- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-26
- Bylos Nr.
- 1A-458-468-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-57-1-00215-2011-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Daiva Kazlauskienė (pirm.), Jurgita Mačionytė, Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė
- Nuteistasis
- V. S.
- Kategorijos
Pranešėja Daiva Kazlauskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-458-468/12
Teisėjas R. Rainys Teisėjas Vaclavas Karšulis Teisminio proceso Nr. 1-57-1-00215-2011-6
2012 m. balandžio 26 d.
Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Daivos Kazlauskienės,
teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės, Jurgitos Mačionytės
dalyvaujant prokurorui Ievai Kvedaraitei.
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 02 15 d. nuosprendžio, kuriuo V. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 str. ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1, 4, 9 d., ši bausmė subendrinta su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 09 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Į paskirtą bausmę įskaitytas laikas, V. S. išbūtas laikinajame sulaikyme nuo 2010 07 23 d. iki 2010 07 25 d., bei bausmės, atliktos pagal Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 12 15 d. ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 01 09 d. nuosprendžius.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. S. nuteistas už tai, kad jis, būdamas nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 12 15 d. nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., 187 str. 3 d. 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, kuris įsiteisėjo 2011 01 11 d., dar nesuimtas pasislėpė ir nuo 2011 01 11 d. vengė atlikti paskirtą bausmę iki 2011 09 29 d., kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų Vilniaus r., Avižienių sen., Saldenės k.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 02 15 d. nuosprendį, nurodo, kad jis nesuprato, kada bus skelbiamas nuosprendis, nes jis sunkiai supranta lietuvių kalbą, o kitą dieną susipyko su mama ir išsikraustė gyventi pas draugę. Vėliau jam motina pranešė, kad buvo atvykusi policija, sakė, jog jis nuteistas 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, liepė kitą dieną būti pasiruošusiam išvykti atlikti paskirtos bausmės. Nuteistasis grįžo namo, tačiau niekas neatvažiavo, todėl jis vėl išėjo. Jis vis skambindavo motinai ir teiraudavosi, ar policija nebuvo atvažiavus, tačiau motina vis sakydavo, kad ne. Vieną dieną jam būnant namie netikėtai prisistatė policijos pareigūnai ir nuvežė jį į policijos komisariatą. Apelianto teigimu, jis nuo nieko nesislapstė, pareigūnai vis neatvažiuodavo jo pasiimti, todėl jis nesutinka su minėtu nuosprendžiu.
Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. S. apeliacinis skundas atmestinas.
Pirmosios instancijos teismas, ištyręs byloje surinktus įrodymus, tinkamai juos įvertino ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo kaltės, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 str.
BK 242 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas būdamas nuteistas arešto ar laisvės atėmimo bausme, tačiau dar nesuimtas vengė atlikti paskirtą bausmę arba būdamas laikinai išleistas iš areštinės ar įkalinimo arba kardomojo kalinimo vietos be svarbios priežasties nustatytu laiku negrįžo.
Kaip matyti iš apelianto skundo argumentų, pastarasis mano, kad jis buvo nuteistas nepagrįstai, jo įsitikinimu, jis nuo policijos pareigūnų nesislapstė.
Apygardos teismas atmeta tokius nuteistojo argumentus kaip nepagrįstus, mano, kad jie yra deklaratyvaus pobūdžio ir prieštaraujantys faktinėms bylos aplinkybėms. Tokią išvadą leidžia daryti byloje surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma.
Analizuojant byloje surinktus įrodymus, ir visų pirma, paties nuteistojo V. S. parodymus, matyti, kad jis savo kaltę pripažino, nurodė, kad jis buvo teisiamas dėl vagystės Vilniaus rajono apylinkės teisme, prokuroras prašė teismo skirti jam 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Jis žinojo, kada turėjo būti skelbiamas nuosprendis. Nuosprendžio paskelbimo dieną jis išėjo iš namų, bet į teismą neatvyko. Jis numanė, kad turės sėdėti kalėjime, iš ankstesnių teistumų žinojo, kad paskelbtą nuosprendį galima apskųsti, apskundimo terminas – iki 20 dienų, paskirta bausmė pradedama vykdyti tik po nuosprendžio įsigaliojimo, nuteistasis pats turi atvykti į policiją arba jo turi atvažiuoti pasiimti. Nuteistasis minėto nuosprendžio neapskundė, galimai paštu gavo nuosprendį, tačiau jo neskaitė. V. S. dažnai vartodavo alkoholį, todėl kai kurių įvykių neprisiminė. Žinodamas, kad jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, jis išėjo iš namų, kad jo nerastų policija. Po Naujųjų metų jam paskambino motina ir pasakė, kad į namus buvo atvykę policijos pareigūnai, norėdami įvykdyti teismo nuosprendį, patvirtino, kad jam paskirta 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. V. S. namo negrįžo, į policijos komisariatą nenuvyko. Vėliau V. S. buvo sutikęs nukentėjusįjį, kuris jam taip pat patvirtino, kad V. S. paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau po šio įvykio nuteistasis vis vien namo negrįžo, nes nenorėjo būti pagautas ir sėdėti kalėjime. 2011 m. rugsėjo mėn. pabaigoje jis trumpam grįžo namo, kur buvo sulaikytas policijos pareigūnų (t. 1, b. l. 30-32, 117-118).
Netikėti šiais parodymais pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu V. S. davė nuoseklius, išsamius parodymus, jų nekeitė. Be to, juos pagrindžia ir kita bylos medžiaga: Vilniaus apskrities VPK Vilniaus r. PK 2011 01 20 d., 2011 02 10 d., 2011 09 29 d. tarnybiniai pranešimai (t. 1, b. l. 1, 14, 26), iš kurių matyti, kad V. S. vengė atlikti paskirtą bausmę, 2011 01 19 d. buvo nuvykta pas nuteistąjį į namus, duris atidariusi motina nurodė, kad sūnus V. S. namuose nepasirodo, jo buvimo vietos ji nežinanti, per nuosprendžio vykdymo terminą nustatyti V. S. buvimo vietos ir jį sulaikyti nepavyko, 2011 01 21 d. jo atžvilgiu paskelbta paieška, 2011 09 29 d. policijos komisariate buvo gautas pranešimas, kad sūnus konfliktuoja su motina, nuvykus į įvykio vietą paaiškėjo, jog V. S. yra ieškomas kaip asmuo, nuteistas už nusikaltimo padarymą, liudytojos J. L. parodymai (t. 1, b. l. 20-21, 102-103), iš kurių matyti, kad ji registruotu paštu gavo Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 12 15 d. nuosprendį, kurį skaitė ir V. S., po savaitės V. S. išėjo iš namų, nepranešė apie savo buvimo vietą, tik 2011 m. rugsėjo mėnesį grįžo, pradėjo vartoti daug alkoholio, konfliktuoti su ja, todėl ji iškvietė policiją, kuri išvežė V. S.
Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina neabejotina išvada, kad apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog V. S. vengė atlikti jam paskirtą bausmę.
Apeliaciniame skunde nurodomi argumentai, neva V. S. nesuprato, kada bus skelbiamas nuosprendis, jis nuo nieko nesislapstė, pareigūnai vis neatvažiuodavo jo pasiimti, yra atmetami, nes yra nepagrįsti ir prieštaraujantys byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms.
Taigi surinkti ir aukščiau aptarti įrodymai patvirtina, kad V. S., būdamas nuteistas Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 12 15 d. nuosprendžiu 1 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausme, dar nesuimtas pasislėpė ir nuo 2011 01 11 d. (minėto nuosprendžio įsiteisėjimo dienos) vengė atlikti jam paskirtą bausmę iki 2011 09 29 d., kai buvo sulaikytas policijos pareigūnų, t. y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 242 str., todėl nėra pagrindo panaikinti Vilniaus rajono apylinkės teismo 2012 02 15 d. nuosprendį.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,
nutarė:
atmesti nuteistojo V. S. apeliacinį skundą.