- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-16
- Bylos Nr.
- e2-121-985/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-04580-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ingrida Navickienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- E. S., L. S., P. S.
- Trečiasis asmuo
- R. M., B. P., Kauno rajono 4-ojo notarų biuro
- Advokatai
- Žana Vašcova, Valentinas Mitrauskas, Gintarė Sirbikytė, Ingrida Kupstienė
dalyvaujant ieškovei A. S., jos atstovui advokato padėjėjui Valentinui Mitrauskui, atsakovei E. S., jos atstovei advokato padėjėjai Gintarei Sirbikytei,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi ieškovės A. S. patikslintą ieškinį atsakovams L. S., E. S., P. S., tretiesiems asmenims Kauno rajono 4-ojo notarų biuro notarei B. P. ir Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarei R. M. dėl 2010-04-27 dovanojimo ir uzufrukto teisės nustatymo sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo bei žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. S. patikslintu ieškiniu teismo prašo: 1) pripažinti negaliojančia 2010-04-27 Dovanojimo ir uzufrukto teisės nustatymo sutartį; 2) taikyti restituciją natūra: grąžinti ieškovei A. S. nuosavybės teises į žemės sklypą (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) ir pastatus (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius adresu (duomenys neskelbtini), bei solidariai iš atsakovų E. S., P. S. (pagal įstatymą atstovaujamos E. S.) ir L. S. priteisti 161,26 EUR sutarties sudarymo išlaidas; 3) priteisti solidariai iš atsakovų E. S., P. S. (pagal įstatymą atstovaujamos E. S.) ir L. S. ieškovės A. S. naudai 5000 EUR neturtinės žalos atlyginimą; 4) priteisti solidariai iš atsakovų E. S., P. S. (pagal įstatymą atstovaujamos E. S.) ir L. S. ieškovės A. S. naudai visas patirtas bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodė, kad 2008 m. rugpjūčio mėn. mirė jos vyras. Po vyro mirties ir paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo ((duomenys neskelbtini)) ji tapo vienintele turto - žemės sklypo bei pastatų, esančių (duomenys neskelbtini), savininke. Iškart po to, kartu gyvenęs sūnus G. S. pradėjo reikalauti padovanoti jam turtą ir atsisakyti savo nuosavybės teisių. Ji su tokiais G. S. reikalavimais nesutiko, tačiau G. S. pradėjo jai nuolatos grasinti ir jos atžvilgiu naudoti psichologinę prievartą. Grasinimai ir psichologinė prievarta laikui bėgant tik didėjo. G. S. itin dažnai vartodavo alkoholinius gėrimus (turėjo priklausomybę) ir būdavo agresyvus. Reikalaujant padovanoti turtą, net buvo grasinama sutrikdyti sveikatą bei nužudyti, taip pat sunaikinti dalį turto - padegti pastatus. Dėl šios priežasties, ji būdama našlė ir senyvo amžiaus, pradėjo jaudintis tiek dėl savo pačios saugumo, tiek ir dėl turto. G. S. ne kartą buvo panaudojęs ir fizinę prievartą. Ji neturėjo realių galimybių išsivaduoti nuo nuolatos patiriamų grasinimų bei prievartos, kaip tik padovanoti turtą G. S.. Be to ji gyveno tuose pačiuose namuose kaip ir jai nuolatos grasinantis sūnus G. S.. Ji nesiryžo kreiptis į policijos pareigūnus, kadangi nors ir jautėsi nesaugi, tačiau tai ribojo tiek motiniški instinktai (nesinorėjo skųsti sūnaus veiksmų), tiek manymas, kad tokie veiksmai tik pablogins situaciją, nes ir toliau kartu būtų gyvenama tame pačiame name su jai grasinančiu sūnumi. Tačiau po sutarties sudarymo G. S. jos atžvilgiu ir toliau naudojo psichologinę prievartą bei grasinimus, reikalaudamas, kad ji niekam nepasakotų apie sudarytą sutartį, nuolatos buvo užgauliojama, nepagarbiai vadinama ir žeminama. 2015-07-10 G. S. pasikorė. Tokiu būdu išnyko visos aplinkybės, kurios kėlė jai baimę ir dėl kurių prieš jos valią buvo sudaryta sutartis. Tuo pačiu išnyko ir visi grasinimai bei baimės, dėl kurių prieš jos valią buvo sudaryta sutartis, todėl ji CK 1.91 str. ir 6.472 str. pagrindu teikia ieškinį G. S. palikimą priėmusių įpėdinių atžvilgiu ir reikalauja sutartį pripažinti negaliojančia, taikyti restituciją ir atlyginti neturtinę žalą.
Ieškovė ir jos atstovas teismo posėdyje patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti. Teisme ieškovė papildomai paaiškino, kad G. pirmoji santuoka nepasisekė, todėl jis išsiskyręs grįžo gyventi į tėvų namus. Vyras buvo griežtas, G. jo klausė, bijojo, tačiau vis tiek elgėsi kaip norėjo. Mirus vyrui, po jo metinių, G. pasakė jai, kad turtą, kurį paliko tėvas, ji užrašytų visą turtą jam, už visa tai jis žadėjo prižiūrėti ją, padėti buities reikaluose. Iš pradžių G. turto prašė taikiai, ji buvo pasakiusi, kad turtas paliktas jai ir jo niekam neaprašys. Sūnus tuo metu jai pasakė juoko forma, kad ji yra gobši. Po kelių dienų ar savaičių sūnus turto ėmė reikalauti kategoriškai, teigdamas, kad jos sveikata prasta ir kad jai turtas nėra reikalingas, ji po jo pasakytų žodžių vėl kategoriškai nesutiko, teigdama, kad turtą išdalins anūkams, minėjo, kad turi mažą, gražią anūkę, kuriai viską žada palikti. Kas savaitę sūnus ėmė vėl prašyti turto, kuo toliau, tuo agresyviau. Sūnus teigė, kad jei neaprašys ji turto, tai jie pyksis ir jei nepavyksta susitarti gražiuoju, viskas bus bloguoju. Po poros mėnesių sūnus ėmė naudoti fizinę jėgą, pareikšdamas, kad atėjo laikas rimtam pokalbiui ir laikas važiuoti pas notarą. Fiziškai jos sūnus nemušė, tik pastumdavo arba kumščius rodydavo Kitą kartą prašydamas turto, jis grasino ją sumušti, tačiau nesumušė, tik grasino ir teigė, kad turtas neliks nei jai, nei jam, nes jis nusižudys, tai kartojo, kas savaitę. Ji sūnaus bijojo. Ji nesikreipė niekur, nes nenorėjo sūnui pakenkti. Sūnus pradėjo gerti ir tapdavo vis agresyvesnis. Ėmė grasinti šautuvu, tačiau teigė, kad jos nenušaus, tik pats nusišaus. Ginklu grasino iki tol, kol ji sutiko nueiti pas notarą. Pas notarę ieškovę nuvežė jos sūnus, kuris tą dieną jau buvo blaivas. Notarei paklausus ieškovės ar ji pasitiki savo sūnumi, ji sakė, kad pasitiki. Sūnus ir toliau nenustojo gerti, iki tokio lygio, kad reikėjo kviesti greitąją pagalbą su apsauga. Sūnų išvežė į Žiegždrius, kur pabuvo 5 dienas. Padovanojus turtą, sūnus jai negrasino. Pirmame aukšte gyveno ji, antrame ieškovės sūnus su šeima. Kai sūnų palikus žmona, jis pradėjo dar labiau gerti ir teigė, kad jam dabar nebėra gyvenimo. Ji dabar gyvena tame pačiame name, kur ir gyveno. Ji gyvena name viena jau pusė metų. Tuo metu kai sūnų paliko šeima, jis teigė, kad nusižudys ir viską padegs, gėrė dar labiau, ji jo labai bijojo. Ji niekam nepasakojo apie turto perrašymą sūnui bei grasinimus ir sūnaus elgesį, kadangi neleido to daryti sūnus. Sūnus gerdavo vienas namuose. Jai kartu su marčia ir anūke vieną kartą teko bėgti iš namų, tai įvyko, kai dar marti gyveno namuose, nes G. grasino marčiai pistoletu. Konfliktų tarp jos ir sūnaus nieks negirdėdavo. Sūnus buvo sukėlęs gaisrą, kai ji su marčia ir anūke buvo pabėgusios iš namų. Pistoletas sūnui priklausė, tačiau vėliau iš jo atėmė jį policija, nes ji pasiskundė. Sūnus grasino 2-3 mėnesius. G. pinigų duodavo iš pradžių tėvas, o vėliau ir ji, nes sūnus prašydavo. Ji žino, kas dabar yra paveldėjęs turtą. Mokesčius marti pradėjo mokėti už namą nuo to laiko, kai turtą perrašė sūnui. G. namuose įrengė vandentiekį, ji finansiškai prie to neprisidėjo.
Atsiliepimas
Atsakovė E. S. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taikyti 1 metų ieškinio senatį reikalavimui panaikinti 2010-04-27 dovanojimo sutartį. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje dėsto, kad sutartis buvo akivaizdžiai sudaryta prieš jos valią ir tik dėl G. S. prievartos bei grasinimų, tačiau nepatiekė nurodytiems teiginiams patvirtinti įrodymų. Nurodo, kad G. S. nei prieš sutarties sudarymą, nei po sutarties sudarymo nevykdė neteisėtų veiksmų prieš ieškovę, nors pasitaikydavo keletas dienų per metus, kai G. S. vartodavo alkoholį, tačiau rūpinosi ieškove ir namų buitimi, keliaudavo su ieškove į šeimos išvykas, kartu atostogaudavo.
Teismo posėdyje atsakovė ir jos atstovė atsiliepimą palaikė, atsakovė nurodė, kad 2008 metais sudarė santuoką su G.. Sutuoktinis buvo nuoširdus, geras tėtis. Iki santuokos alkoholio negėrė, tačiau po santuokos pradėjo gerti. Agresyvus nebūdavo net išgėręs. Išgėręs G. būdavo dar geresnis, nei blaivas. Niekada neteko bėgti iš namų dėl G. agresyvaus elgesio. Buvo tik išėjusi iš namų dėl gėrimo jo, kad nustotų jis gerti. Apie sandorį sužinojo iš G., iškart po sandorio. G. rūpinosi namu. Langus sudėjo, įrengė kanalizaciją, viską darė pats, ieškovė pinigų tam nedavė. G. ir ieškovės santykiai buvo geri ir prieš ir po sandorio. 2010 metais G. gėrė. Ginklų niekada nematė. G. apie susižalojimą sakė, kad jį sužalojo kitas asmuo. Prieš mėnesį iki mirties G. kalbėjo apie savižudybę, dėl to, kad ji negrįžta su dukra namo. Paskutiniu metu G. dirbo, todėl gerdavo per laisvadienius. Pinigų gaudavo G. iš ieškovės ir pavienių darbų. Dėl konfliktų policija nebuvo kviečiama. Gaisras kilo, nes žarija pateko po medine danga. Ji dabar negyvena ieškovės namuose, gyvena Kaune. Bandė su ieškove tartis ir gyventi kartu, tačiau ieškovė ėmė anūkei kalbėti, kad ji nužudė G.. G. brolis R. visada norėjo namo, tačiau sužinojęs, kad namas atiteko G. nutraukė visus ryšius su ieškove ir G.. Pas psichologus, psichiatrus, būrėjas ir seansus vežė gelbėti G.. Ieškovė tik žodžiais bandė gelbėti G. nuo alkoholio. Santykiai su ieškove buvo geri. G. sakė, kad ieškovė gyvens name iki gyvos galvos. Jei santykiai pagerėtų su ieškove, ji sutinka gyventi ir prižiūrėti ieškovę. Buvo planuota remontuoti ir pirmą aukštą.
Atsakovas L. S. teismui pateikė atsiliepimą, kuriuo prašo patikslintą ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės bylinėjimosi išlaidas, taikyti 1 metų ieškinio senatį reikalavimui panaikinti 2010-04-27 dovanojimo sutartį. Nurodė, kad aplinkybė, jog G. S. neretai vartojo alkoholį, nėra pagrindas naikinti sudarytą sutartį. Įrodymų, kad ieškovei buvo grasinama, prieš ją buvo smurtaujama ar buvo atlikti kiti neigiami jos atžvilgiu veiksmai, dėl ko ieškovė sudarė sutartį, nepateikė. Priešingai, kiek yra žinoma atsakovui, ieškovė pas notarę vyko savo noru, laisva valia sudarė sutartį, kurioje be kitų sąlygų buvo numatyta ir uzufrukto teisė į visą dovanojamą turtą. Ieškovė yra praleidusi ieškinio senaties terminą 2010-04-27 dovanojimo sutarčiai panaikinti.
Teismo posėdyje atsakovas ir jo atstovė atsiliepimą palaikė, atsakovas nurodė, kad tėvas prieš ieškovę smurtauti negalėjo. Jis ateidavo į ieškovės namus, į savaitę du kartus, padėti tėvui G. atlikti ūkio darbus, tai tęsėsi iki pat G. mirties, tik keletą savaičių iki G. mirties jis išvažiavo į užsienį dirbti. Žinojo, kad G. geria ir kad turi tokią problemą, apie tai žinojo nuo 12 metų. Gintautas nėra smurtavęs prieš jį. Siūlė G. gydytis, tačiau G. žadėjo, kad apie tai tik pagalvos. Jis matė, kad G. šiek tiek pasipykdavo su savo žmona, jie apsižodžiuodavo, nenaudodavo fizinio smurto. Žada rūpintis ieškove, sutinka, kad ji gyventų iki gyvos galvos namuose, kurie padovanoti jo tėvui. Jis galvojo, kad namai G. buvo, nes G. viska darydavo namuose. G. gerbė ieškovę.
Trečiasis asmuo notarė R. M. nurodė, kad dėl paveldėjimo bylos kreipėsi (duomenys neskelbtini), o vėliau gavusi teismo leidimą ir nepilnametė E. dukra P. S.. Paveldėtojų daugiau nėra.
Trečiasis asmuo B. P. nurodė, kad ieškovė iš pat pradžių buvo atvykusi viena teirautis dėl galimybės perleisti turtą sūnui. Ji teigė, kad gyva būdama nori padovanoti namą sūnui, tačiau nori jame likti gyventi iki gyvos galvos. Procesas užtruko pora savaičių, kol sutartys buvo paruoštos, dokumentai sunešti. Į sutarties pasirašymą atvyko ieškovė su G.. Jai pasirodė, kad tai elementarus sandoris, nieko įtartino nepasirodė. Sūnus taip pat nepasirodė įtartinas, elgėsi padoriai, buvo blaivus. Visos sutarties sąlygos ieškovei buvo žinomos, viskas buvo paaiškinta. Taip pat buvo pasakojama apie galimybę sudaryti testamentą, tačiau ieškovė atsisakė šios galimybės.
Liudytojas Č. B. nurodė, kad yra G. kaimynas nuo 2003 m., jam teko matyti, kad G. vartojo alkoholį. Jis buvo pareigūnas, kai G. buvo susižalojęs pistoletu, todėl vyko į ligoninę dėl parodymų. Iš pradžių buvo versija, kad G. kažkas sužalojo, tačiau vėliau pats G. prisipažino, kad pats susižalojo. G. ginklą turėjo. Konfliktus tarp ieškovės ir G. yra girdėjęs ieškovės kieme. Paskutiniu metu G. dažnai gerdavo. Pistoletas, kuriuo susižalojo G. nebuvo rastas, o vėliau nežino kaip viskas pasibaigė. Jis vengė susitikti su išgėrusiu G. Apie pistoletą sužinojo tik tada, kada G. susižalojo juo.
Liudytoja D. A. nurodė, kad kaimynai su ieškove yra 30 metų. Santykiai yra geri. Santykių tarp ieškovės ir jos sūnaus nematė. Žinojo, kad G. vartodavo alkoholį, nes ieškovė buvo užsiminusi apie tai. Ji iškvietė gaisrininkus, kai matė, jog namas dega. Kai įvyko gaisras, G. buvo neblaivus. Apie G. susižalojimą pistoletu sužinojo iš jo dukros P. Apie turto perdavimą sužinojo tik tą dieną, kada G. pasikorė. Skolinosi ieškovė pinigų, nes jai reikėjo važiuoti į klinikas (2015 m.), tai įvyko prieš G. mirtį. Siūlydavo ji kreiptis ieškovei į policiją dėl G. Nėra pastebėjusi, kad G smurtavo. G. buvo užsikodavęs 2008 metais, kai dukra gimė. G. geranoriškai išvažiuodavo su greitąją pagalba ir policija. Apie buitinius konfliktus ji nieko nežinojo.
Liudytoja A. N. nurodė, kad ji yra atsakovo L. S. motina, santykiai tarp ieškovės ir ieškovės sūnaus buvo labai geri. G. buvo mylimas sūnus. G. išgėręs buvo agresyvus žodžiais, bet ne veiksmais. G. mėgdavo išgerti pro retą santuokos metu. Apie norimą turtą G. nieko neminėjo. Gerdavo vienas G. santuokos metu, tačiau retai. G. su sūnumi bendravo puikiai. G. atėjęs susitikti su sūnumi būdavo blaivus. Agresyvus su sūnumi niekada nebūdavo. Išsiskyrė su G., nes nesutapo charakteriai, konfliktai šeimoje. Lukas po skyrybų gyveno su G, tačiau vėliau pradėjo gyventi su ja. Kad G. išgeria, ji tai žinojo. Apie ginklą nieko nežinojo.
Liudytojas E. Ž. nurodė, kad G. buvo jo draugas 18-19 metų. Žinojo, jog paskutiniu metu G. išgerdavo, tačiau visada būdavo ramus žmogus, agresijos pas jį nebūdavo. Girdėjo, kad G. išgeria vienas. Gaisro metu pas G. buvo atvažiavęs. Gaisras kilo, nes buvo iškritę žarijos šalia pečiaus. Apie G. susižalojimą pistoletu nieko nežino. Tarp ieškovės ir G. santykiai buvo geri. Iš G. žinojo, kad namai priklauso G, sudarymo aplinkybių nežino. Santykiai nepasikeitė tarp ieškovės ir G po sandorio. Žino, jog G. važiuodavo į ligoninę dėl alkoholio nutraukimo, nes pats nesugebėjo to padaryti. Žmona gydytojų pagalba G. mėgino padėti atsikratyti alkoholio. Žinojo, jog G keičia namų langus bei apšiltino namo sienas antram aukšte.
Liudytojas R. B. nurodė, kad G. pažįsta apie 10 metų. Nėra matęs G. girto. Su G. susitikdavo į mėnesį kartą. Santykiai tarp ieškovės ir jos sūnaus buvo geri. Darbe G. visada buvo blaivus. Nieko nežinojo apie turto perdavimą. Agresyvumo neįžvelgė niekada pas G. Apie ginklą ir sužalojimą juo, nieko nežino.
Liudytojas Ž. S. nurodė, kad atliekant tarnybinę pareigą buvo ieškovės ir G. namuose. Pirmą kartą lankėsi namuose dėl to, nes G. padaugino vaistų, o antrą kartą, nes grasino nusižudyti. Visa tai įvyko praėjusių metų birželį ir liepos pradžioje. Tuo metu namuose buvo ieškovė ir G. G. buvo išgėręs ir elgėsi agresyviai. Jo agresija buvo nukreipta prieš ieškovę, todėl buvo iškviesta policija. Agresija buvo žodžiais išreikšta, ir tai vyko abu kartus. G. ir ieškovės santykiai šokiravo, nes G. kalbėjo pakeltu tonu, vartodamas keiksmažodžius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Ieškovė prašo pripažinti negaliojančia 2010-04-27 Dovanojimo ir uzufrukto teisės nustatymo sutartį (toliau – dovanojimo sutartis), sudarytą tarp ieškovės A. S. ir G. S. dėl žemės sklypo (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatus (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini), taikyti restituciją ir iš atsakovų solidariai priteisti 5000 EUR neturtinės žalos, t.y. pareiškė ieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Ieškovė ieškinyje nurodo, kad ginčijamą sandorį sudarė dėl atsakovo naudojamo fizinio ir psichologinio smurto, grasinimų ir susidėjusių aplinkybių visumos (CK 1.91 str.), taip pat jis naikintinas, nes atsakovas ieškovės atžvilgiu atliko tokius veiksmus, kurie yra neabejotinai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė 2010-04-27 Kazlų Rūdos savivaldybės notaro biuro notarės B. P. patvirtinta Dovanojimo ir uzufrukto teisės nustatymo sutartimi, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini) padovanojo savo sūnui G. S. asmeninėn nuosavybėn žemės sklypą (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatus (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)), esančius (duomenys neskelbtini), ir nustatė dovanotojai A. S. uzufrukto teisę į visą dovanojamą turtą, esantį (duomenys neskelbtini), dovanotojai iki jos mirtis nustatyta teisė naudotis turtu lygiomis teisėmis su turto savininkais, uzufrukto teisė įregistruota Nekilnojamo turto registre. Iš Testamento registro išrašo (T. 1, b. l. 74-75) matyti, kad po G. S. mirties palikimą priėmė E. S., L. S. ir P. S..
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu dėl smurto, realaus grasinimo arba susidėjusių aplinkybių visumos (CK 1.91 straipsnis)
Sandoris civilinėje teisėje yra valios aktas, sąmoningai nukreiptas tam tikram teisiniam rezultatui pasiekti. Civilinių santykių dalyviai, sudarydami sutartis, yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas, t. y. sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodo, kad ginčijama dovanojimo sutartis buvo sudaryta prieš jos valią, pažeidžiant jos teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, dėl jos atžvilgiu sūnaus G. S. naudojamo psichologinio bei fizinio smurto, grasinimų ir susidėjusių aplinkybių visumos. CK 1.91 straipsnis reglamentuoja dėl apgaulės, smurto, ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo, taip pat dėl šalies atstovo piktavališko susitarimo su antrąja šalimi ar dėl susidėjusių sunkių aplinkybių sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu. Šiame straipsnyje smurto samprata nėra atskleista. Smurtu teismų praktikoje laikytinas tiesioginis fizinis ar psichinis poveikis asmeniui, sudarančiam sandorį. Tai gali būti laisvės varžymas, kankinimas, mušimas, tiesioginis grasinimas atimti gyvybę, sužaloti sveikatą. Smurtas turi būti žymus ir realus, nebūtinai nusikalstamas. Realaus grasinimo samprata apibrėžta CK 1.91 straipsnio 4 dalyje, kurioje nurodyta, kad samprata „realus grasinimas“ reiškia kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens nepateisinamus ir neteisėtus veiksmus, kurie duoda pagrindą manyti, kad gali būti padaryta žalos šiems asmenims, jų turtui ar reputacijai, ir šaliai nelieka kitos protingumo kriterijus atitinkančios alternatyvos, kaip tik sudaryti sandorį. Realiu grasinimu taip pat laikoma kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes.
Ieškovė teisme paaiškino, kad sūnus G. S. po tėvo mirties, kuris mirė (duomenys neskelbtini), metinių pradėjo reikalauti perrašyti jam turtą, iš pradžių juokų forma, paskui kategoriškai, grasino sumuši, tačiau nesumušė, bet pastūmė, rodė kumščius, grasino ginklu, tačiau teigė jos nenušaus, o nusišaus pats, grasino iki to momento, kol ji nuėjo pas notarą, grasino sugadinti turtą, sūnus vartojo alkoholį, išgėręs buvo agresyvus, sūnaus ji bijojo, grasinimai tęsėsi kas savaitę, maždaug 2-3 mėnesius, į teisėsaugos institucijas nesikreipė, nes nenorėjo pakenti sūnui ir sukelti naujų konfliktų. Ieškovės nurodytą aplinkybę, kad sūnus G. S. vartojo alkoholį patvirtino tiek atsakovė E. S., tiek atsakovas L. S., tiek ir apklausti liudytojai, dėl to teismui abejonių nekyla. Vertinant ieškovės nurodytas aplinkybes dėl sūnaus jos atžvilgiu naudoto fizinio ir psichologinio smurto atsakovė E. S. nurodė, kad ieškovės ir sūnaus santykiai buvo geri, išgėręs G. S. agresyvus nebuvo, rūpinosi ieškove ir namais, juos remontavo savo lėšomis, ginklo ji nematė, apie dovanojimo sandorį žinojo, jai pasakė pats G., nurodydamas, kad ieškovė ir toliau šiuose namuose gyvens, gaisras name kilo dėl žarijos; atsakovas L. S. nurodė, kad ieškovės ir G. S. santykiai buvo geri, G. S. gerbė ieškovę, ginklo jis nematė; liudytoja D. A., nurodė, kad su ieškove yra kaimynės 30 metų, tačiau konflikto tarp ieškovės ir jos sūnaus nematė, nėra pastebėjusi, kad G. S. smurtautų; liudytoja A. N. nurodė, kad ieškovės ir sūnaus santykiai buvo geri, apie ginklą nieko nežinojo; liudytojas E. Ž. nurodė, kad ieškovės santykiai su sūnumi buvo geri, apie sandorį jis žinojo, tačiau santykiai mamos ir sūnaus nepasikeitė po sandorio sudarymo, G. rūpinosi namais, gaisras kilo dėl žarijos; liudytojas R. B. nurodė, kad ieškovės ir sūnaus santykiai buvo geri, kas leidžia daryti išvadą, kad minėti liudytojai nepatvirtino, kad ieškovės atžvilgiu sunūs G. S. vartojo realų smurtą, siekdamas paveikti ieškovės valią sudaryti dovanojimo sandorį. Liudytojas Č. B. nurodė girdėjęs ieškovės kieme G. S. ir ieškovės konfliktą, tačiau teismas pažymi, kad epizodinis konfliktas, nesant duomenų apie žymius ieškovės ir jos sūnaus konfliktus, nėra pagrindas naikinti sandorį dėl smurto naudojimo ieškovės atžvilgiu, tai gali būti vertinama moralės požiūriu. Duomenų, kad dėl ieškovės nurodytų G. S. neteisėtų veiksmų būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas ar administracinė teisena, nėra, o ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ji būdama motina, nenorėjo pakenkti sūnui ir sudaryti sąlygas naujam konfliktui, dėl to nesikreipė į teisėsaugos institucija negali būti pateisinamas motiniškais instinktais. Į bylą pateiktas Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kazlų Rūdos policijos komisariato viešosios policijos skyriaus 2015-10-07 raštas (T. 1, b. l. 123), iš kurio matyti, kad laikotarpiu nuo 2008-08-01 iki 2015-07-10 gauti keturi pranešimai susiję su adresu (duomenys neskelbtini); G. S. tris kartus baustas administracine tvarka dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų. Nurodyta, kad 2011-11-25 gautas pranešimas dėl to, kad G. S. sūnus išėjo iš namų; 2011-11-27 gautas pranešimas dėl konflikto su sutuoktiniu, nuvykus policijos pareigūnams vytas namuose nerastas, pareiškimas negautas; 2011-11-28 gautas pranešimas, kad namuose triukšmauja neblaivus sutuoktinis, kuris palydėtas į „Marių“ ligoninę, pareiškimas negautas; 2015-06-17 gautas pranešimas apie tai, medikams reikalinga pagalba, vėliau pareiškimas atšauktas, kad nei policijos, nei medikų pagalba nereikalinga, pareiškimas negautas.
Liudytojas Č. B. nurodė, kad G. S. turėjo ginklą, tačiau atsižvelgiant į tai, kad pati ieškovė nurodė, kad G. S. grasino ne ją nušauti, o nusišauti pats, patvirtina, kad grasinimas ginklu nebuvo nukreiptas prieš ieškovę. Vertinant ieškovės nurodytą aplinkybę dėl sūnaus grasinimo sugadinti turtą, o būtent namo padegimo, teismas pažymi, kad faktą, jog namas degė patvirtino ir atsakovė E. S., ir liudytoja D. A., ir liudytojas E. Ž., tačiau įrodymų, kurie patvirtintų, kad G. S. padegė namą tyčia, byloje nėra, priešingai atsakovė ir liudytojas E. Ž. nurodė, kad gaisras kilo dėl žarijos. Aplinkybių, kurių pagrindu ieškovei neliko protingumo kriterijus atitinkančius alternatyvos, kaip tik sudaryti dovanojimo sutartį, nenustatyta. Be to, kai dovanojimo sandoris neatitinka vidinės dovanotojo valios, sąžiningas, teisingas, protingas apdairus ir rūpestingas asmuo turėtų iš karto jį ginčyti. Nagrinėjamu atveju ieškovė bylą dėl 2010-04-27 sudarytos dovanojimo sutarties nuginčijimo iškėlė teisme tik 5 metų, nurodydama, kad sūnui pasikorus, neliko baimės ginčyti dovanojimo sandorį. Teismo požiūriu nagrinėjamu atveju bylai reikšminga aplinkybė, kad dovanojimo sutartį patvirtino notarė B. P.. Notaro veiklą reglamentuoja Notariato įstatymas. Šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad notaras yra valstybės įgaliotas asmuo, atliekantis šio įstatymo nustatytas funkcijas, užtikrinančias, kad civiliniuose teisiniuose santykiuose nebūtų neteisėtų sandorių ir dokumentų. Konkretaus notaro užduotis yra atliekamais notariniais veiksmais patikrinti tvirtinamo sandorio atitiktį įstatymams, nes notarui valstybė yra suteikusi svarbius įgaliojimus jam vykdant viešąją funkciją – apsaugoti teisėtumą civiliniuose teisiniuose santykiuose. Prieš tvirtindamas sandorius notaras privalo būti maksimaliai atidus, kad ne tik būtų išvengta neteisėtų sandorių sudarymo, bet ir būtų užtikrinta asmenų teisėtų interesų apsauga. Taigi notaras yra ir civilinių santykių teisėtumo ir stabilumo garantas. Trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujanti notarė B. P., apklausiama teismo posėdyje, paaiškino, kad ieškovei buvo išaiškinta testamento sudarymo galimybė, tačiau ieškovė išreiškė valią sudaryti dovanojimo sutartį, nurodė sąlygą likti gyventi namuose iki mirties, dėl ko ieškovei buvo nustatyta uzufrukto teisė likti gyventi namuose iki gyvos galvos, sandorio sudarymo metu ieškovės A. S. ir sūnaus G. S. veiksmai nekėlė jokių abejonių, notarės atliktų veiksmų ar paslaugų kokybė teismui abejonių nekelia, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovės sudaryta dovanojimo sutartis atitiko jos valią.
Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – užtikrinti sandorių ir jų pagrindu susiklosčiusių civilinių teisinių santykių stabilumą, apginti civilinių teisinių santykių subjektų teises, įgytas sandorių pagrindu. Dėl to sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo šiam stabilumo tikslui prieštarautų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-745/2011; 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2008; kt.). Teismas įvertina byloje esančių įrodymų visumą, įskaitytinai ir remdamasis didesnės tikimybės vieno ar kito fakto buvimu arba nebuvimu taisykle, ir visumos duomenų pagrindu suformuoja savo vidinį įsitikinimą (CPK 185 str. 1 d.). Nagrinėjamos bylos medžiaga leidžia spręsti, kad ieškovės ieškinio reikalavimas dėl dovanojimo sutarties pripažinimo negaliojančia nepagrįstas jokiais teisiniais argumentais, kurie bent kiek būtų susiję su dovanotojos valios trūkumu, todėl reikalavimas naikinti sutartį CK 1.91 str. pagrindu, atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.). Atmestus ieškinį nurodytu pagrindu, atmestinas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo (CK 1.91 str. 3 d.)
Dėl dovanojimo panaikinimo (CK 6.472 straipsnio 1 dalis)
Ieškovė prašo panaikinti 2010-04-27 Dovanojimo ir uzufrukto teisės nustatymo sutartį CK 6.472 str. 1 d. pagrindu motyvuodama tuo, kad sūnus G. S. jai grasino ir jos atžvilgiu naudojo prievartą ne tik siekdamas priversti sudaryti, bet ir nuslėpti sutarties sudarymo faktą bei išsaugoti sutarties galiojimą. Dėl šios priežasties nuolatiniai G. S. grasinimai bei prievarta, kuri buvo naudojama jos atžvilgiu, tęsėsi iki pat G. S. mirties. Be grasinimų ir prievartos G. S. ieškovę taip pat nuolatos užgauliodavo ir žemindavo, rodydavo nepagarbą, kas yra smerktina geros moralės požiūriu. Taigi, ieškovė, pareikšdama ieškinį, nurodė, kad apdovanotasis – jos sūnus G. S. – atliko prieš ją, kaip dovanotoją, veiksmus, kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu (CK 6.472 straipsnio 1 dalis).
CK 6.472 straipsnio 1 dalyje nenurodyta, kurie veiksmai apdovanotojo laikytini griežtai smerktinais geros moralės požiūriu. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad CK 6.472 straipsnyje dovanojimo sutarties panaikinimas įtvirtintas kaip išimtinė priemonė, o jos taikymas siejamas su atitinkamais teisiniais pagrindais – apdovanotojo veiksmais, demonstruojančiais ypatingą nedėkingumą dovanotojui, nepateisinamais pagal visuotinai pripažįstamas moralės nuostatas. Tokie veiksmai įstatyme apibūdinti pabrėžiant jų išskirtinį – neabejotinai griežtą – smerkimą. Neabejotinai griežtai smerkiamiems veiksmams pagal CK 6.472 straipsnio 1 dalies prasmę gali būti priskiriami ne bet kokie net ir neigiamai vertintini veiksmai. Sprendžiant dėl neabejotinai griežtai smerkiamų veiksmų konstatavimo, turi būti atsižvelgiama į vertinamų veiksmų atlikimo aplinkybes, priežastis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse byloje Nr. 3K-3-305/2011; 3K-3-85/2011; 3K-3-334/2012). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-504/2008 dėl CK 6.472 straipsnio 1 dalies taikymo pažymėta, kad šioje teisės normoje įtvirtinto dovanojimo panaikinimo pagrindo taikymą kiekvienu atveju lemia konkrečios situacijos aplinkybės, reikšmingi ištirti bylos duomenys dėl ginčo objektu esančio turto, dovanojimo sutarties šalių tarpusavio santykių raidos ir šalių elgesio kilus ginčui.
Nagrinėjamoje byloje dovanojimo sandoris, kurį prašoma panaikinti, yra sudarytas motinos ir sūnaus. Konstitucijos 38 straipsnio 7 dalyje nustatyta vaikų pareiga gerbti tėvus, globoti juos senatvėje ir tausoti jų palikimą. Ieškovė ieškinyje ir teisme nurodė, kad jos sūnus G. S. po sutarties sudarymo pradėjo labiau piktnaudžiauti alkoholiu, pradėjo ją, t.y. ieškovę, įžeidinėti, užgaulioti, žeminti, vartoti psichologinį ir fizinį smurtą jos atžvilgiu, siekdamas nuslėpti sutarties sudarymo faktą. Liudytojas Č. B. nurodė girdėjęs kaip G. S. su ieškove kieme konfliktavo; liudytojas Ž. S. nurodė girdėjęs kaip G. S. būdamas neblaivus buvo agresyviai nusiteikęs motinos atžvilgiu, agresija pasireiškė žodžiais ir buvo nukreipta prieš ieškovę, jis su ieškove kalbėjo pakeltu tonu, vartojo keiksmažodžius; į bylą pateiktos bendrojo pagalbos centro ataskaitos dėl 2015-07-07 ir 2015-07-10 įvykių, kuriose nurodyta, kad vyras nori nusižudyti, grasina mamai; rastas pasikoręs vyras, dėl ko teismas sutinka, kad toks sūnaus elgesys ieškovės atžvilgiu yra smerktinas moralės požiūriu, tačiau nesant byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų ieškovės nurodytas aplinkybes dėl G. S. ieškovės atžvilgiu nuolatinio užgauliojimo, žeminimo, nepagarbos, grasinimų, nėra pagrindo neginčijamai išvadai, kad sandoris gali būti naikinamas dėl G. S. veiksmų, neabejotinai griežtai smerktinų geros moralės požiūriu. Ieškovė nurodė, kad sūnus prašydamas perrašyti turtą sakė, kad ja rūpinsis, prižiūrės namus, aplinkybę, kad G. S. namais rūpinosi patvirtino ir pati ieškovė, atsakovė E. S., L. S., liudytojas E. Ž., apie dovanojimo sandorį iki G. S. mirties žinojo ir atsakovė E. S., ir liudytojas E. Ž., todėl ieškovės nurodyta aplinkybė, kad G. S. siekė ieškovę priversti nuslėpti sutarties dovanojimo faktą, neįrodyta. Pati ieškovė teisme nurodė, kad sūnus vartojo alkoholį dar prieš dovanojimo sutarties sudarymą, kas patvirtina, kad iki dovanojimo sutarties sudarymo ieškovės sūnaus G. S. elgesys nebuvo pavyzdingas, jis buvo linkęs vartoti alkoholį. Be to, per visą laikotarpį nuo 2010-04-27 t.y. nuo dovanojimo sutarties sudarymo iki sūnaus G. S. mirties (duomenys neskelbtini), t.y. daugiau nei per penkerius metus nuo sutarties sudarymo iki apdovanotojo mirties ieškovė nesikreipė į teismą dėl dovanojimo sutarties panaikinimo, motyvuodama tuo, kad sūnus jai sakė, jog nusižudys. Tačiau duomenų, apie tai, jog ieškovė kreipėsi baudžiamojo proceso kodekso tvarka dėl sūnaus neteisėtų veiksmų nėra. Nors ieškovė matė ir suvokė realią padėtį, tačiau jokių teisinių priemonių nesiėmė dar sūnui esant gyvam, ieškovės nurodyta aplinkybė, kad ieškovė nenorėjo sūnui pakenkti, kelti naujų konfliktų nepateisina ieškovės elgesio nesikreipti į teisėsaugos institucijas dėl grasinimų jos atžvilgiu net ir tuo aspektu, kad ieškovę stabdė motiniški jausmai.
Dėl dovanojimo sutarties panaikinimo ieškovė į teismą kreipėsi 2015-10-25, t.y. po sūnaus G. S. mirties, kai atsirado pagrindas G. S. palikimui paveldėti. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad po G. S. mirties dėl palikimo priėmimo į notaro biurą kreipėsi jo sutuoktinė E. S. ir vaikai – L. S. ir nepilnametė P. S., kurie šioje byloje yra atsakovais. Atsakovai yra įgiję teisę paveldėti pagal įstatymą (CK 5.11 str. 1 d. 1 p., 5.13 str.), paduoti pareiškimai notarų biurui, notarė R. M. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovai yra kreipėsi dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo tiesykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų (CK 1.137 str. 2 d.). Taigi, panaikinti dovanojimo sutartį po to, kai apdovanotasis mirė ir taip sumažinti paveldimo turto mastą, prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams (CK 1.5 str.) bei pažeistų teisėtus lūkesčius ir įgytą teisę paveldėti pagal įstatymą.
Be to nagrinėjamu atveju teismas pažymi, kad 2010-04-27 sutarties VI dalyje ieškovė ir G. S. susitarė dėl uzufrukto nustatymo. Pažymėtina, kad palikėjui mirus, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas pasireiškia tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui neatsižvelgiant į tai, jis žinojo ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Įpėdinis negali atsisakyti dalies palikimo, negali priimti palikimo iš dalies. Jis priima visą palikimą besąlygiškai, t. y. ir visas palikėjo reikalavimo teises bei pareigas. Be to įpėdiniams pereina visos daiktinės palikėjo teisės, taip pat visi jų ribojimai ir varžymai, tame tarpe ir uzufruktas, todėl atsakovai kaip mirusiojo G. S. turto paveldėtojai, paveldi netik turtą, kurį ieškovė padovanoto G. S., bet ir šiam turtui nustatytą uzufruktą, kas patvirtina, kad ieškovės teisė gyventi name bus užtikrinta.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas daro išvadą, kad nors ieškovės ir jos sūnaus santykiai buvo neatitinkantys geros moralės ir papročių dėl sūnaus kaltės, tačiau ginčo nagrinėjimo momentu, t.y. po sūnaus mirties, buvę nederami sūnaus veiksmai nėra tiek teisiškai reikšmingi, kad sukeltų įstatyme – CK 6.472 str. 1 d. numatytas pasekmes, sudarytų pagrindą panaikinti dovanojimą. Ieškovė nepasinaudojo galimybe ginti savo pažeistas teises iki sūnaus mirties, nors ši aplinkybė priklausė tik nuo jos valios. Be to teismų praktikoje geros moralės pažeidimu buvo pripažinti tokie atvejai, kai po dovanojimo sutarties sudarymo yra kreipiamasi į teismą dėl dovanotojo iškeldinimo iš gyvenamojo namo, nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos, taip pat dovanotojo gyvenamosiose patalpose nutraukiant šildymą ir taip sudarant nepakeliamas gyvenimo sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-06-20 nutartis c. b. 3K-3-350/2013). Nors ieškovė dėl sūnaus elgesio patyrė moralinę skriaudą, tačiau tai nėra pagrindas naikinti dovanojimą, be to sukeltų neproporcingas pasekmes G. S. paveldėtojams, pažeistų susiklosčiusius ilgalaikius civilinius santykius bei teisėtus lūkesčius. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo taikyti CK 6.472 str. numatytas teisines pasekmes, todėl ieškovės ieškinys atmestinas (CPK 178 str., 185 str.).
Dėl senaties (CK 6.472 straipsnio 4 dalis)
Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (CK 1.124 straipsnis). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 straipsnio 2 dalis). CK 6.472 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad reikalauti panaikinti dovanojimą dovanotojas ar jo įpėdiniai gali per vienerių metų ieškinio senaties terminą, skaičiuojamą nuo tos dienos, kurią jie sužinojo arba turėjo sužinoti apie tokio pagrindo atsiradimą.
Nagrinėjamu atveju atsakovai prašo taikyti senatį. Ieškovės atstovas teismui nurodė, kad 1 metų sutrumpintas ieškinio senaties terminas nepraleistas, kadangi G. S. nepagarbūs veiksmai ieškovės atžvilgiu yra tęstinio pobūdžio, senaties terminas ginčyti sutartį nėra suėjęs, nes šis terminas yra skaičiuojamas nuo liudytojo Ž. S. nurodytų aplinkybių dėl G. S. nepagarbaus elgesio ieškovės atžvilgiu, tai yra nuo 2015 metų birželio mėnesio.
Kaip matyti ginčijama sutartis sudaryta 2010-04-27, ieškinys teisme gautas 2015-10-15, ieškovė ieškinyje nurodė, kad G. S. prievarta jos atžvilgiu tęsėsi iki pat jo mirties, tai yra 2015-07-10, kas leidžia daryti išvadą, kad ieškovei nuo pat ginčijamos sutarties sudarymo momento, o būtent 2010-04-27 buvo žinomos aplinkybės, kuriomis ginčijama sutartis, todėl nepagrįstai ieškovės atstovas senaties termino pradžią sieja su liudytojo Ž. S. parodymais, todėl šioje byloje egzistuoja ir savarankiškas pagrindas atmesti ieškinį dėl senaties termino praleidimo (CK 6.472 str. 4 d.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Ieškovei 2015-10-19 nutartimi atidėtas 533 Eur dydžio žyminio mokesčio mokėjimas iki sprendimo priėmimo. Kadangi ieškinys atmetamas, 533 Eur žyminio mokesčio ir 28,94 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, viso 561,94 Eur priteisiama iš ieškovės valstybei (CPK 96 str. 2 d.).
Atsakovė E. S. pateikė teismui prašymą priteisti iš ieškovės 1100 Eur išlaidų, advokato paslaugoms atlyginti, ieškovės atstovas prašė šias išlaidas sumažinti, motyvuodamas, kad jos viršija nustatytus maksimalius dydžius. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konstatuota, kad spręsdamas dėl išlaidų advokato pagalbai apmokėti atlyginimo dydžio teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje G. S. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-533/2008).
Nagrinėjamu atveju atsakovė, gindama savo interesus, byloje naudojosi advokato paslaugomis, kuris parengė atsiliepimą į ieškinį, kuris keturis kartus buvo atvykęs į teismo posėdį, už advokato paslaugas pirmosios instancijos teisme ieškovė patyrė 1100 Eur sumą, kuri neviršija Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nustatytų maksimalių dydžių. Nagrinėjamu atveju atsižvelgiant į tai, kad prašoma priteisti 1100 Eur advokato išlaidų, neviršija rekomenduojamų priteisti maksimalių dydžių, atsakovės E. S. procesinis elgesys nesudarė pagrindo šias išlaidas didinti, todėl ieškinį atmetus, iš ieškovės atsakovei E. S. priteistina 1100 Eur advokato išlaidų (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Atsakovas L. S. pateikė teismui įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 240 Eur advokato išlaidų, todėl ieškinį atmetus, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės atsakovui (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Trečiasis asmuo notarė B. P. pateikė teismui įrodymus, kad bylos nagrinėjimo metu patyrė 100 Eur advokato išlaidų, todėl ieškinį atmestu, šios išlaidos priteistinos iš ieškovės trečiajam asmeniui notarei B. P. (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 1 d.).
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones - draudimą notarei R. M., adresas (duomenys neskelbtini), išduoti paveldėjimo teisės liudijimą į ginčo objektą, sudarantį: žemės sklypą (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) bei pastatus (Nekilnojamojo turto registro įrašo Nr. (duomenys neskelbtini)) esančius adresu (duomenys neskelbtini), palikti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 561,94 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei (bylinėjimosi išlaidos valstybei sumokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant įmokos kodą 5660).
Priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 1100 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovei E. S..
Priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 240 Eur bylinėjimosi išlaidų atsakovui L. S..
Priteisti iš ieškovės A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), 100 Eur bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui notarei B. P..
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015-10-27 nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones palikti iki sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės rajono apylinkės teismą.