Šiaulių apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje išnagrinėjo Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro Viktoro Roščenkovo skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutarties baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini) (teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje R. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, perduoti prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. P. kaltinamas tuo, kad būdamas R. P. įmonės “A.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininkas ir pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2011-01-01 iki 2012-08-29 apgaulingai tvarkė R. P. įmonės “A.” buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies reikalavimus, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, kurie surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, tai yra:

- 2011 m. - 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. S. P. išmokėtam 10200,00 Lt neapskaitytam darbo užmokesčiui, papildomai išmokėtam atlyginimui nesurašė atlyginimų apskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščių ir neįrašė į buhalterinę apskaitą,

neįformino PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į kasos pajamas bei buhalterinę apskaitą už krovinių pervežimo paslaugas gautų 101 930,00 Lt pajamų, iš jų 2011 m. 47 350,00 Lt, 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. 54 580,00 Lt,neregistravo elektroniniu kasos aparatu ir neįrašė į buhalterinę apskaitą už parduotas detales bei automobilių remonto paslaugas gautų 61824,24 Lt pajamų, iš jų 2011 m. 39028,44 Lt, 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. 22795,80 Lt,

ir dėl šių pažeidimų iš dalies negalima nustatyti R. P. įmonės “A.” veiklos, turto ir įsipareigojimų dydžio už 2011 m. ir 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. Tokia veika R. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. P. kaltinamas tuo, kad būdamas R. P. įmonės “A.”, įmonės kodas, (duomenys neskelbtini) adresas (duomenys neskelbtini) savininku bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574 21 straipsnį atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą nuo 2011-12-15 iki 2012-06-18 aplaidžiai tvarkė R. P. įmonės “A.” buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies reikalavimus, kad apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinių ataskaitų patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, t. y. nenustatė buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo tvarkos, nesaugojo R. P. įmonės “A.” išrašytų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų (duomenys neskelbtini) ir dėl šio pažeidimo iš dalies negalima nustatyti R. P. įmonės „A.“ veiklos už 2011 metus ir 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. Tokia veika R. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. P. kaltinamas tuo, kad būdamas R. P. įmonės “A.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininku ir atsakingu pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 21 straipsnį už apskaitos organizavimą, Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-575 28 straipsnį už įmonės finansinės atskaitomybės sudarymą ir pateikimą laiku, siekdamas išvengti:

46813,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio nuo 2011-03-24 iki 2012-09-25 įrašė į R. P. įmonės “A.” pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m., 2012 m. sausio-rugpjūčio mėnesius žinomai neteisingus duomenis, t. y. nedeklaravo įmonės išrašytuose pardavimo dokumentuose įrašyto pardavimo pridėtinės vertės mokesčio, neišsaugotų keturių išrašytų pardavimo PVM sąskaitų faktūrų ir jose išskirto pridėtinės vertės mokesčio, neįrašė pardavimo PVM nuo iš fizinių asmenų ir iš parduotų detalių bei atlikto automobilių remonto gautų pajamų, neįformintų PVM sąskaitomis faktūromis, neįregistruotų elektroniniu kasos aparatu, neįrašytų į buhalterinę apskaitą už 2011 m. 21 484,00 Lt, 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. 25 329,00 Lt,

13795,00 Lt pelno mokesčio bei 2012-07-30 įrašė į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2011 metus žinomai neteisingus duomenis apie R. P. įmonės „A.“ pelną, nes į šią deklaraciją neįtraukė gautų pajamų už 102311,00 Lt, neapskaičiavo 91 963, 00 Lt mokestinio laikotarpio veiklos pelno bei neapskaičiavo 13 795,00 Lt pelno mokesčio, mokėtino į valstybės biudžetą,

ir šiuos žinomai neteisingus duomenis apie R. P. įmonės „A.“ 2011 m., 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. pajamas, pelną 2012-03-24, 2011-10-25, 2011-12-27, 2012-01-25, 2012-02-23, 2012-03-15, 2012-04-25, 2012-05-25, 2012-06-25, 2012-07-25, 2012-07-30, 2012-08-25, 2012-09-25 pateikė elektroninio deklaravimo būdu (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini). Tokiais veiksmais R. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje.

Be to, R. P. kaltinamas tuo, kad būdamas R. P. įmonės “A.”, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), savininku bei pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr.IX-574 21 straipsnį atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą, nuo 2011-01-01 iki 2012-08-29 apgaulingai tvarkė R. P. įmonės „A.“ buhalterinę apskaitą, nes pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 2001-11-06 Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies, 4 dalies reikalavimus, t. y. 2011 m. - 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. S. P. išmokėtam 10 200,00 Lt neapskaitytam darbo užmokesčiui, papildomai išmokėtam atlyginimui nesurašė atlyginimų apskaičiavimo bei išmokėjimo žiniaraščių ir neįrašė į buhalterinę apskaitą, neįformino PVM sąskaitomis faktūromis, kasos pajamų orderiais ir neįrašė į kasos pajamas bei buhalterinę apskaitą už krovinių pervežimo paslaugas gautų 101 930,00 Lt pajamų, iš jų 2011 m. 47 350,00 Lt, 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. 54 580,00 Lt, neregistravo elektroniniu kasos aparatu ir neįrašė į buhalterinę apskaitą už parduotas detales bei automobilių remonto paslaugas gautų 61 824,24 Lt pajamų, iš jų 2011 m. 39028,44 Lt, 2012 m. sausio-rugpjūčio mėn. 22 795,80 Lt, siekdamas išvengti mokesčių į pridėtines vertės mokesčių deklaracijas (forma FR0600) už 2011 m., 2012 m. sausio-rugpjūčio mėnesius, į metinę pelno mokesčio deklaraciją už 2011 metus žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną bei pateikė šias deklaracijas 2012-03-24, 2011-10-25, 2011-12-27, 2012-01-25, 2012-02-23, 2012-03-15, 2012-04-25, 2012-05-25, 2012-06-25, 2012-07-25, 2012-07-30, 2012-08-25, 2012-09-25 (duomenys neskelbtini) apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai, esančiai (duomenys neskelbtini), be to, pagal Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 2002-03-05 Nr. IX-751 90 straipsnio 4 dalį iki 2012-09-25 nesumokėjo 46 813,00 Lt pridėtinės vertės mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo 2001-12-20 Nr.IX-675 53 straipsnio 1 dalį iki 2012-10-01 d. nesumokėjo13,795,00 Lt pelno mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2002-07-02 Nr. IX-1007 23 straipsnio 3 dalį iki 2012-08-31 nesumokėjo 2013,14 Lt gyventojų pajamų mokesčio, pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 2004-11-04 Nr. IX-2535 9 straipsnio 2 dalį iki 2012-09-15 nesumokėjo 805,29 Lt sveikatos draudimo įmokų, 4560, 42 Lt valstybinio socialinio draudimo įmokų, pagal Lietuvos Respublikos garantinio fondo 2000-09-12 įstatymą Nr. VIII-1926 3 straipsnio 4 dalį iki 2012-09-15 nesumokėjo 18,96 Lt įmokų į garantinį fondą, taip apgaule išvengė R. P. įmonės „A.“ naudai didelės vertės turtinės prievolės mokėtinų į Lietuvos Respublikos valstybės ir valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetus viso 68,005,81 Lt už 2011 m., 2012 m. sausio-rugpjūčio mėnesius. Tokia veika R. P. kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. sausio 27 d. nutartimi baudžiamąją bylą Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje R. P. kaltinamas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį, perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti.

Prokuroras atkreipia dėmesį, kad sprendimą perduoti bylą prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti teisėja priėmė tik išklausiusi baigiamąsias kalbas ir tai rodo, kad nei rengiantis bylą nagrinėti teisme, nei įrodymų tyrimo metu abejonių dėl kaltinamojo akto neatitikimo BPK 219 straipsnio reikalavimams neiškilo. Kaltinamasis ir jo gynėja taip pat tokių abejonių dėl kaltinamojo akto turinio ar formos neišreiškė, kliūčių, trukdančių realizuoti teisę į gynybą nenurodė, todėl, pasak prokuroro, jau vien tai suponuoja išvadą, kad kaltinamojo akto turinys nebuvo pagrindas perduoti bylą prokurorui.

Skunde taip pat nurodoma, kad 2014 m. sausio 27 d. nutartyje dėl bylos perdavimo prokurorui teismas analizuoja BK 182 straipsnio sudėties teorinius aspektus ir sieja juos su kaltinamojo R. P. parodymais, jo daliniu prisipažinimu ir kitais baudžiamosios bylos duomenimis (įrodymais) bei šiuos įrodymus vertina, t. y. teismas analizuoja kaltinamojo R. P. įmonės “A.” deklaracijų teikimo valstybinei mokesčių inspekcijai aplinkybes, nurodo, kad pagal Mokesčių administravimo įstatymą šiuo metu nėra suėjęs 5 metų terminas deklaracijoms tikslinti. Taip pat aptaria specialistės D. B., davusios išvadą dėl įmonės ūkinės finansinės veiklos tyrimo, paaiškinimus teisme, nurodo tam tikrus specialisto išvados neaiškumus, taigi, iš esmės vertina bylos įrodymus. Prokuroro įsitikinimu, šie įrodymų aptarimai ir vertinimai visiškai nenurodo kaltinamojo akto turinio pažeidimų, kurie teismui trukdytų išnagrinėti bylą.

Prokuroras pažymi, kad nagrinėjimo metu kilusius neaiškumus nagrinėjantis bylą teismas gali išsiaiškinti pats betarpiškai atlikdamas procesinius veiksmus arba pavesdamas juos atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui, neperduodant bylos prokurorui. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 241 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą imtis visų įstatymo numatytų priemonių išsamiai ir nešališkai ištirti reikšmingas bylos aplinkybes. BPK 2 straipsnis bei 241 straipsnio 2 dalis įpareigoja teismą ir prokurorą imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad nusikalstamos veikos būtų atskleistos ir byla būtų išnagrinėta per kuo trumpesnį laiką. Taip pat pažymi, kad bylą nagrinėjantis pirmosios instancijos teismas bei valstybinį kaltinimą byloje palaikantis prokuroras pagal savo kompetenciją privalo išnaudoti visas galimybes surinkti papildomiems bylos duomenims. Prokuroro manymu, Raseinių rajono apylinkės teismas, neišnaudojęs įstatymo suteiktų galimybių, nepagrįstai perdavė bylą prokurorui ir taip pažeidė jam nustatytą pareigą imtis visų įstatymo numatytų priemonių per įmanomai trumpiausią laiką išsamiai ir nešališkai ištirti nagrinėjamos bylos aplinkybes. Todėl tam tikri duomenys bei aplinkybės, kurios teismo nuomone nenustatytos ikiteisminio tyrimo metu, galėjo būti išsiaiškintos teisminio bylos nagrinėjimo metu, jeigu teismas manytų, kad tai yra būtina (pvz. dėl deklaracijų teikimo valstybinei mokesčių inspekcijai, buhalterių darbo R. P. įmonėje “A.” ir kt.). Prokuroras atkreipia dėmesį, kad esant pagrindui, teismas taip pat gali paskirti specialistui papildomą užduotį.

Pasak prokuroro, teismo motyvas dėl byloje nespręsto buhalterių atsakomybės klausimo yra nepagrįstas. Pažymi, kad BPK 255 straipsnis aiškiai apibrėžia nagrinėjimo ribas teisme, t. y. byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Taigi, teismui manant, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs ir kitas asmuo, teismas turėtų motyvuota nutartimi apie tai pranešti prokurorui (BPK 257 straipsnis).

Prokuroro teigimu, taip pat neteisingas yra teismo teiginys dėl įmonės nesumokėtų mokesčių sumos, kas, teismo nuomone, taip pat neatitinka kaltinamajame akte nurodytų esminių aplinkybių. Prokuroro įsitikinimu, byloje surašytas kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus, o abejonės, kylančios teismui dėl kaltinamajam R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų buvimo, jo veikų kvalifikavimo, civilinių ieškinių dydžio turėjo būti sprendžiamos jas aptariant ir vertinant nuosprendyje, o ne perduodant bylą prokurorui tyrimui papildyti.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad susipažinęs su gauta baudžiamąja byla pirmosios instancijos teismas nustatė, jog kaltinamasis aktas atitinka BPK 219 straipsnio reikalavimus ir R. P. baudžiamąją bylą perdavė nagrinėti teisiamajame posėdyje (2 t. 127 b. l.). Tačiau baigęs įrodymų tyrimą ir išklausęs baigiamąsias kalbas, teismas padarė išvadą, kad kaltinamasis aktas visgi neatitinka BPK 219 straipsnio keliamų reikalavimų.

Pažymima, jog BPK 219 straipsnyje, reglamentuojančiame kaltinamojo akto turinį, nustatyta, kad jame turi būti nurodyta: 1) teismo, kuriam teisminga byla, pavadinimas; 2) įtariamojo vardas, pavardė, gimimo data, asmens kodas, šeiminė padėtis, profesija, darbovietė, duomenys apie ankstesnį teistumą; prokuroro nuožiūra gali būti nurodyti ir kiti duomenys; 3) nusikalstamos veikos aprašymas: padarytos nusikalstamos veikos vieta, laikas, būdai, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės; duomenys apie nukentėjusįjį; įtariamojo atsakomybę lengvinančios ir sunkinančios aplinkybės; 4) duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas; 5) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsnis (jo dalis ir punktas), numatantis atsakomybę už padarytą veiką; 6) įtariamojo gynėjo vardas ir pavardė, jei įtariamasis ikiteisminio tyrimo metu turėjo gynėją; 7) įtariamojo pozicija, jeigu įtariamasis nesutinka su įtarimu, prokuroro nuomonė dėl galimybės teisme atlikti šio Kodekso 273 straipsnyje numatytą sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Pagal BPK 254 straipsnio 3 dalį byla iš teismo perduodama prokurorui, kai surašytas BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ar padaryta kitų esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie trukdo nagrinėti bylą. Kaltinamasis aktas neatitinka 219 straipsnyje nustatytų reikalavimų, kai jame nenurodytos arba neteisingai nurodytos svarbios veikos faktinės aplinkybės, turinčios atitikti baudžiamajame įstatyme įtvirtintus nusikalstamos veikos sudėties požymius (BPK 219 straipsnio 3 punktas). Tačiau tuo pačiu pažymima, kad kaltinamasis aktas neturi būti detaliu ikiteisminio tyrimo metu surinktos medžiagos aprašymu. Kaltinamajame akte nusikalstamos veikos aplinkybes reikia nurodyti tiek, kiek jos nustatytos ikiteisminio tyrimo medžiaga, nurodant kaltininkui inkriminuojamo nusikaltimo sudėties požymius, nustatytus konkrečiame baudžiamojo kodekso straipsnyje. Kaltinamajame akte nurodomi duomenys jokios išankstinės įrodomosios reikšmės neturi ir neišnagrinėjus jų teismo proceso metu priimant nuosprendį jais remtis negalima (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Kaltinamasis aktas yra procesinis dokumentas, kuriame išdėstoma prokuroro procese užimama pozicija ir argumentuojama, kodėl būtent tokios pozicijos laikosi valstybinis kaltintojas. Nors kaltinamasis aktas yra išeities pozicija bylos nagrinėjimui pirmosios instancijos teisme, tačiau šiame akte neturi būti sprendžiami klausimai, kuriuos galima spręsti tik priimant nuosprendį.

Iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto matyti, jog jame nurodyti R. P. anketiniai duomenys, pateikti nusikalstamų veikų aprašymai, nurodyti baudžiamojo kodekso straipsniai, numatantys atsakomybę už suformuluotą kaltinimą atitinkančią veiką, nurodyti duomenys, kuriais R. P. grindžiami kaltinimai, nurodyti kiti BPK 219 straipsnyje numatyti duomenys (2 t. 120-123 b. l.).

Skundžiamoje nutartyje teismas pažymėjo, kad R. P. įmonėje dirbo buhalterės, R. P. taip pat buvo susitaręs su įmone, kuri atliktų buhalterinę apskaitą, tačiau šios aplinkybės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatinėjamos, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nebuvo aiškinamasi, kokie automobiliai tiriamuoju laikotarpiu įmonėje buvo, nesiaiškinta detalių išdavimo, apmokėjimo, remonto darbų apmokėjimo tvarka, byloje neapklausta nė viena buhalterė, nespręstas jų atsakomybės klausimas, neaišku, kodėl S. P. darbo užmokestis apskaičiuotas ne už visą laikotarpį, kaip liudytojas neapklaustas V. P..

Aukštesnysis teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, neturi pagrindo nesutikti su prokuroro skundo teiginiais, kad minėtas aplinkybes teismas galėjo išsiaiškinti teisminio bylos nagrinėjimo metu, esant reikalui, teismo vertinimu būtinus procesinius veiksmus pavesdamas atlikti prokurorui ar ikiteisminio tyrimo teisėjui (BPK 287 straipsnis). Taip pat pažymima, kad BPK 270 straipsnio 3 dalyje numatyta teismo teisė savo iniciatyva iškviesti naujus liudytojus, ekspertus, specialistus, taip pat išreikalauti kitus įrodymus, o BPK 286 straipsnis numato, jog teismas turi teisę paskirti ekspertizę ne tik bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu, bet ir savo iniciatyva. Be to, kaip teisingai pažymėjo prokuroras, byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 255 straipsnio 1 dalis), o jeigu nagrinėjimo teisme metu paaiškėja, kad nusikalstamą veiką gali būti padaręs kitas asmuo, teismas motyvuota nutartimi tai praneša prokurorui (BPK 257 straipsnis).

Taigi, aukštesniojo teismo vertinimu, kaltinamajame akte nėra trūkumų, kurie trukdytų teismui nagrinėti bylą iš esmės ir šių trūkumų nebūtų galima ištaisyti teisme. Visos teismo nutartyje nurodytos problemos gali ir turi būti išspręstos teisminio bylos nagrinėjimo metu, vadovaujantis įstatymo reikalavimais ir suformuota teismine praktika.

Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad Raseinių rajono apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje padarė nepagrįstą išvadą, jog aptariamoje byloje kaltinamasis aktas surašytas nesilaikant BPK 219 straipsnio reikalavimų, ir bylą perdavė prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Dėl to skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 442 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 27 d. nutartį ir baudžiamąją bylą, kurioje R. P. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį, 220 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 223 straipsnio 1 dalį (bylos teisminio proceso Nr. (duomenys neskelbtini)) perduoti nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teismui.

Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.