- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-03-07
- Bylos Nr.
- 2A-94-267/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02436-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Burbulienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. B., A. S., Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 128.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja D. Burbulienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02436-2011-5
Teisėja E. Gailienė Procesinio sprendimo kategorija 128.13; 121.
SPRENDIMAS
2013 m. kovo 7 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Burbulienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. B., A. S., Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, dėl civilinės būklės akto anuliavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. P. kreipėsi su pareiškimu į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas anuliuoti A. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo akto įrašą Nr. 20, kurio pagrindu 2011-07-13 išduotas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) – dėl jame nurodytų įrašų: pavardės, gimimo metų, mėnesio ir dienos, tėvų – tėvo ir motinos pavardžių, vardų neteisingumo. Nurodė, kad pareiškėjas gimė (duomenys neskelbtini), jo tėvai yra A. U. ir A. P.–U.. Tai liudija 1946-01-09 padarytas gimimo akto įrašas Nr. 15. 1947-01-24 pareiškėjui buvo padarytas antras gimimo akto įrašas Nr. 20, kuriame nurodyti neteisingi duomenys: pavardė – P., gimimo data – (duomenys neskelbtini), tėvų vardai ir pavardės – P. L. bei P.–Š. J.. Šis gimimo akto įrašas yra fiktyvus, nes P. L. ir P. – Š. J. yra jo seneliai, o ne tėvai. Jis (pareiškėjas) gimė (duomenys neskelbtini), jo pavardė yra U.. Pareiškėjas aiškino, kad būdamas vaikas laikinai gyveno pas senelius, pastarieji jo įvaikinę nebuvo. Teisingumo ministro patvirtintų Civilinės būklės taisyklių 127.3 p. nurodyta, kad civilinės būklės aktas turi būti anuliuojamas, jei paaiškėja, kad vienam asmeniui išduoti du civilinės būklės aktai. Kadangi pareiškėjui yra išduoti du gimimo akto įrašai, Telšių rajono civilinės metrikacijos skyrius visiškai nepagrįstai atsisakė anuliuoti 1947-01-24 sudarytą fiktyvų gimimo akto įrašą Nr. 20.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas yra jos tikras brolis A. U., gimęs (duomenys neskelbtini). Jų tėvai yra A. U. ir A. U. (dabar L.), tačiau broliui yra išduoti du gimimo akto įrašai ir du gimimo liudijimai. Vienas teisingas, kuriame nurodyti minėti duomenys apie jo gimimą ir tėvus, o kitas gimimo akto įrašas yra neteisingas, nes nurodyta neteisinga brolio pavardė, gimimo data, o tėvais nurodyti seneliai L. P. ir J. P. – Š..
Suinteresuotas asmuo Z. B. atsiliepimu į pareiškimą prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad ji yra A. U. sesuo ir niekada negirdėjo, kad brolis turėjo sūnų. Jai buvo žinoma, kad Vilniuje gyvena A. U. dukra M.. A. A. U. gimimo akto įrašas ir A. P. gimimo akto įrašas yra visiškai skirtingų asmenų gimimo akto įrašai, nes juose yra duomenys apie skirtingus asmenis.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas pareiškėjo A. P. pareiškimą patenkino – anuliavo pareiškėjo A. P. 1947 m. sausio 21 d. gimimo akto įrašą Nr. 20 dėl jame nurodytų įrašų: jo pavardės, gimimo metų, mėnesio ir dienos, tėvo ir motinos pavardžių ir vardų neteisingumo. Teismas nurodė, kad nesant galimybės anuliuoti Gimimo įrašo Nr. 20 Civilinės metrikacijos taisyklių pagrindu, siekiant apginti viešąjį interesą, atsižvelgiant į tai, kad vienas ir tas pats asmuo negali turėti dviejų gimimo įrašų bei gimimo liudijimų, pareiškimo reikalavimas tinkamai įrodinėtinas liudytojų bei surinktų rašytinių įrodymų pagrindu. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo abejoti liudytojų parodymais, kad pareiškėjo mama yra A. P. – U. – L., o tėvas A. U., ir kad pareiškėjo asmens duomenys bei gimimo data buvo pakeisti būtent dėl to, kad pokario metais jo senelių šeima gyveno skurdžiai, dėl ko pasinaudojo atsiradusia galimybe gauti valstybės pašalpas. Teismas pripažino, kad pareiškėjas A. P. pateikė pagrįstą pareiškimą, įrodė reikalavimo pagrįstumą, todėl Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius turi anuliuoti pareiškėjo 1947 m. sausio 21 d. gimimo akto įrašą Nr. 20 (CPK 514 – 516 str.).
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Suinteresuotas asmuo Z. B. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti ir priteisti iš pareiškėjo bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjas A. P. visą gyvenimą gyveno pagal 1947-01-24 Telšių rajono apylinkėje sudarytą gimimo akto įrašą Nr. 20, t. y. kaip A. P., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvai L. P. ir J. P.-Š., o ne kaip A.-A. U., gim. (duomenys neskelbtini), kurio tėvai A. U. ir A. P. (1946-01-09 Telšių CBA biure sudarytas gimimo akto įrašas Nr. 15). Mano, kad to meto laikotarpiu buvo neteisingai įformintas įvaikinimo faktas ir vietoj to, kad būtų pakeisti anketiniai duomenys 1946-01-09 Telšių apylinkėje sudarytame gimimo akto įraše, Nr. 15, kuriame turėjo būti nubraukti A.-A. U. anketiniai duomenys ir vietoj jų įrašyti kiti anketiniai duomenys dėl įvaikinimo bei išduotas naujas gimimo liudijimas, 1947-01-24 Telšių apylinkėje buvo sudarytas naujas gimimo akto įrašas Nr. 20, kuriame nurodyti pareiškėjo duomenys po įvaikinimo ir išduotas naujas gimimo liudijimas su pakeistais anketiniais duomenimis.Apeliantė nurodo, kad iš pateiktų įrodymų matosi, jog U. atsisakė auginti savo vaiką, dėl to pareiškėjas buvo įvaikintas ir įregistruotas kaip L. P. bei J. P.-Š. sūnus. Tai, kad pareiškėjas ar jo biologiniai tėvai nereiškė jokių pretenzijų, nesikreipė į teismą ar kitas institucijas dėl neva neteisingo gimimo liudijimo sudarymo, rodo, kad pareiškėjas yra įvaikintas ir su P. jį sieja giminystės ryšiai, 1947 m. sudarytas gimimo akto įrašas patvirtina pareiškėjo asmens tapatybę.Teismas neįvertino, kad 1946-01-09 Telšių valsčiaus civilinės būklės aktų skyriaus sudarytame gimimo akto įraše Nr. 15 ir 1947-01-24 tame pačiame skyriuje sudarytame gimimo akto įraše Nr. 20 yra įrašai apie skirtingus asmenis, abu gimimo aktų įrašai yra pirminiai. Civilinės būklės taisyklių 127 p. nustato pagrindus, numatančius galimybę anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus. Kadangi byloje nenustatyta pagrindų, numatančių galimybę anuliuoti Telšių civilinės būklės aktų įrašų biure 1947-01-24 sudarytą pareiškėjo gimimo akto įrašą Nr. 20, teismas nepagrįstai patenkino pareiškėjo pareiškimą.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą pareiškėjas A. P. prašo palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2012-10-19 sprendimą nepakeistą, apeliacinį skundą prašo nagrinėti žodinio proceso tvarka. Nurodo, kad teismo išvados padarytos pilnai ir objektyviai išnagrinėjus teismo posėdžio metu visus šalių pateiktus įrodymus, todėl naikinti teismo sprendimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra nei teisinio nei faktinio pagrindo.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinio bylos nagrinėjimo ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus CPK numatytus atvejus.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, pareiškėjas turėjo galimybę išdėstyti savo atsiliepime į apeliacinį skundą.
Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas, susijęs su teisės normų, reglamentuojančių civilinės būklės aktų (įrašų) anuliavimo tvarką, taikymu. Pareiškėjas, pateikęs teismui pareiškimą dėl civilinės būklės akto anuliavimo, prašė anuliuoti gimimo įrašą, kuriame jis (A. P.) nurodytas kaip L. P. ir J. Š.–P. sūnus, kadangi pareiškėjas turi kitą gimimo akto įrašą, kuriame jo tėvais nurodyti kiti asmenys: A. U. ir A. P.–U., o tai yra tikrieji pareiškėjo tėvai.
Byloje yra pateikti du gimimo įrašai, gimimo liudijimas ir gimimo pažymėjimas (1 t., 11–13 b. l.). Vienas jų – gimimo įrašas Nr. 15, atliktas 1946-01-01, kuris išduotas U. A. – A. Telšių valsčiaus civilinės metrikacijos skyriuje ((duomenys neskelbtini)), ir antrasis 1947-01-10 įrašas Nr. 20, išduotas A. P. ((duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tvirtina, jog antrasis įrašas Nr. 20 yra neteisingas, nes jo, kaip P., pavardė ir įrašas apie jo gimimą 1947 metais buvo padarytas senelių P., kurie faktiškai augino jį iki mokyklos, nes motina negalė jo išlaikyti ir auginti pati, todėl pareiškėjas buvo paliktas seneliams – motinos tėvams.
Civilinės būklės aktų registravimą, įrašų atkūrimą, pakeitimą, papildymą, ištaisymą reglamentuojančios teisės normos (CPK XXXII skyrius (514–516 straipsniai) nustato privalomą šio klausimo išankstinio sprendimo ne teisme tvarką (CPK 514 straipsnio 2 dalis). Civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo funkcijas vykdo civilinės metrikacijos įstaigos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2006 m. gegužės 19 d. įsakymu Nr. 1R-160 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių (toliau – ir Civilinės metrikacijos taisyklės) nustatyta tvarka (CK 3.280. 3.281 straipsniai, 3.313 straipsnio 1 dalis). Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius atsisakė anuliuoti gimimo akto įrašą Nr. 20, sudarytą 1947-01-24 Telšių rajono CMS, nes gimimo akto įraše Nr. 15, sudarytame 1946-01-09 Telšių rajono CMS, ir gimimo akto įraše Nr. 20, sudarytame 1947-01-24 Telšių rajono CMS, užregistruoti dviejų skirtingų asmenų gimimai, kuriuose įrašyti skirtingi vaikų vardai, jų gimimo datos, skirtingi tėvų ir motinų bei gimimo liudytojų duomenys (1 t., 4 b. l.).
CK 3.286 straipsnio 2 dalyje ir Civilinės metrikacijos taisyklių 127 p. nurodyti atvejai, kada civilinės būklės akto įrašas gali būti anuliuojamas – kai: 1) paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui įrašyti du vienodi įrašai; 2) paaiškėja, kad santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno iš sutuoktinių mirties; 3) vykdomas teismo sprendimas dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo, santuokos pripažinimo negaliojančia, asmens pripažinimo mirusiu, žemesnės instancijos teismo sprendimo dėl įvaikinimo panaikinimo; 4) buvo įrašytas atkurtasis civilinės būklės akto įrašas ir randamas priminis civilinės būklės akto įrašas. Nagrinėjamu atveju abu pareiškėjo pateikti gimimo įrašai yra pirminiai ir kaip matyti iš bylos duomenų, teismui pateikti tiek gimimo įrašai, tiek gimimo liudijimai (pažymėjimai) yra išduoti dviem skirtingu laiku gimusiems asmenims – A. P. ir A. A. U., kurių tėvais įrašyti taip pat skirtingi asmenys. Dėl šios priežasties, CK 3.286 straipsnio 2 dalis ir Civilinės metrikacijos taisyklių 127 punkto 1 papunktis, reglamentuojantys civilinės būklės aktų įrašų anuliavimą, negali būti taikomi. Pažymėtina, kad Civilinės metrikacijos taisyklėse nustatytas sąrašas aplinkybių, dėl kurių būtų galima anuliuoti civilinės būklės aktą, yra baigtinis, todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nėra galimybės anuliuoti gimimo įrašo Nr. 20 Civilinės metrikacijos taisyklių pagrindu, neturėjo teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjo pareiškimą.
Svarbu ir tai, kad iš pareiškėjo pateikto patikslinto pareiškimo matyti, jog šiuo pareiškimu iš esmės ginčijama tėvystė, t. y. pareiškėjas ginčija gimimo akto įrašo, kuriame jo tėvais įrašyti L. P. ir J. Š.–P., teisingumą, siekdamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą ir paveldėti mirusios Z. U.–V. palikimą. Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas pareiškėjo pareiškimą rėmėsi CPK 448 str., reglamentuojančiu bylų nagrinėjimą dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo. Toks teismo sprendimas neatitinka CPK 444 – 448 straipsniuose reglamentuotos bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo tvarkos.
Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs, kad reikalavimai dėl tėvystės nuginčijimo ar juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo negali būti sprendžiami vadovaujantis CPK 444–448, 514–516 straipsnių nuostatomis, konstatuoja, kad pareiškėjas, pareikšdamas pareiškimą dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo, iš esmės pasirinko netinkamą savo teisių gynimo būdą, o pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesinės teisės normas, reglamentuojančias bylų nagrinėjimą dėl civilinės būklės aktų anuliavimą.
Pagal Lietuvos Respublikos gyventojų registro įstatymą, gyventojų registre įregistruojami tokie asmens tapatybę ir civilinės būklės aktus patvirtinantys duomenys, kaip asmens kodas, vardas, pavardė, gimimo data, duomenys apie tėvus ir t. t. Civilinės būklės aktų įrašai turi svarbią juridinę reikšmę, nes patvirtina, kad įvyko gimimas, mirtis ar kitas civilinės būklės aktas ir nurodo tam tikrų pareigų ir teisių atsiradimo laiką. Kaip matyti iš bylos duomenų, pareiškėjas visą gyvenimą gyvena kaip A. P., šiam asmeniui pagal 1947-01-21 akto įrašą Nr. 20 suteiktas unikalus asmens kodas (duomenys neskelbtini) kurį A. P. ir nurodė pareiškime teismui, jam išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, pagal minėtą gimimo akto įrašą gyventojų registre saugomi pareiškėjo duomenys apie kilmę, gimimo datą ir vietą bei kt. Priešingai nei A. P., A. A. U. gyventojų registre nėra registruotas, jam nesuteiktas asmens kodas, nėra duomenų apie jo gimimą, tėvus ir pan. Vien dėl šių aplinkybių A. P. gimimo akto įrašo anuliavimas yra negalimas. Pažymėtina, kad asmens dokumente, liudijančiame civilinės būklės akto įregistravimą, esant įrašytam netiksliam ar neteisingam įrašui, asmuo gali kreiptis į kompetentingas institucijas dėl tokio įrašo ištaisymo (CK 3.313 str. 1 d., Civilinės metrikacijos taisyklių 103 p.).
Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamoje byloje tenkinti pareiškėjo pareiškimo dėl civilinės būklės akto anuliavimo nėra teisinio pagrindo, Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimas pripažintinas nepagrįstu, nes teismas netinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir dėl šių pažeidimų buvo neteisingai išspręsta byla (CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Z. B. pateikė prašymą iš pareiškėjo priteisti pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas. Pagal CPK 443 straipsnio 6 dalyje įtvirtintą bendrąją taisyklę dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, tačiau kartu įstatyme nustatyta šios taisyklės taikymo išimtis: tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Suinteresuoto asmens Z. B. ir pareiškėjo A. P. suinteresuotumas bylos baigtimi yra akivaizdžiai priešingas, todėl suinteresuoto asmens prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, priteisimo iš pareiškėjo laikytinas pagrįstu – Z. B. priteistinos rašytiniais įrodymais pagrįstos 1144,00 Lt bylinėjimosi išlaidos (1 t., 63, 2 t. 13, 46 b. l.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies 2 punktu, 514–516 straipsniais,
nusprendžia:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 19 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškimą atmesti.
Priteisti iš pareiškėjo A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), suinteresuoto asmens Z. B., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), naudai 1144,00 Lt (vieną tūkstantį šimtą keturiasdešimt keturis litus) patirtų bylinėjimosi išlaidų.