Vilniaus apygardos teismo nutartis

Žemesnės instancijos teismas

3. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 13 d. nutartimi M. N. skundą atmetė. Teismas savo sprendimą motyvavo tuo, jog įstatymų leidėjas nenustatė jokių kriterijų, kuriais remiantis juridinio asmens vadovui būtų galima nevykdyti imperatyvios pareigos kiekvienais metais teikti finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Atsižvelgiant į tai, bendrovės vadovo laikinas nedarbingumas dėl kojos traumos (b. l. 29–30) savaime negali būti vertinamas kaip aplinkybė, atleidžianti jį nuo šios pareigos. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog Pareiškėjas, susidūręs su situacija, dėl kurios jis, jo tvirtinimu, apie vienerius metus negalėjo savarankiškai vykdyti jam įstatyme įtvirtintos pareigos pateikti bendrovės finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui, būtų dėl to kreipęsis į Instituciją arba paskyręs laikinai jį, t. y. bendrovės vadovą, pavaduojantį asmenį.

Žemesnės instancijos teismas

6. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo, patikrina priimto nutarimo (nutarties) administracinio nusižengimo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis). Aukštesnysis teismas susipažinęs su administracinio nusižengimo bylos medžiaga, skundžiama nutartimi, apeliaciniu skundu ir atsiliepimu į jį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino įrodymus ir padarė pagrįstas išvadas dėl M. N. kaltės padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 223 straipsnio 2 dalyje.

7. Vienas iš esminių apeliacinio skundo argumentų yra, jog M. N. 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį pateikė pavėlavęs, kadangi visus metus (nuo 2022 m. gruodžio 5 d. iki 2023 m. gruodžio 7 d. bei nuo 2024 m. sausio 3 d. iki 2024 m. sausio 15 d.) buvo nedarbingume ir neturėjo fizinės galimybės pateikti finansinių ataskaitų rinkinio už 2022 m. ataskaitinius metus, kito atsakingo asmens nepaskyrė, kadangi jo manymu, tai yra atsakingas darbas, kurį gali atlikti tik įmonės vadovas, todėl jo įsitikinimu, administracinio nusižengimo, numatyto ANK 223 straipsnio 2 dalyje, jis nepadarė. Su šiais skundo teiginiais aukštesnysis teismas nesutinka.

8. ANK 223 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), vadovybės ataskaitos (konsoliduotosios vadovybės ataskaitos), veiklos ataskaitos, metinės ataskaitos, auditoriaus išvados, tvarumo atskaitomybės užtikrinimo išvados nepateikimas Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. Pastaroji teisės norma yra blanketinė ir nukreipia į kitus teisės aktus.

9. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenustato kitaip. ABĮ 20 straipsnio 1 dalies 11 punktas numato išimtinę visuotinio akcininkų susirinkimo teisę tvirtinti metinių finansinių ataskaitų rinkinį; 24 straipsnio 1 dalis numato, kad eilinis visuotinis akcininkų susirinkimas turi įvykti kasmet ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos; 37 straipsnio 12 dalies 12 punkte įtvirtinta, jog bendrovės vadovas atsako už bendrovės dokumentų ir duomenų pateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui; vadovaujantis 58 straipsnio 3 dalimi, bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys kartu su bendrovės metiniu pranešimu ir auditoriaus išvada (jeigu auditas privalomas pagal įstatymus ar numatytas įstatuose) per 30 dienų nuo eilinio visuotinio akcininkų susirinkimo turi būti pateiktas juridinių asmenų registro tvarkytojui.

10. Aukštesnysis teismas visiškai sutinka su skundžiamoje nutartyje ir atsiliepime dėstoma pozicija, jog sistemiškai aiškinant aptartų teisės normų nuostatas, darytina išvada, jog tais atvejais kai bendrovės finansiniai metai sutampa su kalendoriniais metais, finansinių ataskaitų rinkinys JAR privalo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2023 m. birželio 1 d. Todėl, būdamas bendrovės vadovu, pareiškėjas privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Skundą nagrinėjantis teismas taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog bendrovės vadovas yra bendrovės valdymo organas ir yra saistomas pareigų, reglamentuotų Lietuvos Respublikos darbo kodekse, CK, ABĮ ir kt. Už netinkamą pareigų vykdymą bendrovės vadovui gali būti taikoma materialinė, civilinė, administracinė, baudžiamoji atsakomybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Pagal CK 2.67 straipsnį, ABĮ 37 straipsnio 12 dalies 12 punktą ir Nuostatų 38 bei 41 punktus, už dokumentų ir duomenų pateikimą laiku Registro tvarkytojui atsako būtent juridinio asmens vadovas, o ne kiti asmenys. Atsižvelgiant į teisinį reglamentavimą, būtent M. N., kaip bendrovės vadovas, yra atsakingas už patvirtintų metinių finansinių ataskaitų rinkinių pateikimą Registro tvarkytojui laiku. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos (Klaipėdos apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-64-557/2018; Kauno apygardos teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-653-478/2017).

11. Akivaizdu, kad bendrovės vadovas, kaip vienasmenis bendrovės valdymo organas (ABĮ 37 straipsnio 1 dalis), privalo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkiniai. Juridinių asmenų, įstatymų nustatyta tvarka įregistruotų Lietuvos Respublikoje, valdymą ir tokių asmenų finansinę atskaitomybę reglamentuojantys aktai nenustato jokių išimčių, kad, esant vadovo nedarbingumui galima nevykdyti įstatymo nustatytų privalomų pareigų dėl finansinės atskaitomybės dokumentų pateikimo. Atsižvelgiant į bendrovės vadovo pareiškėjo M. N. laikiną nedarbingumą dėl kojos traumos (b. l. 9, 29–30) savaime negali būti vertinamas kaip aplinkybe, atleidžianti jį nuo pareigos pateikti finansinių ataskaitų rinkinių dokumentus Registrų centrui. Be to, iš byloje esančių pateiktų išrašų (fotonuotraukų) pacientas.esveikata.lt (b. l. 29-30) nėra galimybės tiksliai nustatyti, kad tai yra būtent pareiškėjui nustatyti / diagnozuoti sveikatos sutrikimai. Apygardos teismas pritaria apylinkės teismo išdėstytai pozicijai, jog įstatymų leidėjas nėra nustatęs jokių kriterijų, kuriais remiantis juridinio asmens vadovui būtų galima nevykdyti imperatyvios pareigos kiekvienais metais teikti finansinių ataskaitų rinkinio dokumentus Juridinių asmenų registro tvarkytojui. Todėl darytina išvada, jog pareiškėjas, kaip įmonės vadovas, neužtikrino, kad jo vadovaujamos bendrovės 2022 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentai būtų laiku pateikti. Taip pat papildomai pažymima, jog M. N. būdamas laikiname nedarbingume nesiėmė jokių veiksmų, kurių pagalba būtų galima užtikrinti tinkamą pareigos įvykdymą (paskirti laikiną bendrovės vadovą, kreiptis savanoriškai į Instituciją dėl susiklosčiusios situacijos). Pirmiau aptartos aplinkybės akivaizdžiai parodo, jog M. N. nebuvo pakankamai rūpestingas, numatantis ir apdairus, vykdydamas savo kaip UAB „(duomenys neskelbtini)“ vadovo pareigas metinės finansinės atskaitomybės procese, jis kaip vadovas privalėjo užtikrinti, kad bendrovės veikla būtų organizuojama tinkamai ir finansinės ataskaitos pateiktos laiku, tačiau šiuo konkrečiu atveju to nepadarė. Vien tos aplinkybės, kad bendrovės vadovas M. N. turėjo laikiną nedarbingumą tuo metu, kada turėjo būti pateiktos finansinių ataskaitų dokumentai Registrų centrui, nesudaro pagrindo įmonės vadovui nevykdyti teisės aktuose įtvirtintos pareigos teikti metines finansines ataskaitas Registro tvarkytojui.

12. Nors apeliaciniame skunde pareiškėjas nurodo, kad jo vadovaujamoje bendrovėje nebuvo galimybės paskirti kito laikino vadovo, kadangi jo įsitikinimu, įmonės finansinių deklaracijų pateikimas Registrų centrui yra itin atsakingas darbas ir jis, kaip įmonės vadovas, nenorėjo tokio darbo patikėti kitiems, su įmonės veikla nesusijusiems, asmenims. Tačiau aukštesnysis teismas tokį skundo argumentą atmetą kaip nepagrįstą bei laikomas visiškai gynybinio pobūdžio. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad praktikoje susiklosto ir tokios situacijos, kai paskirtas nuolatinis bendrovės vadovas, tačiau dėl tam tikrų objektyvių priežasčių (laikinas nedarbingumas, atostogos, komandiruotė ir kt.) jis laikinai negali atlikti vadovo funkcijų. Tokiu atveju, siekiant, kad juridinis asmuo tinkamai funkcionuotų, skiriamas laikinai vadovą pavaduojantis asmuo. Šis klausimas gali būti išsprendžiamas ir bendrovės vadovui išleidžiant įsakymą pavesti laikinai eiti vadovo pareigas tam tikram asmeniui bei išduodant jam įgaliojimą veikti vadovo vardu santykiuose su trečiaisiais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31-378/2017, 28 punktas). Bendrovės vadovas, šiuo atveju M. N., būdamas vienasmeniu valdymo organu, privalėjo veikti rūpestingai ir kvalifikuotai, daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, o tai, be kita ko, reiškia ir įmonės vidinės veiklos organizavimą taip, kad jo vadovaujamoje bendrovėje įstatymų nustatytais terminais ir tvarka būtų patvirtinti ir pateikti įmonės finansinių ataskaitų rinkinys. Taip pat skunde akcentuojama tai, kad pareiškėjas laiku negavo kvietimo į Vilniaus miesto apylinkės teismą, kuriame buvo nagrinėjamas jo skundas ir neturėjo galimybės išdėstyti savo pozicijos. Iš medžiagoje esančių duomenų, nustatyta, kad jam pranešimas apie skundo nagrinėjimą Vilniaus miesto apylinkės teisme buvo siunčiamas tiek paprastu paštu, tiek elektroniniu paštu, o vien tai, kad pareiškėjas netikrino savo elektrinio pašto dėžutės, nesudaro pagrindo išvadai, kad pareiškėjas buvo netinkamai informuotas apie teismo posėdį. Be to, pažymima, kad visas aplinkybes pareiškėjas turėjo galimybę išdėstyti apeliaciniame skunde, ką jis ir padarė apskusdamas apylinkės teismo nutartį. Naujų aplinkybių ar argumentų, kodėl jis būdamas bendrovės vadovu laiku nepateikė Registrų centrui bendrovės 2022 m. finansinių ataskaitų dokumentų, apeliacinės instancijos teismui nepateikė.

13. Apeliaciniame skunde pareiškėjas taip pat skundžia ir padidėjusį baudos dydį, nurodydamas, kad jam nepagrįstai buvo padidintas baudos dydis nuo 300 Eur iki 625 Eur. Tačiau apygardos teismas nesutikti su M. N. paskirta bauda ir jos dydžiu, neturi teisinio pagrindo. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, jog visų pirma M. N. 2024 m. kovo 14 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas su nurodymu (b. l. 27 (antra pusė)-28), kuriame buvo nurodyta iki 2024 m. balandžio 13 d. sumokėti 300 Eur dydžio baudą už padarytą pažeidimą. Nors 2024 m. balandžio 4 d. pareiškėjas pateikė bendrovės 2022 m. finansinių ataskaitų rinkinį juridinių asmenų registro tvarkytojui, tačiau administracinis nurodymas liko neįvykdytas, todėl minimas nurodymas tapo negaliojančiu ir administracinio nusižengimo protokolas Nr. RC-ANR_P-1151-2024 kartu su kita administracinio nusižengimo bylos medžiaga buvo perduoti Registrų centro specialistui, įgaliotam išnagrinėti administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka. Pagal ANK 223 straipsnio 2 dalies sankciją, asmenys padarę administracinį nusižengimą, gali būti baudžiami administracine nuobauda – bauda nuo 600 Eur iki 1450 Eur. Skiriant M. N. 625 Eur baudą, buvo atsižvelgta į tai, jog nebuvo nustatyta nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į tai, kad nors už tokį nusižengimą M. N. baudžiamas pirmą kartą, tačiau anksčiau yra baustas už nusižengimus susijusius su finansų sistema ir prekyba, Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 4-8). Paskirtos baudos dydis yra artimas minimaliam sankcijoje numatytam baudos dydžiui. Teigti, kad paskirta bauda yra per griežta, neteisinga ar neproporcinga, apygardos teismas neturi tam nei teisinio, nei faktinio pagrindo. Administracinė nuobauda yra prievartinio pobūdžio atsakomybės priemonė, todėl ji neišvengiamai susijusi su ribojimais ir suvaržymais. Vien tik pareiškėjo pageidavimus tenkinančios administracinės nuobaudos paskyrimas (ar jos neskyrimas) akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų.