Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Palubinskaitė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo K. K. atskirąjį skundą dėl Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr.2YT-498-743/2016 pagal K. K. pareiškimą suinteresuotam asmeniui I. L. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Lazdijų rajono apylinkės teis­mo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2YT-498-743/2016 nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. K. po motinos A. V., mirusios (duomenys neskelbtini) mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti. Juridinis faktas nustatytas tam, kad pareiškėjas galėtų paveldėti atsiradusį palikimą.

Pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimo rezoliucinėje dalyje patikslinant, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu, siekiant įregistruoti paveldėtą turtą VĮ ,,Registrų centras“. Pareiškėjas nurodė, kad kreipėsi į teismą tam, kad būtų patvirtintas palikimo priėmimo pradėjus turtą faktiškai valdyti faktas. Teismui nustačius palikimo priėmimo faktą, t. y. nustačius faktą, kad pareiškėjas jau yra priėmęs palikimą, nes pradėjo turtą faktiškai valdyti, pareiškėjui nebereikia paveldėti atsiradusio palikimo. Teismo sprendimu nustatytas juridinis paveldėjimo faktas yra pagrindas įregistruoti paveldėtą turtą kaip asmeninę nuosavybę VĮ ,,Registrų centras“.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Lazdijų rajono apylinkės teismas 2017 m. balandžio 4 d. nutartimi pareiškėjo prašymą ištaisyti rašymo apsirikimą atmetė.

Teismas nustatė, kad pareiškėjas kreipėsi į VĮ ,,Registrų centras“ su prašymu įregistruoti jam nuosavybės teises į žemės sklypus, esančius (duomenys neskelbtini) pagal 2016 m. lapkričio 21 d. Lazdijų rajono apylinkės teismo sprendimą Nr. 2YT-498-743/2016. Teritorinis registratorius atsisakė patenkinti pareiškėjo prašymą nurodydamas, kad Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas nenumato galimybės įregistruoti prašomas nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus. Centrinis registratorius sprendimu pareiškėjo skundą atmetė. Nurodė, kad pagal pateiktą teismo sprendimą pareiškėjas privalo pateikti notaro išduotą paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu bus galima registruoti jo nuosavybės teises į nekilnojamąjį turtą.

Teismas konstatavo, kad 2016 m. lapkričio 21 d. sprendime nėra padarytas rašymo apsirikimas, juridinę reikšmę turintis faktas apie tai, kad pareiškėjas priėmė palikimą po motinos mirties nustatytas paveldėjimo tikslu. Konstatavus šį faktą, pareiškėjas, norėdamas įregistruoti nuosavybės teises į po motinos mirties likusį turtą, turi gauti paveldėjimo teisės liudijimą, kurio pagrindu šios nuosavybės teisės ir yra registruojamos. Teismas nurodė, kad vien sprendime nurodytas patikslinimas, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas siekiant įregistruoti paveldėtą turtą VĮ ,,Registrų centras“ šios paveldėjimo procedūros negali pakeisti, jos turi būti laikomasi ir tuo atveju, kai palikimo priėmimo faktas konstatuotas teismo sprendimu.

III. Atskirojo skundo argumentai

Pareiškėjas atskirajame skunde prašo Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Nurodo šiuos argumentus:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamu atveju absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria netenkintas pareiškėjo prašymas ištaisyti sprendimo rezoliucinėje dalyje rašymo apsirikimą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad Lazdijų rajono apylinkės teis­mo 2016 m. lapkričio 21 d. sprendimu nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad K. K. po motinos A. V., mirusios (duomenys neskelbtini), mirties priėmė palikimą pradėdamas jį faktiškai valdyti, nėra padarytas rašymo apsirikimas. Teismas nurodė, kad pareiškėjas, norėdamas įregistruoti nuosavybės teises į po motinos mirties likusį turtą, turi kreiptis į notarą dėl jam paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, kurio pagrindu šios nuosavybės teisės ir yra registruojamos.

Apeliantas nesutinka su tokia teismo išvada, kadangi, apelianto nuomone, teismui nustačius palikimo priėmimo faktą, t. y. nustačius faktą, kad pareiškėjas jau yra priėmęs palikimą, pareiškėjui nebereikia paveldėti atsiradusio palikimo, nereikia kreiptis į notarą, o teismo sprendimu nustatytas juridinis paveldėjimo faktas yra pagrindas įregistruoti paveldėtą turtą kaip asmeninę nuosavybę VI „Registrų centras“. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

CPK 276 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta procesinį sprendimą priėmusio teismo teisė savo iniciatyva ar dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ištaisyti rašymo apsirikimus ar aiškias aritmetines klaidas, nekeičiančius sprendimo esmės. Rašymo apsirikimų ir aritmetinių klaidų ištaisymo institutas griežtai draudžia keisti teismo procesinio sprendimo turinį ar esmę. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, taisant rašymo apsirikimus ir aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nustatytų faktų, šalių teisių ir pareigų, jų turinio, realizavimo sąlygų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-507/2004).

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bendrąja prasme įpėdiniui palikimo priėmimo nustatymo faktas sukelia teisines pasekmes – jis, nustačius palikimo priėmimo faktą, gali realizuoti visas įpėdiniui suteiktas teises paveldimo turto atžvilgiu, gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Pagal CK 5.50 straipsnio 2 dalį, nuosavybės teisė į paveldėtą turtą įgyjama palikimo priėmimu ir priklauso įpėdiniui nuo palikimo atsiradimo momento nepriklausomai nuo to, ar įpėdinis yra gavęs paveldėjimo teisės liudijimą. Tačiau įpėdinis, siekdamas įgyvendinti teises į paveldėtą turtą visa apimtimi (įregistruoti teises į privalomai registruotiną turtą, sudaryti jo perleidimo sandorius ir pan.), turi prašyti notaro išduoti dokumentą, kuris patvirtina jo teisių į palikimą įgijimą – paveldėjimo teisės liudijimą (CK 5.66 straipsnis). Paveldėjimo teisės liudijimas yra palikimo priėmimo fakto įforminimas, t. y. įpėdinio turimas teises įforminantis dokumentas. Todėl teismui sprendimu nustačius juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėjas po motinos mirties priėmė palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti, pareiškėjui, siekiančiam įregistruoti nuosavybės teises į paveldėtą nekilnojamąjį turtą, sudaro teisines prielaidas kreiptis į notarą dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Notaro išduotas paveldėjimo teisės liudijimas būtų teisinis pagrindas įregistruoti pareiškėjui nuosavybės teises į paveldėtą turtą (CK 4.255 straipsnio 5 punktas).

Apeliantas skunde teigia, kad teismų praktikoje bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, nustačius juridinę reikšmę turintį palikimo priėmimo faktą ir rezoliucinėje teismo sprendimo dalyje nurodžius, kad šis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu, pareiškėjai, remdamiesi tokiu įsiteisėjusiu sprendimu, įregistruoja paveldėtą turtą savo vardu VĮ ,,Registrų centras“. Tačiau Kauno apylinkės teismo sprendimų, priimtų apelianto skunde nurodytose bylose dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, rezoliucinėse dalyse nėra nurodyta, kad juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo tikslu, siekiant įregistruoti paveldėtą turtą VĮ ,,Registrų centras“, kaip nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašo ištaisyti sprendimo rezoliucinę dalį, todėl teismas skunde nurodytomis nutartimis nesivadovauja.

Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pagrįstai netenkino pareiškėjo prašymo ištaisyti rašymo apsirikimą Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016m. lapkričio 21 d. sprendime, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Lazdijų rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Atskirąjį skundą atmesti.

Lazdijų rajojo apylinkės teismo 2017 m. balandžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.