Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Nijolė Žalnieriūnienė, dalyvaujant pareiškėjos atstovams M. J. bei V. R., atsakovės atstovo Eligijui Vinckui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Kustodija“ skundą atsakovui Muitinės departamentui prie Finansų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, trečiasis suinteresuotas asmuo – Klaipėdos teritorinė muitinė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėja UAB „Kustodija“ kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Mokestinių ginčų komisijos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau - MGK) 2012-06-12 sprendimą Nr. S-87(7-57/2012); 2) panaikinti Muitinės departamento prie Finansų ministerijos (toliau – Departamentas) 2012-03-09 sprendimą Nr. 1A-79; 3) panaikinti Klaipėdos teritorinės muitinės (toliau - Klaipėdos TM) 2011-08-31 supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Ataskaita) ir Ataskaitos pagrindu įregistruotą mokestinę nepriemoką, baudas ir delspinigius; 4) įpareigoti Departamentą grąžinti UAB „Kustodija“ Ataskaitos pagrindu sumokėtus mokesčius, baudą ir delspinigius į sąskaitą LT (duomenys neskelbtini) AB SEB banke.

Paaiškina, kad, priešingai nei teigia MGK, augimo reguliatoriai yra augalų apsaugos priemonės pagal Vyriausybės 1996 m. birželio 14 d. nutarimu Nr. 710 sudarytą augalų apsaugos produktų sąrašą (augalų apsaugos produktai yra: Insekticidai; Fungicidai; Beicai; Herbicidai; Augalų augimo reguliatoriai; Defoliantai ir desikantai; Feromonai).

Europos maisto saugos tarnyba (toliau - EMST) taip pat patvirtina, kad pagal Europos Sąjungos (ES) teisės aktus augalų augimo reguliatoriai yra priskiriami prie augalų apsaugos priemonių.

Tai patvirtina ir Europos bei Viduržemio jūros augalų apsaugos organizacija, Europos statistikos organizacija.

MGK klaidingai interpretuoja teisės aktų nuostatas. ES Tarybos direktyvos Nr. 91/414/EEB 2 str.1 d. 1.2 punkte nurodyta, kad „Augalų apsaugos produktai" yra veikliosios medžiagos ir preparatai, turintys vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, naudotojui tiekiami, kaip yra supakuoti, ir skirti daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, tačiau kitaip nei mitybinės medžiagos (pvz., augimo reguliatoriai). Pagal Augalų apsaugos įstatymo (toliau - AAĮ) 2 str. 3 d. 2 punktą augalų apsaugos produktai yra veikliosios medžiagos ir jų turintys preparatai, naudotojui tiekiami tokios sudėties ir formos, kokios jie buvo pagaminti, ir skiriami augalų gyvybiniams procesams veikti, tačiau kitaip nei mitybinės medžiagos (augimo reguliatoriai). MGK nuomone, skliausteliuose pateiktas pavyzdys (augimo reguliatoriai) iliustruoja žodžių junginį „mitybinės medžiagos" ir todėl nepriskiriami augalų apsaugos produktams. UAB „Kustodija" nuomone, skliausteliuose pateiktas pavyzdys (augimo reguliatoriai) iliustruoja žodį „preparatai" ir todėl turi būti priskiriami augalų apsaugos produktams. Be to, AAĮ 17 str. 1 d. 9 punkte, kurį cituoja MGK, nurodyta, kad augimo reguliatoriai yra vieni iš augalų apsaugos produktų, kurie turi būti aiškiai identifikuoti ant augalų apsaugos produktų fasuočių.

Tai patvirtina ir ES Tarybos direktyvos Nr. 91/414/EEB 16 str. 1 d. „i“ punktas, Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 str. 1 d. 2 punktas. Nauja AAĮ redakcija irgi naudoją tą pačią augalų apsaugos produkto sąvoką, kaip nurodyta reglamento (EB) Nr. 1107/2009 2 str. 1 d. 2 punkte. Taigi, pagal nurodytus teisės aktus augimo reguliatoriai yra augalų apsaugos priemonės.

Aventrol nėra augimo reguliatorius pagal teisės aktų nuostatas, kadangi produktas „Aventrol" (toliau - Aventrol) buvo išbrauktas iš augalų apsaugos produktų sąrašo. ES Tarybos direktyva Nr. 91/414/EEB taikoma augalų apsaugos produktų patekimo į rinką, naudojimo ir kt. kontrolei. Europos Komisijos Sveikatos ir Vartotojų apsaugos generalinis direktoratas 2001-01-24 ataskaitoje nurodė, jog pinolenas (kitaip vadinamas di-l-p-mentenu), kuris yra Aventrol veiklioji medžiaga, neįeina į Direktyvos 91/414/EEB taikymo sritį, kas reiškia, jog tai nėra augalų apsaugos produktas. EB reglamentas Nr. 647/2007 patvirtina, kad di-l-p-mentenas ES lygiu buvo išbrauktas iš augalų apsaugos priemonių sąrašo. Šią išvadą patvirtina Valstybinės augalininkystės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau - VAT) 2011-09-19 raštas Nr. 1S-1351. Be to, pvz. Jungtinės Karalystės sveikatos ir darbo saugos priežiūros institucija dar 2001 m. vasario 1 d. patvirtino, kad pinolenas nepatenka į Tarybos direktyvos 91/414/EEB taikymo sritį, t.y. nėra augalų apsaugos priemonė ir negali būti augimo reguliatorius.

Aventrol nėra augimo reguliatorius, nes nepatenka į augalus. Aventrol tiesiog objektyviai negali būti klasifikuojama 3808 93 90 subpozicijoje, nes ši subpozicija apima tik medžiagas, kurios daro poveikį augalų fiziologinėms savybėms patekusios į augalus. E. Aventrol nedaro įtakos augalų fiziologinėms savybėms.

MGK sprendime yra klaidingai pateikiami ekspertų išvadų teiginiai. UAB „Kustodija" pateiktose ekspertų išvadose niekur neminima, kad Aventrol leidžia sėkloms visiškai subręsti. Aventrol neįtakoja rapsų augimo ar brendimo. Rapsų sėklos subręsta visiškai vienodai nepriklausomai, ar Aventrol naudojamas, ar ne. Subrendusios rapsų sėklos nenukrenta ant žemės, o guli ant ankštaros dugno, iki būna nupjaunamos derliaus ėmimo metu. Todėl Aventrol įtakoja ne tai, kiek sėklų subrandina rapsai ar kiek jų užauga, ar kada jos subręsta, o tik tai, kokį kiekį tų sėklų pavyks paimti su žemės ūkio technika. Todėl Aventrol vienintelė funkcija yra patobulinti derliaus nuėmimo procesą, lygiai taip pat, kaip jį galėtų pagerinti tobulesnės konstrukcijos kombainas ar kita žemės ūkio technika. Tačiau modernaus kombaino negalima priskirti prie augalų augimo reguliatoriaus.

Svarbu atskirti dvejopą žodžio „derlius" naudojimą. Derlius gali būti suprantamas kaip rapsų sėklų kiekis, kuris užauga ir kaip rapsų sėklų kiekis, kurį ūkininkui pavyksta nuimti nuo pasėlių lauko. Kiek derliaus užauga, priklauso nuo gamtinių sąlygų, dirvos savybių, maistinių medžiagų, trąšų ir kitų naudojamų priemonių, tame tarpe - ir nuo augimo reguliatorių. Tuo tarpu, kiek derliaus pavyksta nuimti, priklauso nuo to, kokią techniką naudoja ūkininkas, kaip stropiai dirba. Aventrol įtakoja tik antrąjį etapą ir tai visiškai nesusiję su augalo augimu. Todėl dar ir dėl šios priežasties Aventrol negali būti priskiriamas augalų augimo reguliatoriams.

MGK remiasi nemotyvuotu Muitinės laboratorijos (toliau - Laboratorija) 2011-08-02 tyrimo protokolu Nr. 1T-2073 (toliau - Tyrimo protokolas). Tyrimo protokole yra nurodyta, kad kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodas nustatytas vadovaujantis 2010 m. spalio 5 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 861/2010, bendrosiomis KN aiškinimo taisyklėmis, skyrių, skirsnių ir subpozicijų pastabomis, pozicijų ir subpozicijų pavadinimais, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimais (HSENs, 2007), KN paaiškinimais, EB integruoto tarifo duomenimis. Tačiau pareiškėjos teigimu, nei viename iš Laboratorijos išvardintų šaltinių nėra konkrečiai nurodyta, kad di-l-p-mentenas yra augalų augimo reguliatorius. Todėl Tyrimo protokolas yra neišsamus ir nemotyvuotas, o Klaipėdos TM Ataskaita ir MGK sprendimas negali remtis Tyrimo protokolu (Viešojo administravimo įstatymo (VAĮ) 8 str. 1 d.). Teisės Klaipėdos TM rengti tyrimus dėl TARIC kodų taikymo importuojamoms prekėms suteikimas nepanaikina fundamentaliųjų viešojo administravimo ir administracinės teisenos principų galiojimo.

Klaipėdos TM ataskaita prieštarauja kitų valstybės institucijų išaiškinimams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) yra išaiškinęs, kad teisės aktų nuostatos, esant neaiškumui (reglamentavimo neišsamumui), turi būti aiškinamos kaip nedraudžiančios mokesčių mokėtojui, nesant specialių normų, savo nuožiūra pasirinkti teisės normoms neprieštaraujantį jam priimtiniausią veikimo būdą (nutartis adm. byloje Nr. A-442-2316-11; nutartis adm. byloje Nr. A-556-2164-11; sprendimas adm. byloje Nr. A-2-89-2005).

Departamentas, VAT, MGK yra valstybės institucijos. VAT 2011-09-19 rašte Nr. 1S-1351 patvirtino, jog prekė, kurios veiklioji medžiaga pinolenas, nėra augalų apsaugos produktas. Tad dviejų skirtingų valstybės institucijų nuomonė tuo pačiu klausimu kardinaliai prieštarauja viena kitai, gi visi prieštaravimai turi būti interpretuojami UAB „Kustodija" naudai. Be to, skirtingai nei Klaipėdos TM, VAT yra speciali valstybės institucija, kuri įgyvendina valstybės politiką augalų apsaugos srityje, todėl būtent ji yra kompetentinga nustatyti, kokie produktai yra augalų augimo reguliatoriai, o kurie nėra.

Prekė atitinka deklaracijose nurodytą TARIC kodą. Priešingai, nei teikia Departamentas ir MGK, prekė priskirtina KN pozicijos 3402 „organinės paviršinio aktyvumo medžiagos" 13 00 subpozicijai „nejoninės", kadangi ji yra organinė paviršinio aktyvumo nejoninė medžiaga (b.l. 1-15).

Paaiškina, kad pareiškėja netinkamai aiškina teisės aktų nuostatas. AAĮ 2 str. 3 d. 2 punkte, Direktyvos Nr. 91/ 414/ EEB 2 str. 1.2 punkte aiškiai nurodyta, kad augalų apsaugos reguliatoriai nepatenka į augalų apsaugos taikymo sritį, todėl pareiškėjos argumentai ir įrodymai, kuriuose tvirtinama, kad veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas nėra augalų apsaugos produktas, yra teisiškai nereikšmingi.

Vadovaujantis Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų (HSENs, 2007) VI skyriaus 3808 pozicijos III paaiškinimu, augalų augimo reguliatoriai naudojami augalų vegetacijos procesams pakeisti, norint paspartinti arba sulėtinti jų augimą, padidinti derlingumą, pagerinti kokybę, palengvinti derliaus nuėmimą ar kt. Pareiškėjos pateiktoje Aventrol naudojimo instrukcijoje nurodyta, kad produktas yra skirtas apsaugoti žieminių ir vasarinių rapsų ankštaras nuo skilimo ir sėklų išbyrėjimo. Po apipurškimo Aventrol sudaro ploną plėvelę, kuri užsandarina pirmąsias subrendusias ankštaras, leisdama kitoms sėkloms pilnai subręsti ir dėl to gaunamas maksimalus sėklų derlius iš viso augalo. Be to, nurodoma, kad Aventrol neleidžia skilti ankštaroms ir derliaus nuėmimo metu. Be to, net ir pareiškėjos pateikti ekspertų vertinimai patvirtina, kad Aventrol naudojamas augalų fiziologiniams procesams reguliuoti bei vegetaciniams procesams pakeisti, ko pasėkoje gaunamas maksimalus sėklų derlius, todėl ši prekė laikytina augimo reguliatoriumi, kaip tai suprantama KN 3808 pozicijos prasme. Departamento generalinio direktoriaus 2010 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1B-443 patvirtintų Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklių 25 punkte nurodyta, kad, ištyrus ir suklasifikavus mėginį Laboratorijoje, jos pareigūnas užpildo Tyrimo protokolą. Šiuo atveju Laboratorija ištyrė prekės mėginį remdamasi dokumentais, pateiktais kartu su prekės mėginiu. Tad Laboratorija atliko mėginio tyrimą ir užpildė Tyrimo protokolą (2011-08-02 Nr. 1T2073), todėl nepagrįstas pareiškėjos skundo teiginys, kad Laboratorijos protokolas yra nemotyvuotas ir neparemtas objektyviais įrodymais. Be to, pareiškėja nepateikė įrodymų, kurie paneigtų Laboratorijos išvadą (b.l. 151-152).

Paaiškina, kad MGK, MD, KTM sprendimuose įvertino visas aplinkybes, tinkamai išaiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, taigi priėmė pagrįstus ir teisėtus sprendimus (b.l. 149).

Pareiškėjos atstovai, bylą nagrinėjant teisme, skundą bei jo argumentus palaikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Faktinės bylos aplinkybės.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad deklarantas UAB „Ad Rem Lez“ 2011-06-13 deklaracijoje (duomenys neskelbtini) prekės siuntėju įvardino Aventro SARL, gavėju UAB „Kustodija“; 31 langelyje apibūdino prekę - „nejoninė paviršinio aktyvumo medžiaga, kurios pagrindas yra menthenas, naudojama žemės ūkyje (duomenys neskelbtini)“; 33 langelyje įrašytas prekės kodas „3402 1300 90 2501“, 47 langelyje apskaičiuoti mokesčiai: A00 - 12 730 Lt, B00 – 69 888 Lt (MGK byla Nr. 6.11-03(7-57/2012) (toliau - „ten pat“, b.l.55).

Klaipėdos TM 2011-06-13 tiksliam KN kodui nustatyti, paėmė Deklaracijoje nurodytos prekės - nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos – mėginį (ten pat, b.l. 67).

Pagal Klaipėdos TM užsakymą Laboratorija, atlikusi pateikto Aventrol skysčio mėginio tyrimą, 2011-08-02 surašė tyrimo protokolą Nr. 1T2073 ir konstatavo, kad Aventrol veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas yra įvardijama kaip augalų augimo reguliatorius, o tai atitinka 3808 pozicijoje klasifikuojamų preparatų apibūdinimą (HSENs, 2007), todėl šio produkto rekomenduojamas TARIC kodas yra 3808 93 90 90 (b.l.17-18).

Klaipėdos TM 2011-08-29 prekės klasifikavimo aktu Nr. 11L0517, remdamasi tuo, kad Aventrol veiklioji medžiaga yra di-1-p-mentenas, kuri įvardijama kaip augalų augimo reguliatorius, o tai atitinka 3808 pozicijoje klasifikuojamų preparatų apibūdinimą, nustatė TARIC kodą - 3808 93 90 90 (b.l. 22).

Klaipėdos TM, patikrinusi UAB „Kustodija“ 2011-06-13 elektroninės importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau - Deklaracija) ir muitinio įforminimo metu pateiktų dokumentų dėl deklaruotos nejoninės paviršinio aktyvumo medžiagos, naudojamos žemės ūkyje, klasifikavimo teisingumą, 2011-08-31 surašė supaprastinto patikrinimo ataskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), kuria, nustačiusi, kad prekėms, klasifikuotoms TARIC kodu 3808 93 90 90, trečiųjų šalių muito tarifo norma yra 6,5 proc., nusprendė pakeisti Deklaracijoje UAB „Kustodija“ deklaruotos prekės TARIC kodą iš 3402 10 30 00 90 2501 į 3808 93 90 90, aprašant 31 langelyje „Augalų augimo reguliatorius – Aventrol skystis, veiklioji medžiaga di-1-p-mentenas“; perskaičiuoti Deklaracijoje importo mokesčius: muitą (A00) iš 12 730 Lt į 20 686 Lt, PVM (B00) iš 69 888 Lt į 71 558 Lt; įregistruoti mokestinę nepriemoką: muito (A00) – 7956 Lt, PVM (B00)-1670 Lt, baudos (894)-963 Lt, delspinigių už nesumokėtą PVM (860) – 23 Lt, iš viso – 10 612 Lt; taikyti Deklaracijos atitinkamų langelių duomenis (b.l. 19-21).

Pareiškėja 2011-09-26 apskundė KTM Ataskaitą MD (b.l.24-28).

MD dėl UAB „Kustodija“ skundo 2012-03-09 priėmė sprendimą Nr. 1A-79 patvirtinti KTM Ataskaitą. MD, atsižvelgęs į Komisijos reglamento Nr. 861 I priedo 1 ir 6 aiškinimo taisykles, Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimus bei į produkto „Aventrol“ aprašymą, padarė išvadą, kad Aventrol yra skirtas rapsų ankštaroms apsaugoti nuo skilimo ir sėklų išbyrėjimo, gauti maksimalų sėklų derlių iš viso augalo, todėl klasifikavimo kombinuotoje nomenklatūroje požiūriu laikytinas augalų augimo reguliatoriumi ir priskirtinas KN 3808 93 90 subpozicijai. Laboratorija ištyrė prekės mėginį remdamasi dokumentais, pateiktais kartu su mėginiu, ir atlikusi tyrimą užpildė Tyrimo protokolą, kaip tai numatyta Prekių mėginių (pavyzdžių) administravimo taisyklėse (b.l. 29-31).

MGK, išnagrinėjus pareiškėjos 2012-04-04 skundą, 2012-06-12 sprendimu Nr. S-87(7-57/2012) patvirtino MD 2012-03-09 sprendimą Nr. 1A-79. MGK sprendime konstatavo, kad produktas „Aventrol" apsaugo rapsų ankštaras nuo skilimo, dėl ko gaunamas maksimalus sėklų derlius iš viso augalo. Nors nagrinėjamu atveju ginčo prekė tiesioginės įtakos augalo augimui nedaro, t.y. ji nėra naudojama norint paspartinti arba sulėtinti augalo augimą, tačiau neabejotinai turi įtakos kitiems augalo fiziologiniams procesams, o būtent, Aventrol naudojamas rapsų ankštarų padengimui plona, lanksčia pievele, kuri užsandarina pirmąsias subrendusias ankštaras, išvengiant nesubrendusių sėklų išbirimo iš ankštarų ant žemes, ir leidžia kitoms sėkloms visiškai subręsti. Kadangi šis produktas iš esmes sumažina savaiminį (perbrendusių) ar priverstinį (žaladarių pažeistų) ankštarų atsidarymą ir sėklų išbyrėjimą iš jų, dėl to gaunamas maksimalus sėklų derlius. Todėl laikytina, jog Aventrol, kurio veiklioji medžiaga di-l-p-mentenas yra naudojamas augalų fiziologiniams procesams reguliuoti bei vegetaciniams procesams pakeisti, ko pasėkoje gaunamas maksimalus sėklų derlius. Taigi ši prekė (jos veiklioji medžiaga) atitinka KN 3808 pozicijos aprašymą ir Suderintos prekių aprašymo ir kodavimo sistemos paaiškinimų (HSFNs, 2007) VI skyriaus 1 nuostatose pateiktą augalų augimo reguliatoriaus apibūdinimą. Komisija nustatė, kad net ir pareiškėjos papildomai MGK pateikti dokumentai (Gamtos tyrimų centro Botanikos instituto 2012-04-11 pažyma, pasirašyta habil. dr. N. A., habil. dr. J. D. ir habil. dr. L. N. bei A. S. universiteto Agronomijos fakulteto doc. dr. V. L. 2012-04-10 raštas) patvirtina, jog Aventrol naudojamas augalų fiziologiniams procesams reguliuoti bei vegetaciniams procesams pakeisti, ko pasėkoje gaunamas maksimalus sėklų derlius, todėl ši prekė (jos veiklioji medžiaga) laikytina augalų augimo reguliatoriumi, kaip tai suprantama KN 3808 pozicijos aprašyme.

5) VAT 2011-09-19 raštą Nr. 1S-1351, kuriame nurodyta, kad produktas Aventrol, kurio veiklioji medžiaga pinolenas, nėra augalų apsaugos produktas, o jo klasifikavimas pagal TARIC nomenklatūrą ne VAT kompetencija (b.l. 66);

6) laišką p. Bootmanui nuo dr. S. Brescia, kuriame nurodyta, kad po paskutinio GD SANCO (Komisijos sveikatos ir vartotojų reikalų generalinio direktorato) darbo grupės teisės aktams posėdžio nuspręsta, jog pinolenas nepatenka į direktyvos 91/414/EEK taikymo sritį. Šiai medžiagai vis dar taikomi Pranešimo apie naujas chemines medžiagas nuostatai (b.l. 68);

7) gamintojo informaciją apie Aventrol, kad produktas apsaugo žieminių ir vasarinių rapsų ankštaras nuo skilimo. Po apipurškimo Aventrol polimerizuojasi, sudarydamas ploną, lanksčią plėvelę ant augalo paviršiaus. Ši plėvelė užsandarina pirmąsias subrendusias ankštaras (išvengiant nesubrendusių sėklų išbirimo iš ankštarų ant žemės), leisdama kitoms sėkloms visiškai subręsti. Dėl to gaunamas maksimalus sėklų derlius iš vieno augalo. Aventrol neleidžia skilti ankštaroms ir derliaus nuėmimo metu. Gali būti naudojamas augalų apsaugos produktų geresniam prilipimui prie augalų pagerinti (b.l. 71);

8) JAV cheminius preparatus ir trąšas gaminančios bendrovės 2011-09-13 raštą, kuriuo bendrovė patvirtino, kad Aventrol, kurio pagrindą sudaro pinolenas (di-l-p-mentenas), JAV yra naudojamas žemės ūkyje. Tai pagalbinė medžiaga, kuri importuojama į ES šalis ir yra skirta naudoti žemės ūkyje kaip paviršiaus veiklioji medžiaga, TARIC kodas 3402.1300.90.25.01 (nejoninė paviršiaus veiklioji medžiaga). Produktas nereguliuoja augalų augimo ir JAV ar ES jis nėra reglamentuojamas kaip augalų apsaugos produktas (b.l. 84);

9) ištrauką iš Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato protokolo, surašyto 2001-01-24, kurioje nurodyta, kad pinolenas neįeina į direktyvos 91/414 taikymo sritį (t.y. augimo reguliatorius) (b.l. 104);

10) Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimus (2011/C 137/01), pagal kuriuos 380893 90 (Augalų augimo reguliatoriai) subpozicijoje klasifikuojamos medžiagos, kurios, patekusios į augalus, daro reikiamą įtaką jų fiziologiniams procesams. Šiomis medžiagomis gali būti veikiamas visas augalas, augalo dalys arba tik dirva. Augalų augimo reguliatoriai gali turėti įtakos, pavyzdžiui: a) bendrajam augimui; b) augalų aukščiui (stiebo pailgėjimui arba sutrumpėjimui); c) gumbų, šakniagumbių arba stiebagumbių dydžiui ir formai; d) tarpubamblių ilgiui (padidintas atsparumas išgulimui); e) derėjimui ir vaisių dydžiui; f) augalų maistinių atsargų rezervams (angliavandenių, baltymų, riebalų); g) žydėjimo ir vaisių nokimo laikui; h) augalų sterilumui; ij) moteriškosios lyties žiedų kiekiui. Augalų augimo reguliatoriai skirstomi į keturias pagrindines grupes: 1) auksinai, kurie daro poveikį šaknies formavimuisi, koto augimui ir vaisių susidarymui. Vertingiausia yra indol-3-ilacto rūgštis; 2) giberelinai, kurie ypač skatina pumpuro augimą ir žydėjimą, visi jie gaunami iš giberelio rūgšties; 3) citokininai, kurie ypač skatina ląstelių dalijimąsi ir slopina augalų senėjimo procesus. Geriausiai žinomi yra kinetinas (6-furfurilaminopurinas) ir zeatinas; 4) augimą lėtinantys junginiai. Šioje subpozicijoje neklasifikuojama: a) trąšos; b) dirvą gerinantys junginiai (kondicionieriai); c) herbicidai, selektyvūs arba neselektyvūs (38089311-38089327 subpozicijos); d) dygimą slopinantys produktai (38089330 subpozicija) (b.l. 105);

11) A. S. universiteto Agronomijos fakulteto docento dr. V. L. išvadą „Dėl preparato Aventrol naudojimo“ (b.l. 125-126);

12) Gamtos tyrimo centro Botanikos instituto habil. dr. N. A., habil. dr. J. D., habil. Dr. L. N. 2012-04-11 pažymą (b.l. 127-130).

Teisės aktų, reglamentuojančių ginčo teisinius santykius, analizė bei išvados.

Šioje byloje yra kilęs ginčas dėl kombinuotosios nomenklatūros (KN) kodo preparatui Aventrol pritaikymo.

Teisinius santykius dėl muitų mokėjimo reglamentuoja inter alia 1992 m. spalio 12 d. Tarybos reglamentas (EEB) Nr. 2913/92, nustatantis Bendrijos muitinės kodeksą (toliau - BMK reglamentas), kurio 20 str. 1 dalyje nustatyta, kad skolos muitinei atsiradimo atveju teisiškai privalomi sumokėti muitai apskaičiuojami remiantis Europos Bendrijų muitų tarifu. BMK reglamento 20 str. 3 dalyje nustatyta, kad Europos Bendrijų muitų tarifą sudaro: a) Kombinuotoji prekių nomenklatūra; b) bet kuri kita nomenklatūra, visai arba iš dalies sudaryta remiantis Kombinuotąja nomenklatūra arba ją papildanti bet kuriais poklasiais, kuri įsteigta konkrečių sričių dalykus reglamentuojančiomis Bendrijos nuostatomis ir skirta naudoti taikant tarifų priemones, susijusias su prekyba prekėmis; c) privalomųjų mokėjimų, paprastai taikomų Kombinuotojoje prekių nomenklatūroje nurodytoms prekėms, normos ir kiti rodikliai susiję su: muitais ir importo privalomieji mokėjimai, nustatyti įgyvendinant bendrąją žemės ūkio politiką arba remiantis konkrečia tvarka, kuri taikoma tam tikroms prekėms, gaunamoms perdirbant žemės ūkio produktus; d) lengvatinių tarifų priemonės, nustatytos susitarimais, kuriuos Bendrija yra sudariusi su tam tikromis šalimis arba šalių grupėmis ir kuriose joms suteikta teisė naudotis lengvatiniu tarifų režimu; e) lengvatinių tarifų priemonės, kurias Bendrija vienašališkai taiko tam tikroms šalims, šalių grupėms arba teritorijoms; f) autonominės suspendavimo priemonės, kuriomis sumažinami tam tikroms prekėms nustatyti importo muitai arba nuo jų atleidžiama; g) kitos tarifų priemonės, nustatytos kitų Bendrijos teisės aktų.

Pareiškėja skundą grindžia ir 1991-07-15 Tarybos direktyvos 91/414/EEB „Dėl augalų apsaugos produktų patekimo į rinką“ 2 str. 1 punktu, kad „Augalų apsaugos produktai“ yra veikliosios medžiagos ir preparatai, turintys vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų, naudotojui tiekiami, kaip yra supakuoti, ir skirti: 1.1. augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingų organizmų arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui tiek, kiek tokios medžiagos ar preparatai nėra toliau apibrėžiami kitaip; 1.2. daryti įtaką augalų gyvybiniams procesams, tačiau kitaip nei mitybinės medžiagos (pvz., augimo reguliatoriai); 1.3. augaliniams produktams konservuoti, tačiau atsižvelgiant, kiek tokioms medžiagoms ar produktams netaikomos Tarybos arba Komisijos specialios nuostatos dėl konservantų; 1.4. nereikalingiems augalams sunaikinti; arba 1.5. augalų dalims sunaikinti ar užkirsti kelią nepageidaujamam augalų augimui; bei 2010-01-14 Lietuvos Respublikos augalų apsaugos įstatymo Nr. XI-652 2 str. 3 dalimi, kad augalų apsaugos produktai yra veikliosios medžiagos ir jų turintys preparatai, naudotojui tiekiami tokios sudėties ir formos, kokios jie buvo pagaminti, ir skiriami: 1) augalams ar augaliniams produktams apsaugoti nuo visų kenksmingųjų organizmų arba užkirsti kelią tokių organizmų veikimui tiek, kiek tokios medžiagos ar preparatai nėra apibūdinami kitaip; 2) augalų gyvybiniams procesams veikti, tačiau kitaip nei mitybinės medžiagos (augimo reguliatoriai); 3) augaliniams produktams konservuoti, atsižvelgiant į tai, kiek tokioms medžiagoms ar produktams netaikomos specialios nuostatos dėl konservantų; 4) nereikalingiems augalams naikinti; 5) augalų dalims naikinti ar neleisti jiems augti taip, kaip nepageidaujama.

Minėta, jog pareiškėja Deklaracijoje preparatą Aventrol apibūdino kaip „nejoninę paviršinio aktyvumo medžiagą, kurios pagrindas yra menthenas, naudojamą žemės ūkyje (duomenys neskelbtini)“; prekės kodą nurodė „3402 1300 90 2501“.

2010 m. spalio 5 d. Komisijos reglamento (ES) Nr. 861/2010, iš dalies keičiančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2658/87 dėl tarifų ir statistinės nomenklatūros bei dėl Bendrojo muitų tarifo I priedą (toliau - KN reglamentas) I skyriaus „Bendrosios taisyklės“ A dalyje „Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės“ 1 taisyklė nustato, kad Skyrių, skirsnių ir poskirsnių pavadinimai pateikiami tik nurodymui palengvinti; juridiniais tikslais prekių klasifikavimas turi būti nustatomas pagal pozicijų pavadinimus bei skyrių ir skirsnių pastabas ir, jeigu šiuose pozicijų pavadinimuose ir pastabose nenurodyta kitaip, vadovaujantis toliau išdėstytomis nuostatomis. KN reglamento I skyriaus „Bendrosios taisyklės“ A dalyje „Bendrosios Kombinuotosios nomenklatūros aiškinimo taisyklės“ 6 taisyklė nustato, kad juridiniais tikslais klasifikuojant prekes bet kurios pozicijos subpozicijose vadovaujamasi subpozicijų pavadinimais ir visomis taikytinomis subpozicijų pastabomis, taip pat mutatis mutandis pirmiau išdėstytomis taisyklėmis, laikantis nuostatos, kad gali būti sugretinamos tik to paties lygio subpozicijos. Taikant šią taisyklę taip pat reikia remtis atitinkamo skyriaus ar skirsnio pastabomis, jeigu pagal kontekstą nereikalaujama kitaip.

KN reglamento 1 priede numatyta, kad KN kodu 3402 klasifikuojami: organinės paviršinio aktyvumo medžiagos (išskyrus muilą); paviršinio aktyvumo preparatai, skalbikliai (įskaitant pagalbinius skalbiklius) ir valikliai, kurių sudėtyje yra arba nėra muilo, išskyrus klasifikuojamus 3401 pozicijoje. Kodo 3402 subpozicijoje 1300 klasifikuojamos nejoninės medžiagos, konvencinė muito norma yra 4 proc.

KN reglamento 1 priede numatyta, kad KN kodu 3808 klasifikuojami insekticidai, rodenticidai, fungicidai, herbicidai, augalų dygimo lėtikliai ir augalų augimo reguliatoriai, dezinfekcijos priemonės ir panašūs produktai, suformuoti į formas arba supakuoti į mažmeninei prekybai skirtas pakuotes, arba turintys preparatų arba dirbinių pavidalą (pavyzdžiui, siera apdorotos juostos, dagčiai ir žvakės bei lipnūs musgaudžiai). Kodo 3808 subpozicijoje 93 90 klasifikuojami augalų augimo reguliatoriai, kurių konvencinė muito norma 6,5 proc.

Gamintojas Aventrol apibūdina kaip produktą, apsaugantį rapsų ankštaras nuo skilimo, kuris po apipurškimo sudaro ploną, lanksčią plėvelę ant augalo paviršiaus. Ši plėvelė užsandarina pirmąsias subrendusias ankštaras, leisdama kitoms sėkloms visiškai subręsti. <...> „Gali būti naudojamas augalų apsaugos produktų geresniam prilipimui prie augalų pagerinti“, kitaip tariant, anot gamintojo, Aventrol pats kaipo toks nėra augalų apsaugos produktas, bet gali būti naudojamas kartu su jais. Aventrol‘is gamintojo nėra tiesiogiai apibūdinams nei kaip augalų apsaugos produktas, nei kaip augalų augimo reguliatorius.

Kolegija sutinka su atsakovo pozicija, kad pareiškėjos nurodytas KN kodas 3402 1300 90 2501 šiuo atveju importuotai prekei visiškai netinka, nes šiuo atveju ją apibūdina tokie požymiai: 1) tai turi būti organinė medžiaga; 2) tai turi būti skalbikliai arba valikliai arba į juos panašūs paviršinio aktyvumo preparatai (išskyrus muilą), skirti skalbimui, valymui ar panašiam aktyviam mechaniniam poveikiui pasiekti.

Ir iš paties pareiškėjo pateiktos Europos Sąjungos kombinuotosios nomenklatūros paaiškinimo (2011/C 137/01) dėl KN kodo 3808 93 90 (Augalų augimo reguliatoriai) matyti, jog šioje subpozicijoje klasifikuojamos medžiagos, kurios, patekusios į augalus, veikia augalo dalis (šiuo atveju - ankštaras) ir turi įtakos derėjimui, vaisių nokimo laikui. Šiuo atveju Aventrol prailgina rapsų vaisių (sėklų) subrendimą ir apsaugo nuo juos nuo ankstyvo išbyrėjimo.

Pagal Muitinės laboratorijos 2011-08-02 tyrimo protokolą Aventrol veiklioji medžiaga yra pinolenas (kitaip – di-1-pi-mentenas), kuris yra augalų augimo reguliatorius. Pareiškėjas dėl tokios išvados nėra pateikęs jai priešingų ekspertinių tyrimų, atliktų, pvz. kitose ES šalyse, kur Aventrol ar jį sudaranti veiklioji medžiaga pinolenas (di-1-pi-mentenas) būtų įvardinti kaip augalų apsaugos ar kitokia priemonė, bet ne augalų augimo reguliatorius. VAT 2011-09-19 raštui Nr. 1S-1351, kuriame nurodyta, kad produktas Aventrol, kurio veiklioji medžiaga pinolenas, nėra augalų apsaugos produktas, Laboratorijos pozicija neprieštarauja, nes ji prekę įvardijio ne kaip augalų apsaugos produktą, o kaip augalų augimo reguliatorių. Pareiškėjo pateiktos mokslininkų išvados nėra atliktos prekės apmuitinimo tikslais, todėl jomis remtis pagrindo nėra, bet net ir jos leidžia daryti išvadas, jog produktas Aventrol veikia kaip tam tikras augimo reguliatorius. Todėl teismas sutinka su MGK, kad Laboratorijos išvada nėra paneigta Vyriausybės 2004-10-24 nutarimu Nr. 1332 patvirtintų 1992-10-12 Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, ir 1993-07-02 Komisijos reglamento (EEB) Nr. 2454/93, išdėstančio Tarybos reglamento (EEB) Nr. 2913/92, nustatančio Bendrijos muitinės kodeksą, įgyvendinimo nuostatas, taikymo Lietuvos Respublikoje taisyklių (toliau - Taikymo taisyklės) 6 punkte įtvirtintu analogišku tyrimu. Pareiškėja nepateikė specialių žinių taikymo požiūriu laboratorinio tyrimo lygmenį atitinkančių lygiaverčių įrodymų.

Įvertinus išdėstytą, Kolegija sprendžia, jog skundžiami aktai aukštesnės galios teisės aktams neprieštarauja, todėl nėra pagrindo juos panaikinti ir tenkinti kitus – išvestinius – skundo reikalavimus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 str., 88 str. 1p., 127 str., teisėja

nusprendė:

pareiškėjos UAB „Kustodija“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.