- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-09-16
- Bylos Nr.
- 1A-439-238/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00069-2020-5
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Jurga Vasiliauskienė, Danguolė Šiugždinytė
- Nuteistasis
- M. P.
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Dargužio, Danguolės Šiugždinytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgos Vasiliauskienės
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendžio, kuriuo M. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 235 straipsnio 1 dalį, ir jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trims) mėnesiams.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
1. M. P. nuteistas už tai, kad 2019 m. gruodžio 10 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmuose, teisiamajame posėdyje nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr.1-01-1-45171-2019, būdamas įspėtas dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, apklaustas liudytoju tvirtindamas, kad nusikaltimą, kuriuo kaltinamas A. Z., padarė jis, teismui davė žinomai melagingus parodymus.
Šalies argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis M. P. prašo Kauno apylinkės teismo 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendį pakeisti ir paskirti švelnesnę bausmę. Skunde nurodo, kad BK 235 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta ne vien laisvės atėmimo bausmė, o ir kitos alternatyvios bausmės rūšys, todėl prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teigia, kad nuoširdžiai gailisi už šią padarytą nusikalstamą veiką ir yra prisipažinęs.
3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo M. P. gynėjas advokatas V. P. prašė apeliacinį skundą tenkinti, sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Prokurorė Ž. M. prašė nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
4. Nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Iš pateikto apeliacinio skundo turinio matyti, jog nuteistasis M. P. nesutinka su jam paskirtos bausmės dydžiu.
6. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai ir teisingas bausmes. Įstatymų leidėjas nurodo, kad skiriant bausmę turi būti siekiama sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.
7. Bausmės skyrimas yra išimtinė teismo kompetencija bei viena iš sudėtingiausių ir svarbiausių baudžiamojo įstatymo įgyvendinimo stadijų. Šioje stadijoje pagrindinis teismo uždavinys – remiantis įstatymu visapusiškai bei objektyviai ištirti baudžiamosios bylos medžiagą ir priimti teisėtą, pagrįstą ir teisingą sprendimą skiriant tokią bausmę, kuri atitiktų BK nuostatose įtvirtintą bausmės paskirtį. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų.
8. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, įtvirtintus BK 54 straipsnyje – padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
9. Kolegija konstatuoja, kad teismas tinkamai taikė minėtas įstatymo nuostatas, skirdamas bausmę apeliantui. Byloje nustatyta, kad M. P. nuteistas už BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą. Už šio nusikaltimo padarymą asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę M. P. pagrįstai pripažino atsakomybę lengvinančią aplinkybę tą, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), be to taip pat pagrįstai pripažino ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teismas nurodė, kad skirdamas bausmę M. P., įvertino tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnis), jis yra teistas 6 kartus, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, ne kartą baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka, nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, registruotas Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje, Priklausomybės ligų gydymo įskaitoje neregistruotas.
10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, kad M. P. padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, o yra loginė jo gyvenimo būdo, ankstesnio elgesio pasekmė. Pažymėjo, jog jis jau buvo teistas, jam nebuvo efektyvi nei arešto bausmė, nei ankščiau skirtos net laisvės atėmimo bausmės, todėl konstatavo, kad pastarasis jokių išvadų iš teistumų nepadarė, yra linkęs nusikalsti, nesistengia keisti nusikalstamo gyvenimo būdo, stoti į dorą ir sąžiningą kelią. Teismas vertino tai, jog M. P., būdamas teistas, neišnykus teistumui, padarė naują nesunkų nusikaltimą. Todėl teisėjų kolegija konstatuota, kad apylinkės teismas, įvertinęs visų aplinkybių visumą, pagrįstai skyrė bausmę – laisvės atėmimą 3 (trims) mėnesiams už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje. Taip pat pažymėtina, kad apylinkės teismas, skirdamas bausmę, pritaikė ir BK 64¹ straipsnio nuostatas ir paskirta laisvės atėmimo bausmė - 3 (trims) mėnesiams buvo sumažinta trečdaliu ir paskirta bausmė – laisvės atėmimas 2 (dviem) mėnesiams. Taigi, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į visus baudžiamajame įstatyme nustatytus reikalavimus.
11. Visa tai rodo, jog ankstesni teistumai už tyčinius nusikaltimus ir skirtos bausmės įtakos nuteistojo elgesiui nepadarė, jis išvadų nedaro, toliau daro nusikalstamas veikas, taigi darytina išvada, kad jis yra linkęs nusikalsti. Todėl, įvertinęs šių aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas (už nusikalstamą veiką, numatytą BK 235 straipsnio 1 dalyje), gali padėti pasiekti bausmės tikslus, t. y. nubausti M. P., atimti ar apriboti jam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Manytina, kad nėra jokio objektyvaus pagrindo išvadai, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus kitą bausmės rūšį. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, jog nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nebenusikals, taigi šiuo metu jis privalo būti izoliuotas nuo visuomenės.
12. Taigi, yra pagrindas tvirtinti, kad teismas tinkamai taikė įstatymo nuostatas, reikšmingas bausmės skyrimui. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos stadiją, apelianto asmenybę, atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę. Taip teismas tinkamai taikė BK 54 straipsnio 1, 2 dalyje reglamentuotas nuostatas. Kolegija konstatuoja, kad teismas pakankamai išsamiai motyvavo bausmės rūšies ir dydžio klausimus, jiems pritartina. Tiek bausmės rūšis, tiek jos dydis yra paskirtos sankcijos ribose ir nėra per griežtos. Todėl atmestinas kaip nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad paskirta bausmė yra per griežta padarytam nusikaltimui.
13. Esant šioms aplinkybėms daroma išvada, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2020 m. gegužės 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti ar naikinti įstatyminio pagrindo nėra, todėl nuosprendis paliekamas galioti, o nuteistojo M. P. apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo M. P. apeliacinį skundą atmesti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.