Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei, dalyvaujant :

R. Š., (duomenys neskelbtini), teistas 2018-06-25 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 140 str. 2 d. (2 nusikaltimai), taikytas BK 63 str. 1, 3 d., BK 64¹ str. – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, skirti įpareigojimai, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –BK) 140 str. 2 d. (2021-11-21 fizinio skausmo sukėlimas ir nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymas sugyventinei D. M.); BK 145 str. 1 d. ( 2021-11-22 grasinimas nužudyti sugyventinę D. M.),bei BK 187 str. 3 d. (2021-11-22 nedidelės vertės svetimo turto sugadinimas)

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 21 d., apie 22.00 val., namo kieme (duomenys neskelbtini), pargriovė ant žemės savo šeimos narę - sugyventinę D. M., kuri griūdama susitrenkė abiejų kojų kelius, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas abiejuose keliuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą

be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 22 d., apie 04.30 val., adresu (duomenys neskelbtini), rankose laikydamas peilį daužė buto langus, laužė lango rėmus, grasino savo šeimos narei - sugyventinei D. M. ją nužudyti, metalinėmis kopetėlėmis išdaužė dviejų langų stiklų paketus, įsibrovė į butą dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 22 d., apie 04.30 val., tyčia metalinėmis kopetėlėmis išdaužė V. Š. priklausančio namo, (duomenys neskelbtini), nedidelės po 100 eurų vertės dviejų langų stiklo paketus, šiais savo veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiajai V. Š., priklausantį nedidelės bendros 200 eurų vertės turtą.

K. R. Š. kaltu padaręs visas nusikalstamas veikas prisipažino visiškai ir parodė, kad su nukentėjusiąja D. M. kaip sugyventiniai gyveno iki įvykio (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų neturi. Gyveno D. mamai priklausančiame bute (duomenys neskelbtini). 2021 m. lapkričio 21 d. abu buvo išgėrę, gėrė atskirai, ne namuose. Apie 22 val. su D. M. susipyko, ji išbėgo iš namų ir bėgo link (duomenys neskelbtini), jis ją iš paskos vijosi. Nurodė, kad visų aplinkybių neprisimena dėl girtumo, tačiau pripažįsta, kad D. pargriovė ant žemės, ir nukentėjusi nemeluoja, kad ją pargriovė ant žemės, dėl ko ji griūdama susitrenkė abiejų kojų kelius. Nurodė, kad pripažįsta, kad nukentėjusiąją pastūmė. Po to kai ją pastūmė, ar nukentėjusi nugriuvo, ar liko stovėti, neprisimena, bet ji galėjo nugriūti nuo jo pastūmimo ir galėjo susitrenkti abiejų kojų kelius. Nurodė, kad nukentėjusiąją prie durų rado kaimynas, jį pažįsta tik iš matymo, jo pavardės nežino. Kiek žino, policiją kaimynas ir iškvietė, jis pats negirdėjo ir nematė kaip buvo kviečiama policija. Jis tuo metu nuėjo pas draugą, gyvenantį (duomenys neskelbtini), kur toliau vartojo alkoholį. Po to apie 04.50 val., jau buvo 2021 m. lapkričio 22 d., grįžo namo (duomenys neskelbtini). Beldė į duris, į langus, tačiau D. jo neįleido. Pasiėmė peilį, norėjo juo atsidaryti langą, tačiau buvo išgėręs, todėl neišėjo. Dar bandė prašyti, kad jį įleistų į butą, tačiau neįleido, todėl su kopėtėlėmis norėjo suduoti į staktą, bet nepataikė, pataikė į lango stiklą ir išdaužė langą. Nurodė, kad 2021 m. lapkričio 22 d., apie 04.30 val., pasiėmęs peilį bandė juo atidaryti langą, bet nepavyko. Tyrimo metu sakė, kad neprisimena, ar galėjo nukentėjusiajai pagrasinti ją nužudyti, turėdamas peilį rankose. Tačiau pripažįsta, kad būdamas girtas galėjo, turėdamas rankoje peilį, nukentėjusiajai pagrasinti ją nužudyti. Mano, kad nukentėjusi dėl jo pasakytų tokių žodžių galėjo išsigąsti. Nurodė, kad jis pripažįsta, kad bandydamas patekti į butą kopėtėlėmis išdaužė dviejų langų stiklo paketus. Nukentėjusi iš išgąsčio iš buto pabėgo, o jis nuėjo miegoti, policija miegantį jį bute ir rado. Nurodė, kad pagal pareikštus kaltinimus kaltę pripažįsta visiškai, savo poelgį vertina blogai. Pripažįsta, kad turi priklausomybę nuo alkoholio, susinervina ir išgeria. Nurodė, kad jis yra įskaitoje dėl šios priklausomybės. Nurodė, kad jis sutinka gydytis nuo šios priklausomybė. Nurodė, kad nukentėjusios atsiprašė. Nurodė, kad jis epizodiškai dirba (duomenys neskelbtini) pagal kvitus. Kiekvieną dieną nedirba, jį pakviečia, kai yra reikalingas. Per dieną moka 28 Eur, todėl jo mėnesinės pajamos yra apie 600 Eur. Turi (duomenys neskelbtini) specialybę. Nurodė, kad jis turi skolų, kurios išieškomos antstolių. Vaikų, išlaikytinių neturi. Nurodė, kad jis nori su nukentėjusiąja susitaikyti. Prieš nukentėjusiąją smurtą naudoja antrą kartą. Išgėrę susipyksta, todėl kyla tokios pasekmės. D. irgi piktnaudžiauja alkoholiu, jiems abiem reikia pasistengti, nevartoti alkoholio ir tai būtų pats geriausias sprendimas. Nurodė, kad nukentėjusiajai V. Š. 200 Eur turtinę žalą, vieno stiklo vertė 100 Eur, atlygino draudimo bendrovė. Supranta, kad draudimo bendrovė regreso tvarka šią žalą turi teisę išieškoti iš jo.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius minėtas nusikalstamas veikas, jo kaltė įrodyta teisiamojo posėdžio apklaustų nukentėjusių parodymais ir kitais įrodymais, ištirtais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 straipsnyje nustatyta tvarka, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą.

2021-11-22, Kauno a. VPK, Kėdainių r. PK, pradėtas ikiteisminis tyrimas, pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., dėl grasinimų D. M. ( 1 t., b. l. 1, It.). Tyrimas byloje pradėtas pagal pareigūnų tarnybinį pranešimą, apie tai, kad 2021-11-22, apie 4.30 val. R. Š., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, negalėdamas patekti į namus, esančius (duomenys neskelbtini), rankose laikydamas peilį daužė į buto langus, laužė lango rėmus, grasindamas įsibrauti į butą ir nužudyti savo sugyventinę D. M., (duomenys neskelbtini), po to su metalinėmis kopetėlėmis išdaužė dviejų langų stiklų paketus ir įsibrovė į butą. D. M. fiziškai nenukentėjo, nuo sugyventinio pabėgo (1 t., b. l. 12-13)

2021-11-24 surašytas tarnybinis pranešimas dėl ikiteisminio tyrimo padėjimo pagal Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d. (1 t., b. l. 14). Iš esančio tarnybinio pranešimo matyti, kad procesinių veiksmų metu nustatyta, kad R. Š. 2021-11-21 vartojo fizinį smurtą D. M. atžvilgiu.

Pagal BPK 20 str. nuostatas, įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtasi būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, o tai, ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas kurio žinioje yra byla. BPK 20 str. 3 d. nustatyta, kad įrodymais gali būti duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bet vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra konstatuota, kad tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius, ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu, kad įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-287/2013).

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. R. Š., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 21 d., apie 22.00 val., namo kieme (duomenys neskelbtini), pargriovė ant žemės savo šeimos narę - sugyventinę D. M., kuri griūdama susitrenkė abiejų kojų kelius, šiais veiksmais sukėlė nukentėjusiai fizinį skausmą bei padarė poodines kraujosruvas abiejuose keliuose, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą.

Pagal BK 140 str. 2 d., pagal kurį kaltinamajam pareikštas kaltinimas, atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė fizinį skausmą ar nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino artimą giminaitį ar šeimos narį. Artimo giminaičio ir šeimos nario sąvokos yra išaiškintos baudžiamojo kodekso 248 str. 1 d. ir 2 d., kur nurodytas sąrašas asmenų, laikytinų artimais giminaičiais ar šeimos nariais. Artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Be to Lietuvos Respublikos BPK 38 str. išaiškinta, kad asmens šeimos nariais laikomi kartu su tuo asmeniu gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos, arba asmuo, su kuriuo tas asmuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka susitarė sudaryti santuoką, taip pat sutuoktinio tėvai, išlaikytiniai ar buvę sutuoktiniai. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis ir nukentėjusi buvo sugyventiniai, gyveno apie 5-6 metus kartu, t. y. jie buvo šeimos nariai.

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 str. 2 d., jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visetu. Teismas netikėti nukentėjusios parodymais neturi pagrindo, jos parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu tiek teisiamojo bylos nagrinėjimo metu, tiek ikiteisminio tyrimo metu, ji viso proceso metu davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Jos nurodytos aplinkybes teisiamojo posėdžio metu patvirtino pagarsinti liudytojų parodymai, bei jos nurodytos nagrinėjamo įvykio aplinkybės atitinka rašytinę bylos medžiagą. Nukentėjusi nėra suinteresuota bylos baigtimi, nebuvo piktuoju su kaltinamuoju, neturi pagrindo jo apkalbėti. Jokių objektyvių duomenų dėl galimo nukentėjusios suinteresuotumo, šališkumo, nepateikė ir pats kaltinamasis. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis naudojo smurtą nukentėjusios atžvilgiu iš asmeninių motyvų. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimai prieš asmenį, t. y. nusikaltimai žmogaus sveikatai. Nusikaltimas baigtas, nes buvo sukeltos straipsnio dispozicijoje numatytos pasekmės – nukentėjusiajai buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Tarp kaltinamojo veikos ir pasekmių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Smurtinį veiksmą kaltinamasis atliko suvokdamas pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, būdamas suaugęs ir psichiškai sveikas, kaltinamasis privalėjo numatyti ir numatė, kad dėl jo veiksmų, t. y. smurtavimo – tyčia savo artimam šeimos nariui – sugyventinei, kurią pargriovė ant žemės ir kuri griūdama susitrenkė abiejų kojų kelius, šiai bus sukeltas fizinis skausmas ir sutrikdyta sveikata, ir šių pasekmių norėjo, todėl kaltinamasis, tokiu būdu smurtaudamas, tai yra veikdamas tiesiogine tyčia, padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 22 d., apie 04.30 val., (duomenys neskelbtini), rankose laikydamas peilį, daužė buto langus, laužė lango rėmus, grasino savo šeimos narei - sugyventinei D. M. ją nužudyti, metalinėmis kopetėlėmis išdaužė dviejų langų stiklų paketus, įsibrovė į butą dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas.

BK 145 str. 1 dalyje numatyta atsakomybė už grasinimą nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal įstatymą toks grasinimas turi būti išsakytas konkrečiam asmeniui ir būti realus, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindo galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas. Objektyvioji nusikaltimo pusė reiškiasi tam tikra psichine prievarta, kurią kaltininkas naudoja prieš nukentėjusįjį, kad taip jį įbaugintų, atkeršytų ar pan. Grasinimo nužudyti subjektyviosios pusės požymis – kaltė pasireiškia tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad grasinimą nužudyti ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą išsako taip, jog nukentėjusysis tiki, kad tie veiksmai realiai gali būti įvykdyti, ir tokios nukentėjusiojo būsenos nori (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-403/2006).

Nustatant grasinimo realumą, būtina įsitikinti, kad kaltininko elgesys buvo teisingai suprastas (tai nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai ir pan.), kad nagrinėjamoje situacijoje nukentėjusiajam buvo pakankamas pagrindas bijoti dėl šio asmens ketinimų ir, kad kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-287/2014). Taigi, vertinant grasinimo realumą, svarbu įvertinti ir tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ir grasinančiojo siekius bei ketinimus, tačiau nebūtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketintų įgyvendinti grasinimą (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-26/2010, 2K-542/2011, 2K-94/2013, 2K-287/2014).

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamojo grasinimas buvo realus. Grasinimo realumą rodo byloje nustatytos aplinkybės: kaltinamojo smurtinis elgesys nukentėjusios atžvilgiu, kuris nebuvo nevykęs pokštas, spontaniškai išsprūdę žodžiai, į grasinimą panašūs bet kitokią prasmę turintys veiksmai, kaltinamojo smurtinis elgesys - jis būdamas neblaivus, laikydamas rankoje peilį daužė buto langus, laužė lango rėmus, grasino savo šeimos narei - sugyventinei D. M. ją nužudyti, metalinėmis kopetėlėmis išdaužė dviejų langų stiklų paketus, įsibrovė į butą dėl ko nukentėjusioji turėjo pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas bus įvykdytas. Nustatyta, kad nukentėjusi išsigando, nes kaltinamasis rankose laikė didelį peilį, grasino nukentėjusiai ją nužudyti, kaltinamajam išdaužius buto langus ir įsibrovus per langą į butą, nukentėjusi atsirakinusi duris pabėgo, kaltinamajam kvietė policiją, t. y. nukentėjusi išsigando, patyrė nervinę įtampą, didelį išgąstį, nes kaltinamojo veiksmus suprato kaip realų grasinimą. T. y. nukentėjusi grasinimą suvokė kaip realų pavojų jos gyvybei. Be to iš ištirtų įrodymų, nukentėjusios parodymų, liudytojų parodymų, išanalizuotų rašytinių įrodymų matyti, kad kaltinamojo tikslas ir buvo baimės, nesaugumo jausmo nukentėjusiai sukėlimas. Kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka BK 145 str. 1 d.

Vadovaujantis BPK 20 str. 301 str. 1 d. , teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė ir nusikalstamą veiką, t. y. jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2021 m. lapkričio 22 d., apie 04.30 val., tyčia metalinėmis kopetėlėmis išdaužė V. Š. priklausančio namo, (duomenys neskelbtini), nedidelės po 100 eurų vertės dviejų langų stiklo paketus, šiais savo veiksmais sugadino svetimą, nukentėjusiajai V. Š., priklausantį nedidelės bendros 200 eurų vertės turtą.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikalstamą veiką, t. y. grasindamas sugyventinei D. M. ją nužudyti, brovėsi į butą, priklausantį V. Š., išdaužė nukentėjusiai V. Š. priklausančio buto, (duomenys neskelbtini), dviejų langų stiklo paketus, sugadindamas nukentėjusios turto už 200 Eur. T. y. kaltinamasis, tyčia sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, jo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai atitinka Lietuvos Respublikos BK 187 str. 3 d.

Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamojo nusikalstamos veikos padarytos pagal Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. yra iš idealiosios sutapties.

Civ. ieškinių nepareikšta.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad padaręs visas 3 nusikalstamas veikas iš esmės kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios, jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui, bei nusikalstamas veikas padarė būdamas recidyvistu ( neišnykus teistumui).

Nors teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad visų kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų metu ir nukentėjusi buvo vartojusi alkoholio, tačiau byloje nėra surinkta duomenų, kad nukentėjusi elgėsi rizikingai.

Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Jo padarytos 3 nusikalstamos veikos: 2 nesunkios ( BK 11 str.), 1 baudžiamasis nusižengimas (BK 12 str.), nusikalstamos veikos sunkių pasekmių nesukėlė. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis praeityje teistas vieną kartą, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, administracine tvarka baustas (2 t., b. l. 87-90); pagal SODROS duomenis nedirba (2 t., b. l. 95-97), (duomenys neskelbtini) (2 t., b. l. 93). Kaltinamasis kaltu padaręs nusikalstamas veikas pripažino, atsiprašė nukentėjusios D. M.. Teismas daro išvadą, kad taikyti kaltinamojo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 38 str. nėra įstatyme numatytų sąlygų visumos (nukentėjusios nesitaikė). Pagal BK 38 str. 1 d. galimas tik esant išpildytoms visoms įstatyme numatytoms sąlygoms. Pažymėtina, kad net ir esant visoms BK 38 str. 1 d. numatytoms sąlygoms, yra teismo teisė, o ne pareiga atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos nėra atsitiktinės. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį ( BK 41 str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama už visas nusikalstamas veikas laisvės apribojimo bausmė, bei yra pagrindo skirti laisvės apribojimo bausmę už baudžiamąjį nusižengimą mažesnę už įstatyme numatytos bausmės vidurkį, už nusikaltimus - skirti laisvės apribojimo bausmę artimą sankcijos vidurkiui. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama laisvės apribojimo bausmė, vietoj intensyvios priežiūros paskiriant įpareigojimus ir draudimus numatytus BK 48 str. Kaltinamajam tikslinga skirti įpareigojimus, kurie įtakotų jo elgesį bei suteiktų galimybę keisti gyvenimo būdą. Įvertinus tai, kad kaltinamasis prisipažįsta turintis priklausomybę nuo alkoholio, nurodė, kad sutiktų gydytis šią priklausomybės ligą, pagrįstai manytina, jog šios priklausomybės ligos gydymas kartu su kitais įpareigojimais, turės didesnį efektą siekiant BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų. Siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kaltinamajam skirtini įpareigojimai: pradėti dirbti, dirbti arba užsiregistruoti ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio); bei atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį pagal BK 140 str. 2 d. ir BK 145 str. 1 d. į tai, kad kaltinamasis smurtavo prieš savo artimąjį šeimos narį – sugyventinę, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė– įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose (BK 67 str. 3 d; 72² str.). Bei skirtina baudžiamojo poveikio priemonė- visą bausmės, laisvės apribojimo, laiką gyventi skyrium nuo nukentėjusios D. M. (nukentėjusios prašymu, siekiant apsaugoti nukentėjusios teisėtus interesus, nes kaltinamasis smurtą vartojo jos atžvilgiu ne vieną kartą) ir nesiartinti 100 m atstumu (BK 67 str. 3 d. 72¹ str.)

Kaltinamajam paskirtos bausmės pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. subendrintinos bausmių apėmimo būdu Lietuvos Respublikos BK 63 str. 2 d. 5 d. 1 p. , griežtesne bausme apimant švelnesnę, jos padarytos iš idealiosios sutapties. Bei BK 63 str. 1d. 4 d. taip subendrinta bausmė subendrintina su bausme paskirta pagal BK 140 str. 2 d. pridedant 6 mėnesius laisvės apribojimo, nes BK 140 str. 2 d. nusikaltimas nesunkus, sunkių pasekmių nesukėlė. Vadovaujantis (duomenys neskelbtini) str.105 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos – 26,88 Eur pašto išlaidų, valstybei

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

Peilį - saugomą Kauno a. VPK Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyryje (1 t., b l. 53- 55), nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiai D. M..

3 vnt. skaitmeninių laikmenų, esančių byloje (1 t., b. l. 31,91, 2 t. b. l. 73) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Metalines kopetėles, pakvitavimu grąžintas nukentėjusiai D. M. (1 t., b. l. 68), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusios D. M. žinioje.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ir Lietuvos Respublikos BPK 273 str. 297 str., 302-303 str. , teismas,

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

R. Š. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 140 str. 2 d., BK 145 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. ir nubausti jį :

-pagal BK 140 str. 2 d. – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio);

- pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu 9 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio);

- pagal BK 187 str. 3 d. - laisvės apribojimu 3 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. ir 5 d. 1 p. 2 p. skirtas bausmes pagal BK 145 str. 1 d. ir BK 187 str. 3 d. subendrinti bausmių apėmimo būdu, griežtesne apimant švelnesnę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d. 4 d. aukščiau subendrintą bausmę ir bausmę paskirtą pagal BK 140 str. 2 d. subendrinti bausmių dalinio sudėjimo būdu ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 metams 3 mėnesiams, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų(tame tarpe alkoholio);

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę paskirti: laisvės apribojimą dešimt (10) mėnesių, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant jį: pradėti dirbti, dirbti, arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje ir būti registruotam Užimtumo tarnyboje; gydytis nuo alkoholizmo; bei nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (tame tarpe alkoholio);

Vadovaujantis BK 67 str. 3 d. BK 72² str. įpareigoti R. Š. per 4 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose .

Vadovaujantis 67 str. 3 d. BK 72¹ str., įpareigoti R. Š. visą bausmės, laisvės apribojimo, laiką gyventi skyrium nuo nukentėjusios D. M. ir nesiartinti prie jos 100 m atstumu.

Į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2021-11-22, 05.20 val. iki 2021-11-23 , 13.52 val. - 2 paras ( BK 65, 66 str.; tvarka) .

Kardomąsias priemones šioje byloje, rašytinį pasižadėjimą neišvykti su įpareigojimais ir įpareigojimą gyventi skyrium, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Priteisti iš R. Š. proceso išlaidų (pašto) –26,88 Eur, valstybei.

Daiktus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti :

Peilį - saugomą Kauno a. VPK Aptarnavimo skyriaus materialinio aprūpinimo poskyryje, nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžinti nukentėjusiai D. M.;

3 vnt. skaitmeninių laikmenų, esančių byloje (1 t., b. l. 31,91 , 2 t. b. l. 73) nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Metalines kopetėles, pakvitavimu grąžintas nukentėjusiai D. M. (1 t., b. l. 68), nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti nukentėjusios D. M. žinioje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo, nuteistajam nuo jo nuorašo išsiuntimo dienos, apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

Išaiškinti, kad apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.