Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2020-05-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1190-836/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNuosprendis · 2020-05-07Kauno apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2020-09-16Kauno apygardos teismas
  3. T-2171-836/2020Nutartis · 2020-12-17Kauno apylinkės teismas
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
1-1190-836/2020
Teisminio proceso Nr.
1-03-2-00069-2020-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Henryta Gerdvilė
Kaltinamasis
M. P.
Advokatai
Vytautas Polikaitis
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1190-836/2020Proceso Nr. 1-03-2-00069-2020-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.20.5.1; 1.1.7.2.5; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.7.13.; 2.1.10.1;1.1.8.12.; 2.3.4.3.; 2.3.6.4.5.1;
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Kėdainiai
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisėja Henryta Gerdvilė,sekretoriaujant Svajonei Jasiūnienei, dalyvaujant:prokurorui Gintarui Jakštui,kaltinamajam M. P., jo gynėjui advokatui Vytautui Polikaičiui,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

M. P. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, (duomenys neskelbtini), pradinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2007 m. gruodžio 10 d. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 180 straipsnio (toliau-str.) 2 dalį, 180 straipsnio 1 dalį;

2) 2009 m. lapkričio 23 d. pagal BK 178 str. 2 d. – 2 m. 6 mėn. laisvės atėmimo bausme;

3) 2012 m. spalio 31 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 6 mėnesiams;

4) 2018 m. vasario 2 d. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. galutine 60 parų arešto bausme, bausmę atliko 2018 m. birželio 26 d.,

5) 2020 m. sausio 14 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d. nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir nustatyta galutinė 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

6) 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu pagal BK 178 str. 2 d., BK 64¹ str. 1 d. - laisvės atėmimo bausme keturiems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d. 4 d. 9 d. paskirta bausmė subendrinta su 2020-01-14 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 5 mėn. Laisvės atėmimo bausmę atlieka nuo 2020-02-14, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendis neįsiteisėjęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 235 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P. 2019 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose, teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-01-1-45171-2019, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklaustas liudytoju tvirtindamas, kad nusikaltimą, kuriuo kaltinamas A. Z., padarė jis, teismui davė žinomai melagingus parodymus.

Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad su A. Z. yra draugai. A. Z. bijojo sėdėti kalėjime, nes ten turi daug skolų, todėl jis (M. P.) pasakė, jog prisiims jo kaltę dėl langų išdaužymo. 2019-12-20 buvo pakviestas į teismo posėdį liudytoju. Buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo ir posėdžio metu teisme pasakė, kad jis išdaužė langus Dotnuvoje, Kėdainių r. Melavo, nes norėjo padėti A. Z.. Bet nesigavo jam padėti. Supranta, kad negerai padarė ir gailisi. Blogai vertina savo poelgį. Niekur nedirba, pragyvena iš mamos ir močiutės pajamų. Materialinė padėtis sunki, turi sveikatos problemų.

Kaltinamajam visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė įrodyta baudžiamojoje byloje surinktais ir teisme BPK 291 straipsnio 2 dalies tvarka ištirtais kitais įrodymais:

2020 m. vasario 6 d. prokuroro tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog pradėtas ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad 2019-12-10 Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose, teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 1-01-1-45171-2019, kurioje A. Z. buvo kaltinamas nusikaltimo, numatyto BK 187 str. 1 d. padarymu, M. P., būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklaustas liudytoju tvirtindamas, kad nusikaltimą, kuriuo kaltinamas A. Z., padarė jis, teismui davė žinomai melagingus parodymus (b. l. 4-10).

2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisiamojo posėdžio protokolas iš kurio matyti, kad M. P. prieš liudytojo apklausą buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą pagal BK 235 str. ir apklaustas liudytoju davė parodymus, kad stiklus, dėl kurių išdaužymo yra kaltinamas A. Z., išdaužė ne kaltinamasis A. Z., o jis (b. l. 11-16).

2020 m. sausio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendis, pagal kurį A. Z. pripažintas kaltu pagal BK 187 str. 1 d. dėl tyčinio turto sugadinimo. Šiame nuosprendyje nurodyta, kad būtina informuoti prokurorą apie M. P. galimai padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 str. 1 d. (b. l. 17-21).

Įrodymų įvertinimas. Kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 235 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas pateikė melagingą skundą, pareiškimą, pranešimą apie nusikalstamą veiką arba davė melagingus parodymus apklausiamas kaip liudytojas ar nukentėjęs asmuo, arba būdamas ekspertu ar specialistu pateikė melagingą išvadą ar paaiškinimą, arba būdamas vertėju melagingai ar žinomai neteisingai išvertė ikiteisminio tyrimo metu ir (ar) teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje.

Kaltinamasis M. P. kaltu pripažino visiškai. Jo parodymus patvirtina byloje surinkti įrodymai – kaltinamojo, apklausto kaip liudytojo parodymai, tarnybinis pranešimas, 2019 m. gruodžio 5 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų teisiamojo posėdžio protokolo kopija, nuosprendžio kopija bei kitai byloje esančiais dokumentais. Išnagrinėjus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad kaltinimas, pareikštas M. P. pasitvirtino. Nustatyta, kad jis, būdamas pasirašytinai įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, apklausiamas kaip liudytojas, teisme davė žinomai melagingus, teisybės neatitinkančius parodymus, todėl jo padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 235 straipsnio 1 dalį. Kaltinamojo kaltė įrodyta aptartais įrodymais bei jo paties prisipažinimu.

Dėl bausmės skyrimo M. P.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, kurios paskirtis – sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, paveikti jį, kad nuteistasis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Kaltinamojo M. P. padarytas nusikaltimas yra nesunkus (BK 11 straipsnis), jis teistas 6 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka (b. l. 51-63, 64-72), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas (b. l. 73, 74), registruotas Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas (b. l. 77). Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra tik loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Kaltinamasis jau buvo teistas, jam nebuvo efektyvi nei arešto bausmė, nei ankščiau skirtos net laisvės atėmimo bausmės, todėl darytina išvada, kad pastarasis jokių išvadų iš teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Įvertinus nurodytas aplinkybes, manytina, kad bausmės tikslai kaltinamojo atžvilgiu gali būti pasiekti tik skiriant jam už padarytą nusikalstamą veiką griežčiausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį - laisvės atėmimą. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis BK 54 straipsnio, 61 straipsnio nuostatomis, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, į nusikalstamos veikos pasekmes – sunkių pasekmių nėra, žala nepadaryta. Įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, siekiant įgyvendinti teisingumo principą kaltinamajam, atsižvelgiant į tai, kad kaltu prisipažino, gailisi, kritiškai įvertino savo elgesį, už nusikaltimo padarymą tikslinga skirti realią laisvės atėmimo bausmę minimalaus dydžio.

Baudžiamojoje byloje buvo atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas BPK 273 straipsnio numatyta tvarka, kaltinamasis prisipažino esą kaltas dėl jam inkriminuotos veikos. Šios sąlygos lemia taikymą BK 64¹ straipsnio nuostatų, pagal kurias teismas privalo šias sąlygas atitinkančiam kaltinamajam tuo pačiu nuosprendžiu skiriamą bausmę sumažinti vienu trečdaliu.

Kaltinamasis M. P. nusikalstamą veiką, už kurią teisiamas, padarė iki paskutinio 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžio priėmimo, todėl šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė turėtų būti bendrinama su 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu paskirta bausme, tačiau šis nuosprendis šiai dienai dar nėra įsiteisėjęs. Nurodytų aplinkybių kontekste, siekiant išvengti dvigubo bausmių bendrinimo, priimant nuosprendį nagrinėjamoje byloje, bausmių bendrinimo klausimas nesprendžiamas. Įsiteisėjus 2020 m. kovo 16 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiui, bausmių bendrinimo klausimas bus sprendžiamas vykdymo procese.

Taikyti kaltinamajam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidėti paskirtos bausmės vykdymą, įvertinus visas byloje esančias aplinkybes, nei teisinio, nei faktinio pagrindo nėra, taip pat nėra pakankamo pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina ir tai, kad BK 75 straipsnio nuostatų taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bausmės vykdymo atidėjimas yra išimtinė bausmės įgyvendinimo forma, galima tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, tačiau, kilus pagrįstų abejonių, bausmės vykdymo atidėjimas neturi būti taikomas.

BK 50 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad laisvės atėmimo bausmę nuteistieji atlieka atvirose kolonijose, pataisos namuose ir kalėjimuose. Konkrečią bausmės atlikimo vietą parenka teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą. M. P. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, teisiamas septintą kartą, pasižymi kriminaliniu elgesiu, teisiamas septintą kartą, todėl bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Dėl kitų procesinių klausimų

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Civilinio ieškinio nėra.

Kaltinamasis M. P. sulaikytas nebuvo.

Daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Proceso išlaidų nėra.

Kardomoji priemonė nepaskirta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304 – 305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

M. P. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo M. P. faktinio sulaikymo vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį dienos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.

Teisėja Henryta Gerdvilė