Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Pasvalio rajono apylinkės teismo teisėjas A.Švedavičius, sekretoriaujant D. Šiliauskienei, dalyvaujant ieškovui M. D., ieškovo atstovei advokatei S. B., atsakovo atstovams G. L. ir advokatui M. Š., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui Žemės ūkio bendrovei „Vaškai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Nustatė:

Liudytoja I. K. parodė, kad ji dirba ŽŪB „Vaškai“ buhaltere. Žino, kad ieškovas buvo parašęs prašymą dėl tėvystės atostogų suteikimo, atostogos jam buvo suteiktos. Prašymo suteikti atostogas vaiko priežiūrai ieškovas nebuvo parašęs. Kadangi buvo nustatyta, kad ieškovas darbe buvo neblaivus, pati direktoriaus nurodymu paruošė ir parašė įsakymą dėl ieškovo atleidimo iš darbo, kurį pasirašė bendrovės direktorius. Raštu pasiaiškinti ieškovo dėl girtumo neprašė. Pati asmeniškai pranešė Sodrai apie ieškovo atleidimą iš darbo. Pripažįsta, kad pranešime klaidingai buvo nurodžiusi atleidimo iš darbo pagrindą ir per klaidą nurodžiusi, kad ieškovas iš darbo atleistas savo paties prašymu. Vėliau paminėtą klaidą ištaisė. Ryte, kontoroje ant stalo radusi pranešimą apie tai, kad ieškovas darbe buvo neblaivus, padavė jį pasirašyti D. Č. ir E. G., kadangi jų parašų ties jų pavardėmis nebuvo. Liudytoja taip pat parodė, kad ji į fermą nuvykusi nebuvo ir ieškovo neblaivaus darbe nematė.

Liudytoja E. A. parodė, kad ji dirba ŽŪB „Vaškai“ fermos vedėja. 2013 m. kovo mėn. 18 d. ieškovas M. D. darbe buvo neblaivus. Alkotesterio fermoje nebuvo. Pati prašė ieškovo pasitikrinti blaivumą, tačiau pastarasis tai padaryti atsisakė. Kadangi ieškovą darbe neblaivų pastebėjo tik pačioje darbo pabaigoje, ieškovo nuo darbo nenušalino.

Liudytojas E. A. parodė, kad būdamas ŽŪB „Vaškai“ kontoroje girdėjo, kaip buhalterė prašė ieškovo pasirašyti kažkokį dokumentą, tačiau pastarasis pasirašyti atsisakė. Pats asmeniškai ieškovo darbe neblaivaus nematė.

Liudytojas D. Č. parodė, kad jis dirba ŽŪV „Vaškai“ fermos darbininku. Akivaizdžiai neblaivaus M. D. darbe nematė, su juo alkoholinių gėrimų negėrė, todėl negali patvirtinti, kad ieškovas darbe buvo neblaivus.

Liudytojas E. G. parodė, kad 2013 m. kovo mėn. 18 d., į darbo dienos pabaigą, buvo nuvykęs į fermą ir eidamas prasilenkė su ieškovu M. D.. Praeidamas pajautė nuo M. D. sklindantį alkoholio kvapą. Ieškovą matė tik trumpą laiką, t. y. tik eidamas prasilenkė su juo. Girtumo ieškovui nenustatinėjo ir neformino.

Liudytojas R. B. parodė, kad jis pats asmeniškai ieškovo neblaivaus darbe nematė. Apie tai, kad ieškovas darbe buvo neblaivus, jam sakė fermos vedėja E. A..

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai yra įrodyta, kad 2011 m. rugsėjo mėn. 19 d. ieškovas M. D. sudarė su atsakovu ŽŪB „Vaškai“ neterminuotą darbo sutartį Nr. 698, pagal kurią ieškovas buvo priimtas į darbą pas atsakovą gyvulininkystės darbuotoju. 2013 m. kovo mėn. 19 d., ŽŪB „Vaškai“ direktoriaus įsakymu Nr. 65, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta ir ieškovas atleistas iš darbo pas atsakovą Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. numato, kad paminėtu pagrindu darbo sutartis be įspėjimo yra nutraukiama tada, kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas. Įsakyme nutraukti darbo sutartį su ieškovu tiesiogiai nėra nurodyta, kokias darbo pareigas ieškovas šiurkščiai pažeidė, tačiau byloje šalių paaiškinimais bei kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai yra nustatyta, kad nutraukdamas darbo sutartį ieškovo šiurkščiu darbo pažeidimu atsakovas laikė atsakovo buvimą darbe neblaiviu 2013 m. kovo mėn. 18 d. Lietuvos Respublikos DK 235 str. 1 d. numatyta, kad šiurkštus darbo pareigų pažeidimas yra darbo drausmės pažeidimas, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos tiesiogiai darbuotojo darbą reglamentuojančių įstatymų ir kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama darbo pareigoms ar nustatytai darbo tvarkai. Paminėto straipsnio 2 d. 8 p. numato, kad šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu yra laikoma tai, kad darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus, apsvaigęs nuo narkotinių ar toksinių medžiagų, išskyrus atvejus, kai apsvaigimą sukėlė įmonėje vykstantys gamybos procesai. Darbuotojo neblaivumas ar apsvaigimas nuo narkotinių ar toksinių medžiagų laikomas šiurkščiu darbo drausmės pažeidimu nepriklausomai nuo neblaivumo ar apsvaigimo masto.

Ieškovas ginčija atleidimo iš darbo teisėtumą tuo pagrindu, kad darbe neblaivus jis nebuvo, be to drausminė nuobauda jam buvo paskirta pažeidžiant įstatymo nustatytą drausminės nuobaudos skyrimo tvarką. Ieškovas paaiškino, kad 2013 m. kovo mėn. 18 d. visą darbo dieną jis buvo darbe ir atliko savo pareigas, darbe buvo blaivus.

Pagal suformuotą teismų praktiką teisme tikrinant darbuotojui (ieškovui) paskirtos drausminės nuobaudos pagrįstumą, pareiga įrodyti šio darbuotojo neteisėtų veiksmų arba neveikimo ir kaltės buvimą tenka darbdaviui, todėl nagrinėjamoje byloje ne pats ieškovas privalo įrodyti tai, kad jis šiurkščiai nepažeidė darbo pareigų ir darbe buvo blaivus, o darbdavys, t. y. atsakovas privalo neginčijamai įrodyti ieškovo buvimo darbe neblaiviu faktą. Lietuvos Respublikos DK 235 str. 2 d. 8 p. numatyta darbuotojo būsena gali būti patvirtinta ne vien tik medicinos išvada, bet ir kitomis CPK 177 str. 2 d. ir 3 d. numatytomis įrodinėjimo priemonėmis. Be to ji gali būti patvirtinta nepriklausomai nuo to, ar darbuotojas buvo nušalintas nuo darbo (DK 123 str. ).

Ieškovo buvimą neblaiviu darbo metu darbo vietoje atsakovas įrodinėja pateiktais rašytiniais įrodymais ir liudytojų parodymais. Kaip rašytinį įrodymą atsakovas pateikė teismui 2013-03-18 fermos vedėjos E. A. pranešimą, patvirtintą liudytojų I. B., D. Č. ir E. G. parašais. Paminėtame pranešime nurodyta, kad M. D. darbe neblaivus, triukšmauja, nuo jo sklinda alkoholio kvapas, akivaizdžiai matosi jo nekoordinuoti judesiai, triukšmaudamas trukdo dirbti kitiems darbuotojams, atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu ( b. l. 46 ). Teismo posėdyje liudytoja E. A. parodė, kad ieškovą neblaivų darbe pamatė tik pačioje darbo pabaigoje, todėl nuo darbo jo nenušalino, nepatvirtino paminėtame pranešime nurodytų aplinkybių, kad ieškovas darbe triukšmavo ir trukdė kitiems darbuotojams ir pan. Liudytojas D. Č. teismo posėdyje nepatvirtino, kad M. D. darbe buvo neblaivus. Liudytojas E. G. parodė, kad jis darbo pabaigoje atvykęs į fermą eidamas prasilenkė su ieškovu ir pajautė nuo jo sklindantį alkoholio kvapą, tačiau nepatvirtino E. A. rašytame pranešime nurodytų aplinkybių, kurias kaip parodė liudytojas patvirtino savo parašu tik tada, kai bendrovės buhalterė jam padavė pasirašyti paminėtą pranešimą.

Nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta objektyvių neginčijamų įrodymų, kad ieškovas M. D. šiurkščiai pažeidė darbo drausmę, o būtent 2013 m. kovo mėn. 18 d. darbe buvo neblaivus. Ieškovas nuo darbo nušalintas nebuvo, techninėmis ir kitomis priemonėmis neblaivumas ieškovui nebuvo nustatytas. Byloje liudytojai E. A. ir E. G. parodė, kad ieškovas darbe buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau liudytojų parodymai yra subjektyvūs įrodymai, juos vertinant atsižvelgtina į tai, kad atsakovą ir liudytojus sieja darbiniai santykiai, liudytojai pilnai nepatvirtino darbdaviui rašytame pranešime nurodytų aplinkybių ir pan.

Teismas vertindamas visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų laiko, kad atsakovas objektyviai ir neginčijamai neįrodė, kad ieškovas M. D. įvykdė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. 2013 m. kovo mėn. 18 d. darbe buvo neblaivus.

Be to byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai yra nustatyta, kad atsakovas skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, pažeidė Lietuvos Respublikos DK 240 str. 1 d. nustatytą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, t. y. raštu nepareikalavo, kad ieškovas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo.

Teismas vertindamas visumą byloje surinktų ir ištirtų įrodymų, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas neginčijamai neįrodė, kad ieškovas M. D. įvykdė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. 2013 m. kovo mėn. 18 d. darbe buvo neblaivus bei į tai, kad skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą atsakovas pažeidė Lietuvos Respublikos DK nustatytą drausminių nuobaudų skyrimo tvarką laiko, kad ieškovas M. D. 2013 m. kovo mėn .19d. įsakymu pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. iš darbo atleistas neteisėtai, todėl ieškovo ieškinys dalyje dėl jo atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu tenkintinas. Ieškovas nepageidauja grįžti į darbą pas atsakovą, kadangi jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, todėl laikytina, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos ( DK 300 str. 4 d. ).

Kadangi ieškovas iš darbo yra atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, jam iš atsakovo priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Priteisiant vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką atsižvelgtina į tai, kad kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad priteisiant kompensacijos dydį turi būti atsižvelgiama ne tik į ieškovo gautą vidutinį darbo užmokestį atsakovo įmonėje, bet ir į šalis siejusių darbo teisinių santykių trukmę, t. y. ieškovo nepertraukiamo darbo stažą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad atsakovo stažas pas atsakovą buvo pusantrų metų, atleidimo iš darbo pagrindas galėjo kliudyti ieškovui susirasti kitą darbą ir gauti pajamas ir pan., todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir į tai, kad bylos nagrinėjimas dėl ieškovo kaltės neužtruko, ieškovo naudai iš atsakovo pilnai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Be to iš atsakovo ieškovo naudai priteistina ir Lietuvos Respublikos DK 140 str. 1 d. numatyta dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė kompensacija.

Pateiktu ieškiniu ieškovas prašo teismą priteisti jo naudai iš atsakovo ir 10000 Lt neturtinės žalos atlyginimą.

Lietuvos Respublikos DK 250 str. nustatyta, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą. Jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais.

Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, t. y. tik už įstatyme nustatytų teisių ir įstatymo saugomų vertybių pažeidimus. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaryta įvairiais darbdavio neteisėtais veiksmais, pvz., kai darbuotojas neteisėtai atleidžiamas iš darbo, neteisėtai perkeliamas į kitą darbą, jam neteisingai paskiriama drausminė nuobauda, paskleista informacija apie darbuotoją, nesusijusi su jo darbo savybėmis, ir pan. Teismo nuomone, sprendžiant dėl darbdavio neteisėtais veiksmais padarytos neturtinės žalos atlyginimo, būtina atsižvelgti ir į tai, kad darbuotojas darbo santykiuose paprastai yra silpnesnė teisinių santykių šalis, o darbdaviui, kaip stipresnei darbo teisinių santykių šaliai, kuriai suteikiama daugiau teisinių įgaliojimų, sprendžiant dėl darbuotojo darbo veiklos vertinimo, atleidimo iš darbo ir pagrindo, atleidžiant darbuotoją iš darbo, parinkimo, keliami griežtesni teisių ir pareigų bei atsakomybės už darbo teisinius santykius reglamentuojančių teisės normų pažeidimus standartai, siekiant užkirsti kelią darbdaviui piktnaudžiauti savo įgalinimais. Asmens darbo veikla yra itin jautri menkiausiems pažeidimams ir neabejotinai gali sukelti bet kuriam darbuotojui neturtinės žalos, ypač jei darbdavio neteisėti veiksmai susiję su tokiomis kraštutinėmis teisinio poveikio darbuotojui priemonėmis, kaip atleidimas iš darbo be įspėjimo už darbo drausmės ar kitus darbo veiklos pažeidimus.

Sprendžiant, kokiais atvejais ir kokio dydžio darbuotojui turi būti atlyginama neturtinė žala, taip pat būtina laikytis bendrųjų neturtinės žalos atlyginimo pagrindų ir kriterijų, suformuluotų CK 6.250 straipsnyje. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK nuostatomis neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas ir kt. ( CK 6. 250 str. ). Darbo santykiuose tokie padariniai atsiranda dėl neteisėto atleidimo iš darbo, neteisingai paskirtos drausminės nuobaudos ir pan. Baigtinio sąrašo aplinkybių, dėl kurių gali būti padaryta neturtinė žala ir atsirasti pareiga ją atlyginti, nėra, todėl kiekvienu atveju atskirai turi būti vertinamos konkrečios aplinkybės. Nagrinėjamoje byloje surinktais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad atsakovas ieškovui drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu skyrė nepagrįstai ir neteisėtai, todėl byloje laikytina, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti ieškovui. Tačiau neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra atlyginti tik dėl atsakovo neteisėtos veikos padarytą neturtinę žalą ir nėra skirtas turtinės naudos gavimui, patirtų materialinių nuostolių atlyginimui ir pan. Atsižvelgiant į visumą paminėtų aplinkybių ieškovo ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo tenkintinas iš dalies.

Ieškovas pateiktu ieškiniu prašo teismą priteisti jo naudai iš atsakovo ir 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad CK 6.37 straipsnis, kurio 2 dalyje įtvirtinta skolininko pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, netaikomas darbo bylose, nes yra taikomas specialaus pobūdžio DK 300 straipsnis. DK nuostatos reguliuodamos darbo santykius turi pirmenybę bendrųjų privatinės teisės nuostatų atžvilgiu (DK 11 straipsnio 1 dalis). DK 300 str. yra speciali darbo teisės norma, pagal kurią, tais atvejais, kai darbdavys nevykdo teismo sprendimo, darbuotojo prašymu teismas priima nutartį išieškoti darbuotojui darbo užmokestį už visą laiką nuo sprendimo (nutarties) priėmimo dienos iki jo įvykdymo dienos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys, Nr. 3K-3-424/2010, 3K-3-245/2012). Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ieškovo reikalavimas priteisti 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo atmestinas.

Šalių turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos proporcingai patenkintų reikalavimų dydžiui.

Su bylos nagrinėjimu susiję pašto išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovo.

Todėl ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK CPK 259, 260, 263, 270 str. teismas

Rezoliucinė dalis

Nusprendė:

Ieškinį patenkinti iš dalies.

Pripažinti ieškovo M. D. atleidimą iš darbo žemės ūkio bendrovėje „Vaškai“ nuo 2013 m. kovo mėn. 19 d. pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir laikyti, kad ieškovo M. D. darbo sutartis su atsakovu žemės ūkio bendrove „Vaškai“ yra nutraukta teismo sprendimu, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – Lietuvos Respublikos DK 300 str. 4 d.

Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ ieškovo M. D. naudai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinę išmoką sumoje 6951, 34 Lt, vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo mėn. 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos sumoje 11258, 51 Lt, vidutinį darbo užmokestį ( 3475, 67 Lt vidutinį vieno mėnesio, 166, 30 Lt vidutinį vienos darbo dienos ) už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4000, 00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2500, 00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 12, 50 Lt išlaidų už dokumentų kopijas ir 70, 00 Lt kelionės išlaidų.

Sprendimą dalyje dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio priteisimo ( 3475, 67 Lt sumos ) vykdyti skubiai – Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 2 d. 2 p.

Ieškovo ieškinį dalyje dėl 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmesti.

Priteisti iš ieškovo M. D. atsakovo ŽŪB „Vaškai“ naudai 250, 00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

Priteisti iš atsakovo žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ valstybės naudai 666, 00 Lt žyminio mokesčio ir 19, 50 Lt. pašto išlaidų ( gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM, juridinio asmens kodas 188659752, a/s Nr. (duomenys neskelbtini), AB Swedbank, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660 ).

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.