Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui N. M., jo atstovui advokatui Edgarui Dereškevičiui, nukentėjusiajam M. J.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, dirbančio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą pagal LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. 2015-03-12 apie 9.30 val. V. Grybo g.-Šilo g., Vilniuje, vairuodamas automobilį „Renault Twingo“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Toyota“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir su juo susidūrė bei abi transporto priemones apgadino. Eismo įvykio vietoje nepasiliko, apie įvykį policijai nepranešė, pažeisdamas kelių eismo taisykles. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 101 p., 220 p., ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas N. M. teismo posėdyje nepripažino padaręs nurodytus teisės pažeidimus, dėl pažeidimų aplinkybių paaiškino, kad jis atvažiavo prie sankryžos, stovėjo lygiagrečiai nukentėjusiojo automobiliui, ten buvo pakankamai vietos. Ten yra viena eismo juosta, jei nelabai dideli automobiliai, jie gali tilpti du, bet džipas jau netilps. Kai jis privažiavo prie sankryžos, nukentėjusiojo automobilis ten jau stovėjo. Šviesoforas veikė labai trumpai – 10-15 s. Kadangi buvo vietos, jo mašina nedidelė, privažiavo iš dešinės, lygiagrečiai susilygino, gal 30 cm labiau priekyje buvo kitas automobilis. Kitas automobilis stovėjo arčiau skiriamosios linijos, o jis dešiniau. Nukentėjusiojo automobilio degė kairės pusės posūkio žibintas. Jis manė, kad mašina pasuks į kairę ir jis važiuos. Užsidegus žaliai šviesai, pradėjo judėti, jis pirmas įvažiavo arčiau dešinio kelkraščio į sankryžą, pervažiavo ją tiesiai, jam manevro nereikėjo daryti. Jis nematė, kad kitas automobilis per sankryžą važiuoja, galvojo, kad jis nusuko. Jis nežiūrėjo į tą kitą automobilį. Paskui kažkas dungtelėjo, jis nesuprato, kas tai buvo. Bagažinėje yra domkratas, avarinis ženklas, kelias duobėtas. Pravažiavus sankryžą, ten toliau, kur prasideda poliklinika, už 80 metrų, šulinį taisė, stovėjo stulpas su avariniu ženklu ant to šulinio. Jis pavažiavo toliau, ten yra kažkokia privati poliklinika V. Grybo gatvėje, ją pravažiavęs, rado vietą kažkokioje aikštelėje ir sustojo, pažiūrėjo, jog nieko nėra, niekas neprivažiavo. Apžiūrėjo automobilį, pamatė brūkštelėjimą, bet jis buvo visiškai nežymus. Galvojo, kad jei ir būtų kliudžiusi kita mašina, ji nesustojo. Apėjęs automobilį, iš pradžių nesuprato, ar ten buvo automobilio kontaktas su automobiliu, ar dungtelėjimas, galvojo, kad paskambins ir pasakys draudimui. Dėl visa ko paskambino į draudimą ir nuvažiavo į paskaitas. Norėjo pranešti, kad galbūt yra draudiminis įvykis, nes jis nebuvo tikras. Po paskaitų skambino policija, kad jis pasišalino iš įvykio vietos. Jam net mintyse nebuvo šalintis. Jam nebuvo jokio tikslo kažkur dingti. Policijai skambinti neatėjo į galvą. Pagalvojo, kad jei kas ir buvo kitam žmogui, jis gal nesureikšmino. Jis mano, kad reikia skambinti į policiją, jei rimtas eismo įvykis. Jis nebuvo įsitikinęs, ar eismo įvykis buvo, galvojo, gal 30 procentų tikimybė, kad buvo. Jo automobilio kontaktavo kairės pusės galinis bamperis. Jei nukentėjusysis teigė, kad jis matė jo automobilį, galėjo pristabdyti.

Nukentėjusysis M. J. teismo posėdyje paaiškino, kad kovo mėn. dienos neatsimena, vežė vaiką į darželį, kuris yra Bistryčios gatvėje, ir V. Grybo g./Šilo g. sankryžoje jį lenkė mašina ir nubraukė šoną. Jis važiavo nuo centro link Saulėtekio V. Grybo gatve. Viskas vyko sankryžoje. Privažiuojant prie sankryžos jam degė raudonas signalas, jis sustojo, turėjo važiuoti tiesiai, sukti neketino, nerodė jokių posūkių, laukė žalio šviesoforo signalo. Jis stovėjo savo eismo juostos viduryje. Prie sankryžos jo automobilis privažiavo pirmas. Automobilis jam iš šono atsirado dar prieš pradedant jam važiuoti, ten buvo siaura, jis bandė pralįsti pro tą pusę, bet nepralindo, todėl toliau darė manevrą jau pradėjus jam važiuoti. Tas automobilis buvo „Renault“ markės, šviesiai mėlynos spalvos. Jis pamatė tą automobilį bandantį įlįsti pro šoną, tuo metu degė raudona šviesa. Jis atsistojo prie raudonos, kitas automobilis privažiavo iš galo, gale niekas nestovėjo, bet žmogus kažkodėl lindo ta puse. Užsidegus žaliai šviesai jo automobilis įvažiavo į sankryžą pirmas, o kitas automobilis jį pradėjo lenkti ir spausti iš dešinio krašto, bandė užlįsti. Jis į sankryžą įvažiavo vienas, ir iš šono pradėjo važiuoti kitas automobilis. „Renault“ automobilis jį aplenkė iš dešinės. Pradėjo važiuoti į sankryžą jis, o „Renault“ pradėjo jį lenkti sankryžoje. Kadangi jis vietos neturėjo, bandė važiuoti kairiau. Gali būti, kad sankryžoje buvo išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, nes jį spaudė „Renault“ automobilis, jis bandė kairiau laikytis. Kadangi buvo tik viena eismo juosta, jis turėjo stabdyti. Jis bandė pristabdyti transporto priemonę ir galiausiai sustojo. Jo automobilio kontaktavo keleivio priekinio rato arka, liko keleivio priekinio sparno nubrozdinimas, tą vietą reikia dažyti. Tai buvo link sankryžos išvažiavimo. Pati sankryža – 2-3 metrai. Po įvykio jis sustojo, papypino, kad kitas vairuotojas irgi sustotų, bandė atkreipti žmogaus dėmesį, bandė vytis, žibintais mirksėti. Tai vyko 100 m. iki V. Grybo g. galo, užsirašė numerį, po to jis nieko nebegalėjo daryti, sukosi į Bistryčios g. ir vežė vaiką į darželį. Kito vairuotojo reakcijos nebuvo jokios. Jis važiavo kaip važiavęs. Nuvežęs vaiką į darželį, grįžo į įvykio vietą ir skambino policijai. Pareigūnų sulaukė, jie atvažiavo po valandos. Jam apgadinimas pakankamai žymus, kad įvykį užfiksuotųi ir surastų kaltininką. Vairuotojas turi stovėti savo eismo juostoje. Jis nematavo, kokio pločio eismo juosta, jo automobilis telpa. Jis vairuoja nuo 2012 m. gruodžio mėn. Yra KET reikalavimas važiuoti kuo arčiau dešinio kelkraščio. Jo automobilio padėtis eismo juostoje atitiko reikalavimus. Sankryžoje galima sukti transporto priemonei į kairę. Nežino, koks jo automobilio plotis. Važiuodamas per sankryžą didino savo važiavimo greitį nuo nulio, tam, kad įvažiuotų į sankryžą. Prieš sankryžą stovint šalia jo automobiliui ir automobiliui „Renault“, automobilis „Renault“ šonu nelietė jo automobilio. Prieš sankryžą automobilis „Renault“ bandė į tą pačią eismo juostą įvažiuoti privažiavęs iš galo. Kadangi tiek vietos nebuvo, jis sustojo pusiau, neprivažiavęs šalia jo iki galo. „Renault“ automobilio priekis buvo prie jo automobilio keleivio galinių durelių, toliau lįsti jis negalėjo, nes buvo jo automobilio veidrodėlis. Kai jis pajudėjo į sankryžą, automobiliui atsirado vietos, ir jis galėjo važiuoti toliau. Jo automobilio kairieji ratai nestovėjo ant eismo linijos. Jis laukė policijos pareigūnų pastatęs automobilį į aikštelę šalia sankryžos. Bet kas sankryžoje stovėdamas trukdytų eismui.

Liudytojas R. Š. teismo posėdyje paaiškino, kad iš Vilniaus apsk. VPK OVS 9.44 val. gavo iškvietimą, kad Antakalnyje, prie „Maxima“ parduotuvės, V. Grybo g. sankryžoje įvyko eismo įvykis ir vienas automobilis iš eismo įvykio vietos pasišalino, automobilių markių neprisimena. Atvykę į įvykio vietą, rado prie parduotuvės „Maxima“ parkavimosi vietose nukentėjusiojo automobilį, vairuotojas paaiškino, kad išvažiavo iš sankryžos, kai degė žalia šviesa, jis važiavo tiesiai link Klinikų g., jam iš dešinės pusės kelią užkirto automobilis „Renault“, kuris keitė važiavimo kryptį, buvo kontaktas, jis nesustojęs nuvažiavo. Kai jie atvažiavo į įvykio vietą, nukentėjusiojo automobilis buvo perstatytas. Iš paaiškinimų nustatyta, kad abu automobiliai susitiko prie sankryžos, ten yra viena eismo juosta, nes punktyrinės linijos nėra. Automobiliai stovėjo vienas šalia kito. Nukentėjusysis stovėjo V. Grybo gatvėje prie pat kairės pusės, kaltininkas stovėjo dešiniau. Juosta yra 4,2 metro pločio, du automobiliai išsitekti gali. Tada abu automobiliai pajudėjo tiesiai, bet toliau už sankryžos, automobiliai įvažiavo į kelią, kur yra tik viena eismo juosta, iš dešinės šalikelėje stovi automobiliai ir kaltininkas netilpo eismo juostoje, nes važiuojančiam arčiau dešinės pusės krašto atsiranda kliūtis. Kadangi jis negalėjo važiuoti tiesiai, paspaudė akceleratorių, keitė judėjimo kryptį ir pajudėjo į kairę. Tai vyko 10 metrų už sankryžos. Stabdymo jokių žymių nebuvo. Už sankryžos kelkraštyje stovėti automobiliams niekas nedraudžia. Yra rekomendacija eismo juostoje stovėti arčiau dešiniojo krašto, kaip stovėjo kaltininkas, bet ten lengvai telpa du automobiliai. Už sankryžos kelio plotis buvo virš dviejų metrų. Administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas kieme, tarnybinėje mašinoje, šalia administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens namų. Jie paklausė kaltininko, ar jis skambino telefonu 112, jis atsakė, kad ne, ar skambino į draudimą, neklausė. Nukentėjusysis sakė, kad smūgis buvo stiprus, kad jis važiavo paskui kaltininką ir mirksėjo. Nukentėjusiojo automobiliui buvo apgadintas priekinis dešinės pusės sparnas, apgadinimai nebuvo fotografuoti. Sankryžoje buvo galima sukti į kairę, į Šilo g., kai automobilis stovi juostos kairėje. Byloje yra išvardinti automobilio „Toyotos“ apgadinimai, jie atitiko. „Toyota“ buvo sužalotas priekinis sparnas, o kitam automobiliui, atrodo galas. Kadangi registruota automobilio savininko gyvenamoji vieta buvo šalia, jie užvažiavo, paskambino, duris atidarė žmona, ji paskambino vyrui, kuris atvažiavo tuo automobiliu po 20-30 min. Jie paklausė vyriškio, ar buvo eismo įvykis, šis atsakė, kad buvo, bet jam buvo svarbiau paskaita nei kažkoks eismo įvykis. Aplinkybė, kad prie sankryžos pirmas atvažiavo ne asmuo, kuriam surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, bet kitas vairuotojas, žinoma iš „Toyota“ vairuotojo paaiškinimo. Su administracinėn atsakomybėn traukiamu asmeniu bendravo apie 15 min. po to, kai jis atvyko, tada jis namuose surašė paaiškinimą, jį atnešė, ir jie surašė protokolą. Eismo įvykio deklaracija yra pildoma tik tada, kai du asmenys sutaria dėl kaltės, yra aiški situacija. Šiuo atveju situacija buvo ne tokia. Nukentėjusysis buvo patraukęs automobilį, kad netrukdytų eismui. (b.l. 31-32)

Liudytojas R. M. teismo posėdyje paaiškino, kad buvo iškvietimas dėl eismo įvykio Šilo g.-V. Grybo g. sankryžoje. Vienas eismo įvykio dalyvis buvo vietoje, o kitas pasišalino. Jie nubraižė eismo įvykio vietos schemą, dalyvis parašė paaiškinimą. Vėliau per duomenų bazę patikrino pasišalinusio automobilio registracijos vietą, nuvažiavo tuo adresu. Namuose buvo žmona, ji paskambino vyrui. Jie sulaukė, kol vyras atvažiavo prie namų. Pirminis jo paaiškinimas buvo toks, kad privažiuodamas Šilo g.-V. Grybo g. sankryžą, priekyje pamatė automobilį toliau nuo dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, kuris neva norėjo sukti į kairę, apvažiuojant tą automobilį iš dešinės, jį kliudė, smūgį vos pajuto, bet nuvažiavo toliau, kadangi labai skubėjo į paskaitas ar į darbą. Paklausus, kodėl nepranešė apie įvykį, nurodė, kad lyg skambino savo draudėjui. Nukentėjusiojo automobilis buvo patrauktas iš eismo įvykio vietos ar dėl to, kad kliudė eismui, ar dėl to, kad vijosi kaltininką, dabar tiksliai neprisimena. Nukentėjusysis aiškino, kad automobilis pravažiuodamas iš dešinės jį kliudė ir nuvažiavo. Jis apžiūrėjo abu automobilius. Kokie apgadinimai buvo, tiksliai neprisimena – apibraižymai, nežymūs įlenkimai. Kontaktas gal buvo slystamas, bet nejusti to kontakto tikrai negalėjo. Be to kitas vairuotojas ir neneigė, kad pajuto. Eismo įvykio vietos schemą pildė jis. Įvykio vietoje šukių ar nuolaužų nebuvo, stabdymo žymių nebuvo, įvykio vietą daugmaž galėjo nurodyti tik įvykio vietoje likęs vairuotojas, jie patys tiksliai jos nustatyti negalėjo. Jiems atvykus automobilis „Toyota“ stovėjo parkavimo vietoje šalia „Maxima“, kitoje kelio pusėje. Transporto priemonių susidūrimas įvyko keletas metrų iki sankryžos. Konkrečios vietos nukentėjusysis nurodyti negalėjo. V. Grybo g. už Šilo g. yra po vieną eismo juostą. Koks kelio plotis, nežino. Nukentėjusysis nepažeidė KET 119 p. Negali atsakyti, kurioje kelio dalyje stovėjo „Renault“ automobilis, jis neatsimena. Pirminis antro vairuotojo paaiškinimas buvo, kad atvažiuodamas jis jau matė iš galo tą kitą automobilį, jo teigimu jis norėjo sukti į kairę. Nukentėjusysis paaiškino, kad jis važiavo tiesiai, jam iš dešinės pravažiuodamas automobilis kliudė. N. M. gi aiškino, kad jis važiuoja, priekyje mašina, kuri nori sukti į kairę, jis važiuoja, ir automobilis jį kliudo. Jų paaiškinimai prieštarauja vienas kitam, bet sukdamas į kairę, automobilis negali kliudyti važiuojančio automobilio dešinėje. Nukentėjusysis neigė, kad jis darė posūkį į kairę, sakė, kad važiavo tiesiai, ir jį iš dešinės užkliudė. Protokole nurodytas įvykio laikas yra paimtas iš pranešimo iš VPK OVS. Pagarsinus jo tarnybinį pranešimą, patvirtino jame nurodytas aplinkybes. Persirikiavimas būna, kai automobiliai važiuoja greta dviem žymėtomis eismo juostomis, o kai eismo juosta yra plati ir telpa du automobiliai, tai yra važiavimo krypties keitimas. (b.l. 33-34)

Motyvuojamoji dalis

Pažeidėjo kaltė dėl nurodytų pažeidimų padarymo visiškai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolu Nr. 10P-27181411-15, eismo įvykio vietos schema, jos priedu, policijos pareigūno R. M. tarnybiniu pranešimu, nukentėjusiojo M. J. rašytiniu paaiškinimu, teismo posėdyje duotais parodymais, iš dalies pažeidėjo rašytiniu paaiškinimu ir parodymais, nuotrauka, liudytojų R. M. ir R. Š. parodymais.

Dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 127 str. 2 d.

Nukentėjusysis M. J. paaiškinime nurodė, kad 2015-03-12 maždaug 9.30 val. vairavo automobilį „Toyota Corolla“, v/n (duomenys neskelbtini) važiavo V. Grybo gatve link Bistryčios gatvės. Stovėjo sankryžoje su Šilo gatve prie šviesoforo. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui, iš dešinės jį pradėjo lenkti pasivijęs automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Jis toliau važiavo tiesiai V. Grybo gatve ir važiuojant iš sankryžos minėtas automobilis nubraukė keleivio pusės dureles bei arką. Už sankryžos mirksėjo jam šviesomis, spaudė garsinį signalą, bet jis nestojo, vijosi iki pat Bistryčios gatvės, bet jis nesustojo. Vairavo apie 30-40 metų vyriškis praplikęs. Vėliau grįžo į įvykio vietą, kur pastatė automobilį aikštelėje ir išvietė policiją. (b.l.7)

Policijos pareigūno R. M. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2015-03-12 patruliuojant iš VPK OVS budėtojo nurodymu nuvyko į eismo įvykį V. Grybo g.- Šilo g. sankryžoje, kur rado automobilį „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas M. J. paaiškino, kad vairavo automobilį V. Grybo gatve link Klinikų gatvės. Važiuojant per sankryžą su Šilo gatve tiesiai, jo vairuojamą automobilį kliudė iš dešinės pusės pravažiuodamas ir keisdamas važiavimo kryptį į kairę automobilis „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris nesustojęs nuvažiavo link Klinikų gatvės. „Toyota“ vairuotojas tikslios susidūrimo vietos nurodyti negalėjo, kadangi patraukė vairuojamą automobilį iš įvykio vietos, nes nuvažiavo paskui pasišalinusį „Renault“ automobilį, norėdamas jį sulaikyti. M. J. nurodė, kad pasišalinusį automobilį vairavo pliktelėjęs vyras. Nuvykus adresu Rūtų g. 18a, Vilnius, kur registruotas automobilio „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas, rado pil J. M., kuri paaiškino, kad šiuo automobiliu rytą išvažiavo jos vyras N. M., kuriam ji paskambino telefonu ir šis atvažiavo minėtu adresu. Pamatavus padarytų sugadinimų aukštį ant „Renault“ automobilio, aukštis sutapo su sugadinimų aukščiu, padarytu ant „Toyota“ automobilio priekinio dešinio sparno. Vairuotojas N. M. paaiškino, kad vairavo automobilį V. Grybo gatve, matė gretimai važiuojantį mėlynos spalvos automobilį, kuris atsitrenkė į jo vairuojamą automobilį, tačiau valstybinių numerių nepastebėjo ir nuvažiavo toliau, kadangi labai skubėjo į paskaitas. Apie įvykį informavo savo draudiką. Vėliau sulaukęs žmonos skambučio, grįžo namo, kur laukė policijos patrulis. Įvykio vietoje šukių ar nuolaužų nebuvo, įvykio vieta nefilmuojama, abu vairuotojai pašalinių liudininkų vietoje nenurodė. (b.l. 9)

Eismo įvykio vietos schemoje eismo įvykyje dalyvavę automobiliai neužfiksuoti, pažymėta, kad V. Grybo gatvėje prieš sankryžą, yra dvi eismo juostos, kairiosios plotis 4,3 metrų, dešiniosios 4,5 metrų. (b.l. 5). Priede nurodyta, kad automobiliui „Toyota Corolla“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sugadintas priekinis dešinės pusės sparnas, sugadinimų aukštis 60-68 cm. (b.l. 6)

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniame paaiškinime nurodė, jog 2015-03-12 maždaug 9.25 val. vairavo automobilį valst. Nr. (duomenys neskelbtini) „Renault Twingo“, važiavo V. Grybo gatve, sustojo prie sankryžos su Šilo gatve prieš šviesoforą, pirmoje eilėje prie „Maxima“ parduotuvės. Antroje eilėje stovėjo automobilis su įjungtu posūkiu į kairę. Užsidegus žaliai šviesai pradėjo važiuoti tiesiai. Tas automobilis pradėjo jį vytis ir spausti į dešinę, kol užkabino. Jis pavažiavo į priekį ir prie poliklinikos V. Grybo gatvėje sustojo. Automobilis dingo. Jis skubėjo į paskaitas – pradžia 9.40 val., pranešė draudimui ir po paskaitos norėjo važiuoti į policiją. Paskambino žmona, kad policija jau kieme. (b.l. 8).

UAB „Compensa services“ 2015-03-23 pranešime nurodė, kad 2015-03-12 9.33 val. buvo gautas skambutis, kuriuo N. M. pranešė apie draudiminį įvykį V. Grybo gatvėje. (b.l. 17) Teismas atsižvelgdamas į šį pranešimą, taip pat nukentėjusiojo rašytiniame paaiškinime nurodytas aplinkybes, koreguoja protokole nurodytą eismo įvykio laiką iš 9.44 val. į 9.30 val. Kaip nurodė liudytojas R. M., protokole buvo užfiksuotas laikas, kada buvo gautas pranešimas iš VPK OVS apie eismo įvykį V. Grybo/Šilo g. Kaip nurodė nukentėjusysis, jis pranešė policijai apie eismo įvykį, tik nuvežęs vaiką į darželį ir grįžęs į eismo įvykio vietą, todėl teismas vadovaujasi nukentėjusiojo ir pažeidėjo nurodytu galimu eismo įvykio laiku – apie 9.30 val.

Abiejų eismo įvykių dalyvių parodymai sutampa tik toje dalyje, kad jie abu pripažino, kad prie sankryžos pirmas privažiavo M. J. vairuojamas automobilis „Toyota“, antras privažiavęs N. M. vairuojamas automobilis „Renault“ sustojo šalia jam iš dešinės, šiek tiek nuo jo atsilikęs abu stovėjo laukdami žalio šviesoforo signalo. Nukentėjusysis traktavo, kad jis važiavo vienintele tos krypties eismo juosta, o administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo rašytiniame paaiškinime traktavo, kad jis važiavo pirma eismo juosta, o nukentėjusysis antra.

„Pagal LST 1379:1995 „Kelių ženklinimas“ 1.3 punkto nuostatas minimalus ženklinamos eismo juostos plotis, kurio pakanka automobiliams važiuoti viena eile, yra 3,0 m. Priklausomai nuo kelio (gatvės) kategorijos eismo juostų plotis gali būti nuo 3,0 m iki 3,75 m. Esant būtinumui, ženklinamos eismo juostos, kuria vyksta tik lengvųjų automobilių eismas ir yra atitinkami eismo apribojimai, plotis gali būti sumažintas iki 2,75 m. Iš eismo įvykio vietos schemos nustatyta, kad nukentėjusiojo ir administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens važiavimo krypties eismo juostos iki sankryžos plotis buvo 4,5 metrų, t.y, nors teoriškai šiame plotyje gali tilpti šalia viena kitos dvi lengvosios transporto priemonės, tačiau eismo juosta yra viena. Tą teismo posėdyje pripažino ir pats pažeidėjas, teigdamas, kad šalia viena kitos gali tilpti tik dvi mažos lengvosios mašinos, didesnės mašinos jau netilps. Tiek iš nukentėjusiojo, tiek iš administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymų nustatyta, kad pirmas V. Grybo gatve šia eismo juosta prie sankryžos atvažiavo ir sustojo nukentėjusysis M. J. automobiliu „Toyota“. Nukentėjusysis teigė, kad jis stovėjo per eismo juostos vidurį, ketindamas važiuoti tiesiai, o N. M. nurodė, kad M. J. buvo sustojęs prie kairiojo eismo juostos krašto ir ketino sukti į kairę, rodydamas kairio posūkio signalą. Šio prieštaravimo teismas negali pašalinti, nes kiekvienas vairuotojas laikosi savo parodymų, kitų liudytojų nėra. Tačiau net jei nukentėjusysis būtų stovėjęs įjungtu posūkio signalu ar be jo, arčiau dešiniojo kelkraščio ar arčiau skiriamosios juostos kairėje, esant vienai eismo juostai, iš paskos antras privažiavęs automobilis turi pareigą sustoti už pirmojo eismo juostoje automobilio. Ket 137 p. numato, kad jeigu priekyje važiuojantis vairuotojas rodo kairįjį posūkio signalą ir yra persirikiavęs posūkiui į kairę (apsisukimui), važiuojantysis paskui jį privalo apvažiuoti sukančią transporto priemonę iš dešinės arba palaukti, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, tačiau tų pačių taisyklių KET 138 p. draudžia atlikti lenkimo manevrą sankryžose. Tokiu atveju, prieš sankryžą vienoje eismo juostoje esant priekyje automobiliui, paskui jį važiuojančio automobilio vairuotojas turėjo sulaukti kol priekyje važiavęs automobilis atlaisvins eismo juostą, o ne bandyti atsistoti šalia jo.

Dėl tolesnio automobilių manevravimo abu eismo įvykio dalyviai davė prieštaringus parodymus: nukentėjusysis nurodė, kad tai jis pirmas įvažiavo į sankryžą, o antras įvažiavęs N. M. bandė jį aplenkti iš dešinės, kadangi jam buvo kliūtis už sankryžos dešinėje pusėje, šio lenkimo metu kontaktavo abu automobiliai: „Toyota“ priekinis dešinysis sparnas ir „Renault“ galinis kairys sparnas. Apgadinimų pobūdis rodo, kad kontakto metu automobilis „Renault“ jau buvo beveik aplenkęs automobilį „Toyota“, buvo jo priekyje. Analogiškus parodymus M. J. davė teisme. Tuo tarpu N. M. parodymai dėl automobilių manevravimo ir vairuotojų veiksmų nebuvo nuoseklūs. Jis nurodė tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teisme, kad automobilis „Toyota“ stovėjo kairiau link skiriamosios juostos, lyg ketindamas sukti į kairę, rodė kairio posūkio signalą. Teisme jis nurodė, jog užsidegus žaliam signalui, jis pirmas įvažiavo į sankryžą, važiavo tiesiai, automobilio „Toyota“ veiksmų nematė, nes tikėjosi, kad jis nusuko į kairę, kol nepajuto dugstelėjimo. Tuo tarpu rašytiniame paaiškinime, jis nurodė, jog užsidegus žaliam šviesoforo signalui, automobilis „Toyota“ pradėjo jį vytis ir spausti į dešinę, kol užkabino. Iš šio paaiškinimo matyti, kad jis matė ir suvokė kito automobilio vairuotojo veiksmus, kad jis važiuoja tiesiai ir eismo juosta už sankryžos nebuvo pakankama lygiagrečiai važiuoti abiem automobiliams. Atsižvelgdamas į tai, kad nukentėjusiojo parodymai nuoseklūs, jų aplinkybės, nurodytos tiek rašytiniame paaiškinime, tiek teisme, tiek užfiksuotos iš nukentėjusiojo parodymų policijos pareigūnų,yra vienodos, teismas vadovaujasi būtent jais.

Nukentėjusysis nurodė, kad už sankryžos dešiniajame kelkraštyje stovėjo automobiliai, todėl automobilio „Renault“ vairuotojas, buvo priverstas keisti važiavo kryptį eismo juostoje, pasitraukdamas į kairę ir tuo užkirsdamas jam kelią važiuoti tiesiai. Šią aplinkybę dėl už sankryžos stovėjusių automobilių patvirtino liudytojas R. Š.. Liudytojas R. M. duodamas parodymus nurodė, kad pirminis N. M. paaiškinimas buvo, jog jis kliudė norintį sukti į kairę automobilį, apvažiuodamas jį iš dešinės. Tai taip pat patvirtina, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo keitė važiavimo kryptį.

Teismas tiki nukentėjusiojo teiginiu ir dėl to, kad į sankryžą jis įvažiavo pirmas, nes kaip nurodė, jis stovėjo truputį toliau automobilio korpusu priekyje, nei N. M. automobilis, kuris negalėjo visiškai susigretinti šalia, nes trukdė nukentėjusiojo automobilio veidrodėlis. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, N. M. negalėjo automobiliu išvažiuoti į sankryžą pirmas, bet kad atsidurtų priekyje nukentėjusiojo automobilio, turėjo jį aplenkti, kadangi jam buvo kliūtis priekyje, turėjo keisti važiavo kryptį, kad išvengtų šios kliūties. Tokiu atveju pagal KET 101 p. jis privalėjo keisdamas kryptį įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams.

Kadangi N. M. vairuodamas automobilį „Renault Twingo“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) ir keisdamas važiavimo kryptį, nedavė kelio ta pačia kryptimi važiavusiam automobiliui „Toyota“, valst.. Nr. (duomenys neskelbtini) jis pažeidė KET 101 p. reikalavimus, ir šis pažeidimas lėmė automobilių susidūrimą, kurio metu buvo nežymiai apgadinta kita transporto priemonė. Jo veika teisingai kvalifikuota kaip LR ATPK 127 str. 2 d. numatytas teisės pažeidimas.

Dėl administracinio teisės pažeidimo pagal LR ATPK 130 str. 1 d.

Kelių eismo taisyklių 220 p. numatyta, kad jeigu eismo įvykio metu nežuvo ir nebuvo sužeistas žmogus, o su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai sutaria dėl eismo įvykio aplinkybių ir nekviečia policijos į eismo įvykio vietą, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai privalo eismo įvykio deklaracijoje nubraižyti eismo įvykio schemą, aprašyti eismo įvykio aplinkybes ir duoti visiems su eismo įvykiu susijusiems eismo dalyviams pasirašyti. Jeigu nė vienas su eismo įvykiu susijęs eismo dalyvis neturi eismo įvykio deklaracijos, eismo įvykio aplinkybės gali būti aprašomos ir eismo įvykio schema nubraižoma švariame popieriaus lape, kuriame nurodomi su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai, transporto priemonės, eismo įvykio liudininkai, pateikiama informacija ir eismo įvykio aplinkybės patvirtinamos su eismo įvykiu susijusių eismo dalyvių parašais. Jeigu dėl eismo įvykio aplinkybių nesutariama, su eismo įvykiu susiję eismo dalyviai kviečia policiją į eismo įvykio vietą.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo teismo posėdyje nurodė, kad jis nesuvokė, kad automobiliai kontaktavo, manydamas, kad dėl duobėto kelio dungstelėjo automobilio bagažinėje esanti įranga, sustojo apžiūrėti automobilio, tačiau joks kitas automobilis nesustojo su pretenzijomis, todėl nemanė, kad turi pareigą skambinti policijai. Ši versija prieštarauja tiek jo ankstesniam paaiškinimui, tiek policijos pareigūno R. M. tarnybiniam pranešimui, liudytojų R. M. ir R. Š. parodymams. Kaip minėta anksčiau, rašytiniame paaiškinime, jis nurodė, kad iki kontakto automobilio „Toyota“ vairuotojas jį spaudė į dešinę, kol įvyko kliudymas, taigi jis suvokė, kad įvyko eismo įvykis. Antra, policijos pareigūnai nurodė, kad bendraujant su N. M., šis neneigė suvokęs, kad įvyko eismo įvykis, kaip pasišalinimo priežastį nurodė skubėjimą į paskaitas. Teismo posėdyje nurodė, kad jis paskambino tik į draudimą, bet ne į policiją, nes įvykį vertino mažareikšmiu. Šie duomenys leidžia daryti išvadą, kad N. M. išvažiavo iš eismo įvykio vietos, suvokdamas, kad įvyko eismo įvykis. Tuo pažeidė KET 220 p. reikalavimus jo veika teisingai kvalifikuota kaip LR ATPK 130 str. 1 d. numatytas teisės pažeidimas.

Skirdamas nuobaudas teismas atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį, į pažeidėjo asmenybę, - tai, kad jis anksčiau yra baustas administracine tvarka, bet galiojančių nuobaudų neturi, neteistas, dirba. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, jam skirtina nuobauda – mažesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis bauda už LR ATPK 127 str. 2 d. numatytą pažeidimą.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką, eismo įvykiui esant pakankamai mažareikšmiam, jo metu nesant sužalotų žmonių, kai automobilių apgadinimai nežymūs, eismo įvykio vietos palikimas nėra tokio pavojingumo laipsnio, už kurį pagal ATPK 130 straipsnį teismo paskirta nuobauda – 3000 Lt bauda kartu su teisės vairuoti transporto priemones atėmimo trejiems metams (minimalus terminas) – galėtų būti vertinama kaip teisinga, proporcinga padaryto teisės pažeidimo pavojingumui (LAT nutartis Nr. 2AT-8-2013).

Atsižvelgiant į tai, kad N. M. pirmą kartą padarė LR ATPK 130 str. 1 d. numatytą teisės pažeidimą, padarytas automobilio apgadinimas yra nežymus, teismas vertina, kad LR ATPK 130 str. 1 d. numatyta sankcija nėra adekvati ar proporcinga nagrinėjamai situacijai, neatitinka N. M. padarytos veikos pavojingumo. Vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas taiko pažeidėjo atžvilgiu LR ATPK 30¹ str. nuostatas ir už šį pažeidimą skiria švelnesnę nei sankcijoje numatyta nuobaudą – minimalią sankcijoje numatytą baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu mažesniam nei sankcijoje numatytas minimalus terminas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 24 str., 30 str., 30¹ str., 33 str., 286 str., 287 str., 302² str., 302⁴ str., 313 str., teismas

nutarė:

pripažinti N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 30 (trisdešimties) eurų baudą;

pripažinti N. M., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d., subendrinti N. M. paskirtąsias nuobaudas ir paskirti galutinę nuobaudą – 868 (aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių) eurų baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą gavimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą banke „Swedbank“ sąskaitos Nr. LT 247300010112394300, banko kodas 73000, arba banke „Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius“ sąskaitos Nr. LT122140030002680220, banko kodas 21400, arba banke SEB sąskaitos Nr. LT057044060007887175, banko kodas 70440, įmokos kodas 6030.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.