Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis, 1-492-830/2018

Teismas: Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas: Nuosprendis
Data: 2018-07-24
Bylos Nr.: 1-492-830/2018
Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-44597-2017-2
Bylos rūšis: baudžiamoji byla

Teisėjas: Česlovas Kulikauskas
Kaltinamasis: J. T.
Nukentėjusysis: J. B.

Nuorašas

Baudžiamoji byla Nr. 1-492-830/2018Teisminio proceso Nr. 1-01-1-44597-2017-2Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 1.1.6.6; 1.1.9.2; 1.1.9.8; 1.2.25.4.2.1;1.2.25.4.2.6; 2.1.10.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2; 2.1.15.3.2; 2.12.2.8; 2.3.4.1.

PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. liepos 24 d.Panevėžys

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Česlovas Kulikauskas,sekretoriaujant Rasai Samėnienei, Ingai Baltrimavičienei, Dainorai Sruogienei,dalyvaujant prokurorams Gražinai Petrulytei, Evaldui Šidlauskui,kaltinamajai J. T., jos gynėjui advokatui A. B.,nukentėjusiajai J. B., jos atstovei advokatei K. P.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, aukštesniojo išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti (duomenys neskelbtini), neteista gyvenanti ir gyvenamąją vietą deklaravusi (duomenys neskelbtini), kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. T., 2017 metų rugpjūčio 30 dieną, vairuodama automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir psichotropinių medžiagų, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio - pagal Lietuvos Respublikos Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos 2017 m. rugsėjo 4 d. specialisto išvadą Nr. T-A 2476/2017(01) jos kraujyje rasta pėdsakų diazepamo ir nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 promilės etilo alkoholio, apie 10.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų bei draudžiamojo kelio ženklo numeris 329 ,,Ribotas greitis“ reikalavimus – privalėdama neviršyti leistino važiavimo greičio ir pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdama į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, to nepadarė, vietoje, kur leistinas važiavimo greitis yra 70 km/h, važiuodama nemažesniu kaip 100 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta tiesiai važiavusio automobilio ,,Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. B., galinę dalį, nuo smūgio automobilis ,,Renault Espace“ vertėsi ir atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje esančius medžius, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio ,,Renault Espace“ vairuotojos J. B. sveikata, - jai nustatyta kraujosruvos kairio raktikaulio krūtininio galo projekcijoje, kairės kirkšnies srityje, kairių X, XI šonkaulių lūžiai.

Bylos įrodymai

Šalies argumentai

J. T. kalta dėl kaltinime nurodytų nusikalstamų veikų prisipažino visiškai. Ji paaiškino, kad iš vakaro (2017-08-29) su draugais sode (duomenys neskelbtini) kaime šventė gimtadienį (kito asmens), o 2017-08-30 ryte su kaimynu prie kavos dar išgėrė degtinės. Tuo metu paskambino tėtis, pasakė, kad blogai jaučiasi mama. Bijojo, kad mamai vėl neįvyktų insultas. Ji (J. T.) buvo išgėrusi, tačiau manė, kad sugebės parvairuoti, todėl sėdo į automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir važiavo namo. Važiuojant Pramonės g., bandė persirikiuoti į kitą eismo juostą, nesuvaldė automobilio, atsitrenkė į ta pačia kryptimi važiuojantį J. B. vairuojamą automobilį ,,Renault Espace“, atsitrenkė į automobilio galą. Tiksliai nepamena, bet mano, kad įvykio metu ji (J. T.) važiavo apie 75-80 km/h greičiu, tačiau galėjo važiuoti ir 100 km/h greičiu. Tai pirmas kartas, kai vairavo išgėrusi. Atsimena, kad po įvykio buvo greitoji, policija, kurie klausė, ar nesusižeidė, atsimena, kad atsisakė važiuoti į ligoninę, nes buvo šoke. Keletą dienų prieš įvykį buvo išgėrusi raminančių vaistų ,,Diazepam“. Šiuos vaistus vartojo ankščiau, nes sirgo depresija, kurią išsigydė. Su nukentėjusiąja po įvykio bendravo, skambino 2 kartus, jos atsiprašė ir prašė atleisti. Pareikštą civilinį ieškinį pripažįsta iš dalies. Yra atlyginusi 8 800 Eur draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini). Per draudimo bendrove nukentėjusiajai atlyginta 2900 eurų, be to 1000 eurų asmeniškai atlygino nukentėjusiajai (viso atlyginta 3900 neturtinės žalos). Mano, kad nukentėjusiosios prašoma neturtinė žala yra per didelė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti sesers D. J. atsakomybei.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi, tikslu patikrinti byloje esančius įrodymus, teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti kaltinamosios J. T. teisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš kurių matyti, kad ji aprodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 7.00 val., automobiliu ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvažiavo į savo sodą, esantį Panevėžio r. (duomenys neskelbtini) k., (duomenys neskelbtini) g. Sode su kaimynu vartojo alkoholį, išgėrė apie 250 ml degtinės, tuomet jai paskambino dukra, su kuria, kalbėdama telefonu, susipyko, todėl apie 9.30 val. sugalvojo važiuoti namo į Panevėžį. Oro sąlygos tuo metu buvo geros, švietė saulė. Sėdo į savo automobilį ,,Škoda Fabia“ ir išvažiavo link Panevėžio, važiavo pro (duomenys neskelbtini) k., įvažiavusi į (duomenys neskelbtini) g. sankryžą, pasuko į dešinę ir toliau važiavo (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) g. pusės. Vairuodama automobilį jautė, kad yra apsvaigusi nuo alkoholio, todėl paties eismo įvykio net negali prisiminti, prisimena tik tai, kad automobiliu važiavo viena, kartu su ja daugiau jokių važiuojančių asmenų nebuvo, buvo įsijungusi šviesos žibintus, užsisegusi saugos diržus ir tai, kad (duomenys neskelbtini) gatvėje jos važiavimo greitis buvo apie 100 km/h. Koks šioje gatvėje buvo eismo intensyvumas, kuria eismo juosta važiavo, kurioje tiksliai vietoje ir į kokį automobilį atsitrenkė bei kitų aplinkybių, susijusių su tolimesniu įvykiu, pasakyti negali. Vėliau, truputį atsigavusi, prisimena, kad sėdi savo automobilyje, kuris yra visas sudaužytas, vairuotojo vietoje, netoliese stovi kitas sudaužytas automobilis, pagal tai suprato, kad įvyko eismo įvykis, aplinkui ją vaikšto medikai ir policijos pareigūnai, klausia ar nesusižalojo, bet tuo metu buvo tokiame šoke, kad net negalėjo normaliai prakalbėti. Vėliau ją policijos pareigūnai nugabeno į komisariatą, kuriame buvo uždaryta į areštinę, kur sužinojo, kad yra sužalota kito automobilio vairuotoja. Automobilis ,,Škoda Fabia“ priklauso jai, iki eismo įvykio buvo techniškai tvarkingas, teisę vairuoti yra įgijusi prieš 10 metų, daugiau jokių eismo įvykių turėjusi nėra. Dėl to, kad būdama neblaivi vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, kurio metu nukentėjo kitas žmogus, labai apgailestauja, tikrai to nenorėjo (1 t., b. l. 168-169).

Nukentėjusioji J. B. parodė, kad po eismo įvykio gydymas dėl sužalojimų tęsiasi, pas psichologą lankosi ir dabar. Nuolat jaučia skausmą, kankina nemiga, galvos svaigimas yra išlikę iki šiol. Pas psichologą lankosi, nes bijo vairuoti. Dėl įvykio pusę metų turėjo nedarbingumą dėl galvos smegenų sukrėtimo, dėl šonkaulių lūžio. Mėnesį buvo įtvare dėl kaklo raiščių, o 1,5 mėnesio dėl šonkaulių. Atvirų lūžių nebuvo, buvo mėlynės. Po įvykio nuolat įvairiose situacijose – skrendant lėktuvu, plaukiant valtyje, važiuojant eskalatoriumi svaigsta galva, pykina. Pablogėjo reakcija, greičiau pavargsta. Šiuo metu jai nustatytas 80 procentų darbingumas metams laiko, iki 2019-02-22. Po įvykio skausmą jautė apie puse mėnesio. Negalėjo pakelti rankų, negalėjo savęs apsitarnauti, negalėjo atsikelti iš lovos. Ligoninėje užmigdavo tik geriant nuskausminamuosius vaistus. Gydėsi sanatorijoje. Turėjo išlaidų, nes vyko į policiją apklausai, susipažinimui su byla. Prie ieškinio pridėti kvitai.

Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąją, išklausius nukentėjusiąją (dėl civilinio ieškinio) nutrauktas, nes kaltinamoji pilnai prisipažino kalta, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras bei gynėjai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnis).

Lietuvos Respublikos BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka išvardinti:

1) Nukentėjusiosios J. B. apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad ji parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.00 val., ji automobiliu „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) važiavo (duomenys neskelbtini) gatve link sankryžos su J. J. gatve, važiavo pirmąja eismo juosta. Priekyje jos kitu automobiliu važiavo jos vyras. Nusileidusi nuo viaduko, už kelio vingio į kairę pusę, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį. Nuo smūgio jos automobilis tapo nevaldomas, apsivertė keletą kartų. Iki atvykstant greitosios medicinos pagalbos darbuotojams, girdėjo iš įvykio vietoje susirinkusių žmonių, kad kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotoja buvo neblaivi. Eismo įvykio metu ji buvo sužalota (1 t., b. l. 48-49); Papildomos apklausos metu J. B. parodė, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., prieš įvykstant eismo įvykiui, važiavo įsijungusi šviesos žibintus, apie 65 km/h greičiu, Pramonės g. pirmos eismo juostos viduriu. Matomumas tuo metu buvo geras, šviesus paros metas, lietus nelijo, važiuojamoji dalis buvo sausa ir neslidi. Eismas nebuvo intensyvus, apie 30 metrų atstumu priekyje jos, pirma eismo juosta, kitu automobiliu, važiavo jos vyras, per galinio matymo veidrodžius, apie 50-60 metrų atstumu už savęs, matė važiuojantį tik vieną automobilį, kuris taip pat važiavo pirma eismo juosta, antroji eismo juosta buvo visiškai tuščia. Kai buvo netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos, pajuto smūgį į automobilio galinę dalį, nuo kurio jos automobilis kelis kartus vertėsi ir atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje augančius medžius. Į jos automobilį atsitrenkusio automobilio prieš tai visiškai nepastebėjo, todėl pasakyti, kokiu greičiu ir kuria eismo juosta jis važiavo, negali. Įvykus eismo įvykiui, pati iš automobilio išlipti negalėjo, kitu automobiliu, priekyje jos važiavęs jos vyras, atvažiavęs į įvykio vietą, ją ištraukė iš automobilio ir paguldė, kol atvyko medikai. Atvykę medikai ją nugabeno į Panevėžio ligoninės priėmimo skyrių, kuriame jai buvo nustatyta kairiojo peties ir kairiojo klubo sumušimai, kaklo raiščių patempimas, po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai, todėl tą pačią dieną grįžo į (duomenys neskelbtini). Sveikatai blogėjant, po kelių dienų kreipėsi į Šiaulių ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros buvo paguldyta į ligoninę. Ligoninėje gulėjo savaitę laiko, o paleista iš jos iš karto buvo nugabenta reabilitacijai į Šventąją. Po reabilitacijos iki šiol gydosi pas savo šeimos gydytoją Šiaulių centrinėje poliklinikoje ir turi išduotą nedarbingumo pažymėjimą. Eismo įvykio metu buvo sutrikdyta jos sveikata bei apgadintas jos automobilis ,,Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris iki eismo įvykio buvo visiškai tvarkingas, todėl jai yra padaryta fizinė, turtinė ir moralinė žala, padaryta turtinė žala jai nėra didelė. Dėl padarytos žalos jau kreipėsi į jos automobilį atsitrenkusio automobilio draudimo bendrovę, kuri pilnai atlygino padarytą tik turtinę žalą, išmokėdama apie 900 eurų. Kadangi neturtinė žala nėra atlyginta, byloje reikš civilinį ieškinį. Po eismo įvykio jai du kartus skambino kito automobilio vairuotoja, atsiprašė ir gailėjosi, kad taip įvyko (1 t., b. 1. 51-52);

2) 2017 m. spalio 20 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvada Nr. G 1182/2017(05), iš kurios matyti, kad J. B. nustatyta kraujosruvos kairio raktikaulio krūtininio galo projekcijoje, kairės kirkšnies srityje, kairių X, XI šonkaulių lūžiai,- nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas (1 t., b. l. 110);

3) 2018 m. rugpjūčio 30 d. kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolas ir planas bei fotolentėlės, iš kurių matyti, kad automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) gatvėje rastas ant šaligatvio, priekiu į šiaurę, apvirtęs ant dešiniojo šono. Automobilio priekinių ratų ašis 5,4 m atstumu nuo medžio, ant medžio kamieno matyti mechaninio poveikio pėdsakai bei automobilio žibintų smulkios dalys. Medis nuo kelio važiuojamosios dalies 2,2 m atstumu ir 31,8 m atstumu iki (duomenys neskelbtini) gatvės krašto. Nuo medžio šiaurės pusėn, priekiu į vakarus rastas automobilis „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio užpakalinė dalis yra ant gatvės važiuojamosios dalies, priekinė - ant kelkraščio. Nuo automobilio dešinės pusės priekinio rato 3,5 m atstumu į šiaurę, ant vejos ratas automobilio „Renault Espace“ bagažinės dangtis su mechaninio poveikio pėdsakais. Nuo automobilio „Škoda Fabia“ dešinės pusės užpakalinio rato šiaurės pusėn 21,9 m atstumu matyti prasidedančios padangų slydimo žymės, kurios išsidėstę puslankiu nuo važiuojamosios dalies link važiuojamosios dalies krašto. Slydimo žymių ilgis 23,4 m. Pradžia nutolusi nuo važiuojamosios dalies krašto 4,9 m atstumu. Slydimo žymės tęsiasi nuo važiuojamosios dalies ant kelkraščio ir baigiasi prie medžio. Nuo automobilio „Škoda Fabia“ dešinės pusės priekinio rato šiaurės pusėn 8,6 m atstumu važiuojamojoje dalyje matyti įrėža, kurios ilgis 8,6 m (1 t., b. l. 10-12, 19, 20-25);

4) 2018 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad automobilis „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) visapusiškai ir nepataisomai sugadintas (1 t., b. l. 13-15);

5) 2018 m. rugpjūčio 30 d. transporto priemonės apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad automobilio „ Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuplėštas dešinės pusės priekinis sparnas, variklio dangtis skersai linkęs pusiau, sueižėjęs priekinis stiklas, nuo automobilio atitrūkęs ir nukritęs priekinis bamperis, aušinimo radiatorius. Variklis nutrūkęs ir pakibęs. Įlenktas kairės pusės priekinis sparnas. Nuleista priekinio dešinės pusės rato padanga. Sudužę dešinės ir kairės pusės priekiniai žibintai (1 t., b. l. 16-18);

6) Alkoholio matavimo prietaiso ,,Lion Alcometer 500“ parodymai, iš kurių matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d., 10:23 val., J. T. nustatytas 1,96 promilių girtumas (1 t., b. l. 101);

7) 2017 m. rugsėjo 4 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-N 2476/2017(01), iš kurios matyti, kad J. T. kraujyje, paimtame 2017 m. rugpjūčio 30 d., 11.15 val., rasta pėdsakų diazepamo ir nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 promilės etilo alkoholio. Kraujyje opiatų, amfetaminų, kokaino bei jo metabolitų, kanabinoidų nerasta (1 t., b. l. 102);

8) Liudytojo A. B. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad 2017 m. rugpjūčio 30 d. su sutuoktine J. B. automobiliu „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) iš Šiaulių atvyko į Panevėžį, į „Regitrą“, esančią Pramonės gatvėje, kad užregistruoti naują automobilį. Kai užregistravo, apie 10.00 val., jis išvažiavo užregistruotu automobiliu „Toyota A. V.“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) o J. B. išvažiavo automobiliu „Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Jie abu važiavo (duomenys neskelbtini) gatvės pirmąja eismo juosta link J. J. gatvės, jis važiavo priekyje, jam iš paskos - J. B., važiavo apie 65 km/h greičiu. Nusileidęs nuo viaduko, ties vingiu, pro galinio vaizdo matymo veidrodėlį pamatė J. B. automobilį, pakilusį galine dalimi į viršų, nevaldomą. Po to dėl dulkių kamuolio gatvėje nieko nebematė. Sustojo ir nuėjo prie žmonos automobilio, kuris buvo apvirtęs ant dešiniojo šono, ant žalios vejos. Automobilis buvo visas sudaužytas. Po to jis pastebėjo kitą automobilį - „Škoda Fabia“, kurio vairuotojo vietoje sėdėjo moteris apie 55 metų amžiaus, kuri atrodė neblaivi (1 t., b. l. 38-39);

9) Liudytojos J. Z. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad dirba Panevėžio apskrities VPK Panevėžio miesto ir rajono PK Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus vyresniąja tyrėja, t. y. važiuoja į įvykio vietas ir pradeda ikiteisminius tyrimus, esant nusikalstamų veikų požymiams. 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.00 val., gavo pranešimą, jog Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) g. sankryža įvyko eismo įvykis, kuriame nukentėjo žmonės, todėl, nuvažiavusi į įvykio vietą, surinko visą informaciją ir pradėjo ikiteisminį tyrimą, esant nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 2 dalies, požymiams. Kai atvyko į įvykio vietą, joje jau buvo Kelių policijos tarnybos pareigūnai bei iš matymo žinomas 15min.lt žurnalistas T. M.. Ką žurnalistas darė įvykio vietoje ir su kuo ten bendravo, pasakyti negali, nes į tai visiškai neatkreipė dėmesio. Surinkusi visą reikalingą informaciją ikiteisminio tyrimo pradėjimui, iš įvykio vietos atvyko į Kelių policijos tarnybos patalpas, esančias Beržų g. 46, Panevėžys, likusių veiksmų atlikimui, kur apie 15.00 val. jai per socialinį tinklapį ,,Facebook“ parašė minėtas žurnalistas T. M., kuris paklausė, ar nereikalingas vaizdo įrašas, užfiksavęs, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) gatvių sankryža, ryte įvykusį eismo įvykį. Kiek prisimena, ji jam pasakė, kad vaizdo įrašas yra reikalingas, ir nurodė, jog jį gali persiųsti į jos el. paštą. Jų susirašinėjimo metu T. M. nurodė, kad minėtą vaizdo įrašą gavo iš D. S. (jokių tikslių to asmens duomenų nepasakė), bet kokiomis aplinkybėmis, nesakė, o ji ir neklausė. Netrukus el. pašte gavo T. M. laišką, kuriame buvo prisegtas vaizdo įrašas. Gautą vaizdo įrašą įrašė į optinę laikmeną (CD diską) ir pridėjo prie ikiteisminio tyrimo medžiagos (1 t., b.1. 41-42);

10) Liudytojo T. M. apklausos protokolas, iš kurio matyti, kad dirba UAB(duomenys neskelbtini) , dažniausiai jo rašomi straipsniai yra susiję su Panevėžio mieste ir rajone įvykusiais eismo įvykiais, todėl labai dažnai važiuoja į eismo įvykio vietas, apie kurias jį informuoja jo draugai ar pažįstami. 2017 m. rugpjūčio 30 d., apie 10.00 val., gavęs informaciją, kad Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g., netoli (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžos įvyko eismo įvykis, iš karto nuvažiavo į nurodytą vietą, kur jau buvo atvykę policijos pareigūnai ir medikai. Nufotografavęs įvykio vietą, pabendravęs su eismo įvykio dalyviais, išvažiavo. Kadangi tokių eismo įvykių būna labai daug, todėl būtent jo aplinkybių tiksliai papasakoti negali, nes neprisimena. Gali pasakyti, kad daugumą policijos pareigūnų, kurie formina eismo įvykius, žino iš matymo, jų kontaktinius duomenis, t. y. el. pašto adresus turi, nes kartais, gavęs reikšmingą informaciją, susijusią su įvykusiais eismo įvykiais, persiunčia jiems. 2017 m. rugpjūčio 30 d., naršydamas socialiniame tinklapyje ,,Facebook“, pamatė filmuotą medžiagą, kurioje buvo nufilmuotas ryte, (duomenys neskelbtini) g., ties (duomenys neskelbtini) gatve įvykęs eismo įvykis. Kiek prisimena, tas vaizdo įrašas buvo užfiksuotas (duomenys neskelbtini) gatve važiuojančio automobilio vaizdo registratoriumi. Pastebėtą įrašą išsisaugojo, galvodamas, kad jis gali praversti policijoje atliekamam tyrimui, jį el. paštu persiuntė policijos pareigūnei, kurią matė įvykio vietoje, peržiūrėjęs savo el. pašto duomenis, gali nurodyti, kad tai buvo J. Z.. Koks asmuo įkėlė minėtą vaizdo įrašą į ,,Facebook“ nežino, nes to neįsidėmėjo (1 t., b. 1. 44-45);

11) 2017 m. rugsėjo 4 d. apžiūros protokolas, iš kurio matyti, kad T. M. elektroniniu būdu pateiktas vaizdo įrašas įrašytas į optinę laikmeną – kompaktinį diską. Iš vaizdo įrašo atrinkti įvykiai, reikšmingi eismo įvykio aplinkybėms bei padarytos jų fotonuotraukos. Vaizdo registratorius įrengtas ant automobilio, važiuojančio Panevėžio m., (duomenys neskelbtini) g. pirma eismo juosta nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės, priekinio stiklo, kuris nukreiptas jo važiavimo kryptimi. Vaizdo įraše matomas vaizdas yra spalvotas, dešinės pusės apatiniame kampe matomos vietos koordinatės, kairės pusės apatiniame kampe matoma data ir laikas, o apačioje per vidurį - automobilio, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, važiavimo greitis. Pirmasis fiksuotas vaizdo epizodas užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 30 d., 10:00:43 val. (duomenys neskelbtini) g. filmuojamoje atkarpoje pasimato nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės važiuojantis automobilis ,,Škoda Fabia“, kuris pravažiuoja antra eismo juosta, kairės pusės ratais įvažiavęs į priešingos krypties pirmą eismo juostą, pro automobilį, kuriame įrengtas vaizdo registratorius. Automobilio, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, matomas važiavimo greitis - 74 km/h. Antrasis fiksuotas vaizdo epizodas užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 30 d., 10:00:45 val. (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės važiuojantis automobilis ,,Škoda Fabia“ pilnai įvažiuoja į antrą eismo juostą. Automobilio, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, matomas važiavimo greitis - 73 km/h. Trečiasis fiksuotas vaizdo epizodas 2017 m. rugpjūčio 30 d., 10:00:47 val. (duomenys neskelbtini) g. nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės važiuojantis automobilis ,,Škoda Fabia“ pilnai įvažiuoja į pirmą eismo juostą. Automobilio, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, matomas važiavimo greitis - 73 km/h. Ketvirtasis fiksuotas vaizdo epizodas užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 30 d., 10:00:48 val. Į (duomenys neskelbtini) g. pirmą eismo juostą įvažiavęs nuo (duomenys neskelbtini) g. pusės važiuojantis automobilis ,,Škoda Fabia“ trenkiasi į ta pačia važiavimo kryptimi, pirma eismo juosta važiavusio automobilio galinę dalį. Automobilio, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, matomas važiavimo greitis - 73 km/h. Penktasis fiksuotas vaizdo epizodas užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 30 d., 10:00:50 val. Po automobilių susidūrimo (duomenys neskelbtini) g. susidaro dulkių kamuolys, kuriame nežymiai matomas verstis pradedantis automobilis, į kurį atsitrenkė automobilis ,,Škoda Fabia“. Automobilio, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, matomas važiavimo greitis - 73 km/h. Šeštasis fiksuotas vaizdo epizodas užfiksuotas 2017 m. rugpjūčio 30 d., 10:01:05 val. Matomas eismo įvykio vietos vaizdas, automobiliui, kuriame įrengtas vaizdo registratorius, pilnai sustojus prieš eismo įvykio vietą (1 t., b. 1. 114-116);

12) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Šiaulių skyriaus raštas „Dėl informacijos pateikimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-44597-17“, iš kurio matyti, kad J. T. 2017 m. spalio 27 d. atlygino padarytą žalą 145,84 Eur sumoje už J. B. išmokėtą ligos išmoką (1 t., b. l. 94);

13) Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento raštas ,,Dėl informacijos apie autoįvykio metu sužalotą medį pateikimo“, iš kurio matyti, kad eismo įvykio metu sužalota mažalapė liepa, nepažeidžiant gyvybinių funkcijų. Apskaičiuota žala aplinkai sudaro 150 Eur. Dėl žalos atlyginimo kreipsis į draudimo bendrovę (1 t., b. l. 98-99);

14) Lietuvos Respublikos Transporto priemonių draudikų biuro IS įrašas, iš kurio matyti, kad automobilio „Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo drausta draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini), draudimas galiojo iki 2017 m. rugsėjo 5 d., draudimo sutarties liudijimo Nr. AMA 7680105 (1 t., b. l. 36);

15) Administracinio nusižengimo protokolas, iš kurio matyti, kad 2018 m. vasario 14 d. J. T. surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 71 straipsnio 1 dalį - už tai, kad 2017 m. rugpjūčio 28 ar rugpjūčio 29 d. vartojo psichotropines medžiagas (diazepamą) be gydytojo paskyrimo (1 t., b. l. 131);

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas, veikos kvalifikacija

Kaltinamosios J. T. padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuotos pagal BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalis. Pagal BK 281 straipsnio 2 dalį atsako, tas kas vairavo kelių transporto priemonę būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata arba nukentėjusiam asmeniui padaryta didelės turtinės žalos. Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas pasvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas ištyręs bylos įrodymus daro išvadą, kad byloje yra pilnai įrodyta, kad J. T. 2017 metų rugpjūčio 30 dieną, vairuodama automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai jos kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės etilo alkoholio - pagal byloje esančią specialisto išvadą jos kraujyje rasta pėdsakų diazepamo ir nustatyta mažiausia koncentracija 1,92 promilės etilo alkoholio, apie 10.00 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvėje, prieš (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžą, dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 ir 127 punktų bei draudžiamojo kelio ženklo numeris 329 ,,Ribotas greitis“ reikalavimus – privalėdama neviršyti leistino važiavimo greičio ir pasirinkti važiavimo greitį, atsižvelgdama į važiavimo sąlygas bei eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, to nepadarė, vietoje, kur leistinas važiavimo greitis yra 70 km/h, važiuodama nemažesniu kaip 100 km/h greičiu, nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į ta pačia kryptimi (duomenys neskelbtini) gatvės pirma eismo juosta tiesiai važiavusio automobilio ,,Renault Espace“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurį vairavo J. B., galinę dalį, nuo smūgio automobilis ,,Renault Espace“ vertėsi ir atsitrenkė į dešinėje kelio pusėje esančius medžius, dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta automobilio ,,Renault Espace“ vairuotojos J. B. sveikata.

J. T. kaltę patvirtina jos pačios parodymai bei sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirti kiti duomenys – įvykio vietos apžiūros protokolas su planu bei fotolentelėmis, nukentėjusiosios J. B. apklausos protokolai, liudytojų A. B., J. Z., T. M. apklausos protokolai, vaizdo įrašo apžiūros protokolas, transporto priemonių apžiūros protokolai, specialisto išvada dėl J. B. nustatytų sužalojimų, specialisto išvada dėl rastų diazepamo pėdsakų ir alkoholio koncentracijos kraujyje, kiti byloje esantys rašytiniai duomenys.

Dėl laidavimo instituto taikymo

BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalyje yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai. Be to, BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse yra įtvirtinta dar viena savarankiška atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlyga, kad laiduotoju gali būti skiriamas tik vertas teismo pasitikėjimo ir galintis daryti teigiamą įtaką kaltininkui asmuo.

Teismo posėdžio metu kaltinamoji prašė atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant pagal laidavimą sesers D. J. atsakomybei, mano, kad ji galės daryti jai teigiamą įtaką. Laiduotoja D. J. prašo atleisti J. T. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jos atsakomybei. Laiduotoja sutinka laiduoti už kaltinamąją ir nurodė, kad ji yra verta teismo pasitikėjimo, kadangi yra neteista, nebausta. Laiduotoja nurodė, kad yra J. T. sesuo, dirbanti, iš darbovietės charakterizuojama teigiamai, stengsis J. T. daryti teigiamą įtaką.

Atsižvelgdamas į šias nuostatas teismas sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje, įvertinus tai, kad kaltinamoji pirmą kartą padarė nesunkias nusikalstamas veikas, visiškai pripažino savo kaltę, nuoširdžiai gailisi, atlygino didžiąją dalį žalos, ji nebuvo ankščiau atleista nuo baudžiamosios atsakomybės, laiduotoja D. J. sutinka laiduoti už kaltinamąją, teismas sprendžia, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji J. T. ateityje daugiau nedarys nusikalstamų veikų, todėl galima ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalis perduodant ją pagal laidavimą laiduotojos D. J. atsakomybei vienerių metų laikotarpiui be užstato ir baudžiamąją bylą dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse, nutraukti (BK 40 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad D. J. galima pasitikėti kaip laiduotoju, kadangi ji dirbanti, iš darbovietės charakterizuojama išimtinai teigiamai. Teismas netikėti ja neturi pagrindo, todėl taip pat sprendžia, kad ji objektyviai gali daryti kaltinamajai teigiamą įtaką. Duomenų, leidžiančiu abejoti ir nepasitikėti minėta laiduotoja byloje nėra.

Baudžiamojo poveikio priemonių taikymas, civilinis ieškinys kiti bylos klausimai

Teismui, nusprendus taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleidus kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą spręstinas klausimas dėl baudžiamojo poveikio priemonių taikymo.

Atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų pobūdį, į tai, kad kaltinamoji vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, kai jos kraujyje nustatytas 1,92 promilių girtumas, rasta psichotropinės medžiagos pėdsakų, padarė eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata bei siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Kadangi kaltinamoji kaltinama nesunkių nusikaltimų padarymu, savo kaltę pilnai pripažino, nuoširdžiai gailisi, padarė teigiamas išvadas dėl savo poelgio, teisiama pirmą kartą, todėl terminas, uždraudžiantis naudotis specialia teise nustatytinas trumpesnis nei maksimalus.

Teismo nuomone, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, kaltinamajai skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – turto – automobilio ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskavimas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą.

Bylos duomenimis nustatyta, kad J. T. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse, vairuojant automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) todėl transporto priemonė – automobilis ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) BK 281 straipsnio 2 ir 7 dalyse įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, transporto priemonė – automobilis ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) konfiskuotina.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. B. pareiškė 15 000 Eur civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti bei prašė turėtas išlaidas ikiteisminiame procese pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti jas iš J. T. (1 t., b. l. 54-56). Teisminio proceso metu J. B. tikslinio civilinius ieškinius, mažindama civilinius ieškinius proporcingai atlyginta žala. 2018-05-14 galutiniu patikslintu ieškiniu nukentėjusioji prašė priteisti 11 600,00 Eur neturtinės ir 110,34 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusioji nurodė, kad dalį neturtinės žalos - 2 900 Eur atlygino draudimo bendrovė, 500 Eur atlygino civilinė atsakovė J. T., todėl likusios sumos - 11 600 Eur žalos atlyginimo prašo iš pagrindinio skolininko draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini), apdraudusios eismo įvykį sukėlusio vairuotojo civilinę atsakomybę, ir subsidiariai iš eismo įvykį sukėlusios vairuotojos J. T.. Nukentėjusioji civiliniame ieškinyje nurodo, kad dėl J. T. sukelto eismo įvykio ir jos sutrikdytos sveikatos patyrė ir 716,88 Eur turtinę žalą: 189,47 Eur už vaistus, ortopedijos prekes, kelionės išlaidų vykstant į gydymo įstaigas bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus bei 527,34 Eur negautų pajamų. Nedarbinga buvo laikotarpiu nuo 2017-09-02 iki 2018-02-22 iki eismo įvykio jos vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius buvo 333,95 Eur, nuo 2018-01-01 padidėjus minimaliai mėnesio algai jis būtų didesnis dar 5 procentais ir būtų buvęs 350,65 Eur. Visu nedarbingumo laikotarpiu jai buvo išmokėta 1 434,62 Eur dydžio ligos pašalpa. Tuo atveju, jei nebūtų eismo įvykyje sužalota būtų gavusi 1 961,96 Eur darbo užmokesčio. Draudimo bendrovė jai atlygino 197,22 Eur turtinės žalos, o 2018-05-07 pranešimu, gautu 2018-05-09, informavo, kad atlygins dar 409,32 Eur turtinės žalos, todėl likusi neatlyginta turtinė žala – 110,34 Eur - yra priteistina iš draudimo bendrovės bei pripažintinos turėtos išlaidos proceso išlaidomis ir priteistinos iš J. T. (2 t., b. l. 92-95, 96-97).

Civilinis atsakovas (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas rašytiniuose paaiškinimuose nurodo, kad nukentėjusioji reiškia ieškinį 15.000,00 EUR sumai neturtinės žalos atlyginimo. Civilinis atsakovas vertina pareikštus reikalavimus kaip pagrįstus iš dalies, dėl žemiau pateiktų argumentų. Civilinis atsakovas neabejoja, kad dėl kaltinamojo sukelto autoįvykio nukentėjusioji patyrė neturtinę žalą, tačiau Civilinio atsakovo vertinimu, nukentėjusiosios 15.000,00 EUR neturtinės žalos reikalavimas yra nepagrįstai didelis. Nukentėjusioji eismo įvykio metu patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. potrauminį smegenų sukrėtimą, potrauminį streso sutrikimą, krūtinės kairės pusės 10-11 šonkaulių lūžimus, kaklo raumenų patempimą. Teismų praktikoje nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems nesunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 580 Eur iki 2900 Eur neturtinės žalos atlyginimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-97/2013, 2K-370/2013, 2K-551/2013, 2K-292/2014). Draudimo kompanija atsižvelgdama į sveikatos sutrikdymo mastą bei Lietuvos teismų praktikoje nesunkiam sveikatos sutrikdymui priteistinos neturtinės žalos dydžius analogiškose bylose išmokėjo maksimalią 2900 EUR sumą neturtinei žalai atlyginti. Reikalavimai dėl turtinės žalos atlyginimo pagrįsti iš dalies. Nukentėjusioji apskaičiavo 527,340 EUR sumą negautų pajamų. Skaičiavimo metodo nepateikė. Civilinis atsakovas, apskaičiuodamas negautas pajamas vadovavosi teisės aktais ir šį reikalavimą grindžiančiais įrodymais. Negautos pajamos ir už jas mokėtina draudimo išmoka apskaičiuojama iš iki eismo įvykio gautų vidutinių mėnesio pajamų atėmus gautas mėnesines socialines išmokas. Neigiamas šių sumų skirtumas laikytinas asmens negautomis pajamomis. Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (LRV 2003-05-27 d. nutarimas Nr. 650) 6.1 punkte nustatyta, kad vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Civilinis atsakovas apskaičiavo ir išmokėjo negautas pajamas per du kartus, 144,52 EUR ir 346,83 EUR. Iš viso išmokėta 491,35 EUR netektų pajamų. Nukentėjusioji prašo teismo priteisti 40 EUR kuro išlaidas, kurias grindžia pirkimo kvitais. Šiais kvitais nukentėjusioji patvirtina tik išlaidų faktą, tačiau šios išlaidos nėra susietos su gydymo procedūromis ir apsilankymais medicinos įstaigose. Civilinis atsakovas yra įpareigotas atlyginti tik su sveikatos atstatymu susijusias išlaidas. Vykimo pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus išlaidos yra atlyginamos pagal BPK 105 straipsnio nustatyta tvarka (2 t., b.l. 34-35, 36-37, 100-101).

Nukentėjusiosios civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.

Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksą (toliau – BPK) kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje išsprendžiamas laikantis pirmiausia BPK nuostatų (BPK 113 straipsnio 1 dalis). Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo srityje žalos dydis, t.y. kiekvieno asmens teisė pačiam nustatyti padarytos žalos ribą, o teismo funkcija nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už padarytą neturtinę žalą. Bendrieji neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai nustatyti Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, o būtent: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamosios padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra ypatingai šiurkštūs. Teismas pripažįsta, jog dėl kaltinamosios nusikalstamos veikos nukentėjusiajai buvo padaryta neturtinė žala – akivaizdu, jog nukentėjusiajai sukėlė fizinius skausmus, gydymosi nepatogumus, dvasinius išgyvenimus, emocinius sukrėtimus, neigiamai paveikė jos gyvenimą. Nukentėjusioji dėl patirtų sužalojimų iki šiol negali toliau gyventi įprasto aktyvaus gyvenimo, pilnavertiškai užsiimti norima veikla.

Byloje nustatyta, kad J. T. priklausantis automobilis ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas draudimo bendrovėje (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale ir sudaryta transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartis liudijimo Nr. AMA 7680105. Teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajai yra atlyginta 3900 eur neturtinės žalos, iš kurios 2900 eur atlygino draudimo bendrovė bei 1000 eurų atlygino kaltinamoji, o taip pat nukandėjusiajai iš draudimo bendrovės atlyginta 607,25 eur turtinės žalos, iš kurių 491,35 eur sudaro negautos pajamos.

Įvertinus visus duomenis apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, gydimo eigą, sužalojimo pasekmes, nukentėjusiosios patirtus išgyvenimus ir liekamąsias nusikalstamos veikos pasekmes, kurios nėra išnykusios, mano, jog nukentėjusiajai atlyginta 3 900 Eur suma nėra pakankama atlyginti nukentėjusiosios partirtą neturtinę žalą, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiajai priteistina dar 1000 Eur neturtinei žalai atlyginti iš draudimo bendrovės jos įstatymo numatytos atsakomybės ribose.

Ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmetamas. Nukentėjusioji apskaičiavo 527,340 EUR sumą negautų pajamų. Nukentėjusioji skaičiavimo metodo nepateikė. Iš Draudimo bendrovės pateiktų duomenų matyti, kad ji atlygino 491,35 Eur negautų pajamų. Apskaičiuota negautas pajamas civilinis atsakovas vadovavosi teisės aktais - Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymu, Vyriausybės 2014-06-26 nutarimu Nr. 795 patvirtintomis Eismo įvykio metu padaromos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklėmis. Negautos pajamos ir už jas mokėtina draudimo išmoka apskaičiuojama iš iki eismo įvykio gautų vidutinių mėnesio pajamų atėmus gautas mėnesines socialines išmokas (minėtų taisyklių 8 p.). Neigiamas šių sumų skirtumas laikytinas asmens negautomis pajamomis. Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo (LRV 2003-05-27 d. nutarimas Nr. 650) 6.1 punkte nustatyta, kad vidutinės mėnesio pajamos apskaičiuojamos pagal 3 paskutinius kalendorinius mėnesius, einančius prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Teismas neturi pagrindo netikėti pateiktu detaliu turtinės žalos skaičiavimu (2 t., b.l. 100-101). Įvertinus tai, ieškinys, dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Nukentėjusiosios turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti – 470 Eur (1 t., b. l. 72, 2 t., b. l. 105) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios nukentėjusiajai. Nukentėjusiosios turėtos transporto ir kuro išlaidos – 55 Eur (2 t., b. l. 96) pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamosios nukentėjusiajai.

Kaltinamajai paskirta kardomoji priemonė – dokumentų paėmimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintinas. Vairuotojo pažymėjimas, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduotinas saugojimui VĮ ,,Regitra“.

Proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą - 36,30 Eur, ir jos priteistinos iš J. T. Panevėžio AVPK naudai. Proceso išlaidomis pripažintinos išlaidos už teismo dokumentų įteikimą - 20,90 Eur ir jos priteistinos iš J. T. Valstybei.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK 301-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

J. T., padariusią nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 2 dalyje ir 281 straipsnio 7 dalyje atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės perduodant ją laiduotojos D. J. atsakomybėn BK 40 straipsnio pagrindais ir tvarka 1 (vieneriems) metams be užstato ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Paskirti J. T. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, terminą skaičiuojant nuo vairuotojo pažymėjimo paėmimo dienos t.y. nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis konfiskuoti transporto priemonę - automobilį ,,Škoda Fabia“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN Nr. (duomenys neskelbti), kuris saugomas UAB(duomenys neskelbtini) aikštelėje Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) g.

J. T. paskirtą kardomąją priemonę – dokumentų paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. J. T. vairuotojo pažymėjimą Nr. 00791015, nuosprendžiui įsiteisėjus, perduoti saugojimui VĮ ,,Regitra“.

Daiktus turinčius reikšmės bylai tirti – CD-R kompaktinę plokštelę su vaizdo įrašais, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti byloje.

J. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo 1000 Eur (vieno tūkstančio eurų) neturtinės žalos J. B..

Priteisti iš J. T. 470 Eur (keturis šimtus septyniasdešimt eurų) J. B. jo turėtų atstovavimo išlaidų bei 55 eur jos turėtų transporto ir kuro išlaidų.

Priteisti iš J. T. Valstybei 20,90 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Priteisti iš J. T. 36,30 Eur proceso išlaidų už priverstinį transporto priemonės nuvežimą Panevėžio apskrities VPK naudai (įstaigos kodas 291008610 atsiskaitomoji sąskaita LT 19 7044 0600 0782 8723 AB SEB bankas).

Išaiškinti J. T., kad tuo atveju, jeigu ji, būdama atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. O jeigu ji per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, sprendimas atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės šioje byloje nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti laiduotojai D. J., kad laiduotojas turi teisę atsisakyti laidavimo. Tokiu atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per Panevėžio apylinkės teismą. Išaiškinti proceso dalyviams, kad apeliacinis skundas paduotas BPK 327 straipsnyje, 328 straipsnio 1, 2 ar 4 punkte nurodytais pagrindais ir nesant BPK 325¹ straipsnio 4 dalyje nurodytų aplinkybių, apeliacinėje instancijoje nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka.

Teisėjas Česlovas Kulikauskas