Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėjas Olegas Šibkovas Baudžiamosios bylos Nr. 1A-419-498/2015

Teisėja Audra Kriščiūnienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-00991-2013-9

2015 m. gegužės 6 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Olego Šibkovo, teisėjų Jūratės Jakubonienės ir Algirdo Remeikos, sekretoriaujant Dianai Zadrauskaitei, dalyvaujant prokurorui Juozui Aurylai, nuteistojo gynėjui advokatui Antanui Jarašiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. R. ir jo gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

M. R. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 137 straipsnio 1 dalyje ir nubaustas laisvės atėmimu vieniems (1) metams ir dešimt (10) mėnesių. Bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose ( BVK 71 str.). Bausmės pradžia 2015-01-20. Į bausmės laiką įskaitytas kardomojo kalinimo laikas nuo 2014-08-14 iki 2015-01-20.

Kardomoji priemonė suėmimas palikta iki įsiteisės nuosprendis. Civilinis ieškinys pareikštas nukentėjusios R. J. dėl neturtinės žalos atlyginimo patenkintas iš dalies: priteista iš nuteistojo M. R. – 6661,26 Eur (ekvivalentas litais 23000 Lt), nukentėjusios R. J. naudai, likusioje dalyje ieškinys atmestas.

Civilinis ieškinys pareikštas Valstybinės ligonių kasos prie SAM patenkintas pilnai, priteista iš nuteistojo M. R. - 1799,27 Eur žalos atlyginimo už nukentėjusios gydymą, Valstybinei ligonių kasai prie SAM.

Priteista iš nuteistojo M. R. 2160,28 Eur ekstradicijos išlaidų, Policijos Departamento prie LR VRM, naudai.

Priteista iš nuteistojo M. R. proceso išlaidos (už suteiktas advokato paslaugas nukentėjusiai ) -110,06 Eur, valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5630);

Priteista iš nuteistojo M. R. proceso išlaidos (pašto), -11,29 Eur, valstybei (biudžeto pajamų surenkamoji sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, „Swedbank“ AB, banko kodas 73000. Lėšų gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. sausio 20 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendį pakeisti ir pripažinti nuteistojo M. R. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis tai, kad jis savo noru iš dalies atlygino nukentėjusiajai žalą ir kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis su nukentėjusiąją buvusių asmenų elgesys (BK 59 straipsnio 3 ir 6 punktai).Paskirtą bausmę sušvelninti (taikyti bausmę mažesnę nei jos vidurkis).Taikyti BK 64' str. ir paskirtą bausmę sumažinti trečdaliu.Bausmės laiką skaičiuoti nuo 2013-07-22.

Taip pat skunde nurodoma, kad byloje nustatyta, kad M. R. nusikalstamą veiką neteisėtai išprovokavo kitu automobiliu į įvykio vietą atvykęs neblaivus K. J., iš karto užpuolęs ir sudavęs smūgį kartu su M. R. buvusiam jo draugui, o po to, M. R. dar ir perspėjus taip nesielgti, atvykę asmenys tyčia du kartus automobiliu trenkėsi į M. R. automobilį, jį apgadindami. Nors M. R. apgadino atvykusiųjų automobilį, jo savininkas šioje byloje nukentėjusiuoju nepripažintas, nėra pareikšta ir civilinio ieškinio. Visa tai yra dėl to, kad atvykusieji pripažįsta patys padarę nusikaltimą ir išprovokavę M. R..

Taip pat M. R. gynėjas įsitikinęs, kad teismas turėjo neabejotiną pagrindą taikyti BK 59 straipsnio 6 punktą. Nors M. R. gynėjas neteigia, kad nusikalstamą veiką išprovokavo nukentėjusioji R. J., tačiau teigia, kad nebūtina vadovautis pažodine įstatymo nuostata, svarbu, kad tokia aplinkybė būtų neabejotinai nustatyta, atitiktų bylos esmę ir kaltinamojo tyčią bei padaryto nusikaltimo priežastis bei sąlygas.

Skunde nuteistojo gynėjas išreiškia nuomonę, kad nepagrįstai netaikytas ir BK 59 straipsnio 3 punktas - savo noru padarytos žalos dalinis atlyginimas. Gynėjas atkreipia dėmesį, kad teismas už dėl neatsargaus nusikaltimo padarymą nukentėjusiajai priteisė net 6.661,26 Eur (23.000 Lt), su atlyginta žala -6950,88 Eur (24.000 Lt), t.y. ieškinį sumažino labai nežymiai. M. R. prašymu bylos nagrinėjimo metu dalį žalos nukentėjusiajai atlygino jo mama, kitų galimybių jis neturėjo. Žalos atlyginimas, kad ir dalinis, rodo tiek kaltės, tiek ieškinio pripažinimą ir, svarbiausia, kaltinamojo požiūrį į nusikalstamą veiką ir nukentėjusįjį, kaltės supratimą bei atgailavimą.

Skunde nurodoma, kad pagal atsižvelgiant į BK 61 straipsnio nuostatas teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jo vidurkio. Skunde teigiama, kad teismas atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažino, sunkinančių nenustatė. Nurodo, kad LR BK 137 straipsnio 1 dalyje numatytos dvi bausmės rūšys: areštas ir laisvės atėmimas iki trejų metų. Bausmės vidurkis yra 1 metai ir 6 mėnesiai. Teismas paskyrė bausmę vienerius metus ir 10 mėnesių. Taigi, teismas, konstatavęs, jog M. R. turi neišnykusį teistumą, faktiškai jį nubaudė ir už nusikaltimus, už kuriuos bausmę nuteistasis jau yra atlikęs.

Tuo pačiu skunde pažymima, kad teismas padarė klaidą bausmės pradžią skaičiuodamas nuo sulaikymo Lietuvoje momento - 2013-08-14, nes faktiškai dėl veikos, už kurią M. R. yra nubaustas, jis buvo sulaikytas 2013-07-22.

Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokurorą, kuris prašė skundus tenkinti iš dalies, nuteistojo atstovą advokatą Antaną Jarašių, kuris prašė apeliacinį skundą tenkinti, sprendžia, kad M. R. ir jo gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 straipsnis).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacinio skundo motyvus bei baudžiamosios bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas, išsamiai ir visapusiškai išanalizavo byloje esančius įrodymus, vertino juos nepažeisdamas bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir M. R. pagrįstai nuteisė pagal LR BK 137 straipsnio 1 dalį, tačiau skirdamas bausmę apylinkės teismas neatsižvelgė į LR BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde teigia, kad M. R. buvo atimta galimybė pasinaudoti BPK 218 straipsnio 2 dalies nuostata dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo bei taikyti LR BK 64¹ straipsnį ir bausmę mažinti trečdaliu. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad baigus ikiteisminį tyrimą M. R. buvo surašytas kaltinamasis aktas, kaltinimas pareikštas pagal LR BK 135 straipsnio 1 dalį ir byla perduota į teismą. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu M. R. kaltu prisipažino iš dalies. LR BPK 273 straipsnyje nurodytos sąlygos kurioms esant gali būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas. Viena iš sąlygų, kuriai esant gali būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas yra tai, kad kaltinamasis prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi ikiteisminio tyrimo metu M. R. kaltu dėl veikos numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje prisipažino iš dalies, todėl nebuvo teisinio pagrindo suteikti galimybę kaltinamajam ir jo gynėjui pasinaudoti BPK 218 straipsnio 2 dalies nuostata. Nagrinėjant bylą teisme buvo atliktas įrodymų tyrimas kurio metu buvo apklausiamas kaltinamasis, liudytojai, tiriami kiti byloje surinkti įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad tik atlikus pilną ir visapusišką įrodymų tyrimą M. R. veika buvo perkvalifikuota į iš BK 135 straipsnio 1 dalies į BK 137 straipsnio 1 dalį ir tuo pagrindu konstatuota, kad M. R. dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 137 straipsnio 1 dalyje prisipažįsta visiškai ir gailisi. Pagal LR BK 64¹ straipsnio nuostatas nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu tik tuo atveju jeigu baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu. Nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos nagrinėjimo procesas pagrįstai nevyko nei pagal vieną iš įstatyme numatytų sąlygų, kad būtų galima taikyti LR BK 64¹ straipsnio nuostatas ir bausmę nuteistajam sumažinti vienu trečdaliu. Todėl ir apeliacinės instancijos teismas neturi jokio teisinio pagrindo taikyti BK 64¹ straipsnį ir mažinti bausmę M. R. vienu trečdaliu.

Iš bylos medžiagos matyti, kad 2014-10-09 nutarimu Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros Penktojo skyriaus prokurorė atmetė advokato Antano Jarašiaus prašymą perkvalifikuoti įtariamojo M. R. veiką į BK 137 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija pažymi, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą prokuroro veiksmai ir jo priimti procesiniai sprendimai ikiteisminio tyrimo metu baudžiamojo proceso įstatymo numatyta tvarka gali būti skundžiami (BPK 64 straipsnis). Byloje nėra duomenų, kad įtariamajam ar jo gynėjui būtų kilę abejonių dėl šio nutarimo pagrįstumo ir teisėtumo ir šis nutarimas būtų apskųstas, todėl apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, dėl minėto prokurorės nutarimo nepasisako.

Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas turėjo pagrindą taikyti BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą, kadangi nuteistąjį išprovokavo kartu su nukentėjusiąja buvę asmenys – jos draugai. Toks apeliacinio skundo argumentas nėra pagrįstas. Baudžiamojo įstatymo 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte imperatyviai numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusioji R. J. elgėsi agresyviai ar provokuojančiai nuteistojo atžvilgiu, ką ir pripažįsta pats nuteistojo gynėjas apeliaciniame skunde ir bylos nagrinėjimo metu. Jos draugų elgesys nagrinėjamu atveju nėra pagrindas konstatuoti, kad nusikalstama veika nukentėjusiosios R. J. atžvilgiu buvo padaryta esant provokuojančiam nukentėjusiojo elgesiui, nes baudžiamojo įstatymo imperatyvios nuostatos negali būti interpretuojamos kitaip nei numato baudžiamasis kodeksas.

Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikoma tai, kad jis savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą. Lietuvos Respublikos teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismas remdamasis BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustato atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo. Pastebėtina, kad BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui pripažinti atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir tuo atveju, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Tuomet atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis (pvz., daugiau kaip pusę), kuris sudaro pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytosios žalos dalį yra nuoširdžios ir pan. (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-397/2010, 2K-241/2011). Taigi apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad kaltinamojo nukentėjusiai sumokėta 1 000 litų (289,62 Eur) neturtinės žalos, nėra pakankamai didelė palyginus su nukentėjusios pareikštu civiliniu ieškiniu - 29000 litų (8398,98 Eur).

BK 61 straipsnis nustato, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas individualizuodamas bausmę pagrįstai konstatavo, kad M. R. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Tačiau apylinkės teismas pripažindamas, kad M. R. dėl nusikaltimo prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, to nevertino bausmės paskyrimo ir individualizavimo aspektu. LR BK 61 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Nagrinėjamu atveju už nusikaltimą numatytą LR BK 137 straipsnio 1 dalyje sankcijos vidurkis 1 metai ir 6 mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgdamas į tai, kad nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), sunkinančių aplinkybių nenustatyta, į tai, kad M. R. nukentėjusiosios atsiprašė, nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį, pasekmes, byloje esančią M. R. charakterizuojančią medžiagą, bei atsižvelgiant į LR BK 61 straipsnio 4 dalies reikalavimus, sprendžia, kad M. R. skirtina reali laisvės atėmimo bausmė mažesnė nei numatytas BK 137 straipsnio 1 dalies sankcijos vidurkis – 1 metai 4 mėnesiais laisvės atėmimo.

Patikrinus bylos medžiagą nustatyta, kad M. R. pagal Europos arešto orderį į Lietuvos Respubliką buvo konvojuotas 2014-08-14 ir jam paskirta kardomoji priemonė 48 val. sulaikymas (b.l.29). Duomenų patvirtinančių, kad M. R. buvo sulaikytas 2013-07-22 Anglijoje, kaip teigiama skunde, byloje nėra. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybės apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad apylinkės teismas teisingai nusprendė į bausmės laiką įskaityti kardomojo kalinimo laiką nuo 2014-08-14 iki 2015-01-20. Be to apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kardomojo kalinimo įskaitymas į bausmės atlikimo laiką, gali būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu BPK 361 straipsnyje numatyta tvarka.

Taip pat apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad apylinkės teismas nuosprendyje nevertino aplinkybių dėl M. R. išvykimo į užsienį tikslo (pasislėpti nuo ikiteisminio tyrimo ar kt.), todėl dėl apeliacinio skundo argumento, kad apylinkės teismui turėjo įtakos neva M. R. sąmoningai pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, apeliacinės instancijos teismas nepasisako.

Atsižvelgiant į išvardintas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kėdainių rajono apylinkės teismas, tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, tačiau skirdamas ir individualizuodamas bausmę neįvertino M. R. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, todėl nuosprendis keistinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu

nusprendžia:

M. R. ir jo gynėjo advokato Antano Jarašiaus apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 20 d. nuosprendžio dalį dėl paskirtos bausmės pakeisti ir M. R. skirti laisvės atėmimo bausmę – 1 (vienerius) metus ir 4 (keturis) mėnesius.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo paskelbimo dienos.