Kauno apygardos teismo nutartis

2015-07-31 · Civilinė byla Nr. 2A-1345-436/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2015-02-26Marijampolės apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2015-07-31Kauno apygardos teismas
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-07-31
Bylos Nr.
2A-1345-436/2015
Teisminio proceso Nr.
2-28-3-03922-2014-8
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Arūnas Rudzinskas
Ieškovas
R. S.
Atsakovas
D. P.
Išvadą teikia
Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui
Civilinė byla Nr. 2A-1345-436/2015Teisminio proceso Nr. 2-28-3-03922-2014-8Procesinio sprendimo kategorija: (S) 78.2.1.; 121.14.; 121.18.; 121.21.
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. liepos 31 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Arūnas Rudzinskas, viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės R. S. ir atsakovo D. P. apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-12-571/2015 pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui D. P., institucijai, teikiančiai išvadą Marijampolės savivaldybės vaikų teisių apsaugos skyriui dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisto dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė R. S. ieškinyje prašė padidinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu iš atsakovo D. P. priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui D. P., padidinant jį iki 656 litų arba 190 eurų, mokamą periodinėmis išmokomis kiekvieną mėnesį nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki jo pilnametystės.

Atsakovas D. P. su ieškiniu nesutiko, nurodė, kad teismo sprendimu priteistos išlaikymo sumos vaiko išlaikymui turi pakakti, nes sūnaus poreikiai per 2 metus negalėjo tiek pasikeisti, kad reikėtų didinti.

Marijampolės savivaldybės administracijos Vaikų teisių skyrius išvadoje nurodė, kad tėvų pareiga yra tenkinti ne tik minimalius vaikų poreikius. Sūnui jau 15 metų, jo poreikiai išaugę, jis nori sportuoti, turėti kompiuterį, telefoną, kaip ir visi jo amžiaus berniukai.

I. P. instancijos teismo sprendimo esmė

Marijampolės rajono apylinkės teismas 2015 m. vasario 26 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies ir padidino Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu iš atsakovo D. P. priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui sūnui D. P. ir priteisė iš D. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., mokamą periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį, po 150 eurų nuo sprendimo priėmimo dienos iki jo pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Likusioje dalyje ieškinį atmetė.

Sprendime teismas nurodė, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutikimu, patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, kuria šalys sutarė, kad atsakovas D. P. sūnaus išlaikymui mokės po 300 litų iki jo pilnametystės.

Teismas iš dalies sutiko su ieškovės pateikta Dovydo poreikių tenkinimo suma, tačiau sprendė, kad koreguotina ir mažintina mėnesinių išlaidų 249 litų suma šiluminei energijai ir šiltam vandeniui, elektrai, nes apie 5-6 mėnesius Lietuvoje šildymo sezonas netrunka, tačiau būna tiekiamas karštas vanduo, o elektros energijos vasarą sunaudojama mažiau, taip pat mažintina mėnesinė 90 litų suma higienos prekėms, nes kiekvieną mėnesį tokių sumų higienos prekėms vienas asmuo neišleidžia. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad praktiškai viena ieškovė rūpinasi berniuko gerbūviu, sveikata, jo mokslais. Vaiko motina sūnų augina viena ir ji nepajėgi užtikrinti augančio sūnaus poreikių. Vien tai, kad ieškovė sūnui nupirko naują kompiuterį, dar nereiškia, kad ji tenkina nebūtinus berniuko poreikius, kadangi paauglys turi turėti ir savo pomėgių bei noro turiningai praleisti laisvalaikį su savo bendraamžiais. Berniuko laisvalaikis neturi apsiriboti bendravimu su tėvu, kuris nusiveda į kiną, važinėja dviračiais ir iš atsakovo išreikštos nuomonės galima daryti prielaidą, kad su draugais eiti į kiną, vykti į ekskursijas, apsilankyti kavinėse nebereikia. Vien tai, kad atsakovas kaip suaugęs asmuo yra minimaliai apribojęs savo išlaidas, dar nesudaro prielaidų iki minimalių riboti sūnaus išlaikymo išlaidas. D. P. mokosi gimnazijos pirmoje klasėje, tai yra jis planuoja baigti gimnaziją, todėl atsiranda kitų papildomų išlaidų uniformai, mokymo priemonėms, ypač kas liečia paruošimą mokyklai.

Spręsdamas išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą teismas taip pat atsižvelgė ir į Vaikų teisių apsaugos skyriaus duotą išvadą, kad D. P. auga, pageidauja lankyti sporto klubą, turi sveikatos problemų, nori vykti su klase į ekskursijas, turiningai ir pilnavertiškai praleisti laisvalaikį su draugais, tai yra jo poreikiai ženkliai išaugę ir atsakovas turi prisidėti prie sūnaus išlaikymo ne 300 litų arba 87 eurų suma, nes tėvų pareiga tenkinti ne minimalius, o maksimalius vaiko poreikius. Remiantis išdėstytu, teismas sprendė, kad iš atsakovo priteistina 150 eurų suma sūnaus išlaikymui, mokama nuo sprendimo priėmimo dienos.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Apeliaciniu skundu ieškovė R. S. prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą ir ieškovės ieškinį patenkinti visiškai.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

Pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaikų poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Ieškovė šioje byloje pateikė įrodymus, visiškai pagrindžiančius nepilnamečio sūnaus D. P. poreikių pasikeitimą bei visas išlaidas, skirtas nepilnamečio sūnaus poreikių tenkinimui. Pirmosios instancijos teismas iš dalies sutiko su ieškovės pateikta D. P. poreikių tenkinimo suma, kuri, kaip nurodė ieškovė, yra 1312 Lt (380 Eur). Atkreiptinas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad koreguotina ir mažintina tik mėnesinių išlaidų 249 Lt (72 Eur) suma šiluminei energijai ir šiltam vandeniui, elektrai, nes apie 5-6 mėnesius Lietuvoje šildymo sezonas netrunka, taip pat mažintina mėnesinė 90 Lt (26 Eur) suma higienos prekėms, nes kiekvieną mėnesį tokių sumų higienos prekėms vienas asmuo neišleidžia. Ieškovė nesutinka su tokiais pirmosios instancijos argumentais. Šildymo sezonas Lietuvoje vidutiniškai trunka beveik šešis mėnesius (pridedama Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymai dėl šildymo sezono), be to, ieškovė nurodė šių išlaidų vidurkį, t. y. šios išlaidos gali būti ir didesnės, nei ieškovės nurodytas vidurkis. Vadinasi ieškovės nurodytos 249 Lt išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos. 90 Lt ieškovės nurodytos išlaidas higienos prekėms sąlygoja nepilnamečio sūnaus turimi rimti odos susirgimai bei padidinta burnos higiena. Šiuo atveju vien tik odos prausiklis „Mediket Versi“ 200 ml, kurį nepilnametis sūnus D. P. dėl konstatuotų odos susirgimų turi naudoti reguliariai (du kartus per dieną), kainuoja 18,89 Eur (62.22 Lt).Ieškovė ieškiniu prašė padidinti priteistą išlaikymą ir padidintą išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P. mokėti nuo ieškinio teismui padavimo dienos. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš D. P. išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P., mokamą periodinėmis išmokomis, mokamomis kiekvieną mėnesį, po 150 eurų nuo sprendimo priėmimo dienos. Pirmosios instancijos teismas savo sprendime neaptarė klausimo dėl išlaikymo priteisimo momento, nenurodė atitinkamų argumentų, kodėl prašymas padidintą išlaikymą priteisti nuo ieškinio pateikimo teismui dienos nėra tenkinamas, o padidintas išlaikymas priteisiamas nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Sprendimas priteisti nepilnamečiui vaikui padidėjusį išlaikymo dydį tik nuo teismo sprendimo priėmimo dienos negali būti laikomas pagrįstu. Sprendžiant, nuo kada padidinti priteisto išlaikymo dydį, prioritetas teiktinas nepilnamečio vaiko interesams, todėl atsižvelgiant į tai, kad tėvai turi pareigą užtikrinti būtinas vaikams vystytis sąlygas, teikti vaikams tokio dydžio išlaikymą, kuris užtikrintų būtinus vaiko poreikius, darytina išvada, kad momentas, nuo kurio padidinamas priteistas išlaikymas yra ieškinio pareiškimo momentas, kuris neabejotinai sutampa su vaiko teise jau tuo metu gauti didesnį išlaikymą, negu gauna.

Šalies argumentai

Atsiliepimo į ieškovės apeliacinį skundą atsakovas D. P. nepateikė, tačiau apeliaciniu skundu atsakovas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą panaikinti, priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį atmesti.

Atsakovo apeliacinis skundas grindžiamas argumentais, kad:

Atsakovo turtinė padėtis nutraukiant santuoką su ieškove civilinėje byloje Nr. 2-5044-301/2012, kai buvo priimtas 2012-11-13 sprendimas, ir priimant 2015-02-26 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-12-571/2015, pasikeitė. Prieš santuokos nutraukimą atsakovas su ieškove turėjo išremontuotą butą su visais patogumais ir kito nekilnojamojo turto. Po santuokos nutraukimo šalių pajamos nepakito, o visą nekilnojamąjį turtą paliko ieškovei, sau pasiliko senos laidos automobilį, kurio vertė tik 1000 Lt. Nurodo, kad žinodamas, jog šalių sūnui reikalingos patogios gyvenimo sąlygos, visą turtą paliko ieškovei ir sūnui, sutiko, kad atsakovui būtų išmokėta kompensacija už ieškovei tenkančią didesnę turto dalį. Už gautą kompensaciją atsakovas įsigijo prastos kokybės butą, kuriam reikalingas kapitalinis remontas. Ieškovė teismui nepateikė jokių įrodymų, kokiomis sąlygomis pasiskolino 20000 Lt, gal ji yra beprocentinė. Tuo tarpu atsakovė avarijos metu sudaužė savo automobilį, o gavusi draudimo išmoką, nusipirko naujesnį automobilį. Teismas vertino, kad atsakovas yra sveikas ir darbingas, gali gauti didesnes pajamas, tačiau nevertino ieškovės, kad ji taip pat yra sveika ir darbinga, taip pat gali imtis veiksmų, kad gautų didesnes pajamas. Santuokos nutraukimo byloje, ieškovė suprato, kad jai tenka daug didesnės vertės turto dalis, o atsakovui daug mažesnė kompensacija, sutiko, kad sūnui išlaikymas būtų teikiamas po 300 Lt per mėnesį. Ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo pagerėjo, o atsakovo turtinė padėtis – pablogėjo. Nors ieškovė teigia priešingai, tačiau ji dėl teisinės pagalbos suteikimo kreipėsi ne į antrinės teisinės pagalbos tarnybą, o į profesionalius teisininkus.Teismas nevertino aplinkybės, kad kartu su ieškove gyvena jos draugas, todėl ieškovės buto išlaikymo išlaidos turi būti dalinamos ne į dviejų asmenų, o į trijų asmenų patiriamas išlaidas. Ieškovė įrodinėjo, kad sūnus Dovydas dažnai serga ir jam reikalingos papildomos išlaidos vaistams. Pažymi, kad iki teismo sprendimo priėmimo dienos sūnus pas odontologą lankėsi 9 kartus, be to odontologo paslaugos nepilnamečiams vaikams yra nemokamos. Byloje nėra jokių įrodymų, kad sūnui Dovydui reikalingas tam tikros ligos pastovus gydymas bei pastovių vaistų pirkimas. Apelianto vertinimu, nesuprantama, kaip ieškovė paskaičiavo sūnaus išlaidas poilsiui ir laisvalaikiui, kai jis niekur neina, į mokyklos organizuojamas ekskursijas nevažiuoja, nes jos jam yra neįdomios. Teismas patikėjo ieškovės ir sūnaus paaiškinimais, tačiau, apelianto vertinimu, sūnus yra nuteiktas ieškovės, kad gauti didesnį išlaikymą iš tėvo. Pažymi, kad važiuojant sūnui į stovyklas jį apiperka būtent atsakovas. Teismas kaip vieną iš išlaikymo padidinimo priežasčių nurodė aplinkybę, kad per dvejus metus sūnus paaugo 14 cm. Jeigu turima omenyje drabužius ir avalynę, tai sūnus Dovydas neišaugo per vieną dieną. Ieškovė įrodinėja, kad mokslo metams sūnui teko pirkti naujus rūbus, batus, tačiau kvitai pateikti 2014 m. gruodžio mėnesio, kai mokslo metai prasideda rugsėjį, be to, kvitai pateikti į bylą bylos nagrinėjimo metu, siekiant padidinti išlaidas vaiko poreikiams tenkinti.Atsakovo vertinimu, ieškovė neįrodė, kad sūnaus poreikiai pasikeitė iš esmės ir tokiu mastu, jog toks pasikeitimas būtų pagrindas padidinti teismo sprendimu nustatytą išlaikymo dydį. Apelianto vertinimu, sūnaus išlaikymui visiškai pakanka 180,00 Eur per mėnesį.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė R. S. prašo atsakovo apeliacinį skundą atmesti.

Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas argumentais, kad:

Apeliantas smulkmeniškai aptarinėja, kokia buvo šalių turtinė padėtis santuokos metu ir po santuokos nutraukimo, tačiau ieškovė pažymi, kad ši byla nėra santuokos nutraukimo ir turto padalijimo byla. Nurodo, kad santuoka nutraukta 2012 m. lapkričio 13 d. teismo sprendimu, todėl atsakovas ieškovės nuosavybėje niekaip negalėjo pastatyti 2014 m. pirties. Atsakovas savo prastą buitį įrodinėja Buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktu, tačiau byloje pateiktos atsakovo nuotraukos įrodo priešingas aplinkybes, kad butas tvarkingas, suremontuotas su visais baldais. Taip pat nepagrįsti apelianto argumentai dėl ieškovės gautos 20000 Lt paskolos, nes 2012-12-15 mokėjimo nurodymo kopija yra byloje, todėl nėra jokio pagrindo abejoti ieškovei suteikta paskola. Tai, kad ieškovė po eismo įvykio gavusi draudimo išmoką įsigijo kitą automobilį, negali būti vertinama, kaip ženklus ieškovės turtinės padėties pagerėjimas.Apeliantas savo skunde prieštarauja pats sau, jis nurodo, kad ieškovė galėtų imtis priemonių susirasti geriau apmokamą darbą ar apriboti savo išlaidas, čia pat diskutuoja apie lygias tėvų teises sūnaus išlaikymo atžvilgiu. Byloje neginčijamai nustatyta, kad ieškovė deda daug pastangų sūnaus išlaikymui, kad sparčiai augantis sūnus turėtų kuo geresnes gyvenimo sąlygas, tačiau a argumentai sudaro pagrindą manyti, kad sūnaus išlaikymui reikalingas tik toks išlaikymas, kuris tenkintų vaiko minimalius poreikius, tuo tarpu įstatymas numato, kad jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai tenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis.Atsakovas nurodo, kad ieškovė teisinės pagalbos kreipėsi į mokamus teisininkus, bet ne į antrinę teisinę pagalbą, tačiau pats atsakovas taip pat kreipėsi į profesionalius teisininkus. Be to, ieškovė už suteiktą teisinę pagalbą sumokėjo 84 Eur, o atsakovas – 130,88 Eur.Ieškovės nuomone, atsakovo argumentai, kad ieškovė neįrodė, jog ženkliai padidėjo vaiko poreikiai yra neįrodyti, visiškai nepagrįsti. Byloje yra pateikta eilė kvitų, tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad jo finansinė padėtis yra pablogėjusi. Be to, atsakovo argumentai dėl ieškovės šeimos sudėties yra visiškai nepagrįsti, nes bendrijos išduota pažyma patvirtina, kad ieškovės šeima susideda iš dviejų asmenų. Tai, kad pas ieškovę retkarčiais apsilanko draugas, nesudaro pagrindo koreguoti ieškovės šeimos sudėties. Atsakovas savo argumentus grindžia pažymomis, kurios atsakovo yra gautos galimai jam piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi.Ieškovė sutinka, kad dauguma išlaidas patvirtinančių kvitų yra pateikti bylos nagrinėjimo teisme metu, bet ta aplinkybė patvirtina faktą, jog ieškinį teismui ieškovė rengė pati, nežinodama, kokių įrodymų teismui reikia. Atsakovas neteisingai interpretuoja sūnaus paaiškinimus teisme, jis nevažiuoja į ekskursijas, į stovyklas ir nelanko sporto klubo ne dėl to, kad jam neįdomu, o dėl to, kad nepakanka pinigų, nes tėvas papildomai tam pinigų neduoda.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Patikrinęs apeliacinių skundų faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad atsakovo apeliacinis skundas atmestinas, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl apeliacinės instancijos teismas nagrinėja atsakovės apeliacinį skundą neperžengdamas jo ribų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu šalių santuoka nutraukta bendru sutarimu ir patvirtinta sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Pagal šią sutartį šalys susitarė, kad nepilnamečio sūnaus D. P. išlaikymui kas mėnesį atsakovas D. P. skirs materialinį išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos iki jo pilnametystės (1 t., b. l. 10–13). Ieškovė 2014 m. rugsėjo 26 d. kreipėsi į teismą dėl priteisto išlaikymo nepilnamečiui sūnui padidinimo iki 190 Eur (656 Lt), kadangi iš esmės pasikeitė vaiko poreikiai – jis staigiai išaugo, prireikė pirkti papildomai rūbus, be to, jis jau yra paauglys ir jo poreikiai išaugo. Skundžiamu teismo sprendimu teismas priteistą išlaikymą padidino iki 150 Eur (518 Lt), tačiau su tokiu teismo sprendimu nesutinka nei ieškovė, nei atsakovas. Ieškovės manymu, teismas turėtų padidinti priteistą išlaikymą iki 190 Eur, o atsakovas prašo iš viso nedidinti priteisto išlaikymo, nes, jo vertinimu, kas mėnesį mokama 86,89 Eur (300 Lt) sūnaus Dovydo išlaikymui skirta suma yra pakankama, vaiko poreikiai per porą metų negalėjo iš esmės pasikeisti.

Įstatyme įtvirtinta galimybė CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatytiems asmenims kreiptis į teismą dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo ir tam būtina nustatyti bent vieną iš alternatyvių sąlygų – esminį tėvų turtinės padėties pasikeitimą arba (ir) esminį vaiko poreikių pasikeitimą. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata galios (CPK 279 straipsnio 5 dalis; žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje V. Z. v. R. Z., bylos Nr. 3K-7-24/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalys dirba, gauna pastovias pajamas. Ieškovės darbo užmokestis 2014 m. vidutiniškai buvo apie 390 Eur (1350 Lt) (1 t., b. l. 8), atsakovo – apie 666 Eur (2300 Lt) (1 t., b. l. 48). Tiek ieškovė, tiek atsakovas turi savo vardu registruotus nekilnojamuosius daiktus (1 t. b. l. 16–21, 59–60), transporto priemones (1 t., b. l. 22, 79). Atsakovas savo apeliaciniame skunde teigia, kad jo turtinė padėtis lyginant su ieškovės turtine padėtimi yra pablogėjusi, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai leidžia daryti priešingą išvadą, kad tiek atsakovo, tiek ieškovės turtinė padėtis po santuokos nutraukimo nėra pasikeitusi.

Remiantis CK 3.192 straipsnio 2 dalimi, išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Kasacinio teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reiškia, kad vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, todėl, nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo, privalo nustatyti tėvo (motinos) turtinę padėtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. vasario 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. P. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-37/2010). Tėvų turtinė padėtis vertintina atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad vaikas lieka su vienu iš tėvų ir šiam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje D. V. J. v. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Taigi, teismas nustatė, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra pakankamai gera, abu galėtų teikti vienodą išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui D. P., tačiau šalių sūnus gyvena kartu su motina – ieškove R. S., todėl jai neišvengiamai tenka didesne dalimi prisidėti prie sūnaus išlaikymo.

Pažymėtina, kad tėvai yra nepilnamečių vaikų atstovai pagal įstatymą, turintys vienodas teises ir pareigas savo vaikams, vienodai atsakantys už vaikų auklėjimą ir priežiūrą, privalantys veikti vaikų interesais (LR CK 3.156 str., 3.157 str. 3.159 str.), taigi abu tėvai turi teises ir pareigas išvardintas LR CK 3.155 str. (tėvų valdžios turinys), tarp jų ir sudaryti vaikams tinkamas sąlygas augti, vystytis, lavintis.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, kad šalių sūnaus Dovydo poreikiai po 2012 m. lapkričio 13 d. priimto teismo sprendimo, kuriuo išlaikymas buvo priteistas po 300 Lt kas mėnesį, pasikeitė, tai yra padidėjo, kadangi sūnus jau yra paauglys (15 metų), staiga išaugo, dėl to reikėjo dažniau pikti rūbus ir avalynę. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl staigaus augimo Dovydui prasidėjo problemos su kaulais, sausgyslėmis ir raumenimis, nes augant jaučiasi tempimas, maudimas. Berniukui dėl spartaus augimo, brendimo sutriko regėjimas, dėl to jam reikia lankytis pas specialistus, daryti akių pratimus, o tokie apsilankymai pas specialistus yra mokami. Be to, reikia papildomai pirkti maisto papildus, stiprinti kaulus, raumenis, akis. Pažymėtina ir tai, kad šalių sūnus išreiškė norą sportuoti, jis nori lankyti sporto klubą, kuriame mėnesinis mokestis apie 20 Eur. Vaiko teisių apsaugos specialistė 2014 m. spalio 8 d. išvadoje nurodė, kad D. P. sparčiai auga, jo poreikiai žymiai padidėjo maistui, aprangai, ugdymui, laisvalaikiui, taip pat atsirado naujų poreikių (bendravimas su bendraamžiais, akiračio plėtimas, pramogos, parfumerijos, higienos priemonės ir pan.). Dėl paauglystės išryškėjusių ir paūmėjusių susirgimų, jam reikalingos sistemingos okulisto, odontologo konsultacijos bei šių specialistų skirtas medikamentinis gydymas (1 t., b. l. 33). Taigi, šios nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą teigti, kad vaiko poreikiai po 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimo priėmimo ženkliai pakito, kadangi jam reikia daugiau pinigų laisvalaikiui, sportui, jam reikalingi papildai, vitaminai, atsirado specialių poreikių, be to, kaip teisingai nurodė teismas, augančiam vaikui reikalingas kokybiškas ir įvairiapusis maistas. Atsakovas nurodo, kad teismas nevertino aplinkybės, jog kartu su ieškove gyvena jos draugas. Pažymėtina, kad ši aplinkybė neturi reikšmės nagrinėjamai bylai, kadangi pareigą prisidėti prie bylos šalių sūnaus išlaikymo turi tik nepilnamečio Dovydo tėvai – ieškovė ir atsakovas. Pažymėtina, kad atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Ieškovė savo apeliaciniame skunde prašo priteistą išlaikymą padidinti iki 190 Eur per mėnesį, tačiau apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių aplinkybių, dėl ko skundžiamu teismo sprendimu priteistas išlaikymas šalių sūnui turėtų būti didinamas iki 190 Eur, kadangi šalių sūnui nereikalingi jokie ypatingi specialūs poreikiai (slauga, speciali priežiūra ar pan.).

Taigi, bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera, kad jis galėtų teikti savo sūnui Dovydui didesnį išlaikymą, nei teismas 2012 m. lapkričio 13 d. priteisė sprendimu. Vadovaujantis suformuota kasacinio teismo praktika, orientaciniais kriterijais, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti, pavyzdžiui, CK 6.461 str. 2 d. nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Skundžiamu teismo sprendimu teismas priteistą išlaikymą padidino iki 150 Eur per mėnesį, ir ši suma atitinka prieš tai minėtą suformuotą kasacinio teismo praktiką, todėl dėl anksčiau nustatytų aplinkybių nėra pagrindo tenkinti atsakovo apeliacinio skundo, o pirmosios instancijos teismo nustatyta vaiko poreikiams patenkinti pakankama suma – 150 Eur per mėnesį – yra teisinga, atitinka bylos duomenis, protingumo ir sąžiningumo principus.

Vadovaudamasis išdėstytu, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai aiškino ir taikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialinės teisės normas, byloje esančius įrodymus vertino laikydamasis CPK nustatytų sąsajumo, leistinumo, įrodymų vertinimo taisyklių, jam pagrįstai nekilo abejonių dėl priteistino iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiui sūnui dydžio. Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas kitus apeliacinių skundų argumentus ginčo atveju laiko teisiškai nereikšmingais ir dėl jų nepasisako bei sprendžia, kad skundžiamas teismo sprendimas dėl teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydžio padidinimo iki 150 Eur nustatymo iš esmės yra teisėtas ir pagrįstas.

Dėl teismo sprendimu priteisto didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momento.

Ieškovė nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria teismas šalių sūnui išlaikymą po 150 Eur kas mėnesį priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo dienos. Apeliantės vertinimu, padidintas išlaikymas turi būti priteistas nuo kreipimosi į teismą dienos, nes tai labiau atitinka vaiko interesus.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 10 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014 pažymėjo, kad modifikuotos išlaikymo prievolės (nagrinėjamu atveju – padidinto išlaikymo mokėjimo) pradžios momentas CK nereglamentuojamas. Sprendžiant dėl šios prievolės vykdymo pradžios momento, pažymėtina, kad, pareiškus ieškinį CK 3.201 straipsnyje įtvirtintu pagrindu, reikalinga įvertinti, kokio teisinio rezultato – išlaikymo sumažinimo ar padidinimo – juo siekiama. Aiškinant ir taikant CK 3.201 straipsnio nuostatas atsižvelgtina ne tik į konkrečias bylos aplinkybes, bet turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), taip pat teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CK 1.5 straipsnis). Teisėjų kolegija konstatavo, kad turtinės vaiko teisės į didesnį išlaikymą prielaida egzistuoja jau kreipimosi į teismą metu, o teismo sprendimu tokia teisė tik patvirtinama. Dėl nurodytų priežasčių didesnio išlaikymo mokėjimo pradžios momentas nustatytinas prioritetą teikiant vaiko interesams ir vadovaujantis CK 3.200 straipsnyje įtvirtinta bendrąja taisykle. Atsižvelgiant į byloje pareikštus reikalavimus, didesnis išlaikymas priteistinas nuo kreipimosi į teismą su ieškiniu dėl išlaikymo padidinimo dienos, o ne nuo sprendimo, kuriuo patenkintas toks ieškinys, įsiteisėjimo dienos. Priešingas aiškinimas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti vaiko teisę į didesnį išlaikymą, o atsakovui sudarytų paskatą bylinėtis, nes bylinėjimosi laikotarpiu pareiga mokėti didesnį išlaikymą nekiltų.

Taigi, sutiktina su apeliantės argumentais, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime neargumentavo, kodėl padidintą išlaikymą šalių sūnui priteisė nuo teismo sprendimo priėmimo momento. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgęs į prieš tai paminėtą kasacinio teismo išaiškinimą, sprendžia, jog yra pagrindas skundžiamo teismo sprendimo dalį, kuria išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. P. padidintas iki 150 eurų kas mėnesį nuo teismo sprendimo priėmimo dienos, pakeisti ir nurodyti, kad išlaikymas nepilnamečiui sūnui D. P. priteistinas po 150 eurų kas mėnesį nuo ieškovės kreipimosi į teismą dienos (2014-09-26) iki jo pilnametystės (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

V. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Netenkinus atsakovo apeliacinio skundo, jo turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 93 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismui nusprendus ieškovės apeliacinį skundą patenkinti iš dalies, iš atsakovo ieškovės naudai priteistinos atitinkamai jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str.). Apeliantės R. S. abu reikalavimai yra turtiniai. Pirmojo reikalavimo – padidinti skundžiamu teismo sprendimu priteistą išlaikymo sumą per mėnesį 40 Eur (40 x 12 mėn.), kurio bendra suma sudaro 480 Eur, apeliacinės instancijos teismas netenkino. Apeliacinės instancijos teismas nutarė patenkinti apeliantės antrąjį reikalavimą, kuris apskaičiuotinas imant laikotarpį nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-09-26) iki skundžiamo sprendimo priėmimo dienos (2015-02-26) ir tai sudaro 750 Eur (5 mėn. x 150 Eur). Taigi apeliacinės instancijos teismas patenkino 61 proc. ieškovės apeliaciniame skunde pareikštų reikalavimų Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad ieškovės turėtos teisinės pagalbos išlaidos apeliacinės instancijos teisme sudarė 170 Eur (2 t., b. l. 50–51, 80–81), todėl iš atsakovo D. P. ieškovės R. S. naudai priteistina 103,70 Eur (170 Eur x 61 % / 100 %) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 93 straipsniu,

nutaria:

Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. vasario 26 d. sprendimą pakeisti ir išdėstyti taip:

„Padidinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 13 d. sprendimu atsakovui D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) priteistą nepilnamečio sūnaus D. P. (gim. 1999-09-11) išlaikymo dydį ir priteisti iš D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą nepilnamečiui sūnui D. P. (gim. (duomenys neskelbtini)), mokamą periodinėmis išmokomis mokamomis kiekvieną mėnesį po 150 eurų (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) nuo kreipimosi į teismą dienos (2014-09-26) iki jo pilnametystės, priteistas lėšas indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.“

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. P. (a. k. (duomenys neskelbtini) 103,70 Eur (vieną šimtą tris eurus 70 ct) teisinės pagalbos išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, ieškovės R. S. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.

Teisėjas Arūnas Rudzinskas