Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Miglė Suchankienė, sekretoriaujant Aldonai Daudaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), vykdantis individualią veiklą, suinteresuotam asmeniui transporto priemonės savininkei D. D., išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau –ATPK) 124¹ str. 8 d., 130² str.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. D. 2016-09-16 apie 23.36 val. Svajonių g. 17, Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas (pritaikius paklaidą) 2,43 promilių girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė atimta), kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, be to, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Šiais veiksmais J. D. pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14, 16 punktuose įtvirtintus reikalavimus ir padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d., 130² str.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas J. D. teismo posėdžio metu dėl nurodytų pažeidimų padarymo nesutiko, parodė, kad pažeidimo dieną automobilį vairavo draugas, vardu V., kurio pavardės ir adreso nežino, o jam skambinant telefonas išjungtas. V. paprašė automobilio, sakė, kad reikia pavažiuoti. J. D. rado paslėptus automobilio raktelius, tačiau jis pats nevairavo, nes neturi teisių, J. D. sėdėjo gale. Jie dviese automobiliu važiavo namo, kai nuvežė draugo merginą. Važiuojant juos sustabdė policijos pareigūnai. Automobilis priklauso jo motinai D. D.. Draugas, sustabdžius policijos pareigūnams, pabėgo, jis tuo metu buvo blaivus, tačiau neturėjo teisių. Policijos pareigūnai patikrino J. D. blaivumą, nustatė 2,48 promilių neblaivumą. Visi automobilio dokumentai buvo automobilyje, tačiau niekas jų neprašė. Tuo metu J. D. ranka buvo sulaužyta. 2016-09-03 visa ranka buvo sugipsuota nuo peties, matėsi tik pirštų galai, todėl jis negalėjo vairuoti.

Liudytojas policijos pareigūnas Valdemar Bogdanovič teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį J. D. yra matęs, tačiau asmeninių reikalų su juo neturi. Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu metu dirbo su Artūru Čereška. 2016-09-16 Nemenčinės plente sustabdė automobilį BMW, važiuojantį nuo Nemenčinės link miesto. Automobilis pasuko link Valakampių. Kai automobilis pasuko, policijos pareigūnai tarnybiniu automobiliu važiavo paskui. Kilo įtarimų, kad automobilio vairuotojas gali būti neblaivus, kadangi važiavo vingiuodamas kelyje. Svajonių gatvės pradžioje pradėjus stabdyti automobilį, jis padidino greitį, tuomet buvo įjungti švyturėliai, tačiau automobilis nesustojo, o dar padidino greitį. Sustojo prie Svajonių gatvės 17 numeriu pažymėto namo. A. Čereška priėjo prie automobilio ir tuo metu administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D. iš vairuotojo vietos lipo į galą. Kai priėjo liudytojas V. Bogdanovič, keleivis sėdėjo priekinėje sėdynėje, o J. D. lipo iš galo, jo dešinė ranka buvo sugipsuota. Automobilio stiklai tamsinti, bet porininkas pasakė, kad vairuotojas lipa į galą ir pakvietė V. Bogdanovič. Išlipęs J. D. sakė, kad nevairavo. Nustatyta, kad vairuotojas neblaivus ir neturi teisių.

Liudytojas policijos pareigūnas Artūras Čereška teismo posėdžio metu paaiškino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą J. D. yra matęs, asmeniškai nepažįsta. 2016-09-16 budėjo su Valdemaru Bogdanovič, kai Svajonių gatvėje sustabdė automobilį. Važiuojant paskui iš akiračio automobilis nebuvo dingęs. Automobilį vairavo administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo J. D.. J. D. buvo girtas, sutrikusi judesių koordinacija. Įtarimų sukėlė automobilio vairavimo būdas, automobilis vingiavo kelyje. Automobilio langai buvo tamsinti. A.Čereškai priėjus prie automobilio, vairuotojo J. D. viršutinė kūno dalis buvo ant galinės sėdynės, o apatinė kūno dalis, kojos dar vairuotojo vietoje. Jis buvo persisvėręs per sėdynę. A.Čereška suprato, kad J. D. bandė perlipti iš vairuotojo sėdynės į automobolio galą. Jis mano, kad nespėjo to padaryti dėl girtumo ir dėl to, kad sunku tai padaryti, nes automobilyje mažai vietos. Kitas asmuo sėdėjo priekinėje keleivio vietoje ir niekur nelipo. Jis pastebėjo ant J. D. rankos įtvarą ar gipsą. Liudytojas pabrėžė, kad yra įsitikinęs, jog automobilį vairavo J. D.. Patikrinus neblaivumą alkotesteriu, J. D. pripūtė daug. Tada J. D. pripažino kaltę, sakė, kad važiavo namo. A.Čereška tai užrašė administracinio teisės pažeidimo protokole iš J. D. žodžių. Vėliau, J. D. sužinojo, kad bus uždarytas automobilis, ir supyko. Patikrinus duomenis nustatė, kad J. D. teisė vairuoti jau buvo atimta. Taip pat J. D. nepateikė automobilio registracijos liudijimo.

Administracinio teisės pažeidimo protokole J. D. padaryti pažeidimai kvalifikuoti pagal ATPK 124¹ str. 8 d., 129 str., 130² str.

Nuo 2017 sausio 1 d. įsigaliojusiame Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 427 str. numatyta atsakomybė už pakartotinį transporto priemonių vairavimą, kai tai daro neblaivūs arba apsvaigę nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojai. Pažymėtina, kad pagal šį straipsnį asmenys atsako tik nustačius lengvą - daugiau negu 0,4 promilės, bet ne daugiau negu 1,5 promilės, neblaivumą. J. D. traukiamas administracinėn atsakomybėn už automobilio pakartotinį vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas 2,43 promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 str. 7 d. numatyta atsakomybė už kelių transporto priemonės vairavimą arba praktinio vairavimo mokymą esant apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuotojo kraujyje nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio. 2015 m. birželio 25 d. priimto ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ str. numatyta, kad už iki 2017 m. sausio 1 d. padarytas ATPK numatytų administracinių teisės pažeidimų požymių turinčias veikas, už kurias nuo 2017 m. sausio 1 d. atsakomybė nustatyta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos ATPK nustatyta tvarka, todėl nagrinėjamu atveju J. D. padarytas pažeidimas kvalifikuojamas pagal ATPK 130² str. ANK 417 str. 8 d. numatytas nusižengimas atitinka ATPK 124¹ str. 8 d. numatytą pažeidimą.

ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 str. 8 d. numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos.

J. D. taip pat buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už pažeidimo, numatyto ATPK 129 str., padarymą. ATPK 129 str. numato atsakomybę už transporto priemonių vairavimą neblaivių ar apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, arba neblaivumo ar apsvaigimo patikrinimo vengimą, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimą po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo. J. D. yra traukiamas už analogiško pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymą, pažeidėjo veikos kvalifikavimas pagal ATPK 129 str. yra perteklinis, todėl šalintinas. J. D. veika kvalifikuotina pagal ATPK 130² str., kadangi J. D. traukiamas atsakomybėn dėl to, jog jis transporto priemonę vairavo pakartotinai neblaivus, kai jam buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 str. 4 d., nuobaudos galiojimas nėra pasibaigęs. Kadangi nagrinėjamu atveju teisena pagal ATPK 129 str. J. D. atžvilgu nutraukiama, todėl šios veikos perkvalifikavimo klausimas nesprendžiamas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs byloje surinktus ir ištirtus įrodymus pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone pripažįsta, kad J. D. savo veiksmais atliko neteisėtas veikas, numatytas ATPK 124¹ str. 8 d., 130² str. ir yra kaltas dėl to, kad 2016-09-16 apie 23.36 val. Svajonių g. 17, Vilniuje, vairavo automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas (pritaikius paklaidą) 2,43 promilių girtumo laipsnis, ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones (teisė atimta), kai asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, be to, nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo. Tokią teismo išvadą patvirtina ir J. D. kaltę dėl nurodytų pažeidimų padarymo įrodo administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga: administracinio teisės pažeidimo protokolas Nr. 10P-71991899-16 (b. l. 2-3); liudytojo V. Bogdanovič ir A.Čereškos duoti parodymai teisme; Vilniaus apskrities VPK Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių V. Bogdanovič, A. Čereškos tarnybiniai pranešimai, kuriuose nurodyta, kad 2016-09-16 23.36 val. patruliuojant Vilniuje, Svajonių gatvėje, pastebėjo važiuojantį automobilį BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas vairavo automobilį vingiuodamas kelyje. Sustabdžius automobilį nustatyta, kad transporto priemonę vairavo J. D., bendraujant su vairuotoju pajuto sklindantį alkoholio kvapą, buvo sutrikusi judesių koordinacija, kalba nerišli, patikrinus alkoholio matuokliu J. D. nustatytas 2,48 promilių girtumas. Patikrinus per VRM CDB registrus paaiškėjo, kad J. D. neturi teisės vairuoti transporto priemones, jam buvo paskirta nuobauda už ATPK 126 str. 4 d. numatyto pažeidimo padarymą, be to, vairuotojas nepateikė transporto priemonės registracijos liudijimo (b. l. 4,5); alkotesterio kvito duomenys, iš kurių matyti, jog M. D. 2016-09-16 23.36 val. nustatytas 2,48 promilių girtumas (b. l. 6); pranešimas dėl nušalinimo nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 8). Nagrinėjant bylą J. D. duoti parodymai dėl padarytų pažeidimų nebuvo nuoseklūs. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, kad J. D. prisipažino dėl jam inkriminuojamų pažeidimų, nurodė, jog važiavo išgėręs alkoholio ir jį sustabdė policija, dėl pažeidimo gailisi, tačiau teismo posėdyje neigė savo kaltę, nurodė, kad negalėjo vairuoti automobilio, kadangi jo ranka buvo sugipsuota po lūžio, o automobilį vairavo draugas, kurio kitų duomenų, išskyrus vardą, nežino. Tokia nenuosekli pozicija vertintina kaip administracinės atsakomybės vengimas, J. D. parodymus teisme paneigia policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų duomenys, liudytojo V. Bogdanovič, A.Čereškos parodymai teisme, kuriais netikėti teismas neturi pagrindo. V.Bogdanovič ir A.Čereška parodė, kad pastebėję keliu vingiuojantį automobilį, jį vijosi, nebuvo pametę iš akiračio, o jam sustojus, A.Čereška priėjo ir matė kaip J. D. bandė perlipti iš vairuotojo sėdynės į automobilio galą, bet jis nespėjo perlipti dėl girtumo. Su J. D. važiavusio keleivio duomenų policijos pareigūnai neužfiksavo, nes policijos pareigūnams nekilo jokių abejonių, kad automobilį vairavo pažeidėjas J. D..

Pagal ATPK 130² str. atsakomybė kyla už pakartotinį transporto priemonių vairavimą neblaivių arba apsvaigusių nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, vairuotojų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 124² str. 3, 4 d.,126 str., 127 str. 3 d., 129 str. numatytus pažeidimus. Sutinkamai su ATPK 36 str. nuostatomis, laikoma, kad asmeniui nebuvo paskirta administracinė nuobauda, jeigu jis per metus nuo tos dienos, kai pasibaigia nuobaudos vykdymas, nepadarė naujo administracinio teisės pažeidimo. Iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-09-13 nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.6.-13114-865/2016 J. D. buvo pripažintas kaltu padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 124¹ str. 8 d., 126 str. 4 d., ir jam paskirta subendrinta 800 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 2 metams. Teismas pažymi, jog pagal ATPK 330 str. 1 d., transporto priemonių vairuotojai, apsvaigę nuo alkoholinių gėrimų, narkotinių ar psichotropinių medžiagų, laikomi netekę specialiosios teisės nuo nutarimo atimti šią teisę priėmimo dienos. Nagrinėjamu atveju J. D. administracinį teisės pažeidimą padarė 2016-09-16, t.y. jau specialiosios teisės atėmimo metu, pažeidimą padarė būdamas neblaivus, todėl jo veika teisingai kvalifikuota pagal ATPK 130² str.

J. D. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Pažeidimo, numatyto ATPK 130² str., padarymas teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Skirdamas nuobaudą, teismas atsižvelgia į pažeidimo pobūdį (J. D. padarytas pažeidimas transporto srityje, pakartotinai vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis po paklaidos 2,43 promilių girtumas), į pažeidėjo asmenybę (bylos duomenimis praeityje ne kartą baustas už KET pažeidimus, taip pat už kitų rūšių administracinių teisės pažeidimų padarymą, turi galiojančių nuobaudų), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, bei daro išvadą, kad J. D. skirtina nuobauda, numatyta įstatymo straipsnių, nustatančių atsakomybę už padarytus pažeidimus, artima sankcijos vidurkiui.

Pagal ATPK 130² str. už pažeidimo padarymą taikoma papildoma nuobauda -automobilio konfiskavimas. Iš VĮ „Regitra“ išrašo matyti, jog automobilio BMW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininkas yra D. D.. ATPK 26 str. numato, jog nuosavybės teise kitam asmeniui priklausantys daiktai ir pajamos gali būti konfiskuoti, jeigu: 1) perleisdamas daiktą pažeidėjui ar kitiems asmenims, šis asmuo žinojo, kad šis daiktas bus naudojamas administraciniam teisės pažeidimui daryti; 2) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti sudarius apsimestinį sandorį; 3) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip pažeidėjo šeimos nariui ar artimajam giminaičiui; 4) daiktas ar pajamos jam buvo perleisti kaip juridiniam asmeniui, kurio vadovas, valdymo organo narys arba dalyviai, valdantys ne mažiau kaip penkiasdešimt procentų juridinio asmens akcijų (pajų, įnašų ir pan.), yra pažeidėjas, jo šeimos nariai ar artimieji giminaičiai; 5) įgydamas šį daiktą ar pajamas, jis arba juridinio asmens vadovaujamas pareigas ėję ir teisę jam atstovauti, priimti sprendimus juridinio asmens vardu ar kontroliuoti juridinio asmens veiklą turėję asmenys žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad šis daiktas yra administracinio teisės pažeidimo įrankis, tiesioginis objektas arba pajamos, gautos dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo. Suinteresuotas asmuo D. D. paaiškino teismo posėdyje jog ji slėpė raktus nuo automobilio, nepagalvojo, kad sūnus juos gali surasti ir paimti, automobilis buvo pirktas už slaugomos močiutės pinigus jai nuvežti į reabilitaciją. Nenustatyta, kad transporto priemonės savininkė D. D. žinojo, kad automobilis gali būti naudojamas 2016-09-16d. administraciniam teisės pažeidimui daryti. Teismas, įvertinęs ištirtus įrodymus, sprendžia, kad pažeidėjui J. D. skirtina bauda be transporto priemonės konfiskavimo.

Teismas, atsižvelgdamas į tai, kas pirmiau išdėstyta ir vadovaudamasis ATPK 26 str., 30 str., 32 str., 224 str., 286 str., 287 str., ANK 646 str., ANK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3¹ str.,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pripažinti J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² str., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Pripažinti J. D., a.k. (duomenys neskelbtini) kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 124¹ str. 8 d., ir skirti jam administracinę nuobaudą – 8 (aštuonių) Eur baudą.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., J. D. paskirtas nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę administracinę nuobaudą – 1200 (vieno tūkstančio dviejų šimtų) Eur baudą be transporto priemonės konfiskavimo.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Mokant baudą būtina nurodyti administracinio nusižengimo bylos numerį A2.6.-26-1039/2017, įmokos kodą ir ROIK Nr. 16061600264, kuris turi būti nurodomas unikalaus mokėjimo kodo laukelyje. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (ANK 668 str. 4 d.).

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka, atsižvelgiant į patraukto administracinėn atsakomybėn asmens turtinę padėtį, kitas reikšmingas aplinkybes (ANK 675 str. 3 d.).

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.