ryčio Krasausko ir Halinos Zaikauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), dalyvaujant atsakovo atstovei Zitai Bareišienei, trečiojo suinteresuoto asmens atstovei Janinai Meškevič, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo UAB „Kustodija“ skundą dėl sprendimų panaikinimo atsakovui Muitinės departamentui prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Vilniaus teritorinei muitinei.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Pareiškėjas UAB „Kustodija“ (toliau – ir pareiškėjas) padavė teismui skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti 2016-04-28 Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimą Nr. S-87(7-172/2012); 2) panaikinti 2012-02-29 Vilniaus teritorinės muitinės patikrinimo ataskaitą Nr. 2VM320018M ir 2012-07-24 Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sprendimą Nr. 1A-246 dalyje dėl UAB „Kustodija“ importuotos prekės „Aventrol“ BAD IM rinkiniuose Nr. 8LR10401207 (2008-04-04), Nr. 8LR10401208 (2008-04-04) ir importo deklaracijoje 10LTR1000IM00CC80 (2010-05-12) TARIC kodo pakeitimo bei jų pagrindu įregistruotą mokestinę nepriemoką, baudas ir delspinigius.
Skunde paaiškina, kad UAB „Kustodija“ iš Šveicarijos įmonės „Aventro Sarl“ importavo į Lietuvą produktą „Aventrol“ (toliau - produktas), kurio veiklioji medžiaga yra di-1-p-mentenas (arba kitaip vadinamas pinolenu). Pareiškėjas produktui taikė TARIC kodą 3402 13 00 90 2501 (nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga, kurios pagrindas yra menthenas, naudojama žemės ūkyje). Produkto gamintojas yra JAV bendrovė „Miller Chemical and Fertilizer Corporation“.
Vilniaus teritorinė muitinė 2012-02-29 Patikrinimo ataskaitoje (toliau – Ataskaita) nusprendė, kad importuotam produktui turi būti taikomas TARIC Nr. 3808 93 90 90 kodas ir patikslino produkto aprašymą į „Augalų augimo reguliatorius - ,Aventrol“ skystis, veiklioji medžiaga di-1-p- mentenas“.
Ataskaita buvo surašyta remiantis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu (toliau - Protokolas), kuriame buvo nurodyta, kad produkto veiklioji medžiaga di-1-p-mentenas yra įvardijama kaip augalo augimo reguliatorius.
2012-07-24 sprendimu (toliau - Muitinės sprendimas) Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Muitinės departamentas) nusprendė patvirtinti Ataskaitą.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas Atsakovo sprendimą apskundė Mokestinių ginčų komisijai prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – ir Komisija, MGK), kuri 2016-04-28 sprendimu nusprendė pareiškėjo skundo netenkinti.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde teigia, kad Komisija pažeidė pareigą remtis ekspertų išvadomis.
Šalies argumentai
Pareiškėjas teigia, kad byloje esantys įrodymai aiškiai rodo, kad produktas nėra augimo reguliatorius. Pareiškėjas skundą grindžia 1996-06-14 Vyriausybės nutarimo Nr. 710 nuostatomis. Nutarimas pateikia sąrašą augalų apsaugos priemonių ir jame skirsto tas priemones į pogrupius, augimo reguliatoriai yra vienas iš tokių pogrupių. Jame netgi nurodytas 3808 30 TARIC kodas. Todėl nėra abejonės, kad kalbama apie tuos pačius augimo reguliatorius, kaip vieną iš augalų apsaugos priemonių rūšių. Remiasi ir senos redakcijos (iki 2012-07-01) Augalų apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 9 punktu. Paaiškina, kad galiojanti Augalų apsaugos įstatymo redakcija paaiškindama, kas yra augalų apsaugos priemonės, tiesiog daro nuorodą į Reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 str. 1 d., kurioje nurodyta, kad tai medžiagos, kurios be kita ko daro įtaką augalų gyvybiniams procesams, pvz., naudojamos kaip augimą paveikiančias, o ne kaip maistines medžiagos. Pareiškėjas remiasi ir kitais teisės aktais ir teigia, kad iš visų paminėtų teisės aktų aiškiai matyti, kad augimo reguliatoriai yra augalų apsaugos priemonės.
Teigia, kad įrodymų visetas aiškiai rodo, kad produktas nėra nei augimo reguliatorius nei bet kokia kita augalų apsaugos priemonė. Nurodo, kad atsakovo laboratorija nesertifikuota tokiems tyrimams. Nagrinėjamoje byloje Atsakovas spręsdamas dėl produkto klasifikavimo remiasi Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu.
Atsiliepimas
Atsakovas, pasak pareiškėjo, teigė, kad sprendžiant ginčą galima remtis tik Muitinės laboratorijos išvadomis, tačiau atsakovas remiasi jau nebeaktualia LVAT praktika. Naujausioje, aktualioje praktikoje nagrinėjamos kategorijos bylose konstatuojama, jog net ir nesant teisiškai reikšmingų tyrimų, paneigiančių Muitinės laboratorijos atliktą pareiškėjo importuotų prekių tyrimą dėl Kombinuotosios nomenklatūros kodo nustatymo, mokestinį ginčą nagrinėjanti institucija privalo byloje esančius Muitinės laboratorijos tyrimų protokolus įvertinti vadovaujantis tomis pačiomis taisyklėmis, kaip ir kitus įrodymus - pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Vertinant Muitinės laboratorijos protokolus, turi būti patikrintas ne tik jų sąsajumas (liečiamumas) bei leistinumas, bet turi būti įvertintas ir ištyrimo visapusiškumas, tyrimo duomenų atitikimas išvadai ir pan. Muitinės laboratorijos tyrimų protokolui jrodinėjimo procese negali būti suteikiama išskirtinė reikšmė - nustatant ginčo prekių tarifinę poziciją, mokesčių mokėtojas turi teisę savo iniciatyva (lot. ex officio) teikti papildomus įrodymus bei išvadas dėl prekių vertės klasifikavimo, kurios ABTĮ 57 straipsnio taikymo prasme yra leistini ir teismo vertintini įrodymai. Mokesčių mokėtojui suteikiama teisė teikti teismui visus galimus įrodymus, pagrindžiančius galimą muitinės įstaigų (Muitinės laboratorijos) atlikto prekių klasifikavimo neteisingumą ir nepagrįstumą, o mokestinius ginčus nagrinėjančios institucijos šiuos įrodymus privalo aktyviai vertinti. Ginčai su muitinės įstaigomis dėl prekių klasifikavimo laikytini mokestiniais ginčais, kuriuose taikomos bendrosios mokestinių ginčų procesui įrodinėjimo taisyklės.
Produkto naudojimo instrukcija ir produkto gamintojo raštas produktą priskiria KN pozicijos 3402 „organinės paviršinio aktyvumo medžiagos“ 13 00 subpozicijai „nejoninės“. Be to, pinolenas, pagrindinė produkto sudedamoji medžiaga, yra paviršinio aktyvumo medžiaga, nes užpurkšta ant rapsų suklijuoja jų paviršių, ji nepatenka į augalo vidų, t.y. veikia tik paviršiuje. Atsakovas byloje yra pripažinęs, kad nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos turi būti klasifikuojamos KN 3402 13 00 pozicijoje, tačiau teigė, kad pinolenas nėra paviršinio aktyvumo medžiaga. A. S. universiteto mokslininkų straipsnyje yra nurodyta priešinga nuomonė. Toje pačioje Produkto etiketėje, kuria kaip vieninteliu šaltiniu vadovavosi atsakovo laboratorija, yra aiškiai nurodyta, kad produktas yra naudojamas augalų apsaugos produktų prilipimui prie augalų pagerinti. T.y. vienas pagrindinių produkto panaudojimo būdų ir yra pesticidų ir kitų priemonių geresniam prilipimui prie augalų pasiekti. Toks produkto naudojimo būdas aprašomas ir įvairiuose žemės ūkio informacijos šaltiniuose.
Šalies argumentai
Pareiškėjas 2016-12-23 pateikė teismui ir papildomus rašytinius paaiškinimus, kuriuose tvirtina, kad produktas klasifikuotinas KN 3402 pozicijoje. Teigia, kad tai patvirtina produkto etiketėje pateiktas produkto veikimo aprašymas, taip pat ir kiti žemės ūkio informacijos šaltiniai cituojami skunde. Taip pat teigia, kad pareiškėjo poziciją patvirtina ir užsienio valstybių eksporto duomenys apie prekių klasifikavimą. Pareiškėjas remiasi Indijos eksporto duomenimis. Pareiškėjas nurodo kitus produktus klasifikuojamus HS pozicijoje 3402 13 00 (produktai „WETCIT“, „Atplus 245“, „Agrai 90“ (3402 90 49)). Mano, kad tai paneigia atsakovo argumentus dėl to, kokie produktai klasifikuojami 3402 pozicijoje (skalbikliai ir valikliai).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas nedalyvavo. Apie teismo posėdį pranešta tinkamai. Neprisistatęs advokatų kontoros atstovas prieš teismo posėdį telefonu pranešė teisėjai pranešėjai, kad vykdamas į teismo posėdį atstovas pateko į eismo įvykį. Įvertinus esamą situaciją, skundo išsamumą, didelės apimties bylos medžiagą, teisėjų kolegija nutarė, kad nėra pagrindo, numatyto ABTĮ 78 straipsnio 3 dalyje, dėl kurio būtų galimybė ar poreikis atidėti bylos nagrinėjimą.
Atsiliepimas
Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - Muitinės departamentas, atsakovas) atsiliepime nurodė, kad nesutinka su UAB „Kustodija“ skundu.
Paaiškina, kad skundas teismui iš esmės grindžiamas tais pačiais argumentais, kurie buvo atmesti kaip nepagrįsti Mokestinių ginčų komisijos ir Muitinės departamento. Pareiškėjas ir toliau teigia, kad jo importuotos prekės, deklaruotos 2008-04-04 importo deklaracijose Nr. 08LR10401207 ir Nr. 08LR10401208 bei 2010-05-12 Nr. 10LTLR1000IM00CC80 turi būti klasifikuojamos ne kokiu kitu, bet 3402 13 90 25 TARIC kodu.
Motyvuojamoji dalis
Atsakovas teigia, kad nei Mokestinių ginčų komisija, nei Muitinės departamentas nesiėmė „savarankiškai aiškinti augalų augimo, vegetacijos procesus“, o tik rėmėsi pareiškėjo pateiktuose prekes apibūdinančiuose dokumentuose esančiais prekės aprašymais, specialistų išvadose pateiktais apibūdinimais, tačiau neteigė, kad „specialistų išvados yra klaidingos“. Nekyla ginčas dėl pareiškėjo importuotos prekės sudėties, jos poveikio augalams, įtakos aplinkai ar žmonių sveikatai, pagal atitinkamus kriterijus priskirtinos ar nepriskirtinos augimo reguliatoriams ar pripažįstamos augalų apsaugos priemonėmis ir t.t. Pareiškėjo minimi specialistai neįgalioti ir nesprendė prekių klasifikavimo klausimų. Teisingai paminėjo savo sprendime Mokestinių ginčų komisija, jog Europos Komisijos mokesčių ir muitų direktoratas į pareiškėjo paklausimą dėl minėtos prekės tarifinio klasifikavimo atsakė (2015-04-20 ir 2015-10-13 raštai), kad „ES teisės aktai dėl augalų apsaugos produktų, kaip antai anksčiau taikyta direktyva 91/414/EEB ir šiuo metu taikomas reglamentas (EB) Nr. 1107/2009, nėra priskiriami prie tų dalykų, į kuriuos pagal Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą ir teismų praktiką rekomenduojama atsižvelgti, priimant sprendimą dėl konkretaus produkto tarifinio klasifikavimo. Be to, šių teisės aktų teisinė aprėptis skiriasi nuo Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos teisinės aprėpties“.
Ginčo prekės importo metu galiojusių Komisijos Reglamento Nr. 1214/2007 ir Komisijos Reglamento Nr. 98/2009 38 skirsnio „Įvairūs chemijos produktai" pastabose nurodyta, jog šiame skirsnyje neklasifikuojami atskiri chemijos atžvilgiu apibūdinti elementai arba junginiai, išskyrus insekticidus, rodenticidus, fungicidus, herbicidus, augalų dygimo lėtiklius ir augalų augimo reguliatorius, dezinfekcijos priemones ir panašius produktus, turinčius 3808 pozicijoje aprašytus pavidalus (1 dalies a punkto 2 papunktis). Vadinasi 3808 pozicijoje klasifikuojami insekticidai, rodenticidai, fungicidai, herbicidai, augalų dygimo lėtikliai ir augalų augimo reguliatoriai, dezinfekcijos priemonės ir panašus produktai, suformuoti į formas arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, arba turintys preparatų arba dirbinių pavidalą.
Taigi, sprendžiant, ar ginčo prekė turi būti klasifikuojama KN 3808 pozicijoje, turi būti nustatyta, ar ši prekė (jos veiklioji medžiaga) atitinka „augalų augimo reguliatoriaus“ apibūdinimą pagal Suderintą prekių aprašymo ir kodavimo sistemą. Pagal Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimus (HSENs, 2007) VI skyriaus nuostatas) 3808 pozicijoje taip pat klasifikuojami augalų dygimo lėtikliai ir augalu augimo reguliatoriai naudojanti augalų vegetacijos procesams pakeisti, norint paspartinti arba sulėtinti jų augimą, padidinti derlingumą, pagerinti kokybe, palengvinti derliaus nuėmimą ar kt.
Iš produkto „Aventrol“ instrukcijos aiškiai matyti, kad „Aventrol“ apsaugo žieminių ir vasarinių rapsų ankštaras nuo skilimo. Produktas „Aventrol“ yra naudojamas augalų fiziologiniams procesams reguliuoti bei vegetaciniams procesams pakeisti, ko pasėkoje gaunamas maksimalus sėklų derlius. Tą pripažįsta savo išvadose ir pareiškėjo minimi ekspertai. Taigi ši prekė klasifikavimo požiūriu, neabejotinai atitinka KN 3808 pozicijos aprašymą ir Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų (HSENs, 2007) VI skyriaus nuostatose pateiktą augalų augimo reguliatoriaus apibūdinimą.
UAB „Kustodija“ skunde teismui nepateikė jokios informacijos, kad jos importuotas produktas „Aventrol“, sudarytas iš dviejų medžiagų mišinio, kurio sudėtyje paviršinio aktyvumo medžiaga naudojama tik kaip emulsiklis (pagalbinė funkcija), turi būti klasifikuojamas kaip gryna nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga KN 3402 13 00 subpozicijoje bei, kad minėtos produkto savybės neatitinka KN 3808 pozicijos aprašymo ir Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų (HSENs, 2007) VI skyriaus nuostatose pateikto augalų augimo reguliatoriaus apibūdinimo.
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdyje atstovė palaikė atsiliepimą.
Vilniaus teritorinė muitinė pateikė atsiliepimą, kuriame, remiantis tais pačiais argumentais, kaip ir Muitinės departamento atsiliepime, prašo skundo netenkinti.
Teismo posėdyje teritorinės muitinės atstovė palaikė atsiliepimą ir prašė skundo netenkinti.
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkinamas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas yra kilęs dėl to, ar Klaipėdos teritorinė muitinė (toliau – ir TM) teisėtai ir pagrįstai, patikrinusi UAB „Kustodija“ atitinkamoje elektroninėje importo deklaracijoje (2011-06-13) Nr. 11LTLR1000IM013910 prekės klasifikavimo teisingumą, pakeitė prekės TARIC kodą, o Vilniaus TM tuo pačiu pagrindu pakeitė tos pačios prekės TARIC kodą skundžiama patikrinimo ataskaita, t.y. ar abiem nurodytais atvejais muitinės veiksmai atlikti tos pačios prekės atžvilgiu, nes ginčas dėl Klaipėdos TM veiksmų jau išnagrinėtas teisme. Kadangi pareiškėjo pateiktose 2008-04-04 importo deklaracijose Nr. 08LR10401207 ir Nr. 08LR10401208 ir 2010-05-12 importo deklaracijoje Nr. 10LTLR1000IM00CC80 nurodytų prekių (importuotų iš Šveicarijos įmonės „Aventro Sarl“), deklaruota ta pati prekė „Aventrol“, tai jos klasifikavimas Vilniaus TM sprendimu taip pat, remiantis Muitinės laboratorijos 2011-08-02 tyrimo protokolu Nr. 1T2073, pakeistas. Prekės buvo tapačios, gamintojas ta pati JAV įmonė „Miller Chamical and Fertilizer Corporation“. Klaipėdos teritorinė muitinė nurodytą prekę „Aventrol“ pagal 2011-06-13 Nr. 11LTLR1000IM013910 importo deklaraciją suklasifikavo TARIC kodu 3808 93 90 90 bei patikslino prekės aprašymą „Augalų reguliatorius – „Aventrol“ skystis, veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas“. Vilniaus teritorinė muitinė skundžiamoje 2012-02-29 Patikrinimo ataskaitoje Nr. 2VM320018M atliko analogišką veiksmą: šioje byloje nagrinėjamose deklaracijose pakeitė prekės TARIC kodą 3402 13 00 90 2501 į kodą 3808 93 90 00 ir taikė trečiųjų šalių 6,5 procentų importo muito normą.
Tokiu būdu ginčas dėl tos pačios prekės klasifikavimo KN kodu jau buvo išnagrinėtas administracinėje byloje, kurioje priimtas Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012-12-17 sprendimas administracinėje byloje Nr. I-3752-121/2012, paliktas nepakeistas 2013-10-07 Lietuvos vyriausiojo administracinio teisimo 2013-10-07 sprendimu administracinėje byloje Nr. A442-1156/2013, teisminio proceso Nr. 3-61-3-01826-2012-5.
Tai, kad deklaruota yra ta pati prekė patvirtina abiejų bylų medžiaga ir tas faktas, kad abiem atvejais, Klaipėdos teritorinei muitinei kilus įtarimui dėl šios prekės deklaravimo teisingumo 3402 13 00 90 2501 TARIC kodu ir buvo paimtas prekės mėginys ir išsiųstas tirti Muitinės laboratorijai, kurios tyrimo protokolu Nr. 1T2073 (2011-08-02) vadovaujasi ir Vilniaus teritorinė muitinė, kurios sprendimas šiuo klausimu ginčijamas šioje byloje.
Nustatyta, kad Muitinės laboratorijos 2011-08-02 tyrimo protokole Nr. 1T2073 nurodyta, kad produkto „Aventrol“ veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas yra įvardijama kaip augalų augimo reguliatorius, kas atitinka 3808 pozicijoje klasifikuojamų preparatų apibūdinimą (HSENs, 2007)), todėl rekomenduojamas TARIC kodas yra 3808 93 90 90.
Dėl pareiškėjo nurodomų pateiktų specialistų išvadų teismas pritaria Muitinės departamento nuomonei, kad specialistų tyrimai yra iš kitos srities, nei prekių klasifikavimas pagal Europos bendrijos kombinuotosios nomenklatūros reikalavimus.
Vyriausybės 2004-10-24 nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993 m. liepos 2 d. Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 6 punktas nustato, kad taikant Kombinuotąją nomenklatūrą, Europos Bendrijos integruoto tarifo (TARIC) nomenklatūrą ir kitas pagal Kombinuotąją nomenklatūrą ir jos pagrindu sudarytas prekių nomenklatūras Lietuvos Respublikoje, kai prekių klasifikavimui ir ekspertizei būtini laboratoriniai tyrimai, remiamasi tik Muitinės laboratorijos arba nešališkos, kompetentingos institucijos akredituotos (sertifikuotos) tyrimų laboratorijos, įgaliotos tirti atitinkamas prekes, išvadomis. Tokių išvadų pareiškėjas nepateikė.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad minėta teisės norma reiškia, jog viešojo administravimo vykdymo požiūriu, nustatant TARIC nomenklatūros atitinkamą poziciją, muitinė (be Muitinės laboratorijos išvados) gali remtis tik tokių institucijų laboratorinėmis išvadomis, kurios turi specialią teisę (kompetenciją) daryti išvadas dėl tarifinio muito prekių klasifikavimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-1320/2012).
Nagrinėjamu atveju yra nustatyta, kad prekė „Aventrol“ dėl kurios jau vyko minėtas ginčas Vilniaus apygardos administraciniame teisme 2012 m., yra visiškai tapati prekei, dėl kurios vyksta šis ginčas. Nors prekės mėginys muitinės laboratorijai buvo imtas pagal kitą importo deklaraciją (2011 m.), tačiau prekės tapatumą patvirtina prekę lydintys dokumentai, be to, pareiškėjas neneigia, kad tai tapati prekė, jos paskirtis ir sudėtis yra tokia pati. Šioje byloje ir anksčiau vykusioje byloje importo deklaracijose ir dokumentų rinkiniuose, teikiamuose kartu su deklaracija, deklaruota prekė siuntėjo pateiktose sąskaitose aprašyta vienodai kaip produktas „Aventrol“, jos gamintojas taip pat JAV įmonė „Miller Chemical and Fertilizer Corporation“, kuri pateikė tapačius prekių sudėties sertifikatus Nr. 158035 (2008-02-20) ir Nr. 150137 (2010-04-15), kuriuose nurodyta ta pati produkto veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas, kurie patvirtina, kad prekės yra tapačios.
Šie faktai, kurie nurodomi ir Ataskaitoje, buvo pagrindu Vilniaus teritorinei muitinei remtis Muitinės laboratorijos tyrimo protokolu (kaip tai leidžia Taisyklių 6 punktas), juo labiau, kad Muitinės laboratorija neatliko pačios prekės cheminių ar kitų fizikinių tyrimų, o rėmėsi tik gautais su paimtu mėginiu prekę apibūdinančiais dokumentais, iš kurių nustatė prekės sudėtį, jos veikimą.
Pirmiau minėtoje administracinėje byloje dėl to paties Muitinės laboratorijos 2011-08-02 tyrimo protokolo LVAT nutartyje buvo pasisakyta, kad šis dokumentas atitinka teisės aktų reikalavimus, jame aiškiai aprašytas objektas, kuris buvo vertinamas, nurodyti šaltiniai, kuriais remiantis buvo nustatytas prekės TARIC kodas. Taip pat nurodytoje 2013-10-07 LVAT nutartyje yra įvertinti tie patys specialistų parengti dokumentai: A. Stulginskio universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. V. L. išvada, Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto pažyma, Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2011-09-19 raštas Nr. IS-1351, kaip neatitinkantys įrodymų leistinumo kriterijų, todėl teismas nepripažino jų įrodymais paneigiančiais Muitinės laboratorijos tyrimų protokole pateiktą išvadą dėl prekės TARIC kodo. Pareiškėjas šioje byloje nepateikė įrodymų, kad pagal šioje byloje nagrinėjamus dokumentus įvežta prekė skyrėsi savo sudėtimi, aprašymu, sertifikatais nuo prekės dėl kurios klasifikavimo ginčas jau vyko. Pareiškėjas šioje byloje papildomai remiasi Indijos eksporto duomenimis dėl trijų prekių, kurias pareiškėjas įvertina kaip analogiškas produktui „Aventrol“. Netgi iš pateiktų tų prekių aprašymų nėra pagrindo išvadai, kad tai analogiški produktai, be to, nežinoma nurodytų produktų cheminė sudėtis ir pagrindinė veiklioji medžiaga, kas yra reikšminga prekių klasifikavime pagal TARIC kodus. Produkte „Aventrol“, pagal jį lydinčius dokumentus (sertifikatus) produkto sudėtis di-l-p-mentenas (96 proc.) ir nejoninis emulsiklis (4 proc.), ką patvirtina ir pareiškėjo nurodytos specialistų išvados, o dėl šios sudėties nurodymo Muitinės laboratorijai pakako duomenų iš prekę lydinčių jos aprašymo dokumentų. Prekė ir buvo klasifikuojama ne pagal pagalbinę medžiagą, kaip siekė ją klasifikuoti pareiškėjas, o pagal pagrindinę medžiagą, kuri ir apibūdina pagrindinę preparato funkciją - augalų vegetacijos procesų pakeitimas, paspartinant ar sulėtinant jų augimą, dėl to padidinant jų derlingumą, pagerinant kokybę, palengvinant derliaus nuėmimą. Tokie produktai įvardinami kaip augalų augimo reguliatoriai. Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos bendrosios aiškinimo taisyklės (HSENs, 2007) priskiria tokią prekę prie 3808 pozicijos.
Pareiškėjo argumentai, susiję su Augalų apsaugos įstatymo ir Vyriausybės 1996-06-14 nutarimo Nr. 710 taikymu, Europos maisto saugos tarnybos 2010-04-22 ataskaitos taikymu šiam ginčui, yra netinkami, nes nurodyti teisės aktai ir dokumentai reglamentuoja visai kitus santykius, o prekių klasifikavimą importo tikslu, nuo ko priklauso ir importo mokestis, reglamentuoja pirmiau paminėti teisės aktai, kurie tinkamai pritaikyti ir sprendžiant ginčą ikiteismine tvarka Muitinės departamento 2012-07-24 sprendimu ir Mokestinių ginčų komisijos (MGK) 2016-04-28 sprendimu. Be to, MGK sprendime yra aptartos pareiškėjo pateiktos specialistų išvados, jos įvertintos, todėl pareiškėjo teiginiai, jog MGK neteisėtai suteikė prioritetą Muitinės laboratorijos tyrimo protokolui, yra nepagrįsti. Priešingai, MGK sprendime yra įvertintos pareiškėjo pateiktos specialistų išvados ir nurodyta, kad jos patvirtina, jog dėl „Aventrol“ naudojimo yra išsaugomas/gaunamas didesnis sėklų derlius, todėl MGK skundžiamame sprendime, atsižvelgiant ir į specialistų paaiškinimus, pagrįstai laiko, jog produktas „Aventrol“ yra naudojamas augalų fiziologiniams procesams reguliuoti bei vegetaciniams procesams pakeisti, dėl ko gaunamas maksimalus sėklų derlius, ir jis (jo veiklioji medžiaga) laikytinas augalų augimo reguliatoriumi. Pagal Suderintos sistemos paaiškinimus toks produktas priskiriamas KN 3808 pozicijai.
Taip pat skundžiamuose sprendimuose nuosekliai ir aiškiai paaiškinama, kodėl produktas „Aventrol“ negali būti klasifikuojama kodu 3402 13 00 90 2501. Pareiškėjas skunde nurodo, kad šią prekę klasifikavo nurodytu kodu dėl joje esančios nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos, kurios pagrindas yra menthenas, naudojama žemės ūkyje. Kaip minėta ši medžiaga produkte yra tik pagalbinė, sudaranti 4 procentus viso preparato, todėl, pagal skundžiamuose sprendimuose nurodytus teisės aktus, pagal šią medžiagą klasifikuoti produktą galimybės nėra.
Atsižvelgiant į nurodytas faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo skundas ir skunde išdėstyti reikalavimai yra nepagrįsti visa apimtimi, todėl skundas negali būti tenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo UAB „Kustodija“ skundą atmesti.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.