Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2023-11-09 · Civilinė byla Nr. e2A-603-881/2023

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2023-11-09
Bylos Nr.
e2A-603-881/2023
Teisminio proceso Nr.
2-55-3-00131-2023-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė, Vilija Mikuckienė, Irmantas Šulcas
Atsakovas
uždarosios akcinės bendrovės „IndEx Business Group“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-603-881/2023 Teisminio proceso Nr. 2-55-3-00131-2023-7 Procesinio sprendimo kategorija: 3.3.1.18.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS NUTARTIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2023 m. lapkričio 9 d. Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kačinskienės, Vilijos Mikuckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Irmanto Šulco,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „IndEx Business Group“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. galutinio sprendimo ir 2023 m. gegužės 31 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės SIA&DP ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „IndEx Business Group“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė SIA&DP kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „IndEx Business Group“ 120 915,68 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad ieškovė (pirkėja) ir atsakovė (pardavėja) 2022 m. kovo 2 d. sudarė sutartį (toliau – ir sutartis), pagal kurią pardavėja (atsakovė) įsipareigoja parduoti pirkėjai (ieškovei) naftos produktus (EN 590 reikalavimus atitinkantį dyzelinį kurą; sunkiąją alyvą; universalius tepalus; plastifikatorių; dujas ir jų mišinius bei kt.) (toliau – prekės), o pirkėja įsipareigoja priimti prekes ir sumokėti už jas pardavėjai sutartyje nustatyta tvarka.

3. Ieškovė nurodė, kad atsakovė nepateikė prekių už 120 915,68 Eur pagal išankstines apmokėtas sąskaitas ir negrąžino šių lėšų ieškovei, todėl ieškovė kreipėsi į teismą dėl 120 915,68 Eur skolos priteisimo.

Žemesnės instancijos teismas

4. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. vasario 7 d. preliminariu sprendimu ieškovės ieškinį patenkino ir priteisė ieškovei SIA D&P iš atsakovės UAB „IndEx Business Group“ 120 915,68 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (120 915,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 994 Eur bylinėjimosi išlaidas.

Šalies argumentai

5. Atsakovė UAB „IndEx Business Group“ pateikė teismui prieštaravimus, kuriuose nurodė, kad su pareikštu ieškiniu nesutinka. Nurodė, kad, ieškovei apmokėjus išankstinę 97 942 Eur sąskaitą ir ieškovės atstovui susisiekus su atsakovės vadovu telefonu, buvo klaidingai nurodyta, jog mokėjimas nėra gautas. Vėliau, pakartotinio skambučio metu, atsakovės direktorius patvirtino, kad lėšos buvo gautos, taip pat informavo, jog susiduria su naftos produktų tiekimo sutrikimais, tačiau kai tik jie bus pašalinti, prekės ieškovei bus pristatytos. Paaiškino, kad naftos produktų tiekimo sutrikimai atsirado dėl Rusijos Federacijai taikomų ribojamųjų sankcijų, pradėjus agresijos veiksmus prieš Ukrainos Respubliką. Įvedus ribojamąsias sankcijas, atsakovė pradėjo ieškoti alternatyvių tiekėjų, galinčių aprūpinti atsakovę naftos produktais už analogišką ar panašią kainą.

6. Po to, kai atsakovė informavo ieškovę apie prekių tiekimo sutrikimus, ieškovė nepagrįstai pradėjo reikalauti avansinių mokėjimų už prekes grąžinimo, nors atsakovė nurodė, jog prekės bus pristatytos iškart, kai tiekimo sutrikimai bus pašalinti, ir rastas alternatyvus tiekėjas. Sutarties sąlygos nenumatė konkretaus prekių pristatymo termino ar avansinių mokėjimų grąžinimo. Atsakovė įsipareigojo pristatyti prekes ir ši pareiga nėra pasibaigusi. Atsakovė laikėsi sutarties sąlygų ir jų nepažeidė, o ieškovė nepagrįstai reikalauja sugrąžinti avansinius mokėjimus.

7. Pagal sutarties sąlygas (Sutarties 10.1. papunktis) sutartis yra pratęsta iki 2023 gruodžio 31 d., taigi, sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, todėl šalys privalo laikytis sutarties sąlygų. Sutartis nenumato, jog atsakovė privalo grąžinti pagal sutartį gautas lėšas vietoje prekių pristatymo. Ieškovės nurodyta suma, kurią ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės, nėra permoka ar nepagrįstai gautos lėšos, tai yra avansas pagal sutartį už prekes, kurias atsakovė ketina pristatyti ieškovei kai bus įmanoma tai padaryti, todėl, vertinant aplinkybių visumą, konstatuotina, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti avansinių mokėjimų grąžinimo, nes sutarties sąlygos tokios teisės ieškovei nenumato.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 8 d. galutiniu sprendimu Vilniaus apygardos teismo 2023 m. vasario 7 d. preliminarų sprendimą paliko nepakeistą, priteisė ieškovei SIA D&P iš atsakovės UAB „IndEx Business Group“ 120 915,68 Eur skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (120 915,68 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2023 m. vasario 7 d.) iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ir 1 494 Eur bylinėjimosi išlaidas.

9. Vilniaus apygardos teismas 2023 m. gegužės 31 d. papildomu sprendimu priteisė ieškovei SIA D&P iš atsakovės UAB „IndEx Business Group“ 3 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas.

10. Teismas nustatė, kad ieškovė (pirkėja) ir atsakovė (pardavėja) 2022 m. kovo 2 d. sutartimi susitarė, jog atsakovė parduos ieškovei naftos produktus, o ieškovė juos priims ir sumokės sutartą kainą sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 papunktis). Šalys susitarė, kad konkrečios prekių partijos kaina suprantama kaip kaina, nustatyta pagal sąlygas, nurodytas išankstinėje sąskaitoje faktūroje ir (ar) važtaraštyje bei siuntimo dokumentuose (Sutarties 2.1 papunktis). Atsiskaitymas už prekes vykdomas 100 procentų išankstiniu apmokėjimu už suderintą kainą (Sutarties 5.1 papunktis). Sutarties 4 punkte nustatytos sąlygos, susijusios su prekių pristatymo tvarka, tačiau konkretūs pristatymo terminai nenustatyti.

11. Atsakovė neginčijo ieškovės parengto ir pateikto Tarpusavio skolų suderinimo akto, kuriame susisteminti byloje pateiktų sąskaitų faktūrų duomenys, bei pristatytų prekių kiekiai ir kaina nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d.

12. Iš byloje pateiktų duomenų teismas nustatė, kad ieškovė nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. apmokėjo išankstines sąskaitas už 953 556 Eur. Atitinkamai, atsakovė nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. pristatė prekes už 930 582,32 Eur. Skirtumas sudaro 22 973,68 Eur. Prekės pristatytos per 1–6 dienas po išankstinės sąskaitos apmokėjimo.

13. Atsakovė neginčijo, kad ieškovė 2022 m. lapkričio 28 d. apmokėjo 97 942 Eur išankstinę sąskaitą, taip pat nėra ginčo dėl aplinkybių, susijusių su ieškovės sumokėtomis sumomis ir (ne)pristatytų prekių kiekio ir (ar) kainos.

14. Teismas nurodė, kad atsakovė atsikirtimus į ieškinį iš esmės grindžia tuo, jog sutartis nėra nutraukta, todėl atsakovei išliko pareiga pristatyti prekes ir ji ketina tai padaryti, todėl ieškovė neturi teisinio pagrindo reikalauti sumokėti sumas, už kurias prekės nėra pristatytos. Teismas įvertino, kad byloje nėra pateikta duomenų, jog atsakovė apskritai per protingą laiką gali pristatyti visą prekių kiekį už šalių sutartą kainą, nustatytą apmokėtose išankstinėse sąskaitose, pagal kurias nepatiektų prekių vertė – 22 973,68 Eur. Teismo posėdžio metu, atsakovės atstovė patvirtino, kad už šalių sutartą ir išankstinėse sąskaitose nurodytą kainą, negali pristatyti sulygto kiekio naftos produktų, dėl rinkoje pasikeitusių naftos produktų kainų.

15. Teismas nesutiko su atsakovės pozicija, kad aplinkybė, jog sutartis nėra nutraukta, lemia išvadą, kad ieškovė negali reikalauti sumokėtų išankstinių įmokų už kurias prekės nebuvo pristatytos. Taip pat teismas nesutiko su atsakove, kad sutarties sąlygos ir (ar) šalių veiksmai, vykdant sutartį, leidžia daryti išvadą, jog prekių pristatymo terminas galėtų būti vertinamas kaip neapibrėžtas, nes atsakovės atstovė teismo posėdžio metu patvirtino, jog apskritai nėra galimybės pateikti prekes už sutartą kainą. Įvertinęs tai, teismas nusprendė, kad atsakovės argumentas, jog prievolė pristatyti prekes jai išliko, kai ji pati tvirtina negalinti prievolės įvykdyti pagal šalių sulygtas sąlygas, negali būti laikoma teisiškai pagrįsta, atsisakant grąžinti ieškovei atliktus išankstinius mokėjimus.

16. Atsižvelgdamas į nustatytas faktines bylos aplinkybes, teisinį reguliavimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.315 straipsnio 3 dalis), teismas nusprendė, kad ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti išankstinių mokėjimų sumą, už kurią prekės nebuvo pristatytos. Teismo vertinimu, atsakovės argumentai, atsisakant grąžinti ginčo sumą, yra nepagrįsti nei fakto, nei teisės prasme.

17. Nustatęs, kad galutiniu sprendimu nebuvo išspręsta dėl visų ieškovės patirtų teisinės pagalbos išlaidų atlyginimo, teismas, tenkindamas ieškovės prašymą, papildomu sprendimu priteisė ieškovei iš atsakovės 3 500 Eur teisinės pagalbos išlaidas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 98, 277 straipsniai).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

18. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „IndEx Business Group“ prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. galutinį sprendimą ir 2023 m. gegužės 31 d. papildomą sprendimą, ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

18.1. Teismas pažeidė materialiosios teisės normas, nustatančias sutarčių aiškinimo taisykles, šalių valia ir sutarties sąlygos buvo ignoruojamos, teismo interpretuojamos subjektyviai ir išimtinai nepalankiai atsakovei. Teismo atliktas sutarties sąlygų aiškinimas yra nesuderinamas nei su pažodiniu teksto supratimu, nei su tikraisiais šalių ketinimais.

18.2. Tarp ieškovės ir atsakovės susiklostė sutartiniai teisiniai santykiai – šalys sudarė sutartį, pagal kurią ieškovė atlikdavo 100 procentų išankstinius mokėjimus už naftos produktus, o atsakovė po apmokėjimo užsakydavo ir išsiųsdavo prekes. Ieškovė atliko ginčo mokėjimus atsakovei, jie gauti teisėtai, pagal sutarties sąlygas.

18.3. Sutartis yra galiojanti, nenuginčyta, nenutraukta, todėl šalys privalo jos laikytis. Sutartis nenumato, kad atsakovė privalo grąžinti pagal sutartį gautas sumas vietoje prekių pristatymo. Ieškovės nurodyta suma, kurią ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės, nėra permoka ar nepagrįstai gautos lėšos, tai yra avansas pagal sutartį dėl naftos produktų tiekimo, todėl, vertinant aplinkybių visumą, konstatuotina, jog ieškovė neturi pagrindo reikalauti šios sumos, nes sutarties sąlygos tokios teisės ieškovei nenumato.

18.4. Atsakovė informavo ieškovę apie naftos produktų tiekimo sutrikimą, kurį pašalinus, naftos produktai bus pristatyti. Konkretus naftos produktų pristatymo terminas nebuvo nustatytas, taigi, atsakovė, pagal sutarties sąlygas, prekes įsipareigojo pristatyti nedelsiant, kai bus įmanoma tai padaryti. Vadovaujantis CK 6.201 straipsniu, darytina išvada, kad susiklosčiusios aplinkybės lemia sutarties vykdymą – atsakovė negalėjo pristatyti prekių ieškovei nedelsiant, tačiau pareiga pristatyti prekes dėl to nepasibaigė. Tebegaliojant Sutarčiai, atsakovei išlieka pareiga, kurią ji ketina įvykdyti.

18.5. Teismas, priteisdamas bylinėjimosi išlaidas ieškovei, pažeidė proceso teisės normas, nes neištyrė ir neįvertino aplinkybių, dėl kurių ieškovė patyrė tokio dydžio išlaidas, nemotyvavo papildomo sprendimo pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos). Teismas rėmėsi tik ieškovės pateiktomis sąskaitomis už advokato pagalbą ir mokėjimais, tačiau neįvertino ar pagalbos dydis atitinka teisės aktų nustatytus reikalavimus.

Atsiliepimas

19. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė SIA&DP prašo jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais:

19.1. Pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį, skolininkas prievolę turi įvykdyti per 7 dienas kreditoriui pareikalavus, išskyrus atvejus, kai pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas. Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų (tarpusavio atsiskaitymo suderinimo akto, išankstinės sąskaitos, sąskaitos, mokėjimų nurodymų), kurių neginčijo atsakovė, matyti, kad prekės būdavo išsiunčiamos tą pačią dieną, kai pirkėja ją apmokėdavo. Nėra buvę, kad prekių pristatymas užtruktų ilgiau nei 2–4 dienas. Teismas nurodytas aplinkybes įvertino, jas išanalizavo, todėl apeliantė nepagrįstai teigia, jog teismo sprendimas turi būti panaikinamas, nes teismo atliktas sutarties sąlygų aiškinimas yra nesuderinamas su pažodiniu teksto supratimu ir tikraisiais šalių ketinimais.

19.2. Kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (CK 6.38 straipsnio 1 ir 3 dalys, 6.200 straipsnio 2 dalis). Vykdydamos bendradarbiavimo pareigą, šalys turi padėti viena kitai įgyvendinti joms tenkančias teises bei vykdyti pareigas – atskleisti būtiną informaciją, informuoti apie prievolės vykdymo aplinkybių pasikeitimus, iškilusias kliūtis prievolei įvykdyti, siekti sutarties tikslo įgyvendinimo, operatyviai ir taikiai spręsti kilusius nesutarimus, sumažinti prievolės pažeidimo neigiamus padarinius.

Šalies argumentai

19.3. Ieškovė išsamiai paaiškino ir pateikė įrodymus, kad dėjo maksimalias pastangas susisiekti su atsakove, tačiau atsakovės paaiškinimas dėl įvykusios klaidos nėra ir negali būti laikomas sąžiningu, kadangi „apsirikimas“ galėjo būti lengvai pastebėtas kitą dieną ar bet kada vėliau, atsakovei patikrinus savo sąskaitą, ypač matant, kiek pastangų dėjo ieškovė, siekdama išsiaiškinti situaciją. Be to, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, kad už šalių sutartą ir išankstinėje sąskaitoje nurodytą kainą, ji negali pristatyti sulygto kiekio naftos produktų dėl rinkoje pasikeitusių naftos produktų kainų. Todėl ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti išankstinių mokėjimų sumą, už kurią prekės nebuvo pristatytos, o atsakovės argumentai, atsisakant grąžinti ginčo sumą, yra nepagrįsti.

19.4. Apeliantė, ginčydama teismo priteistas bylinėjimosi išlaidas, nenurodo, kokią konkrečiai Rekomendacijų nuostatą teismas netinkamai pritaikė. Teisinių paslaugų ieškovei prireikė dėl atsakovės nebendradarbiavimo, dėl jos nesąžiningumo, vengimo grąžinti gautas lėšas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

21. Byloje kilo ginčas dėl mokėjimų pagal išankstines sąskaitas grąžinimo už prekes, kurios nebuvo ieškovei pristatytos.

Dėl byloje nustatytų aplinkybių ir ginčo esmės

22. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė (pirkėja) ir atsakovė (pardavėja) 2022 m. kovo 2 d. sudarė sutartį, pagal kurią atsakovė (pardavėja) įsipareigojo parduoti ieškovei (pirkėjai) naftos produktus (EN 590 reikalavimus atitinkantį dyzelinį kurą; sunkiąją alyvą; universalius tepalus; plastifikatorių; dujas ir jų mišinius ir kt.), o pirkėja įsipareigojo priimti prekes ir sumokėti už jas pardavėjai sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 papunktis).

23. Sutarties 2.1 punktu šalys susitarė, kad konkrečios prekių partijos kaina suprantama kaip kaina, nustatyta pagal sąlygas, nurodytas išankstinėje sąskaitoje faktūroje ir (ar) važtaraštyje bei siuntimo dokumentuose. Konkrečios prekių partijos kaina ir pristatymo sąlygos nustatomos šalių derybų keliu ir yra fiksuojamos papildomose susitarimuose, išankstinėse sąskaitose ir (ar) važtaraščiuose (Sutarties 2.2 papunktis).

24. Sutarties 5.1 punkte nurodyta, kad atsiskaitymas už prekes vykdomas 100 procentu išankstiniu apmokėjimu už suderintą prekių partiją. Sutarties 4 punkte, nustatančiame prekių pristatymo terminus ir sąlygas, nurodytos tik sąlygos, susijusios su prekių pristatymo tvarka, tačiau konkretūs prekių pristatymo terminai nėra nurodyti.

25. Teismui pateiktas Tarpusavio skolų suderinimo aktas, kuriame susisteminti byloje pateiktų sąskaitų faktūrų duomenys bei pristatytų prekių kiekiai ir kaina nuo 2022 m. lapkričio 1 d. iki 2022 m. gruodžio 29 d. patvirtina, kad ieškovė nuo 2022 m. lapkričio 4 d. iki 2022 m. lapkričio 24 d. apmokėjo išankstines sąskaitas už 953 556 Eur. Atitinkamai, atsakovė nuo 2022 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 1 d. pristatė prekes už 930 582,32 Eur. Skirtumas – 22 973,68 Eur. Be to, ieškovė 2022 m. lapkričio 28 d. apmokėjo išankstinę sąskaitą už 97 942 Eur. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir ieškovės papildomai pateiktos atsakovės išrašytos sąskaitos bei ieškovės atliktų mokėjimų patvirtinimai. Taigi, pagal ieškovės 2022 m. lapkričio 25 d. apmokėtą išankstinę sąskaitą ir ankstesnes apmokėtas išankstines sąskaitas bendra atsakovės skola ieškovei – 120 915,68 Eur. Šių aplinkybių atsakovė nei procesiniuose dokumentuose, nei teismo posėdžio metu neginčijo.

26. Teismui pateikti ieškovės atsakovei adresuoti laiškai patvirtina, kad nuo 2022 m. gruodžio 30 d. iki 2023 m. sausio 16 d. ieškovė siuntė atsakovei laiškus, reikalaudama grąžinti pagal išankstines sąskaitas ieškovės sumokėtus 120 915,68 Eur, už kuriuos prekės ieškovei nebuvo pristatytos.

Dėl apeliacinio skundo argumentų

27. Apeliantės teigimu, priimdamas galutinį sprendimą, teismas pažeidė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias sutarčių aiškinimo taisykles, šalių valia ir sutarties sąlygos buvo ignoruojamos, teismo interpretuojamos subjektyviai ir išimtinai nepalankiai atsakovei. Teismo atliktas sutarties sąlygų aiškinimas yra nesuderinamas su pažodiniu teksto aiškinimu ir tikraisiais šalių ketinimais. Teisėjų kolegija su šiais apeliantės argumentais nesutinka.

28. Sutarčių aiškinimo instituto paskirtis – nustatyti sutarties turinį, iš sutarties kylančių šalių tarpusavio teisių ir pareigų apimtį tais atvejais, kai kyla šalių ginčas dėl sudarytos sutarties galiojimo ir (ar) vykdymo. Sutarties šalių valia ir ja prisiimtų įsipareigojimų apimtis nustatytinos pagal sutarčių aiškinimo taisykles, reglamentuotas CK 6.193–6.195 straipsniuose bei suformuluotas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

29. Kasacinio teismo praktika dėl sutarčių aiškinimo yra išplėtota ir nuosekli. Kasacinio teismo praktikoje sutarčių aiškinimo klausimu yra nurodyta, kad kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties rūšies, turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Taikant įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-703/2013; 2020 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-223-1075/2020).

30. Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyviojo sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyviojo sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, tačiau įvertinti ir sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-357/2012).

31. Nagrinėjamu atveju iš ginčijamo sprendimo turinio matyti, kad jį priimdamas, pirmosios instancijos teismas įvertino tiek šalių sudarytos sutarties sąlygas, tiek tikruosius šalių ketinimus, tiek ir faktines aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu.

32. Teismas nustatė, kad šalis siejo pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai. Šalys sudarė sutartį, kuria susitarė, kad pardavėja (atsakovė) parduos pirkėjai (ieškovei) naftos produktus, o pirkėja juos priims ir sumokės sulygtą kainą sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1 papunktis). Šalys susitarė, kad konkrečios prekių partijos kaina suprantama kaip kaina, nustatyta pagal sąlygas, nurodytas išankstinėje sąskaitoje faktūroje ir (ar) važtaraštyje bei siuntimo dokumentuose (Sutarties 2.1 papunktis). Atsiskaitymas už prekes vykdomas 100 procentu išankstiniu apmokėjimu už suderintą prekių partiją (Sutarties 5.1 papunktis).

33. Tarp šalių nėra ginčo, kad atsakovė nepristatė ieškovei prekių už 120 915,68 Eur, kurie atsakovei buvo sumokėti pagal išankstines sąskaitas. Paskutinę 97 942 Eur išankstinę sąskaitą ieškovė apmokėjo 2022 m. lapkričio 28 d. Pagal CK 6.315 straipsnio 3 dalį, kai išankstinę įmoką gavęs pardavėjas nustatytu laiku neperduoda pirkėjui daiktų, šis turi teisę reikalauti, kad pardavėjas jam perduotų daiktus arba grąžintų sumokėtą sumą.

34. Nors sutartyje šalys nesulygo konkretaus prekių pristatymo termino, t. y. per kiek laiko, po išankstinio apmokėjimo prekės turėtų būti pristatytos, tačiau į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (tarpusavio atsiskaitymo suderinimo aktas, išankstinės sąskaitos, mokėjimų patvirtinimai), kurių atsakovė neginčijo, patvirtina, kad sutarties vykdymo laikotarpiu išankstinės sąskaitos buvo apmokamos ir prekės pristatomos per kelias dienas. Be to, teismo posėdžio metu ieškovės vadovas paaiškino, o atsakovės atstovė šios aplinkybės neginčijo, kad išankstinės sąskaitos buvo išrašomos ir apmokamos, kai prekės iš esmės jau būdavo paruoštos perdavimui. Pirmosios instancijos teismas nurodytas aplinkybes įvertino ir skundžiamame sprendime dėl jų išsamiai pasisakė, todėl apeliantės argumentas, kad teismo atliktas sutarties sąlygų aiškinimas yra nesuderinamas su pažodiniu teksto aiškinimu ir tikraisiais šalių ketinimais, yra nepagrįstas, neatitinka byloje nustatytų faktinių aplinkybių ir savo esme yra prieštaraujantis sutarties tikslams.

35. Atsakovės pozicija, kad aplinkybė, jog sutartis nėra nutraukta, todėl ieškovė negali reikalauti grąžinti sumokėtų išankstinių mokėjimų, yra nepagrįsta nei fakto, nei teisės prasme. Atsakovės pasirinktas teisių gynimo būdas (CK 6.315 straipsnio 3 dalis) nėra siejamas su sutarties nutraukimo faktu, todėl, atsakovės argumentai, kad sutartis nėra nutraukta, teisinės reikšmės ieškovės pasirinktam teisių gynimo būdui, neturi. Be to, nors atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodo, kad ji ketina įvykdyti sutartinę pareigą ir pristatyti prekes ieškovei iškart, kai tik bus įmanoma, teismo posėdžio metu atsakovės atstovė pripažino, jog už šalių susitartą ir išankstinėje sąskaitoje nurodytą kainą atsakovė negali pristatyti sulygto kiekio naftos produktų dėl rinkoje pasikeitusių naftos produktų kainų.

36. Teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties sąlygas, byloje nustatytas faktines aplinkybes, susijusias su sutarties vykdymu, pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovė pagrįstai reikalauja grąžinti išankstinių mokėjimų sumą, už kurią prekės nebuvo pristatytos, todėl skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.

37. Apeliantė taip pat ginčija papildomu sprendimu priteistas 3 500 Eur bylinėjimosi išlaidas, teigdama, kad jos priteistos, pažeidžiant proceso teisės normas. Pasak apeliantės, pirmosios instancijos teismas neištyrė ir neįvertino aplinkybių, dėl kurių ieškovė patyrė tokio dydžio atstovavimo išlaidas, nemotyvavo papildomo sprendimo pagal Rekomendacijas, o tik rėmėsi ieškovės pateiktomis sąskaitomis už advokato pagalbą ir atliktais mokėjimais.

38. Pagal CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktą prie išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, priskiriamos išlaidos advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti. CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. CPK 98 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio.

39. Šiuo atveju papildomu sprendimu priteistas bylinėjimosi išlaidas sudaro 3 000 Eur suma už ieškinio parengimą ir 500 Eur suma už teisines konsultacijas dėl reikalavimo grąžinti permoką ir dėl teisinių veiksmų pradėjimo prieš UAB „IndEx Business Group“.

40. Pagal Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19 papunkčių nuostatas rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio už ieškinio parengimą dydis yra 2,5 Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių), o už vieną vienos teisinės konsultacijos valandą – 0,1.

41. Apskaičiavus maksimalų užmokesčio už ieškinio parengimą dydį pagal nagrinėjamam atvejui aktualius Lietuvos statistikos departamento skelbiamo užpraėjusio ketvirčio (2022 m. III ketvirčio) vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (be individualių įmonių) duomenis, nustatyta, kad rekomenduojamas priteisti maksimalus atlygis už ieškinio parengimą – 4 750,75 Eur (1 900,3 Eur × 2,5), o maksimalus atlygis už vieną teisinių konsultacijų valandą – 190,03 Eur.

42. Ieškovė yra pateikusi tinkamus įrodymus, pagrindžiančius išlaidų už advokato teisines paslaugas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, faktą ir dydį, todėl, įvertinus ieškovės patirtų advokato pagalbos išlaidų dydį pagal CPK 98 straipsnio 2 dalyje, Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintus kriterijus, turėtos išlaidos pripažįstamos pagrįstomis.

43. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas nusprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino CPK nuostatas, reglamentuojančias bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, todėl apeliantės skundo argumentai dėl priteistų bylinėjimosi išlaidų atmetami kaip nepagrįsti, o 2023 m. gegužės 31 d. papildomas sprendimas paliekamas nepakeistas.

Dėl bylos procesinės baigties

44. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovės apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. galutinis sprendimas ir 2023 m. gegužės 31 d. papildomas sprendimas paliekami nepakeisti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

45. Atsižvelgiant į bylos procesinę baigtį apeliantės bylinėjimosi išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, neatlyginamos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 302 straipsnis).

46. Ieškovė nepateikė įrodymų apie apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2023 m. gegužės 8 d. galutinį sprendimą ir 2023 m. gegužės 31 d. papildomą sprendimą palikti nepakeistus.

Teisėjai Dalia Kačinskienė Vilija Mikuckienė Irmantas Šulcas