- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-10-25
- Bylos Nr.
- 2A-746-425/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-32-3-00356-2013-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Laimantas Misiūnas (pran.), Nijolė Danguolė Smetonienė, Birutė Valiulienė
- Atsakovas
- Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“
- Ieškovas
- M. D.
- Kategorijos
Pirmosios instancijos teismo teisėjas Civilinė byla Nr. 2A-746-425/2013
NUTARTIS
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2013 m. spalio 25d.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Laimanto Misiūno,
viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovės „Vaškai“ apeliacinį skundą dėl Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-533-500/2013 pagal ieškovo M. D. ieškinį atsakovui Pasvalio rajono žemės ūkio bendrovei „Vaškai“ dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu, išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio už priverstinės pravaikštos laiką ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas M. D. ieškiniu prašė pripažinti neteisėtu jo atleidimą iš darbo ŽŪB „Vaškai“ pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p., priteisti iš atsakovo ieškovo naudai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką, vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 5 % dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 10 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas paaiškino, kad jis nuo 2011 m. rugsėjo mėn. 19 d. dirbo pas atsakovą gyvulininkystės fermos darbuotoju. 2013 m. vasario mėn. 14 d. gimė dukra, todėl buvo suteiktos tėvystės atostogos iki dukrai sukaks vienas mėnuo amžiaus. Į darbą pas atsakovą grįžo 2013 m. kovo mėn. 15 d. ir tą pačią dieną pateikė atsakovui prašymą suteikti atostogas vaiko priežiūrai iki dukrai sueis vieneri metai amžiaus. Rašytinį prašymą dėl paminėtų atostogų įteikė atsakovo buhalterei. Negavęs iš atsakovo jokio atsakymo dėl atostogų, kreipėsi į Pakruojo Sodros skyrių ir ten sužinojo, kad iš darbo pas atsakovą yra atleistas savo paties prašymu, nors tokio prašymo nerašė. 2013 m. kovo mėn. 29 d. dar kartą kreipėsi į Sodrą, kur sužinojo, kad iš darbo pas atsakovą atleistas kitu pagrindu, t. y. ne savo noru, o pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. Kadangi dirbdamas pas atsakovą jokių darbo drausmės pažeidimų nėra padaręs, 2013 m. kovo mėn. 18 d. dirbo visą darbo dieną, darbe buvo blaivus, ieškovas laikė, kad iš darbo pas atsakovą buvo atleistas nepagrįstai ir neteisėtai, todėl prašė teismą pripažinti neteisėtu atleidimą iš darbo ir priteisti iš atsakovo jo naudai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką bei vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Iš darbo atsakovas atleido pažeisdamas įstatymo reikalavimus, dėl to ieškovas patyrė dvasinį išgyvenimą, nepatogumus, pažeminimą ir pan., t. y. patyrė didelę neturtinę žalą, todėl prašė teismą priteisti iš atsakovo 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 5 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Žemesnės instancijos teismas
Pasvalio rajono apylinkės teismas 2013 m. birželio 25 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, pripažino ieškovo M. D. atleidimą iš darbo žemės ūkio bendrovėje „Vaškai“ nuo 2013 m. kovo mėn. 19 d. pagal Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. neteisėtu ir laikė, kad ieškovo M. D. darbo sutartis su atsakovu žemės ūkio bendrove „Vaškai“ yra nutraukta teismo sprendimu, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – Lietuvos Respublikos DK 300 str. 4 d. pagrindu, priteisė iš ŽŪB „Vaškai“ ieškovo M. D. naudai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio 6 951,34 Lt išeitinę išmoką, 11 258,51 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo mėn. 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos sumoje, vidutinį darbo užmokestį (3 475,67 Lt vidutinį vieno mėnesio, 166,30 Lt vidutinį vienos darbo dienos) už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, 4 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimo, 2 500,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, 12,50 Lt išlaidų už dokumentų kopijas ir 70,00 Lt kelionės išlaidų. Teismas sprendimo dalį dėl vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio priteisimo (3 475, 67 Lt sumos) nurodė vykdyti skubiai, ieškinio dalį dėl 5 % dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetė, iš atsakovo ieškovo naudai priteisė 250,00 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti, valstybės naudai 666,00 Lt žyminio mokesčio ir 19,50 Lt. pašto išlaidų. Teismas nustatė, kad 2013 m. kovo mėn. 19 d., ŽŪB „Vaškai“ direktoriaus įsakymu Nr. 65, darbo sutartis su ieškovu buvo nutraukta ir ieškovas atleistas iš darbo pas atsakovą Lietuvos Respublikos DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu. Šalių paaiškinimais neginčijamai nustatyta, kad nutraukdamas darbo sutartį ieškovo šiurkščiu darbo pažeidimu atsakovas laikė atsakovo buvimą darbe neblaiviu 2013 m. kovo mėn. 18 d. Teismas pažymėjo, jog atsakovui tenka pareiga įrodyti ieškovo buvimo darbe neblaiviu faktą. Nagrinėjamoje byloje nėra objektyvių neginčijamų įrodymų, kad ieškovas M. D. 2013 m. kovo mėn. 18 d. darbe buvo neblaivus. Ieškovas nuo darbo nušalintas nebuvo, techninėmis ir kitomis priemonėmis neblaivumas ieškovui nebuvo nustatytas. Nors liudytojai E. A. ir E. G. parodė, kad ieškovas darbe buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, tačiau teismas pažymėjo, jog liudytojų parodymai yra subjektyvūs įrodymai, juos vertinant atsižvelgė į tai, kad atsakovą ir liudytojus sieja darbiniai santykiai, liudytojai pilnai nepatvirtino darbdaviui rašytame pranešime nurodytų aplinkybių ir pan. Be to, atsakovas skirdamas ieškovui drausminę nuobaudą raštu nepareikalavo, kad ieškovas raštu pasiaiškintų dėl darbo drausmės pažeidimo. Įvertinęs pateiktus įrodymus, teismas darė išvadą, jog atsakovas neįrodė ieškovą šiurkščiai pažeidus darbo drausmės taisykles, todėl ieškinio reikalavimą atleidimą iš darbo pripažinti neteisėtu tenkino ir laikė, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos. Teismas atsižvelgė į ieškovo darbo pas atsakovą trukmę, į atleidimo pagrindą, ieškovo naudai iš atsakovo priteisė vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką bei DK 140 str. 1 d. numatytą dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę kompensaciją. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad atsakovas ieškovui drausminę nuobaudą atleidimą iš darbo skyrė nepagrįstai ir neteisėtai, todėl laikė, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė neturtinę žalą. Ieškinio reikalavimą priteisti 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo priteisimo atmetė.
Šalies argumentai
Atsakovas Pasvalio rajono ŽŪB „Vaškai“ apeliaciniu skundu prašė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013-06-25 sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliantas nurodė, kad teismas, pažeisdamas CPK 178 str., 180 str. reikalavimus, atsisakė tirti ir vertinti atsakovo darbuotojų parodymus ir bylos dokumentuose nurodytas aplinkybes. Atsakovo pateiktas rašytinis pranešimas, apklausti liudytojai patvirtino, kad ieškovas buvo neblaivus, triukšmavo, nuo jo sklido alkoholio kvapas, trukdė kitiems darbuotojams, atsisakė pasitikrinti blaivumą alkotesteriu. Liudytojai I. K. ir E. A. patvirtino, jog ieškovas atsisakė pasirašyti ant įsakymo dėl jo atleidimo iš darbo. Ieškovas nuo darbo nenušalintas, nes jo neblaivumas pastebėtas tik darbo pabaigoje. Teismo konstatuoti ieškovo nušalinimo nuo darbo bei drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos pažeidimai yra formalūs ir nesudaro pagrindo darbo sutarties su ieškovu nutraukimo neteisėtumui konstatuoti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką darbuotojo pasiaiškinimo nepareikalavimas savaime nėra atleidimo iš darbo tvarkos pažeidimas, kuris kiekvienu atveju sudaro prielaidas pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, turi būti vertinamos ir kitos aplinkybės. Šią bylą nagrinėjęs teismas, nevertino ir nepatikrino kitų ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui reikšmingų aplinkybių.
Atsiliepimas
Ieškovas M. D. atsiliepimu prašė Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti ieškovui M. D. iš atsakovo Pasvalio rajono ŽŪB „Vaškai“ 850 Lt išlaidų, turėtų advokato pagalbai apmokėti. Atsiliepime pažymima, kad atsakovas skundžia tik vieną sprendimo dalį – atleidimo iš darbo neteisėtumą, tačiau neskundžia dalies, kuria priteistos išeitinė išmoka, kompensacija už priverstinę pravaikštą, todėl net teismui atleidimą pripažinus teisėtu, kita sprendimo dalis negali būti keičiama. Atsakovas byloje nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, patvirtinančio, kad M. D. 2013-03-18 padarė šiurkštų darbo drausmės pažeidimą. Pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai įvertino visus pateiktus įrodymus. Byloje pateiktas E. A. 2013-03-18 Pranešimas teismo ištirtas ir įvertintas. Pranešime išdėstytos ir liudytojų nurodytos aplinkybės skiriasi, o tai verčia abejoti dokumento patikimumu. Byloje nėra įrodymų, jog ieškovą darbdavys būtų prašęs pasiaiškinti, atsakovo liudytojų parodymai nelogiški ir prieštaringi. Atsakovas nepateikė įrodymų, kuriame būtų užfiksuotas ieškovo atsisakymas susipažinti su dokumentais ir juos pasirašyti. ŽŪB „Vaškai“ direktoriaus 2013-03-19 įsakyme dėl M. D. atleidimo iš darbo nėra nurodyta nei darbo drausmės pažeidimo data, nei koks pažeidimas padarytas. Atsiliepime pažymima, kad E. A. pranešimu buvo informuotas ne darbdavys, tačiau padalinio vadovas. Atsakovas, teigdamas, kad ieškovas atsisakė blaivumą pasitikrinti alkotesteriu, nepateikė įrodymų, jog tikrai turi alkotesterį, kokiomis aplinkybėmis jis ieškovui buvo pateiktas, koks prietaiso gamyklinis numeris. Ieškovas pažymėjo, kas neleisdamas darbuotojui pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo, darbdavys grubiai pažeidžia darbuotojo teises.
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimo dalys dėl neturtinės žalos atlyginimo ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo keistinos (CPK 326 str. 1 d. 3 p.).
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Kolegija konstatuoja, kad CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta.
Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovas M. D. ir atsakovas ŽŪB „Vaškai“ 2011-09-19 sudarė neterminuotą Darbo sutartį, pagal kurią M. D. įdarbintas gyvulininkystės darbuotoju (T. 1, b. l. 55-57), 2013-03-19 ŽŪB „Vaškai“ direktoriaus įsakymu M. D. atleistas iš einamų pareigų pagal LR DK 136 str. 3 d. 2 p. (T. 1, b. l. 44). Pagal pateiktus ŽŪB „Vaškai 2013 m. vasario ir kovo mėnesių darbo laiko žiniaraščius nustatyta, kad M. D. nuo 2013-02-14 iki 2013-03-14 turėjo tėvystės atostogas, o 2013 m. kovo 15, 18 ir 19 d. dirbo po 8 val. kasdien (T. 1, b. l. 64-65). Atsakovas ŽŪB „Vaškai“ teigia, kad ieškovas M. D. 2013 m. kovo 18 d. šiurkščiai pažeidė darbo drausmę ir darbo metu buvo neblaivus, triukšmavo, trukdė dirbti kitiems darbuotojams, todėl buvo pagrindas ieškovą atleisti iš einamų pareigų DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu.
Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, įrodymus ir liudytojų paaiškinimus, darė išvadą, kad atsakovas neįrodė ieškovą M. D. darbo vietoje buvus neblaiviu ir padarius šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, todėl ieškinį tenkino iš dalies ir atleidimą pripažino neteisėtu. Apeliantas ŽŪB „Vaškai“ nesutinka su tokiu sprendimu ir apeliaciniame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje pateiktus įrodymus ir nenagrinėjo kitų ieškovui paskirtos drausminės nuobaudos teisėtumui bei pagrįstumui reikšmingų aplinkybių. Nagrinėjamoje byloje yra svarbu nustatyti, ar ieškovas padarė DK 235 str. 2 d. 8p. numatytą šiurkštų darbo drausmės pažeidimą, t. y. ar 2013 m. kovo 18 dieną darbe buvo neblaivus.
dėl atleidimo pagal DK 136str.3d.2p.
DK 235 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytas darbo drausmės pažeidimas – kai darbuotojas darbo metu darbe yra neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių medžiagų – įstatyme priskiriamas prie šiurkščių darbo drausmės pažeidimų, suteikiančių darbdaviui teisę skirti griežčiausią drausminę nuobaudą – atleisti darbuotoją iš darbo iš anksto apie tai neįspėjus. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad darbuotojo neblaivumo faktą darbdavys gali nustatyti visomis teisėtomis prieinamomis priemonėmis ir tvarka. Įrodymai, kad darbuotojas darbo metu buvo neblaivus, gali būti tiek medicinos išvados, tiek tam tikri tą dieną darbe surašyti aktai, nurodant juose požymius, pagal kuriuos įtariama, jog darbuotojas yra neblaivus, tiek kitokie darbuotojo neblaivumo būklę fiksuojantys faktiniai duomenys (CPK 177 straipsnio 2, 3 dalys). (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje G. K. R. v. 641-oji daugiabučių namų savininkų bendrija, bylos Nr. 3K-3-93/2011).
Atsiliepimas
Atsakovas nurodomoms aplinkybėms apie ieškovo neblaivumą pagrįsti pateikė 2013-03-18 Fermos vedėjos E. A. pranešimą, kuriame nurodoma, kad M. D. darbo metu buvo neblaivus ir atsisakė neblaivumą pasitikrinti alkotesteriu (T. 1, b. l. 46), 2013-03-19 Fermos vadovo R. B. pranešimą, kuriame nurodoma, kad M. D. atsisakė raštu pateikti pasiaiškinimą dėl savo veiksmų (T. 1, b. l. 45), taip pat nurodomas aplinkybes grindė liudytojų parodymais. Teismo posėdžio metu apklausta 2013-03-18 pranešimą surašiusi fermos vedėja E. A., paaiškino, jog pastebėjo, kad ieškovas M. D. buvo išgėręs darbo pabaigoje, apie 16.00-16.30 val. Minėtą pranešimą kaip M. D. neblaivumo ir atsisakymo tikrintis alkotesteriu liudininkai pasirašė I. B., D. Č. ir E. G.. Teismo posėdyje liudytojas D. Č. parodė, kad 2013 m. kovo 18 d. dirbo kitoje fermoje nei ieškovas, apie ieškovo girtumą jam niekas nesakė, nurodė tik kitą dieną sužinojęs, kad M. D. atsisakė pasitikrinti girtumą. Taigi nepaisant to, kad D. Č. ieškovo darbo drausmės pažeidimo dieną kartu su M. D. nedirbo ir jo neblaivus nematė, jis 2013-03-18 pranešime apie M. D. neblaivumą nurodytas kaip liudininkas. Liudytojas E. G. pažymėjo, kad iš kvapo pastebėjo, jog M. D. išgėręs, tačiau nurodė nežinantis, ar kas nors davė M. D. blaivumą pasitikrinti alkotesteriu, nepaisant to, jog E. G. kaip liudininkas pasirašė pranešimą, kuriame nurodyta, kad M. D. blaivumą alkotesteriu tikrintis atsisakė. Liudytojas R. B. ieškovo neblaivaus nematė, o pasiūlymą atleisti ieškovą ŽŪB „Vaškai“ pateikė pagal fermos vedėjos E. A. pranešimą (T. 2, b. l. 17-23).
Pažymėtina, kad pagal CPK 185 straipsnyje įtvirtintą laisvo įrodymų vertinimo principą, pagal kurį bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, pagrįstu visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, todėl teismas įvertina byloje esančią informacinę medžiagą laikydamasis CPK nustatytų įrodymų sąsajumo, leistinumo, ir įrodymų vertinimo taisyklių. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, pagal kurią tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas dėl to, kad jis pats nėra ginčijamų teisinių santykių dalyvis ar stebėtojas, konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių buvimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, kad labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus. Apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad 2013 m. kovo 18 d. pranešimas buvo surašytas ne pažeidimo dieną, o vėliau, pasirašę liudininkai ieškovo galimo darbo drausmės pažeidimo aplinkybių arba nematė, arba jas nurodo prieštaringai, taip pat į tai, kad ieškovui nebuvo suteikta galimybė pasiaiškinti dėl nurodomo darbo drausmės pažeidimo, į tai, kad, nors 2013 m. kovo 18 d. pranešime teigiama, kad M. D. trukdė dirbti kitiems darbuotojams, atsakovas nenurodė tokių darbuotojų, o apklausti liudytojai teismo posėdyje šios aplinkybės nepatvirtino, į tai, kad 2013-03-20 VDSFV buvo pranešta, kad M. D. atleistas DK 127 str. 1 d. pagrindu, o 2013-03-22 atleidimo pagrindas pakeistas į DK 136 str. 3 d 2 p. (T. 1, b. l. 73-75), į tai, kad ieškovas nebuvo nušalintas nuo darbo, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovas nepateikė objektyvių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių ieškovo neblaivumą darbo metu 2013-03-18. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir pateiktus įrodymus, konstatuoja, jog įrodymų visuma neleidžia daryti išvados ieškovą šiurkščiai pažeidus darbo drausmę ir atliekamas pareigas, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškinį tenkino iš dalies ir ieškovo atleidimą iš einamų pareigų DK 136 str. 3 d. 2 p. pagrindu pripažino neteisėtu bei priteisė išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką bei kitas išmokas.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde ŽŪB „Vaškiai“ nepagrįstai nurodo, kad teismas atsisakė tirti ir vertinti darbuotojų parodymus ir nurodytas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas įvertino tiek liudytojų ir šalių paaiškinimus, tiek rašytinius dokumentus, t. y. įrodymų visumą ir pagal tai darė išvadas ir priėmė sprendimą. Pažymėtina, kad kai iš skirtingų byloje pateiktų įrodinėjimo priemonių gaunama prieštaringa informacija, teismas turi šį prieštaravimą išspręsti, t. y. atsakyti į klausimą, kuria informacija (duomenimis) vadovautis, o kurią – atmesti. Tai atliekama įrodymų tyrimo ir vertinimo proceso metu. Pirmosios instancijos teismas, įrodymus ir aplinkybes vertino, tačiau esant prieštaringai informacijai, dalį pateiktų įrodymų (2013-03-18 pranešimo, liudytojų parodymų) teismas įvertino esant nepatikimus dėl liudytojų darbo santykių su darbdaviu ar dėl prieštaravimų kitai bylos medžiagai. Pirmosios instancijos teismas ieškovo atleidimą pripažino neteisėtu ne vien dėl to, kad atsakovas pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, tačiau įvertinęs visas bylos aplinkybes, o ši buvo viena iš vertinamųjų. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog teismas nepatikrino ir nevertino kitų reikšmingų aplinkybių, kadangi pažeidimo ir drausminės nuobaudos skyrimo aplinkybės buvo kruopščiai išnagrinėtos ir į jas atsižvelgta, apeliantas nenurodė, kokių kitų aplinkybių pirmosios instancijos teismas nevertino.
Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai ir teisingai ištyrė ir įvertino įrodymus bei aiškino ir taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą sprendimą dalyje dėl ieškovo atleidimo iš darbo pagal DK 136str.3d.2p., kurio apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo keisti ar naikinti.
dėl kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo
Kaip jau buvo nurodyta, pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu pripažinęs, kad ieškovo M. D. darbo sutartis su atsakovu ŽŪB „Vaškai“ yra nutraukta teismo sprendimu, nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos – Lietuvos Respublikos DK 300 str. 4 d. pagrindu, priteisė iš ŽŪB „Vaškai“ ieškovo naudai dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio 6 951,34 Lt išeitinę išmoką bei 11 258,51 Lt vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo mėn. 19 d. iki teismo sprendimo priėmimo dienos sumoje bei vidutinį darbo užmokestį (3 475,67 Lt vidutinį vieno mėnesio, 166,30 Lt vidutinį vienos darbo dienos) už priverstinės pravaikštos laiką nuo teismo sprendimo priėmimo dienos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos,
DK 300str.4d. numato, kad jeigu teismas nustato, kad darbuotojas į pirmesnį darbą negali būti grąžinamas dėl ekonominių, technologinių, organizacinių ar panašių priežasčių arba dėl to, kad jam gali būti sudarytos nepalankios sąlygos dirbti, tai priima sprendimą pripažinti darbo sutarties nutraukimą neteisėtu ir priteisia darbuotojui šio Kodekso 140 straipsnio 1 dalyje nustatyto dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos arba darbo užmokesčio skirtumą už šį laikotarpį, jeigu darbuotojas buvo įsidarbinęs kitoje darbovietėje. Šiuo atveju laikoma, kad darbo sutartis yra nutraukta teismo sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos.
Žemesnės instancijos teismas
Iš VSDFV duomenų bazės apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad ieškovas M. D. 2013-06-18 įsidarbino Pakruojo rajono Guostgalio ŽŪB. Ši aplinkybė pirmosios instancijos teismui nebuvo žinoma, nes bylos nagrinėjimas vyko 2013-06-12, o sprendimas priimtas ir paskelbtas 2013-06-25. Apeliacinės instancijos teisme paaiškėjus aplinkybei, kad ieškovas M. D. nuo 2013-06-18 dirba Pakruojo rajono Guostgalio ŽŪB, vadovaujantis DK 300str.4d. tikslintinas pirmosios instancijos teismo sprendimas, kad vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką ieškovui priteistinas nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo mėn. 19 d. iki ieškovas įsidarbino kitoje darbovietėje, t.y. iki 2013-06-18, kas sudaro 63 darbo dienas (kovo mėnesį 9 darbo dienas, balandį – 21 darbo dienas, gegužį – 22 darbo dienas, ir birželį – 11 darbo dienų)
M. D. vidutinis vienos darbo dienos užmokestis ŽŪB „Vaškai“ sudarė 166,30 Lt neatskaičius mokesčių, todėl jam priteistina 10 809,50 Lt (neatskaičius mokesčių) piniginė kompensacija už priverstinės pravaikštos laiką.
Darbo teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, veikti sąžiningai, laikytis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principų (DK 35 str. 1 d.). Jeigu darbdavys savo teises įgyvendina nesilaikydamas šių nuostatų arba atlieka neteisėtus veiksmus ir dėl to darbuotojui padaroma neturtinė žala – fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, tai gali būti darbdavio prievolės atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 250 str.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. vasario 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-66/2011).
Žemesnės instancijos teismas
Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje išdėstė nustatė, kad atsakovas drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo skyrė atsakovui nepagrįstai ir neteisėtai, todėl pripažino, kad dėl neteisėto atleidimo iš darbo ieškovas patyrė neturtinę žalą, kurią atsakovas privalo atlyginti. Teismas nurodė, kad neturtinės žalos atlyginimo tikslas yra atlyginti tik dėl atsakovo neteisėtos veikos padarytą neturtinę žalą ir nėra skirtas turtinės naudos gavimui, patirtų materialinių nuostolių atlygimui. Su tokia pirmosios instancijos motyvacija ir sprendimu priteisti iš atsakovo 4 000 Lt neturtinės žalos atlyginimą apeliacinės instancijos teismas sutinka, papildomai nurodydamas šias aplinkybes:
Ieškovas M. D. ŽŪB „Vaškai“ gyvulininkystės darbuotoju dirbo nuo 2011-09-19 iki 2013-03-19, t.y. vienus metus ir šešis mėnesius;Ieškovas yra jauno amžiaus, gimęs 1987-11-03, jam yra 26 metai, 2012-12-04 sudaręs santuoką (T.1, b.l. 28), 2013-02-25 gimė dukra G. (T.1, b.l. 29);M. D. 2013-05-22 įsiregistravo Šiaulių teritorinėje darbo biržoje, tačiau nedarbo piniginė išmoka jam nebuvo paskirta (T.2, b.l. 5) dėl darbo santykių ŽŪB „Vaškai“ pasibaigimo pagrindo (DK 136str.3d.2p.-šiurkštus darbo pareigų pažeidimas);Pakruojo rajono Guostgalio seniūnijos 2013-04-18 M. D. charakteristika nustatyta, kad M. D. charakterizuojamas kaip santūrus, tvarkingas, sąžiningas, padorus seniūnijos gyventojas, labai besirūpinantis savo žmona ir mažamete dukra, seniūnija jo atžvilgiu nusiskundimų neturi (T.1, b.l. 35).Teismo sprendimu M. D. vadovaujantis 300str.4d. priteista 6 951,34 Lt dydžio dviejų mėnesių vidutinio darbo užmokesčio išeitinė išmoka.
Nurodytos leidžia apeliacinės instancijos teismui padaryti išvadą, kad atsakovui darbdaviui ŽŪB „Vaškai“ neteisėtai atleidus ieškovą iš darbo už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą (DK 136str.3d.2p.), t.y. pasirodymą darbo metu neblaiviam (DK 235str.2d.8p.), tuo sudarant ieškovui nepatikimo darbuotojo reputaciją, nors pagal gyvenamąją vietą jis charakterizuojamas išimtinai teigiamai, kad dėl atleidimo iš darbo ieškovas buvo priverstas ieškotis kito darbo, kad neteisėto atleidimo iš darbo metu ieškovo dukrai G. buvo tik 22 dienos, ieškovas M. D. patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, todėl atsakovui darbdaviui atsiranda prievolė atlyginti darbuotojui padarytą neturtinę žalą atsiradimo pagrindas (DK 250 str.). Vienok, įvertinus aplinkybes, kad ieškovas M. D. atsakovo ŽŪB „Vaškai“ dirbo tik 1 metus ir 6 mėnesius, o tai yra nedidelis laikotarpis, kad po atleidimo iš darbo 2013-03-19 ieškovas į darbo biržą kreipėsi 2013-05-22 (T.2, b.l.5), t.y. po daugiau nei dviejų mėnesių, kad ieškovas į darbą priimtas 2013-06-18, tai yra 3 mėnesiai po atleidimo iš darbo, daro išvadą, kad priteista 4 000 Lt suma nedurtinės žalos atlyginimui yra neproporcinga padarytam pažeidimui, todėl mažintina iki 2 000 Lt.
Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies ieškovui M. D. prašant, iš apelianto ŽŪB „Vaškai“ priteistina pusė ieškovo patirtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme. Ieškovas pateikė įrodymus turėjęs 850 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, t. y už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (T. 2, b. l. 48) (CPK 98 str. 1-3 d.), todėl iš atsakovo priteistina 425 Lt advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies trečiuoju punktu,
nutaria:
Pasvalio rajono apylinkės teismo 2013 m. birželio 25 d. sprendimą pakeisti dalyse dėl priteistos kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką ir priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžių ir šias dalis išdėstyti taip. Priteisti iš ŽŪB „Vaškai“ 10 809,50 Lt (su mokesčiais valstybei ir socialiniam draudimui) vidutinio darbo užmokesčio už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. nuo 2013 m. kovo mėn. 19d. iki 2013m. birželio 17d. įskaitytinai bei 2 000,00 Lt neturtinės žalos atlyginimą M. D. (a.k. (duomenys neskelbtini) naudai. Likusią Pasvalio rajono apylinkės teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.
Priteisti iš ŽŪB „Vaškai“ (juridinio asmens kodas 269159640) 425,00 Lt M. D. naudai jo turėtų išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos apmokėti.