- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-07-26
- Bylos Nr.
- 2A-442-194/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-47-3-02436-2011-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Badaugienė
- Pareiškėjas
- A. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Z. B., A. S., Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės
- Kategorijos
- 128.13pavadinimo nepavyko patikrinti
Pranešėja J. Badaugienė Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02436-2011-5
Teisėja V. Liauzginienė Procesinio sprendimo kategorija 128.13; 121.
NUTARTIS
2012 m. liepos 26 d.
Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolanta Badaugienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. P. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pareiškėjo A. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. B., A. S., Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui, dėl civilinės būklės akto anuliavimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Pareiškėjas A. P. su pareiškimu (1 – 2, 20 – 21 b. l.) kreipėsi į Telšių rajono apylinkės teismą prašydamas anuliuoti A. P. gim. (duomenys neskelbtini) gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo pagrindu 2011-07-13 išduotas gimimo liudijimas (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) – dėl jame nurodytų įrašų: pavardės, gimimo metų, mėnesio ir dienos, tėvų – tėvo ir motinos pavardžių, vardų neteisingumo. Nurodė, kad jis gimė(duomenys neskelbtini). Jo tėvai yra U. A. ir U. - P. A.. Tai liudija 1946-01-09 padarytas gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtame gimimo akto įraše nurodyta, kad jis yra antras vaikas, nes pirmas vaikas yra jo sesuo A. U. – S.. (duomenys neskelbtini) jam buvo padarytas antras gimimo akto įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyti neteisingi duomenys apie jį: pavardė – P., gimimo data -(duomenys neskelbtini), tėvų vardai ir pavardės –P. L. bei P. – Š. J.. Šis gimimo akto įrašas yra fiktyvus, nes P. L. ir P. – Š. J. yra jo seneliai, o ne tėvai, jis gimė(duomenys neskelbtini), jo pavardė yra U.. Jis laikinai gyveno mažas pas senelius, tačiau pastarieji jo įvaikinę nebuvo. Teisingumo ministro patvirtintų Civilinės būklės taisyklių 127.3 p. nurodyta, kad civilinės būklės aktas turi būti anuliuojamas, jei paaiškėja, kad vienam asmeniui išduoti du civilinės būklės aktai. Jam yra išduoti du gimimo akto įrašai, todėl Telšių rajono civilinės metrikacijos skyrius visiškai nepagrįstai atsisakė anuliuoti 1947-01-24 sudarytą fiktyvų gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini).
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo A. S. atsiliepimu į pareiškimą ( 27 b. l.) prašė pareiškėjo pareiškimą tenkinti. Nurodė, kad pareiškėjas yra jos tikras brolis A. U., gimęs (duomenys neskelbtini). Jų tėvai yra A. U. ir A. U. (dabar L.), tačiau broliui yra išduoti du gimimo akto įrašai ir du gimimo liudijimai. Vienas teisingas, kuriame nurodyti minėti duomenys apie jo gimimą ir tėvus, o kitas gimimo akto įrašas yra neteisingas, nes nurodyta neteisinga brolio pavardė, gimimo data, o tėvais nurodyti seneliai L. P. ir J. P. – Š.. Šis fiktyvus gimimo akto įrašas buvo padarytas todėl, kad seneliai gautų didesnę pašalpą, nes labai skurdžiai gyveno. Gimimo akto įrašas, kuriame nurodyti neteisingi duomenys apie brolį, turi būti anuliuotas, nes tik tada bus atstatytas teisingumas.
Suinteresuotas asmuo Z. B. atsiliepimu į pareiškimą ( 29 – 30 b. l.) prašė pareiškėjo pareiškimą atmesti. Nurodė, kad ji yra A. U. sesuo. Ji nebuvo niekada girdėjusi, kad A. U. turėjo sūnų. Jai buvo žinoma, kad Vilniuje gyvena A. U. dukra M.. A. A. U. gimimo akto įrašas ir A. P. gimimo akto įrašas yra visiškai skirtingų asmenų gimimo akto įrašai, nes juose yra duomenys apie skirtingus asmenis. Visiškai nėra pagrindo netikėti, kad pareiškėjo tėvai yra U., o ne P., nes pareiškėjo gimimo akto įraše nurodyta, kad jis yra septintas vaikas. Tai matyti ir iš Telšių apskrities vykdomojo komiteto 1947-04-29 posėdžio protokolo, kuriame nurodyta, kad nutarta J. P. už septintą vaiką paskirti valstybinę pašalpą vienkartinę ir mėnesinę nuo 1948 m. sausio mėn. iki 1951 m. gruodžio mėn.
Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Telšių rajono apylinkės teismas 2012 m. balandžio 4 d. priėmė sprendimą, kuriuo pareiškėjo pareiškimą atmetė. Sprendime nurodė, kad LR teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų Civilinės metrikacijos taisyklių 127 p. nurodyti atvejai, kada civilinės būklės akto įrašas gali būti anuliuojamas. Tai yra, kai: 1) paaiškėja, kad tam pačiam asmeniui įrašyti du vienodi įrašai; 2) paaiškėja, kad santuokos nutraukimas įregistruotas po vieno iš sutuoktinių mirties; 3) vykdomas teismo sprendimas dėl civilinės būklės akto įrašo neteisingumo, santuokos pripažinimo negaliojančia, asmens pripažinimo mirusiu, žemesnės instancijos teismo sprendimo dėl įvaikinimo panaikinimo; 4) buvo įrašytas atkurtasis civilinės būklės akto įrašas ir randamas priminis civilinės būklės akto įrašas. Iš surinktų įrodymų matyti, kad Telšių civilinės būklės aktų įrašų biure 1946-01-09 sudarytame gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir Telšių civilinės būklės aktų įrašų biure 1947-01-24 sudarytame gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašai apie skirtingus asmenis, abu gimimo aktų įrašai yra pirminiai, sudaryti daugiau nei prieš 65 metus. Kitų Civilinės būklės taisyklių 127 p. nustatytų pagrindų, numatančių galimybę anuliuoti Telšių civilinės būklės aktų įrašų biure 1947-01-24 sudarytą pareiškėjo gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), nenustatyta. Esant minėtoms aplinkybėms, Telšių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyrius pagrįstai atsisakė anuliuoti pareiškėjo gimimo akto įrašą, dėl tų pačių priežasčių nėra pagrindo ir teismui anuliuoti šį gimimo akto įrašą. Liudytojų A. L., I. J. Ž., S. A. B., E. J. parodymai nevertintini, nes nesant pagrindų anuliuoti gimimo akto įrašą, liudytojų parodymais jo nuginčyti negalima.
Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu pareiškėjas A. P. (84 – 86 b. l.) prašo panaikinti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, pareiškimą tenkinti. Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo A. P. pareiškimą atmetė tuo pagrindu, kad LR teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 1R-294 patvirtintų CM taisyklių 127 p. nenustato pagrindų, kuriais remiantis būtų numatyta galimybė anuliuoti 1947-01-21 gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini) bei šio įrašo pagrindu 2011-07-13 išduotą gimimo liudijimą (duomenys neskelbtini) Nr. (duomenys neskelbtini) dėl padarytų neteisingų įrašų apie pareiškėjo pavardę, gimimo metus, mėnesį ir dieną, pareiškėjo tėvo ir motinos pavardes. Dėl tos pačios priežasties teismas atsisakė remtis A. U. gimimą bei jo tikrųjų tėvų egzistavimą patvirtinančiais liudytojų parodymais. Tokia teismo išvada padaryta teisminio nagrinėjimo metu neatskleidus bylos esmės ( LR CPK 327 str. 1 d. 2 p. ), pažeidus materialines teisės normas ( CPK 330 str.), neteisingai pritaikius procesinės teisės normas (LR CPK 329 str. 1 d. ), dėl ko buvo neteisingai išspręsta byla.Apeliantas nurodė, kad 1947-01-21 išduotas gimimo pažymėjime ir civilinės būklės akto įraše A. P. vardu įrašyti duomenys yra neteisingi neabejoja ir pirmos instancijos teismas. Sprendime nepasisakyta ir nemotyvuotas ginčijamų duomenų ir civilinės būklės akto tikrumas ar teisingumas. Kad įrašai 1947-01-21 civilinės būklės akte yra neteisingi teismo posėdžio metu įrodyta archyviniais dokumentais, bei liudytojų parodymais. Liudytoja A. L. (.) paaiškino, kad pareiškėjas A. P. yra jos sūnus A. U., tą patį patvirtino suinteresuotas asmuo, pareiškėjo sesuo, A. S. (U.), liudytojai I. J. Ž., S. A. B.. E. J.. Šių liudytojų parodymus teismas atsisakė vertinti be jokio teisinio pagrindo. Nepagrįstai teigiama, kad anuliuoti gimimo akto įrašą jais remiantis negalima. Ši išvada prieštarauja paskelbtai teismų praktikai ypatingosios teisenos bylose, paneigia įrodinėjimo proceso reikšmę. Faktiniai duomenys nustatomi šalių ir trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais (LR CPK 177 str.). Įrodinėjimo priemonių panaudojimo įstatymas šioje byloje neriboja. Pagal CPK 443 str.8 d. nuostatą teismas turi imtis visų būtinų priemonių, kad būtų visapusiškai išaiškintos bylos aplinkybės. Šios nuostatos nepaisymas, sprendime nesiremiant archyviniais duomenimis ir liudytojų parodymais, neleido sprendime įvertinti visas reikšmingai bylai aplinkybes.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į apeliacinį skundą suinteresuotas asmuo Z. B. (91– 93 b. l.) prašo palikti Telšių rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 4 d. sprendimą nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:
Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino tai, kad 1946-01-09 Telšių valsčiaus civilinės būklės aktų skyriaus sudarytame gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) ir 1947-01-24 tame pačiame skyriuje sudarytame gimimo akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini) yra įrašai apie skirtingus asmenis, abu gimimo aktų įrašai yra pirminiai. Civilinės būklės taisyklių 127p. nustato pagrindus, numatančius galimybę anuliuoti civilinės būklės aktų įrašus. Kadangi byloje nenustatyta pagrindų, numatančių galimybę anuliuoti Telšių civilinės būklės aktų įrašų biure 1947-01-24 sudarytą pareiškėjo gimimo akto įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), dėl to teismas pagrįstai atmetė pareiškėjo pareiškimą.Pirmosios instancijos teismas neteisingai įvertino LR CPK 443str. 6d. nuostatas, kur nurodyta, kad ypatingos teisenos bylose dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos ir tik tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas. Kadangi Z. B. suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas bei jų interesai yra priešingi, todėl teismas padarė neteisingą išvadą, kad Z. B. turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti iš pareiškėjo nepriteistinos.
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės,
Motyvuojamoji dalis
teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal LR CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus LR CPK 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo pripažinti, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas, kadangi visas aplinkybes, reikšmingas bylai išspręsti, apeliantas turėjo galimybę išdėstyti savo apeliaciniame skunde.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 str. 2 d.).
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, jog I instancijos teismo sprendime padaryta išvada yra formali, padaryta neatskleidus bylos esmės, ( LR CPK 327 str. 1d.2p) ir pagal byloje esančius įrodymus, bylos negalima iš esmės išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme.
Bylos esmės neatskleidimo faktas yra pagrindu abejoti priimto I instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu.
Visų pirma, pareiškimai dėl civilinės būklės aktų anuliavimo teisme priimami tik to, kai pareiškėjas, kuris prašo tokį civilinės būklės aktą anuliuoti kartu su pareiškimu teismui pateikia ir Civilinės metrikacijos įstaigos išvadą. 2008-07-22 LR teisingumo ministro įsakymu Nr. 1R- 294 „Dėl Civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo ( galiojanti red. nuo 2008-08-4) 128 str. yra nustatyta tvarka, kaip būtent pirminis organas privalo spręsti civilinės būklės akto anuliavimo procedūrą. Minėto akto 128 str. numato, jog Civilinė būklės akto įrašui anuliuoti yra užvedama byla, kuri baigiama civilinės įstaigos darbuotojo surašyta ir įstaigos vadovo patvirtinta išvada dėl civilinės būklės akto įrašo anuliavimo. Tokios civilinės metrikacijos įstaigos išvados šioje byloje nėra. Tai pripažintina esminiu procedūriniu pažeidimu pagal minėto akto 128 str. nuostatas. Byloje yra pateiktas paprastas civilinės metrikacijos specialisto atsakymas į pareiškėjo pareiškimą ( b.l. 4.). Apie užvesta bylą dėl akto anuliavimo tyrimo, minėtame atsakyme neužsimenama. Atsakyme formaliai nurodyti taisyklėse išvardintų pagrindų nebuvimas, bet nieko nekalbama, apie tai, kad tuo klausimu buvo atliktas išsamus tyrimas, kad buvo užvesta byla. Pagal pateikto atsakymo datą, matyti, jog tai yra tiesiog civilinės metrikacijos darbuotojo paprastas atsakymas į pareiškimą, nes jis pateiktas jau po penkių dienų po pareiškėjo pareiškimo gavimo įstaigoje. Taigi, konstatuotina, jog tokio pareiškimo nagrinėjimui nepateikta Civilinės metrikacijos išvada, kuri pateikiama tik po pilno dokumentų tyrimo. ( LR Teisingumo ministro 2008-07-22 įsakymu Nr. 1R-294 „ Dėl civilinės metrikacijos taisyklių patvirtinimo“ pakeitimo 128 str.)
Civilinės metrikacijos įstaiga byloje buvo patraukta suinteresuotu asmeniu bylos nagrinėjimo eigoje. Ši institucija byloje nedalyvavo ir atsiliepimu klausimą paliko spręsti teismui, jei jis pripažins, kad pareiškimas yra pagrįstas.
Ši institucija nėra suinteresuota bylos baigtimi, nes atlieka įrašų įregistravimą, keitimą, anuliavimą tik pagal jai pateiktus dokumentus, todėl šioje byloje tai yra išvadą duodanti savivaldybės institucija pagal LR CPK 49 str. 3 dalį. Taigi, byloje dalyvavusios suinteresuotu asmeniu Telšių savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus yra netinkama procesinė padėtis, ir ji byloje privalo būti teismo nutartimi pripažintina savivaldybės institucija, kuri byloje privalo pateikti išvadą pagal LR CPK 49 str. 3 dalies nuostatas. Iki bus pateikta tokia išvada, esant reikalui, bylos nagrinėjimą galima atidėti arba sustabdyti.
Byloje yra pateikti to paties asmens du jo gimimo įrašai ir išduoti du gimimo liudijimai. Vienas jų – gimimo įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas (duomenys neskelbtini) ( b.l. 11), kuris išduotas U. A. – A. išduotas to meto Telšių valsčiaus civilinės metrikacijos skyriuje ( Telšių raj sav. Paežerės km.) ir antrasis (duomenys neskelbtini) Įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas A. P., gim. (duomenys neskelbtini) ir abu šiuos gimimo liudijimus turi tas pats asmuo. Pareiškėjas tvirtina, jog antrasis įrašas Nr. (duomenys neskelbtini), atliktas (duomenys neskelbtini) (įrašas atliktas(duomenys neskelbtini)) yra neteisingas. Pareiškėjas nurodo, jog jo kaip P. pavardė ir įrašas apie jo gimimą (duomenys neskelbtini) metais buvo padarytas jo senelių P., kurie faktiškai augino jį iki mokyklos, nes motina negalė jo išlaikyti ir auginti pati, todėl jis buvo paliktas seneliams - jo motinos tėvams. Seneliai taip pat labai sunkiai vertėsi, senelis buvo įkalintas, ištremtas, o seniūnė patarė išimti naują gimimo liudijimą, kaip savo vaiko, kad gauti daugiavaikės šeimos pašalpą, kas ir buvo padaryta. Yra pateiktas krikšto liudijimo nuorašas iš bažnyčios, kuris rodo, jog A.- A. U., yra gim. (duomenys neskelbtini) ir yra pakrikštytas (duomenys neskelbtini) Telšių II Švč. M. M. Ėmimo į dangų parapijos bažnyčioje. Tėvai : A. U. ir A. P.. Apie A. P. krikštą nuo 1947 metų – tokių žinių nėra. Pareiškėjas nurodo, jog iki mirties prižiūrėjo, nukaršino ir palaidojo savo tikrąjį tėvą – A. U., tuo pripažįstant, kad tai yra tikrasis jo tėvas, nes svetimo žmogaus jis nebūtų prižiūrėjęs ir slaugęs ir pastarasis tris metus iki mirties gyveno pas pareiškėją – A. P.. Tą aplinkybę patvirtina ir (duomenys neskelbtini) seniūno išduota pažyma (b.l. 41), kad A. U. paskutinius tris metus iki mirties gyveno pas A. P. (duomenys neskelbtini). Byloje yra apklausta liudininke pareiškėjo motina U. - L., kuri nurodė, jog pareiškėjas A. P. yra tikras jos sūnus., kad jį paliko jį pas savo mamą, nes negalėjo išlaikyti, o pati išvažiavo dirbti pas ūkininką ir mažo vaiko vežtis negalėjo. Suinteresuotas asmuo A. S. teisme parodė, kad A. P. iš tiesų yra U., kad tai yra tikras jos brolis ir nėra senelių P. vaikas. Kad senelė gautų pašalpas, buvo padarytas naujas gimimo liudijimas ir jo pavardė nurodyta kaip P., o tėvais nurodyti seneliai. Taip buvo padaryta, kad gauti pašalpas septintam vaikui, nes nebuvo iš ko pragyventi. Liudytoja I J. Ž. parodė, kad pareiškėjas A. P. yra jos sesers A. L.- U. sūnus. Kad apylinkės pirmininkei pagailo sunkiai išgyvenančios P. šeimos ir ji patarė išsiimti naują vaiko gimimo liudijimą, kad seneliams gauti pašalpas. Analogiški yra ir liudininkės S.A. B. parodymai. ( b.l. 174-175). Apylinkės teismas formaliai pasisakė, kad negali remtis liudytojų parodymais, nes nėra Taisyklėse nustatyto pagrindo civilinės būklės akto anuliavimui. Tačiau, LR CPK 514 str., 515 str., 516 str. nuostatos nedraudžia remtis liudininkų parodymais nagrinėjant ir vertinant tokio pareiškimo pagrįstumo klausimą teisme, nes pareiškėjas iš tiesų kitais būdais atlikti civilinės būklės akto įrašo anuliavimo procedūros negali. Teismas savo išvadas privalo remti išimtinai visų įrodymų visumos pagrindu ir negali ignoruoti suinteresuotų asmenų ar liudininkų parodymų, o privalo juos vertinti, analizuoti. Tokių įrodymų visumos analizės byloje nėra, todėl daroma išvada, kad yra neatskleista bylos esmė.
Šios kategorijos bylose yra viešas interesas, kuris reiškia, kad teismas privalo siekti, kad būtų atliktas išsamus tyrimas, kuris iš civilinės būklės įrašų yra teisingas, o kuris yra fiktyvus, todėl anuliuotinas. Civilinės būklės akto įraše Nr. (duomenys neskelbtini), yra nurodyti liudininkai, jų pavardės, gyv. vietos, todėl būtina pasiūlyti pareiškėjui pasirūpinti likusių gyvų liudininkų iškvietimu. Yra būtina išreikalauti kolūkines - ūkines knygas apie P. šeimos narius ir U. šeimos narius, gyv. (duomenys neskelbtini) . Liudininkė S.A. B. nurodė žinanti, jog apylinkės pirmininkė buvo K.. Gal yra galimybė apklausti ją liudininke.
Yra gyva pareiškėjo motina-A. U. – L.. Seno pavyzdžio tokių asmenų pasuose buvo daromi įrašai apie vaikus ir todėl yra būtinybė Telšių VRS Pasų poskyryje arba Migracijos tarnyboje padaryti paklausimus apie paso išdavimą A. U., gim. (duomenys neskelbtini) ir duomenis apie jos vaikus. Byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo motinos A. U. pavardės keitimą į L.. Visi šie duomenys rodo, jog yra nepilnai surinkti ir netirti visi reikšmingi bylai įrodymai, kurie yra būtini tokio pareiškimo pagrįstumo analizei atlikti, todėl daroma išvada, jog yra neatskleista bylos esmė, o pagal dabar esančius įrodymus, apeliacinėje instancijoje nėra galimybės padaryti galutines išvadas.( LR CPK 327 str. 1d.2p.), nes reikia surinkti šioje nutartyje nurodytus papildomus įrodymus, priimti teismo nutartį ir pakeisti CMS procesinę padėtį, pareikalauti pateikti šią instituciją išsamią išvadą byloje, išreikalauti duomenis iš seniūnijos ir kt. Teismui privalu įvertinti tai, kad abu civilinės būklės aktų įrašai yra padaryti pokario metais - 1946m. ir 1947 metais, ir to laikmečio sąlygomis, įrašų išdavimui specialių reglamentuotų norminių aktų nebuvo, kaip ir kvalifikuotų darbuotojų. Todėl privalu vertinti ir liudininkų parodymus, ir realias laikmečio sąlygas, ūkines knygas, bažnytinius įrašus ir visus kitus įrodymus visumoje.
Dėl pasakyto, byla grąžintina I instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Kadangi nepriimamas galutinis teismo sprendimas, apeliacinės instancijos teismas neskirsto ir nesprendžia bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tarp šalių klausimo.
Rezoliucinė dalis
nutarė:
Telšių rajono apylinkės teismo 2012m. balandžio 4d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą I instancijos teismui nagrinėti iš naujo.