- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-12
- Bylos Nr.
- e2-3214-864/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-55-3-00621-2019-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramunė Mikonienė
- Ieškovas
- ETON AB
- Atsakovas
- E. P., O. N.
- Trečiasis asmuo
- Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės ETON AB ieškinį atsakovams E. P. ir O. N. dėl Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2018 m. spalio 23 d. sprendimo Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinimo ir prekių ženklo „EPON“ registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia, trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė ETON AB (toliau ir ieškovė) ieškinyje prašė panaikinti Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliacinio skyriaus 2018 m. spalio 23 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau ir Apeliacinio skyriaus sprendimas) ir prekių ženklo „EPON“ registraciją Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinti negaliojančia bei priteisti ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidas.
2. Paaiškino, kad Lietuvos Respublikos valstybinio patentų biuro Apeliaciniam skyriui (toliau ir Apeliacinis skyrius) ieškovė padavė protestą, prašydama pripažinti negaliojančia atsakovams E. P. ir O. N. (toliau ir atsakovai) priklausančią nacionalinio prekių ženklo „EPON“ registraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad protestą ieškovė grindė ankstesniu E. S. prekių ženklu „ETON“ (Nr. (duomenys neskelbtini)). Teigė, jog, savo ruožtu, Apeliacinis skyrius 2018 m. spalio 23 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė ieškovės protestą atmesti ir prekių ženklo „EPON“ registraciją Nr. (duomenys neskelbtini) palikti galioti. Ieškovės teigimu, Apeliacinio skyriaus sprendimas yra neteisėtas bei nepagrįstas.
3. Paaiškino, kad ieškovė yra E. S. prekių ženklo „ETON“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė ir šis prekių ženklas yra ankstesnis, nes jo paraiškos padavimo data – 2011 m. gegužės 31 d., kai tuo tarpu ginčijamo prekių ženklo „EPON (fig.)“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) paraiškos padavimo data – 2017 m. birželio 16 d.
4. Be to, ieškovės nuomone, lyginami ženklai yra aukštu laipsniu vizualiai panašūs. Nurodė, jog protestuojamas prekių ženklas „EPON fig.“ yra žodinis-vaizdinis, sudarytas iš žodžio „EPON“, užrašyto stilizuotomis didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis juodu šriftu. Anot ieškovės, šiuo atveju protestuojamo ženklo stilizuotas šriftas atlieka tik dekoratyvinę funkciją, nėra kažkuo išskirtinis ar originalus, o vartotojai prisimena ženklus būtent pagal žodinius, o ne vaizdinius elementus, dėl to protestuojamo ženklo šriftas nedarys didelės įtakos vartotojų bendram suvokimo įspūdžiui. Paaiškino, kad, tuo tarpu, prekių ženklas „ETON“ yra žodinis, sudarytas iš didžiosiomis lotynų kalbos abėcėlės raidėmis užrašyto žodžio. Ieškovės teigimu, ankstesnis ir protestuojamas prekių ženklai yra panašūs vizualiai, nes abu sudaryti iš tapataus raidžių skaičiaus (4 raidės); ženkluose visiškai sutampa 3 raidės, kurios yra išdėstytos tapačia seka; lyginamų ženklų panašumą padidina ir tai, kad besiskiriančios raidės „T“ bei „P“ yra panašios vizualiai; be to, savitas protestuojamo ženklo šriftas nulemia, kad raidės „P“ viršutinė dalis yra reikšmingai platesnė nei apatinė, dėl ko ji tampa vizualiai artima raidei „T“. Nurodė, kad Apeliacinio skyriaus teiginys, jog ginčijamas prekių ženklas labiau primena grafinių elementų derinį, o ne konkretų žodį, ir dėl to vartotojų nebus suprantamas kaip žodis „EPON“, yra subjektyvus ir visiškai nepagrįstas. Teigė, jog sutiktina, kad ginčijamą prekių ženklo žodinį elementą „EPON“ sudarančios raidės yra išpildytos stilizuotu šriftu, tačiau tai savaime negali reikšti, jog vartotojai negebės jo perskaityti ir suvokti.
5. Nurodė, jog lyginamieji žodžiai „ETON“ ir „EPON“ yra aukštu laipsniu ir fonetiškai panašūs, nes jie yra tapataus ilgio - sudaryti iš dviejų skiemenų, be to, sutampa net trys ta pačia seka išdėstyti garsai; abu žodžiai kirčiuojami vienodai, todėl ženklai yra tapatūs savo skambesiu, ritmu ir intonacija, kuri itin svarbi fonetinio panašumo nustatymui.
6. Paaiškino, kad, savo ruožtu, semantiškai ženklai yra nepalyginami, nes lietuvių kalboje neturi reikšmės, tačiau tam, kad pripažinti ženklus panašiais užtenka ir dviejų kriterijų: vizualaus ir fonetinio panašumo.
7. Teigė, jog lyginamos prekės yra panašios. Paaiškino, kad, kad ginčijamas prekių ženklas „EPON (fig.)“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra registruotas 18 klasės prekėms „odos ir odų pakaitalai; lagaminai; kelioniniai krepšiai; maži lagaminai; įrankių krepšiai; kuprinės; lagaminai su ratukais; odinės ar odkartonio dėžutės ir dėžės; odiniai dekoratyvinės kosmetikos teptukų dėklai“, o ieškovės prekių ženklas „ETON“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra registruotas 25 klasės prekėms „drabužiai, apranga ir galvos apdangalai, išskyrus sporto aprangą”. Teigė, jog remiantis ES intelektinės nuosavybės tarnybos prekių ženklų gairėmis, plačiai 18 klasės prekių iš odos ir odos pakaitalų kategorijai priskirtos tokios prekės kaip kuprinės (krepšiai), sportiniai krepšiai, dokumentų dėklai, piniginės, rankinės, raktų dėklai ir pan., yra susijusios su prie 25 klasės priskirtais „drabužiais, galvos apdangalais ir avalyne“, nes vartotojai juos greičiausiai laikys viršutinių drabužių, galvos apdangalų ar net avalynės aksesuarais, nes jie glaudžiai suderinti su šiomis prekėmis ir gali būti, kad juos platina tie patys arba susiję gamintojai, ir nėra neįprasta, kad drabužių gamintojai juos patys gamina ir jais prekiauja. Atkreipė dėmesį, kad šias prekes galima rasti tose pačiose mažmeninės prekybos vietose.
8. Paaiškino, kad nagrinėjamu atveju 18 ir 25 klasės prekės, kurioms registruoti lyginami prekių ženklai, yra prekės, kurios įsigyjamos santykinai dažnai, o sprendimas dėl prekės įsigijimo dažniausiai priimamas savarankiškai, neprašant specialistų pagalbos ar patarimo, todėl šių prekių vartotojai laikyti plačioji visuomenė, kurios pastabumo laipsnis, įsigyjant šias prekes, dažniausiai bus vidutinis. Anot ieškovės, paprastai drabužių parduotuvėse klientai gali rinktis pageidaujamus drabužius arba patys, arba padedami pardavėjų; nors prekė ir prekių ženklas gali būti aptariami žodžiu, paprastai drabužis pasirenkamas vizualiai, todėl paprastai prieš perkant konkretūs ženklai iš pradžių bus suvokti vizualiai; atitinkamai vaizdinis aspektas atlieka svarbesnį vaidmenį bendrajame suklaidinimo galimybės vertinime. Ieškovės teigimu, būtent vizualus lyginamų žymenų panašumas turi didžiausią reikšmę vertinant visuomenės suklaidinimo galimybę. Šiuo atveju, ieškovės nuomone, tikimybė, jog visuomenė painios lyginamus prekių ženklus negali būti saugiai pašalinta, tik dėl to, kad ginčijamas prekių ženklas yra užrašytas stilizuotomis raidėmis.
9. Ieškovės nuomone, atsižvelgiant į tai, kad lyginami prekių ženklai yra aukštu laipsniu panašūs tiek vizualiai, tiek fonetiškai, taip pat tai, kad lyginamų ženklų vizualų panašumą itin padidina besiskiriančių raidžių „T“ bei „P“ vizualus panašumas, nulemtas savito protestuojamo ženklo šrifto - raidės „P“ viršutinė dalis yra reikšmingai platesnė nei apatinė, dėl ko ji tampa vizualiai artima raidei „T“, neatmestina galimybė, kad dalis vartotojų, ginčijamą prekių ženklą suvoks kaip žodį „ETON“, t. y. tapačiai kaip ieškovės prekių ženklą. Atsižvelgiant į tai, anot ieškovės, tikėtina, jog vartotojas, suvokdamas ginčijamą ženklą, manys, kad ginčijamas prekių ženklas yra ankstesnių ieškovės prekių ženklų antrinis variantas (angl. sub-brand).
Atsiliepimas
10. Atsakovai atsiliepime prašė teismo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
11. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju sutiktina su Apeliacinio skyriaus išvadomis, kad ginčijamas ženklas yra itin savitai išpildytas: ginčijamas ženklas yra tam tikra tvarka išdėstytų figūrų derinys, kuriam būdingas reikšmingas stilizavimas bei jis yra sudarytas iš grafinių elementų derinio, galimai primenančių kai kurias raides negu konkretų žodį. Be kita ko, atsakovai atsiliepime pateikė ir keletą ESTT bylų pavyzdžių, kur, anot atsakovų, buvo aiškiai pasisakyta, kad specifinė ženklo grafinė išraiška gali atsverti lyginamų ženklų panašumą, ji gali dominuoti bendrame prekių ženklo įspūdyje bei tai, kad fonetinis palyginimas esant itin savotiškai ženklo grafinei išraiška, apskritai, yra eliminuojamas; šiose bylose buvo nustatyta, kad suklaidinimo galimybės nėra. Nurodė, jog atsižvelgiant į šią ESTT praktiką, pagrįstai manytina, kad ginčijamo ženklo grafinė specifinė išraiška bus labiau dominuojanti ir atitraukianti vartotojų dėmesį, nei kai kurios raidės, kurias galimai primena šioje grafinėje išraiškoje panaudotos figūros ir jų išdėstymo ypatybės.
12. Teigė, jog ginčijamo ženklo grafinė išraiška gali atsverti bet kokius lyginamų ženklų vizualius panašumus.
13. Nurodė, jog atsakovai sutinka su Apeliacinio skyriaus skundžiamo sprendimo išvada, kad ginčijamo ženklo kompoziciją sudaro ne raidės ir (ar) žodis, o stilizuotos figūros, kurios vartotojams gali asocijuotis su kai kuriomis raidėmis. Anot atsakovų, ginčijamo ženklo figūrų asociacijos gali būti tokios: pvz., pirmasis šį ženklą sudarantis elementas primena raidę E, o trečiasis apskritimo formos elementas – O, tačiau dėl kitų elementų priskyrimo konkrečioms raidėms vienareikšmiškai pasisakyti negalima (antrasis elementas gali būti suprantamas ir kaip P, ir dėl sujungimo ypatybių kaip R; paskutinis elementas galėtų būti suvokiamas kaip M ar N). Pažymėjo, kad pačios ieškovės nuomonė, kad vartotojas vienaip ar kitaip suvoks ginčijamą ženklą yra tik jos subjektyvi nuomonė, kuri nei rašytiniais įrodymais, vartotojų apklausomis, nei paremta jokia teismų praktika. Be to, atsakovai atkreipė dėmesį, jog ginčijamo ženklo grafinė išraiška yra itin specifinė, dėl to yra dominuojanti; kaip ir analogiškais atvejais aukščiau minėtoje teismų praktikoje. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, atsakovai teigė, jog lyginami ženklai yra vizualiai skirtingi.
14. Atsakovai nurodė, jog pritaria Apeliacinio skyriaus skundžiamame sprendime padarytai išvadai, kad atsižvelgiant į nurodytus ženklo išpildymo ypatumus ir nesant kitų įrodymų, negalima pagrįstai pripažinti, kad ginčijamas ženklas bus neabejotinai suvokiamas ir ištariamas kaip konkrečių raidžių, išdėstytų tam tikra seka. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju galima tik pasamprotauti kokios galėtų būti ginčijamo ženklo figūrų asociacijos. Teigė, kad dėl tikrai savotiškos ginčijamo ženklo grafikos vartotojas turės tendenciją apibūdinti ženklą, bet ne jį ištarti, ir tai eliminuoja fonetinį palyginimą su ankstesniu ženklu. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, atsakovai teigė, jog lyginami ženklai yra fonetiškai skirtingi arba jų, apskritai, fonetinis palyginimas nėra galimas.
15. Atsiliepime atsakovai sutiko su ieškovės pozicija, kad ženklai semantiškai nepalyginami, tačiau ne tik dėl to, kad jie lietuvių kalboje neturi reikšmės, tačiau dar ir dėl to, kad ginčijamas ženklas dėl savo itin savotiškos grafikos galimai yra neįskaitomas vartotojams.
16. Paaiškino, kad ginčijamo ženklo 18 klasės prekės tokios kaip lagaminai; kelioniniai krepšiai; maži lagaminai; įrankių krepšiai; kuprinės; lagaminai su ratukais; odinės ar odkartonio dėžutės ir dėžės; odiniai dekoratyvinės kosmetikos teptukų dėklai, yra tokios rūšies lagaminiai/krepšiai/dėklai, kurie naudojami keliaujant ir (ar) itin specifiniams daiktams susidėti, t. y. įrankiams, makiažo priemonėms ir pan. Anot atsakovų, šios prekės nepriklauso aprangos ir (ar) galvos apdangų kategorijai ir (ar) šios prekės negali būti laikomos kaip estetiškai papildomi aksesuarai, kuriuos galima rasti tose pačiose prekybos vietose, kaip pvz., drabužius (25 klasė). Atsižvelgdami į šias aplinkybes, atsakovai teigė, jog lyginamos prekės nėra panašios.
17. Paaiškino, kad ieškovės ankstesniu ženklu žymimų prekių tiksliniai vartotojai yra plačioji visuomenė, t. y. vidutinio pastabumo lygio, šios prekės įsigyjamos gana dažnai, tačiau ginčijamu ženklu žymimos prekės gali būti skirtos tiek plačiajai visuomenei (pvz., lagaminai; kelioniniai krepšiai), tiek ir specialistams (pvz., oda ir odų pakaitalai; odiniai dekoratyvinės kosmetikos teptukų dėklai), kur dažniausiai reikia specialisto pagalbos perkant tokias prekes ir jos nėra perkamos taip dažnai kaip ankstesniu ženklu žymimos prekės, t. y. drabužiai, galvos apdangalai ir pan. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, atsakovai teigė, jog ginčijamu ženklu žymimų prekių vartotojų atidumo laipsnis gali variuoti nuo vidutinio iki aukšto atidumo lygio.
Šalies argumentai
18. Ieškovė dublike nurodė, kad Apeliacinio skyriaus išvada, jog ginčijamas prekių ženklas labiau primena grafinių elementų derinį, o ne konkretų žodį, ir dėl to vartotojų nebus suprantamas kaip žodis „EPON“, yra subjektyvus ir visiškai nepagrįstas.
19. Paaiškino, kad 2019 m. gegužės 17-25 d. rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ atliko prekių ženklo „EPON [fig.]“ suvokimo tyrimą; tyrimo metu respondentams buvo parodytas ginčo prekių ženklas ir užduotas atviro pobūdžio klausimas „Kaip Jūs perskaitytumėte šį žymenį?“; 51 proc. apklaustųjų nurodė, jog ginčo prekių ženklą perskaito kaip „Eton“, 29 proc. - „Epon“; kitaip šį pavadinimą perskaitė pavieniai respondentai, o nežinojo ar neatsakė tik 6 proc. Anot ieškovės, šie duomenys akivaizdžiai paneigia Apeliacinio skyriaus išvadą, jog ginčijamas prekių ženklas vartotojų nebus suprantamas kaip konkretus žodis – absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių respondentų sugebėjo suvokti ir perskaityti ginčijamą prekių ženklą. Be to, ieškovės teigimu, šie duomenys patvirtiną ieškovės nuoseklią poziciją, kurią ji palaikė tiek protesto procedūros Valstybiniame patentų biure metu, tiek ieškinyje, jog savitas ginčijamo prekių ženklo šriftas nulemia, kad raidės „P“ viršutinė dalis yra reikšmingai platesnė nei apatinė, dėl ko ji tampa vizualiai artima raidei „T“; taip pat tai, kad ginčijamo prekių ženklo šriftas atlieka tik dekoratyvinę funkciją, nėra kažkuo išskirtinis ar originalus ir nedarys didelės įtakos vartotojų bendram suvokimo įspūdžiui. Pažymėjo, kad absoliuti dauguma vartotojų – 83 proc. – nagrinėjamoje byloje lyginamų prekių ženklus laikys vizualiai bei fonetiškai tapačiais/aukštu laipsniu panašiais.
20. Atkreipė dėmesį, jog atsakovai, siekdami suteikti ypatingą reikšmę ginčijamo prekių ženklo grafinei išraiškai, selektyviai atrinko E. S. intelektinės nuosavybės tarnyboje nagrinėtus protestus, kuriuose pateiktas žymenų vertinimas visiškai neaktualus nagrinėtinoje byloje. Pažymėjo, jog E. S. Bendrasis teismas 2017 m. vasario 9 d. sprendime byloje Nr. T-106/16, atlikdamas prekių ženklų „ziro“ ir „zero“ klaidinamo panašumo vertinimą, panaikino E. S. intelektinės nuosavybės Apeliacinės tarybos sprendimą, kuriame Apeliacinė taryba buvo nurodžiusi, jog dėl lyginamus ženklus sudarančių raidžių stilizacijos šie ženklai nėra vizualiai panašūs.
21. Ieškovė, remdamasi E. S. intelektinės nuosavybės tarnybos Prekių ženklų nagrinėjimo gairėmis, nurodė, kad nagrinėjamu atveju darytina išvada, kad ginčijamo prekių ženklo „EPON (fig.)“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) 18 klasės prekėms lagaminai; kelioniniai krepšiai; maži lagaminai; įrankių krepšiai; kuprinės; lagaminai su ratukais; odinės ar odkartonio dėžutės ir dėžės; odiniai dekoratyvinės kosmetikos teptukų dėklai laikyti mados aksesuarais ir yra pripažintini panašiais į ieškovės prekių ženklo „ETON“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) 25 klasės prekes drabužiai, apranga ir galvos apdangalai.
22. Atkreipė dėmesį, jog visuomenės nuomonės tyrimas dėl ginčijamo prekių ženklo suvokimo atskleidė, jog net 51 proc. respondentų šį ženklą perskaitė tapačiai ieškovės ankstesniam prekių ženklui, todėl neabejotina, jog ši dalis vartotojų manys, kad ginčijamas prekių ženklas yra ankstesnio ieškovės prekių ženklo antrinis variantas (angl. sub-brand) pavaizduotas grafiškai. Nurodė, kad jeigu didelė su atitinkamomis prekėmis susijusios visuomenės dalis gali būti suklaidinta dėl prekių kilmės, to pakanka, kad būtų galima teigti, jog yra suklaidinimo galimybė; nebūtina nustatyti, kad gali būti suklaidinti visi esami arba potencialūs atitinkamų paslaugų vartotojai. Šiuo atveju, ieškovės teigimu, neabejotina, kad didžioji dauguma prekių, kurios pripažintinos panašiomis, vartotojų gali būti suklaidinta dėl ieškovės ir atsakovų prekių ženklais pažymėtų prekių kilmės arba susies šiuos ženklus ir darys prielaidą, kad prekės, kurios yra pažymėtos šiais ženklais, yra gaminamos ekonomiškai susijusių ūkio subjektų. Anot ieškovės, tikimybė, jog visuomenė painios lyginamus prekių ženklus negali būti saugiai pašalinta, tik dėl to, kad ginčijamas prekių ženklas yra užrašytas stilizuotomis raidėmis.
Atsiliepimas
23. Atsakovai triplike nurodė, kad pateiktas kartu su dubliku tyrimas buvo atliktas formuluojant „EPON tyrimas“, galimai respondentams jis buvo rodomas ir dėl to kyla pagrįstų priežasčių dėl išankstinio vartotojo suvokimo formavimo. Pažymėjo, kad tyrime nėra pateikta jokių apklausos duomenų apie lyginamų ženklų palyginimą; tokios apklausos rezultatai patvirtintų, kad lyginami ženklai yra klaidinamai panašūs ir, kad vartotojas gali būti suklaidintas dėl lyginamų ženklų panašumo. Anot atsakovų, šiuo atveju galima numanyti, kad ženklų, dėl kurių kilo ginčas, palyginimas buvo daromas, tačiau dėl netinkamų rezultatų teismui jis nebuvo pateiktas.
24. Nurodė, jog ieškovės minimas E. S. Bendrojo teismo 2017 m. vasario 9 d. sprendimas byloje Nr. T-106/16 nėra aktualus, priešingai nei nagrinėjamu atveju, šioje byloje nebuvo ginčo dėl to, ar suinteresuota visuomenė perskaitys (atpažins) raides (žodį) lyginamuose ženkluose, ar ne. Teigė, jog suinteresuotas vartotojas iš pirmo žvilgsnio pamatęs atsakovų vaizdinį ženklą neperskaitys jo kaip „EPON“ ar „ETON“, juolab, kad žodiniai elementai „EPON“/„ETON“ neturi jokios aiškios konkrečios reikšmės suinteresuotai visuomenei. Atsakovų teigimu, iš pirmo žvilgsnio ginčijamas ženklas bus suvokiamas kaip tam tikra tvarka išdėstytų stilizuotų figūrų derinys ir tik po to, t. y. po papildomos analizės ir papildomo laiko, šis ženklas galimai bus bandomas perskaityti kaip tam tikras žodis ir galbūt bus atpažįstamos tam tikros raidės. Atsižvelgdami į šias aplinkybes, atsakovai nurodė, jog suinteresuotas vartotojas staigiai nesusies ginčijamo ženklo su jokiu žodiniu elementu ir tai yra svarbi aplinkybė.
25. Atkreipė dėmesį, jog tarp atsakovės ginčijamo ženklo 18 klasės prekių nėra nei sportinių krepšių, nei piniginių. Paaiškino, kad atsakovų ginčijamu ženklu žymimas prekes 18 klasėje sudaro lagaminai; kelioniniai krepšiai; maži lagaminai; įrankių krepšiai; kuprinės; lagaminai su ratukais; odinės ar odkartonio dėžutės ir dėžės; odiniai dekoratyvinės kosmetikos teptukų dėklai; visi šie daiktai yra naudojami itin specifiniams daiktams susidėti, t. y. makiažo priemonėms, ir skirti profesionaliems makiažo meistrams. Nurodė, kad šios prekės nėra stiliaus ir (ar) mados aksesuarai; šios prekės yra konkrečios funkcinės paskirties, o ne estetiškai papildomi aksesuarai prie drabužių, galvos apdangalų ar avalynės. Pažymėjo, kad visos ginčijamo ženklo prekės yra susijusios išimtinai su kosmetikos priemonėmis, o tokiomis prekėmis rinkoje dažniausiai prekiaujama ne tose pačiose prekybos vietose kaip drabužiais, galvos apdangalais ir avalyne, o specializuotose prekybos vietose, atskirų gamintojų.
Žemesnės instancijos teismas
26. Teismo posėdžio metu ieškovės atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Atkreipė dėmesį į esmines, ieškovės nuomone, šioje byloje aplinkybes, t. y. byloje pateikti tyrimo duomenys paneigia Apeliacinio skyriaus išvadą, kad vartotojai negebės perskaityti šio ginčijamo žymens, nes absoliuti dauguma perskaito žymenį, ir atitinkamai konstatavus aplinkybę, kad vartotojai atsakovų prekės ženklą suvokia kaip konkretų žodį, net 51 proc. visų vartotojų atsakovų prekės ženklą suvoks kaip ieškovės prekės ženklą; 2019 m. liepos 10 d. Europos sąjungos intelektinės nuosavybės tarnyba priėmė sprendimą, konstatuodama ne tik tai, kad atsakovų prekės ženklą vartotojai gebės perskaityti kaip žodį, bet ir tai, kad ieškovės 25 klasės prekės ženklo prekės ir atsakovų 18 klasės prekės ženklo prekės panašios (bent jau didžioji jų dalis), ir remiantis šiomis aplinkybėmis buvo priimtas sprendimas atmesti atsakovų paraišką daugeliui 18 klasės prekių.
27. Teismo posėdžio metu trečiojo asmens atstovė paaiškino, kad Apeliacinio skyriaus sprendimas atitinka teisminę suformuotą praktiką ir prašė ieškinį atmesti. Teigė, jog ieškinyje nėra nieko naujo, kas sąlygotų pagrindą pripažinti Apeliacinio skyriaus sprendimą kaip nepagrįstą ar jį pakeisti. Nurodė, kad apklausa yra keista, kada nėra klausimų, ar prekės ženklai klaidinamai panašūs, ar apskritai jie panašūs. Anot atstovės, remiantis pateikta apklausa negalima priimti sprendimą dėl klaidinimo tikimybės. Nurodė, kad vizualus palyginimas šiuo atveju svarbus, o apklausa neatspindi vizualaus suvokimo.
28. Teismo posėdžio metu atsakovų atstovas palaikė procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus. Atkreipė dėmesį į tai, kad abu prekių ženklai yra naudojami, ieškovės prekės ženklas naudojamas Danijoje marškiniams, o atsakovų prekės ženklas naudojamas krepšiukui, į kurį dedami makiažo reikmenys. Nurodė, kad daugiau nei metus naudojamas prekės ženklas rinkoje ir nėra skundo, pretenzijos, kad kažkas suklydo, susimaišė. Anot atstovo, remiantis teismų praktika, reikia įrodyti klaidinimą. Teigė, kad apklausa nėra gera, nes nėra klausimo, nėra žinoma kodėl pavadinama apklausa ETON.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys atmestinas.
Dėl ZACCO SWEDEN AB ir ETON AB procesinės padėties nagrinėjamoje byloje
29. Pažymėtina, jog ieškinyje bei dublike kaip ieškovė yra nurodyta – ZACCO SWEDEN AB, o tuo tarpu iš E. S. intelektinės nuosavybės tarnybos išrašo matyti, kad prekių ženklo „ETON“ savininkė yra ETON AB, o ZACCO SWEDEN AB yra tik atstovė. Byloje yra pateikta 2019 m. balandžio 12 d. atstovavimo sutartis, kurioje kaip klientė yra nurodyta būtent ETON AB.
30. 2019 m. spalio 11 d. teisme buvo gautas prašymas dėl formalios klaidos procesiniuose dokumentuose ištaisymo, kuriame ETON AB prašo teismo ignoruoti procesinių dokumentų netikslumą ir ieškove šioje byloje laikyti ETON AB, kurios įgaliojimu bei valia ir buvo pateiktas byloje nagrinėtinas ieškinys.
31. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes bei byloje esančius įrodymus, ir įvertinus tai, kad ieškinio reikalavimai yra susiję būtent su prekių ženklo savininko, o ne atstovo, teisėmis bei teisėtais interesais, darytina išvada, kad ieškinyje bei dublike nurodant kaip ieškovę ZACCO SWEDEN AB buvo padaryta klaida, dėl ko teismas kaip ieškovę šioje byloje laiko esant ne ZACCO SWEDEN AB, o ETON AB. Vertinant tai, jog ieškovės pavadinimas ieškinyje bei dublike yra nurodytas kaip ZACCO SWEDEN AB tik per klaidą, teismas atsakovų argumentus dėl ieškinio nepagrįstumo tuo aspektu, jog šį ieškinį pateikė netinkamas ieškovas, atmeta kaip nepagrįstus.
Faktinės bylos aplinkybės
32. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog ieškovė yra E. S. prekių ženklo „ETON“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) savininkė. Šio prekių ženklo paraiškos pateikimo data - 2011 m. gegužės 31 d. šioms 25 klasės prekėms „drabužiai, apranga ir galvos apdangalai, išskyrus sporto aprangą”. Ieškovės prekių ženklas „ETON“ atrodo taip:
ETON
33. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovai yra nacionalinio prekių ženklo „EPON“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) (toliau ir ginčijamas prekių ženklas) savininkai. Šio prekių ženklo paraiškos pateikimo data - 2017 m. birželio 16 d. šioms 18 klasės prekėms „odos ir odų pakaitalai; lagaminai; kelioniniai krepšiai; maži lagaminai; įrankių krepšiai; kuprinės; lagaminai su ratukais; odinės ar odkartonio dėžutės ir dėžės; odiniai dekoratyvinės kosmetikos teptukų dėklai“. Atsakovų prekių ženklas „EPON“ atrodo taip:
34. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog 2018 m. birželio 11 d. ieškovė Apeliaciniam skyriui pateikė protestą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl atsakovams priklausančio prekių ženklo „EPON“ registracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pripažinimo negaliojančia; proteste buvo nurodyta, jog užprotestuoto prekių ženklo registracija neatitinka Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų.
35. Bylos duomenimis, Apeliacinis skyrius 2018 m. spalio 23 d. Nr. (duomenys neskelbtini) sprendimu protestą Nr. (duomenys neskelbtini) atmetė ir prekių ženklo „EPON“ registraciją Nr. (duomenys neskelbtini) paliko galioti.
36. Ieškovė su Apeliacinio skyriaus sprendimu nesutinka, vertina jį kaip nepagrįstą bei neteisėtą, kadangi, anot ieškovės, lyginami prekių ženklai yra aukštu laipsniu panašūs tiek vizualiai (abu sudaryti iš tapataus raidžių skaičiaus (4 raidės); prekių ženkluose sutampa visiškai 3 raidės, kurios išdėstytos tapačia seka; besiskiriančios raidės „T“ bei „P“ yra panašios vizualiai; savitas ginčijamo prekių ženklo šriftas nulemia, kad raidės „P“ viršutinė dalis yra reikšmingai platesnė nei apatinė, dėl ko ji tampa vizualiai artima raidei „T“), tiek ir fonetiškai (prekių ženklai yra tapataus ilgio - sudaryti iš dviejų skiemenų; sutampa trys ta pačia seka išdėstyti garsai; abu žodžiai kirčiuojami vienodai, todėl ženklai yra tapatūs savo skambesiu, ritmu ir intonacija); ginčijamo prekių ženklo stilizuotas šriftas atlieka tik dekoratyvinę funkciją, nėra kažkuo išskirtinis ar originalus; plačiai 18 klasės prekių iš odos ir odos pakaitalų kategorijai priskirtos tokios prekės kaip kuprinės (krepšiai), sportiniai krepšiai, dokumentų dėklai, piniginės, rankinės, raktų dėklai ir pan., yra susijusios su prie 25 klasės priskirtais drabužiais, galvos apdangalais ir avalyne, nes vartotojai juos greičiausiai laikys viršutinių drabužių, galvos apdangalų ar net avalynės aksesuarais, nes jie glaudžiai suderinti su šiomis prekėmis ir gali būti, kad juos platina tie patys arba susiję gamintojai, ir nėra neįprasta, kad drabužių gamintojai juos patys gamina ir jais prekiauja; dalis vartotojų ginčijamą prekių ženklą suvoks kaip žodį „ETON“, t. y. tapačiai kaip ieškovės prekių ženklą, todėl, tikėtina, jog vartotojas, suvokdamas ginčijamą ženklą manys, kad ginčijamas prekių ženklas yra ankstesnių ieškovės prekių ženklų antrinis variantas; atliktas prekių ženklo „EPON“ suvokimo tyrimas paneigia Apeliacinio skyriaus išvadą, jog ginčijamas prekių ženklas vartotojų nebus suprantamas kaip konkretus žodis, kadangi absoliuti dauguma tyrime dalyvavusių respondentų sugebėjo suvokti ir perskaityti ginčijamą prekių ženklą.
37. Teismas, atlikęs ieškovės registruoto E. S. prekių ženklo „ETON“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovų nacionalinio prekių ženklo „EPON“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) vizualinį ir fonetinį vertinimą, sprendžia, kad ieškovė neįrodė Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtinų sąlygų visumos (Civilinio proceso kodekso 178 straipsnis), t. y., kad atsakovų prekių ženklas yra tapatus ieškovės įregistruotam ankstesniam prekių ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu, todėl daro išvadą, jog Apeliacinio skyrius, atsisakydamas tenkinti ieškovės protestą ir palikdamas galioti atsakovų prekių ženklo registraciją, priėmė pagrįstą sprendimą.
38. Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad prekių ženklo registracija pripažįstama negaliojančia, jeigu jis yra tapatus įregistruotam ar pareikštam registruoti ankstesniam ženklui tapačioms ar panašioms prekėms ir (ar) paslaugoms arba klaidinamai į jį panašus ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu. Pagal formuojamą teismų praktiką, Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto normos taikymui būtina šių sąlygų visuma: 1) ieškovei priklausantis prekių ženklas turi turėti pirmenybę (prioritetą) laiko atžvilgiu prieš atsakovų prekių ženklą; 2) lyginamieji prekių ženklai yra tapatūs arba klaidinamai panašūs; 3) prekės ir (ar) paslaugos, kurioms žymėti skirti lyginamieji prekių ženklai, yra tapačios arba panašios, ir dėl to yra galimybė suklaidinti visuomenę, įskaitant ir klaidinamą asociaciją su ankstesniu ženklu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. birželio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2008).
39. Byloje nėra ginčo, jog ieškovės prekių ženklas „ETON“ (Nr. (duomenys neskelbtini)) yra ankstesnis prekių ženklas Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 4 punkto prasme nei atsakovų prekių ženklas „EPON“ (Nr. (duomenys neskelbtini)). Atsižvelgiant į tai, byloje iš esmės vertintinas galimas šių prekių ženklų tapatumas ar klaidinamas panašumas bei visuomenės suklaidinimo galimybės (ne)buvimas.
Dėl prekių ženklų (ne)panašumo
40. Pagal teismų formuojamą praktiką ginčo žymenys turi būti lyginami, laikantis šių pagrindinių taisyklių: suklaidinimo galimybė turi būti vertinama žymenų vizualinio, fonetinio ir semantinio panašumų aspektais, atsižvelgiant į skiriamuosius ir dominuojančius žymenų komponentus, siekiant nustatyti bendrą žymenų sukuriamą įspūdį vidutiniam vartotojui. Vertinant žymenų panašumą, turi būti atsižvelgiama į tą aplinkybę, kad vartotojas paprastai neturi galimybės lyginti konkuruojančius žymenis ir išvadą dėl žymenų panašumo ar skirtingumo daro pagal bendrą atmintyje išlikusį įspūdį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-264-969/2016; 2016 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-57-611/2016).
41. Žymenų palyginimas apima bendrą jų vizualių, garsinių ir semantinių savybių vertinimą. Jeigu nustatomas bent vieno iš trijų aspektų panašumas, žymenys laikomi panašiais. Tokiu atveju turi būti sprendžiama, ar žymenys pakankamai panašūs, kad atsirastų suklaidinimo galimybė. Žymenų panašumo nustatymas automatiškai nereiškia suklaidinimo galimybės, net jeigu prekės ir paslaugos yra panašios ar tapačios. Taigi žymenų panašumo (ir ypač žymenų panašumo pagal vieną iš nurodytų kriterijų) konstatavimas pats savaime nesudaro pagrindo teismui pripažinti vėlesnio prekių ženklo registraciją negaliojančia pagal Prekių ženklų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punktą (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-126-823/2016).
42. Europos Teisingumo Teismas yra nurodęs, kad prekių ženklų panašumas turi būti bendrai vertinamas vizualiniu, fonetiniu ir prasminiu (semantiniu) požiūriu bei pagrįstas prekių ženklo sukuriamu bendru įspūdžiu, atsižvelgiant į jų skiriamuosius ir dominuojančius elementus (Europos Teisingumo Teismo 1997 m. lapkričio 11 d. sprendimas byloje Nr. C-251/95).
43. Vertinant prekių ženklų panašumą ir tapatumą, vadovaujamasi Valstybinio patento biuro 1996 m. liepos 11 d. įsakymu Nr. 28 patvirtintų Metodinių nurodymų dėl prekių ir paslaugų ženklų tapatumo bei panašumo nustatymo (toliau ir Metodiniai nurodymai) pateiktais išaiškinimais. Pagal Metodinių nurodymų 2.2 punktą, ženklų panašumą lemia juose esančių elementų bendrumas. Panašumui turi įtakos sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, taip pat jų svarba ženklų kompozicijoje. Bendriausias ženklų panašumo kriterijus yra bendras suvokimo įspūdis, kurį sukelia ženklas ir jo vaizdo prasmė, dėl ko vartotojai ūkinėje veikloje gali ženklus supainioti, nepaisant tam tikrų juos sudarančių elementų skirtumų.
44. Nagrinėjant ginčo ženklus ir sprendžiant dėl klaidinamo panašumo privalo būti išnagrinėti visi lyginamų ženklų elementai, jų svarba visoje kompozicijoje, sutampančių ir nesutampančių elementų santykis, nustatyti prekių ženklų dominuojantys elementai bei įvertinta, kiek ir kaip sutampa lyginamų prekių ženklų dominuojančių ir skiriamuosius požymius turinčių elementų santykis. Tokios pozicijos laikosi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2005 m. kovo 21 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-135/2005, išaiškinęs, jog nagrinėjant bet kokių prekių ženklų panašumo ar skirtingumo klausimą turi būti analizuojami visi prekių ženklus sudarantys elementai, jų svarba prekių ženklo kompozicijoje ir sutampančių bei nesutampančių elementų santykis.
45. Nustatyta, jog ieškovės prekių ženklas „ETON“ yra žodinis, užrašytas standartiniu šriftu, lotynų abėcėlės didžiosiomis raidėmis; jokių kitų skiriamųjų elementų ženkle nėra. Taigi, ieškovės prekių ženklą sudarantis vienintelis žodis ,,ETON”, kuris ir yra dominuojanti ieškovės prekių ženklo dalis.
46. Savo ruožtu, vertinant atsakovų prekių ženklą „EPON“, akivaizdu, jog šio prekių ženklo bendrame įspūdyje, skirtingai nuo ieškovės prekių ženklo, dominuoja ne pats žodis „EPON“, tačiau stilizuotas ir galimai raides primenantis figūrų derinys, dėl ko atsakovų prekių ženklas yra iš esmės ne žodinis, o vaizdinis. Sutiktina su Apeliacinio skyriaus ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad nagrinėjamu atveju būtent dėl išpildymo pobūdžio (sudarytas iš savitai sujungtų, pasikartojančių, aptakių formų) atsakovų prekių ženklas labiau primena grafinių elementų, galimai primenančių kai kurias raides, derinį negu konkretų žodį, dėl ko nėra pagrindų išvadai, kad atsakovų prekių ženklas bus suprantamas būtent kaip žodis „EPON“. Teismo vertinimu, ieškovės procesiniuose dokumentuose nurodytus prekių ženklų vizualinius bei fonetinius panašumus (t. y. jog abu sudaryti iš tapataus raidžių skaičiaus (4 raidės); prekių ženkluose sutampa visiškai 3 raidės, kurios išdėstytos tapačia seka; besiskiriančios raidės „T“ bei „P“ yra panašios vizualiai; savitas ginčijamo prekių ženklo šriftas nulemia, kad raidės „P“ viršutinė dalis yra reikšmingai platesnė nei apatinė, dėl ko ji tampa vizualiai artima raidei „T“; prekių ženklai yra tapataus ilgio - sudaryti iš dviejų skiemenų; sutampa trys ta pačia seka išdėstyti garsai; abu žodžiai kirčiuojami vienodai, todėl ženklai yra tapatūs savo skambesiu, ritmu ir intonacija) iš esmės atsveria didele apimtimi būtent atsakovų prekių ženklo „EPON“ grafika, kuri sąlygoja tai, jog vartotojai iš esmės bus linkę atsakovų ženklą įsiminti kaip tam tikrą stilizuotų figūrų derinį, o ne kaip konkretų žodį, atitinkamai bandydami tą žodį ištarti.
47. Byloje yra pateiktas kartu su dubliku visuomenės nuomonės tyrimas, kuris buvo atliktas 2019 m. gegužės 17 d. – 2019 m. gegužės 25 d., kuriuo remdamasi ieškovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėjo Apeliacinio skyriaus ginčijamame sprendime padarytos išvados, kad ginčijamas prekių ženklas vartotojų nebus suprantamas kaip konkretus žodis, klaidingumą bei atitinkamai savo pozicijos teisingumą dėl to, jog savitas ginčijamo prekių ženklo šriftas nulemia, kad raidės „P“ viršutinė dalis yra reikšmingai platesnė nei apatinė, dėl ko ji tampa vizualiai artima raidei „T“, o atsakovų prekių ženklo šriftas atlieka tik dekoratyvinę funkciją. Savo ruožtu, teismas šį ieškovės įrodymą vertina kritiškai tiek dėl esančių naudotos metodikos šiam tyrimui atlikti netikslumų, tiek ir dėl gautų duomenų vertinamam klausimui dėl prekių ženklų (ne)panašumo bei suklaidinimo galimybės (ne)buvimo neaktualumo. Pažymėtina, jog išanalizavus pateiktą visuomenės nuomonės tyrimą, nustatyta, jog jis pavadintas kaip „ETON LOGOTIPO SUVOKIMO TYRIMAS“, tyrimo metodikoje nurodant, kad šio tyrimo tikslas išsiaiškinti Eton logotipo suvokimą. Taigi, nors ieškovė bylos nagrinėjimo metu teigė, jog suvokimo tyrimas buvo atliekamas dėl prekių ženklo „EPON“, tačiau pateiktame tyrime tokių duomenų nėra ir nurodoma būtent apie ieškovės prekių ženklo „ETON“ suvokimo tyrimą. Be to, iš pateiktos teismui medžiagos nėra galimybės įvertinti, kokiu būdu buvo vykdoma respondentų apklausa, t. y. kaip vizualiai atrodė jiems pateiktas klausimynas, kadangi, akivaizdu, jog esant nurodytam tyrimo pavadinimui kaip „ETON LOGOTIPO SUVOKIMO TYRIMAS“, neatmestina galimybė, jog respondentams žinant būtent tokį tyrimo pavadinimą iš esmės iš anksto galėjo susidaryti nuomonė dėl teikto klausimo vertinimo bei atsakymo į jį. Be to, teismas pažymi, kad gauti tyrimo duomenys ne tik yra nepatikimi, tačiau nėra pakankami ir Apeliacinio skyriaus ginčijamame sprendime padarytos išvados, kad ginčijamas prekių ženklas vartotojų nebus suprantamas kaip konkretus žodis, klaidingumui nustatyti, kadangi vien tyrime pateikto klausimo pobūdis „Kaip Jūs perskaitytumėte šį žymenį?“ sąlygojo respondentų būtinumą pateiktą žymenį vertinti kaip žodinį bei atitinkamai bandyti jį perskaityti, nors tuo tarpu vertinant vartotojų tikrąjį atsakovų prekių ženklo suvokimą svarbus yra kaip jie šį prekės ženklą suvoktų tiesiog matydami. Be to, pateikti tyrimo duomenys neleidžia daryti ir jokių išvadų dėl prekių ženklų (ne)panašumo ir visuomenės suklaidinimo galimybės. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, konstatuotina, jog nagrinėjamu atveju pateikti ieškovės visuomenės nuomonės tyrimo duomenys yra nepatikimi bei nesudaro pagrindo ieškovės bei atsakovų prekių ženklų (ne)panašumo klausimą spręsti kitaip negu sprendė Apeliacinis skyrius ginčijamame sprendime.
48. Taigi, įvertinus aukščiau minėtus ieškovės bei atsakovų prekių ženklų dominuojančius elementus, išanalizavus šių prekių ženklų panašumus (vizualiniu bei fonetiniu aspektu), pritartina Apeliacinio skyriaus išvadai, jog lyginamų prekių ženklų sukuriamas bendras suvokimo įspūdis yra skirtingas, kadangi ieškovės prekių ženklo įspūdį formuoja standartiškai išpildytas žodis „ETON“, o tuo tarpu atsakovų prekių ženklą sudaro tam tikra tvarka išdėstytų stilizuotų figūrų derinys, kuris ir lemia šio ženklo suvokimo įspūdį. Kadangi lietuvių kalboje prekių ženklai neturi reikšmės, todėl semantinis prekių ženklų palyginimas iš esmės nėra galimas, dėl šio aspekto ginčo byloje nėra.
Dėl visuomenės suklaidinimo tikimybės
49. Pagal teismų formuojamą praktiką, sprendžiant dėl prekių ženklo ir ginčijamo žymens klaidinančio panašumo, turi būti įvertinta visuomenės klaidinimo galimybė (ne faktinis klaidinimas). Šis vertinimas turi būti atliekamas, atsižvelgiant į tai, kaip atitinkamus žymenis, prekes ar paslaugas suvokia atitinkama visuomenės dalis, pagal reikšmingų bylos aplinkybių visumą. Turi būti vertinamas ginčo žymenų ir prekių bei paslaugų panašumas, o išvada dėl suklaidinimo galimybės daroma, įvertinus šių aspektų tarpusavio santykį (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2013). Aplinkybė, kaip ženklus suvokia konkrečių prekių ar paslaugų vidutinis pirkėjas, turi lemiamą vaidmenį, globaliai (bendrai) sprendžiant dėl suklaidinimo galimybės. Vidutinis vartotojas paprastai ženklą suvokia kaip visumą ir neanalizuoja atskirų ženklo detalių. Dėl šių priežasčių, globaliai (bendrai) vertinant, vidutinis vartotojas turi būti laikomas protingai gerai informuotu, protingai atidžiu ir apdairiu. Tačiau dėmesys turi būti atkreiptas į tą aplinkybę, kad vidutinis vartotojas tik retais atvejais turi galimybę tiesiogiai palyginti du skirtingus ženklus. Paprastai vidutinis vartotojas turi patikėti (remtis) nepilnais (netobulais) ženklų atvaizdais, kuriuos išlaikė savo atmintyje (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2003).
50. Teismas, nenustatęs, kad atsakovų prekių ženklas yra klaidinamai panašus į ieškovės ankstesnį prekių ženklą, daro išvadą, jog neegzistuoja ir visuomenės suklaidinimo tikimybė.
51. Be to, priešingai nei teigė bylos nagrinėjimo metu ieškovė, prekės, kurioms registruoti ieškovės bei atsakovų prekių ženklai, negali būti vertinamos kaip panašios. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog atsakovų prekių ženklas registruotas 18 klasės prekėms „odos ir odų pakaitalai; lagaminai; kelioniniai krepšiai; maži lagaminai; įrankių krepšiai; kuprinės; lagaminai su ratukais; odinės ar odkartonio dėžutės ir dėžės; odiniai dekoratyvinės kosmetikos teptukų dėklai“, o tuo tarpu ieškovės prekių ženklas 25 klasės prekėms „drabužiai, apranga ir galvos apdangalai, išskyrus sporto aprangą”. Atkreiptinas dėmesys, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė savo poziciją dėl prekių panašumo grindė vien aplinkybe dėl galimai esančio panašumo prekių, priskirtinų 18 klasės prekių iš odos ir odos pakaitalų kategorijai pagal E. S. intelektinės nuosavybės tarnybos prekių ženklų gaires, kadangi šios prekės, anot ieškovės, yra susijusios su prie 25 klasės priskirtais drabužiais, galvos apdangalais ir avalyne, laikytini esant estetiniais drabužių, galvos apdangalų ar net avalynės aksesuarais. Atsakovai bylos nagrinėjimo metu nurodė, jog 18 klasės prekės naudojami itin specifiniams daiktams sudėti, t. y. makiažo priemonėms, ir skiri profesionaliems makiažo meistrams. Taigi, atsakovų prekių ženklu žymimų prekių vartotojas yra specifinis, nes prekės yra skirtos profesionalams. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, jog atsakovų prekių ženklu žymimos prekės nėra šiuo atveju estetiniais drabužių, galvos apdangalų ar net avalynės aksesuarais, kaip teigė ieškovė.
52. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad atsakovų prekių ženklas bendru paliekamu įspūdžiu nėra panašus į ieškovės prekių ženklą, todėl atsakovų prekių ženklas turi pakankamai skiriamųjų požymių, kad galėtų atlikti savo funkciją, identifikuodamas juo žymimas prekes, nesukeliant klaidinamų asociacijų su ieškovės prekių ženklu, be kita ko, esant byloje nustatytam ir faktui dėl ieškovės bei atsakovų prekių, kurioms žymėti registruotas ieškovės bei atsakovų prekės ženklas, nepanašumo, todėl ieškovės ieškinys atmetamas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų
53. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Kadangi ieškinys atmestas, iš ieškovės atsakovų naudai priteistinos patirtos jų bylinėjimosi išlaidos. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai pateikė teismui įrodymus, jog atsakovė E. P. sumokėjo už teisines paslaugas iš viso 1 210 Eur, dėl ko ieškinio netenkinimo atveju iš ieškovės priteistinos atsakovės naudai E. P. 1 210 Eur.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį atmesti.
Priteisti iš ieškovės ETON AB, atsakovės E. P., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 1 210 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.