- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-04-26
- Bylos Nr.
- e2-630-1105/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-08-3-06110-2021-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Eglė Sabaliauskienė
- Ieškovas
- D. K.
- Atsakovas
- M. B.
- Kategorijos
- 2.1.1.3.3Sutarties laisvės principas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinio reikalavimą atsakovei M. B. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas D. K. pareikštu ieškinio reikalavimu prašo priteisti iš atsakovės 2 000 Eur, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas bei bylinėjimosi išlaidas. Savo ieškinio reikalavime bei teismo posėdžio metu ieškovas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pamatė skelbimą apie tai, kad yra parduodamas gyvenamasis namas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Tą patį vakarą paskambino skelbime nurodytu telefono numeriu ir su savo tėčiu bei drauge nuvyko šio nekilnojamojo turto apžiūrėti. Namą aprodė atsakovė M. B. Namas ieškovui patiko, jis norėjo jį pirkti, todėl pasiderėjęs su atsakove sutarė, kad namą pirks už 190 000 Eur. Atsakovė paprašė sumokėti 5 000 Eur dydžio avansą, tačiau jis turėjo tik 2 000 Eur, kuriuos davė atsakovei kaip avansą už namo pirkimą, namas buvo parduodamas su visais baldais. Name norėjo apsigyventi su savo drauge, kadangi abu planavo vestuves. Nurodė atsakovei sakęs, kad gyvenamąjį namą pirks su banko paskola, buvo tikras, kad banko paskolą gaus. Pinigų pradiniam įnašui turėjo. Sekančią dieną internete banko puslapyje užpildė užklausą dėl banko paskolos jam suteikimo, kalbėjo telefonu su banko darbuotoja ir suprato, kad banko paskolos jis negaus, kadangi vykdo individualią veiklą ir ne visi gaunami pinigai yra jam pervedami į banko sąskaitą. Todėl jau sekančią dieną paskambino atsakovei ir jai pranešė, kad namo nebepirks, nes neturi pinigų. Abu su atsakove susitiko (duomenys neskelbtini), pastaroji sutiko grąžinti avansą, bet nurodė pinigų nebeturinti, pažadėjo avansą grąžinti kai atsiras kiti namo pirkėjai. (duomenys neskelbtini) atsakovė atsisakė grąžinti avansą.
Žemesnės instancijos teismas
2. Ieškovo atstovas advokatas V. K. ieškinio reikalavimą palaikė pilna apimtimi, prašė jį tenkinti. Teismui paaiškino, kad tarp civilinės bylos šalių buvo susiklostę ikisutartiniai teisiniai santykiai dėl gyvenamojo namo pirkimo. Šalys nesudarė preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties, todėl atsakovės pasirašytas raštelis apie tai, kad ji iš ieškovo gavo 2 000 Eur laikytinas tik pakvitavimu, o atsakovei sumokėti pinigai, kaip be pagrindo gautos piniginės lėšos, kurios turi būti priteistos ieškovui. Pasak atstovo, ieškovui nekilo pareiga sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sandorį, nes šalys dėl to nebuvo sutarusios raštu. Atstovas taip pat atkreipė teismo dėmesį, kad civilinės bylos šalys taip ir nesutarė dėl pagrindinės nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, taip pat šalys neaptarė žemės sklypo kainos ir jo pardavimo fakto, todėl atsakovės pasirašytas raštelis negali būti laikomas preliminaria nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartimi.
Atsiliepimas
3. Atsakovė M. B. ieškinio reikalavimo nepripažino, prašė jį atmesti pilna apimtimi ir priteisti iš ieškovo jos byloje patirtas išlaidas. Savo procesiniuose dokumentuose bei teismo posėdžio metu nurodė, jog (duomenys neskelbtini) patalpino skelbimą dėl gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pardavimo. Namą ketino parduoti su visu žemės sklypu ir name esančiais baldais. (duomenys neskelbtini) vakare paskambino ieškovas, norėjo apžiūrėti namą. Jis atvyko su savo tėčiu ir drauge. Namą apžiūrinėjo nuosekliai, apie 1 valandą laiko, pradėjo derėtis dėl namo kainos. Atsakovė sutiko parduoti namą už 190 000 Eur, paprašė 5 000 Eur avanso ir pasiteiravo ar nebus problemų su pinigais, kadangi matė, jog namą ketina pirkti jaunas žmogus. Ieškovas patikino, kad jokių problemų su pinigais nebus, ieškovas turi daug nekilnojamojo turto, tačiau nurodė su savimi turįs tik 2 000 Eur avanso. Ieškovas pats paprašė atsakovės parašyti raštelį apie tai, kad ji gavo 2 000 Eur avansą, be to, prašė parengti preliminarią namo pirkimo – pardavimo sutartį, kuri turėjo būti patvirtinta notaro, prašė išimti skelbimą dėl namo pardavimo. Atsakovė sutiko, todėl jau sekančią dieną paskambino teisininkui ir paprašė parengti namo pirkimo – pardavimo preliminarią sutartį, kurios su ieškovu taip ir nepasirašė, nes pastarasis atsisakė pirkti nekilnojamąjį turtą.
4. Atsakovės atstovas advokatas S. B. ieškinio reikalavimą prašė atmesti, kaip visiškai nepagrįstą. Teismui nurodė, kad civilinės bylos šalys iš esmės sudarė preliminarią nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, kadangi sutarė dėl visų būtinųjų tokio sandorio sudarymo sąlygų. Pasak atstovo, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika nedraudžia sudaryti žodinės preliminarios nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutarties. Atsakovė 2 000 Eur dydžio avansą iš ieškovo gavo ne be pagrindo, kaip nurodo ieškovo atstovas, o kaip būsimo pirkimo – pardavimo sandorio užtikrinimo priemonę, gautas avansas atliko netesybų funkciją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. Ieškinio reikalavimas tenkinamas.
6. Civilinėje byloje kilo ginčas dėl atsakovės (duomenys neskelbtini) pasirašyto raštelio, kuriuo ji patvirtino gavusi iš ieškovo 2 000 Eur dydžio avansą už parduodamą gyvenamąjį namą su jame esančiais baldais, esantį adresu (duomenys neskelbtini), už sutartą 190 000 Eur kainą, kvalifikavimo bei gauto avanso grąžinimo.
7. Bylos nagrinėjimo metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad (duomenys neskelbtini) 11.29 val. interneto svetainėje www.aruodas.lt atsakovė M. B. patalpino skelbimą apie parduodamą gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovas D. K. (duomenys neskelbtini) su savo tėčiu T. K. ir sutuoktine G. K. nuvyko gyvenamojo namo apžiūrėti. Civilinės bylos šalys sutarė, kad atsakovas gyvenamąjį namą su baldais pirks už bendrą 190 000 Eur sumą. Nurodyto pasėkoje, ieškovas sumokėjo atsakovei jos paprašytą 2 000 Eur dydžio avansą. (duomenys neskelbtini) atsakovė M. B. savo ranka surašė ieškovui raštelį, patvirtinantį, kad pastarasis jai sumokėjo 2 000 Eur dydžio avansą už parduodamą gyvenamąjį namą su baldais, kurį atsakovė įsipareigojo parduoti už bendrą 190 000 Eur sumą. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad interneto svetainėje www.aruodas.lt atsakovės patalpintas skelbimas dėl gyvenamojo namo pardavimo (duomenys neskelbtini) 11.35 val. buvo pažymėtas žyma „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovas sudaryti gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartį atsisakė ir pareikalavo atsakovę grąžinti jai sumokėtą 2 000 Eur avansą. Atsakovė ieškovo reikalavimo nepripažįsta, nurodydama, kad ji informavo ieškovą, jog jam atsisakius sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį avanso ji negrąžins, be to jis patyrė nuostolių dėl ieškovo atsisakymo pirkti namą.
8. Byloje apklausti liudytojais T. K. ir G. K. patvirtino byloje nustatytas aplinkybes apie tai, kad pastarieji kartu su ieškovu D. K. (duomenys neskelbtini) vakare vyko apžiūrėti atsakovės parduodamo gyvenamojo namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini). Gyvenamasis namas tiek ieškovui, tiek su juo vykusiems liudytojams patiko, atsakovė sutiko nuleisti parduodamo namo kainą, sutarė, kad galutinė namo kaina bus 190 000 Eur. Namas buvo parduodamas su visais jame esančiais baldais ir žemės sklypu. Liudytojai taip pat patvirtino, kad atsakovė M. B. paprašė 5 000 Eur avanso, tačiau kadangi ieškovas su savimi turėjo tik 2 000 Eur, atsakovė sutiko dėl tokio avanso dydžio. Pastaroji surašė raštelį apie tai, kad avansą gavo. Liudytojai nurodė negirdėję, kad atsakovė būtų sakiusi, jog ieškovui atsisakius pirkti gyvenamąjį namą, pastaroji sumokėto 2 000 Eur dydžio avanso negražins. Liudytoja G. K. taip pat teismui nurodė, kad ieškovas atsakovei minėjo, jog namą pirks su sąlyga, kad jam kuris nors bankas suteiks paskolą namo įgijimui. Patvirtino, kad tiek ieškovas, tiek pati liudytoja buvo įsitikinę, kad banko paskola ieškovui bus suteikta.
9. Bylos duomenys patvirtina, kad civilinės bylos šalys nebuvo sudarę rašytinės preliminarios gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas D. K. buvo išreiškęs aiškų ketinimą atsakovei M. B. priklausantį gyvenamąjį namą su žemės sklypu ir jame esančiais baldais, adresu (duomenys neskelbtini), pirkti už bendrą 190 000 Eur sumą, t. y. sudaryti pagrindinę pirkimo – pardavimo sutartį ateityje. Nurodyto pasėkoje ieškovas sumokėjo atsakovei 2 000 Eur avansą, M. B. tai patvirtino savo ranka rašytu rašteliu ir dėl to ginčo civilinėje byloje taip pat nekilo. Ieškovo atstovas laikėsi pozicijos, kad atsakovė pati surašė ir pasirašė tik pinigų gavimo faktą patvirtinantį raštelį, kuris laikytinas pakvitavimu, todėl turi pareigą grąžinti ieškovui be pagrindo įgytas pinigines lėšas. Tuo tarpu, atsakovės atstovas teismui aiškino, kad civilinės bylos šalys sudarė žodinę preliminarią nekilnojamojo turto – pirkimo pardavimo sutartį, kurios pagrindu atsakovei sumokėtas 2 000 Eur avansas atliko netesybų funkciją.
10. Remiantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis bei Lietuvos Aukščiausiojo teismo suformuota praktika, aiškinant sutartį, pirmiausia turi būti nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, o ne vien remiamasi pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (CK 6.193 straipsnio 1–5 dalys). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu, aiškinant sutarties sąlygas būtina atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2011; 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2013; 2013 m. liepos 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-421/2013; 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-702/2013; 2019 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-197-916/2019, 79 punktas; kt.).
11. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.165 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad preliminariąja sutartimi laikomas šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį. Preliminarioji sutartis turi būti rašytinė. Formos reikalavimų nesilaikymas preliminariąją sutartį daro negaliojančia (CK 1.73 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6.165 straipsnio 2 dalis). Įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas lemia sutarties negaliojimą, kai tokie padariniai įsakmiai nurodyti įstatymuose (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja. Rašytinės formos sandoriai sudaromi surašant vieną dokumentą, pasirašomą visų sandorio šalių, arba šalims apsikeičiant atskirais dokumentais. Rašytinės formos dokumentui prilyginami šalių pasirašyti dokumentai, perduoti telegrafinio, faksimilinio ryšio ar kitokiais telekomunikacijų galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrinta teksto apsauga ir galima identifikuoti parašą (CK 1.73 straipsnio 2 dalis).
12. Civilinės bylos šalių paaiškinimai teismo posėdžio metu patvirtina, kad rašytinė preliminari gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, tačiau šalys neginčija, kad tarp jų vyko ikisutartinės derybos dėl nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo. Konkrečiai, ieškovas su atsakove aptarė galutinę parduodamo nekilnojamojo turto kainą, taip pat sutarė, kad gyvenamasis namas bus parduotas su visais jame esančiais baldais. Ieškovas teismo posėdžio metu nurodė, kad turėjo ketinimą įsigyti gyvenamąjį namą, ko pasėkoje sumokėjo atsakovei 2 000 Eur dydžio avansą. Atsakovė patvirtino, kad gyvenamąjį namą sutiko parduoti ieškovui už sutartą kainą bei pati surašė raštelį apie tai, kad gavo iš ieškovo 2 000 Eur avansą, kuris turėjo būti įskaičiuojamas į bendrą parduodamo nekilnojamojo turto kainą. Teismas atkreipia dėmesį, kad abi civilinės bylos šalys sutarė, kad atsakovė kreipsis į teisininką dėl rašytinės preliminarios gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo, kuri turėjo būti patvirtinta notaro. Atsakovė teismo posėdžio metu ne kartą akcentavo, kad ieškovas reikalavo parengti rašytinę preliminarią pirkimo – pardavimo sutartį, kurią turėjo pasirašyti abi sutarties šalys. Pasak atsakovės, ši sutartis buvo parengta, tačiau taip ir nebuvo pasirašyta, kadangi ieškovas atsisakė pirkti gyvenamąjį namą. Tokiu būdu, šalys neaptarė pagrindinės sutarties sudarymo termino. Esant nurodytoms faktinėms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad tarp civilinės bylos šalių nebuvo sudaryta žodinė preliminari nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis, kaip teismo posėdžio metu nurodė atsakovės atstovas, kadangi tai iš esmės neigia abi civilinės bylos šalys, nurodydamos, kad ieškovo primygtinu reikalavimu rašytinė preliminari pirkimo – pardavimo sutartis turėjo būti parengta netolimoje ateityje, kurioje bylos šalys turėjo susitarti dėl pagrindinės sutarties sudarymo termino bei kitų šios sutarties sąlygų. Teismas vertina, kad šalys vedė ikisutartines derybas, preliminariai aptarė pirkimo – pardavimo sutarties sąlygas, tačiau preliminarios pirkimo – pardavimo sutarties nesudarė, nors ją ketino sudaryti, todėl atsakovės ranka parašytas raštelis apie tai, kad ji gavo 2 000 Eur dydžio avansą dėl gyvenamojo namo pardavimo tik patvirtina pinigų gavimo faktą bei ieškovo ketinimą įsigyti nekilnojamąjį turtą nuosavybėn.
13. Minėta, jog civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovas D. K. sumokėjo atsakovei M. B. 2 000 Eur, kaip gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), kainos avansą. Ieškovui atsisakius sudaryti pagrindinę šio nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, pastarasis reikalauja grąžinti sumokėtą avansą. Tuo tarpu, atsakovė bylos nagrinėjimo metu teismui nurodė nesutinkanti grąžinti sumokėtų pinigų, nurodydama, kad ieškovo sumokėtas avansas atliko taip pat ir netesybų funkciją, o dėl nepagrįsto atsisakymo sudaryti sutartį atsakovė patyrė nuostolių. Ieškovo reikalavimas grąžinti 2 000 Eur dydžio avansą ir yra esminis tarp civilinės bylos šalių kilęs ginčas dėl kurio sprendimo teismas pasisako sekančiai.
14. Ieškovas D. K. bylos nagrinėjimo metu teismui nurodė, neva jis atsakovei buvo sakęs, kad gyvenamąjį namą galėtų įsigyti tik su banko paskola, pats tikėjosi, kad banko paskola jam tikrai bus suteikta, minėjo, kad gerą pusmetį kredito unijoje teiravosi dėl paskolos gavimo sąlygų ir buvo patikintas, kad paskola būsto įsigijimui jam būtų suteikta. Ieškovas teismui taip pat nurodė, kad būsto įsigijimui pradinį įnašą jis turėjo, (duomenys neskelbtini) internete jis užpildė paraiškas keliuose bankuose dėl paskolos gavimo, tačiau atsakymo nesulaukė. Vėliau, jis užpildė anketą internetinėje svetainėje www.visibankai.lt, (duomenys neskelbtini) laike 10 – 11 val. jam buvo paskirtas laikas nuotolinei konsultacijai, telefonu kalbėjosi su tarpininke A. Ž., kuri ieškovui nurodė, kad jam net neverta kreiptis dėl banko paskolos, kadangi jis vykdo individualią veiklą ir ne visos jo gaunamos pajamos yra pervedamos per banką. Tarpininkė patarė bent vienerius metus laiko ieškovo gaunamas pajamas iš darbinės veiklos pervesti per banką. Supratęs, kad banko paskola būsto įsigijimui jam nebus suteikta, ieškovas neteikė nei vienam bankui paraiškos dėl paskolos suteikimo. (duomenys neskelbtini) jis atsakovei iš karto pranešė, kad namo nebepirks, nes bankas jam neduos paskolos būsto įsigijimui. Atsakovė pageidavo susitikti (duomenys neskelbtini). Susitikus ieškovas paaiškino situaciją, prašė grąžinti 2 000 Eur dydžio avansą. Atsakovė avansą grąžinti sutiko, tačiau nurodė, kad jai duotų pinigų nebeturi, nurodė, kad avansą grąžins, kai atsiras kitas namo pirkėjas. (duomenys neskelbtini) ieškovas vėl paskambino atsakovei, pasiteiravo ar neatsirado kiti namo pirkėjai, ar atsakovė negali grąžinti 2 000 Eur. Tuomet atsakovė atsakė, kad pagal įstatymą ji neprivalo grąžinti pinigų ir jų nebegrąžins. (duomenys neskelbtini) ieškovo teisininkas atsakovei išsiuntė pretenziją dėl pinigų grąžinimo, į kurią atsakovė neatsakė ir pinigų negrąžino.
15. Gi, atsakovė M. B. teismui posėdžio metu aiškino (duomenys neskelbtini), rašydama raštelį dėl ieškovo sumokėto 2 000 Eur avanso, neva pastarajam sakiusi, kad ieškovui atsisakius pirkti gyvenamąjį namą, ji sumokėto avanso negrąžins. Nepaisant to, ieškovas atsakovę patikino, kad problemų su pinigais tikrai nebus, nes jis turi daug nekilnojamojo turto, namą tikrai pirks, o apie paskolos gavimą būsto įsigijimui kalbos nebuvo. Atsakovė teismui taip pat nurodė, kad apie tai, jog ieškovas namo nebepirks pastarasis jai pranešė ne (duomenys neskelbtini), o gerokai vėliau. Atsakovė pripažino, kad po ilgų derybų buvo sutikusi ieškovui grąžinti avansą, tačiau nurodė, kad jį grąžins po to, kai atsiras kiti namo pirkėjai, kurie sumokės avansą. Vėliau siūlė ieškovui grąžinti 1 000 Eur sumos, tačiau ieškovas su tokiu avanso pasidalijimu nesutiko. Atsakovė mano, kad neturi ieškovui grąžinti jo sumokėto avanso, nes jie buvo sutarę, kad ieškovo atsisakymo pirkti nekilnojamąjį turtą atveju avanso ji pastarajam negrąžins, be to ji patyrė nuostolių. Konkrečiai, (duomenys neskelbtini) ji iš karto kreipėsi į teisininką dėl preliminarios gyvenamojo namo pirkimo – pardavimo sutarties parengimo, kuri buvo parengta. Sutarties parengimo kaina – 300 Eur, tačiau ji šių pinigų teisininkui nesumokėjo, juos sumokės kai atsiras kitas namo pirkėjas. Be to, (duomenys neskelbtini) interneto svetainėje www.aruodas.lt patalpinusi skelbimą dėl namo pardavimo, (duomenys neskelbtini) ji pažymėjo, kad namas yra rezervuotas. Atsakovė teismui paaiškino, kad ginčo gyvenamojo namo nėra pardavusi iki šiol.
16. Byloje ieškovas D. K. nepateikė rašytinių įrodymų savo nurodomoms faktinėms aplinkybėms pagrįsti, kurioms esant teismas galėtų spręsti, kad jis dėl objektyvių priežasčių ir pagrįstai atsisakė sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį. Darydamas tokias išvadas, teismas nurodo, kad ieškovas nepateikė byloje įrodymų apie tai, kad jis teikė oficialias paraiškas kredito įstaigoms dėl paskolos būsto įsigijimui suteikimo ir jam buvo pateikti neigiami atsakymai. Ieškovas byloje taip pat nepateikė rašytinių duomenų apie jo vykdomą individualią veiklą ir iš šios veiklos gaunamas pajamas, nepateikė duomenų apie jo turimas pinigines lėšas kredito įstaigose, taip pat įrodymų apie tai, kokio dydžio kreditas jam galėtų būti suteiktas. Atsakovė byloje pateikė rašytinius įrodymus apie tai, kad ieškovo vardu yra registruota daug nekilnojamojo turto objektų (31 vnt.), kuriuos įsigyjant ieškovas nėra prisiėmęs jokių skolinių įsipareigojimų. Keli nekilnojamojo turto objektai buvo įgyti prieš pat ir po avanso sumokėjimą atsakovei, o pats ieškovas teismo posėdžio metu nurodė nesvarstęs galimybės dalį turimo turto parduoti ir tokiu būdu įvykdyti prievolę atsakovei. Nurodytos aplinkybės leidžia teismui daryti pagrįstą išvadą, kad ieškovas nesąžiningai ir lengvabūdiškai derėjosi su atsakove dėl nekilnojamojo turto pirkimo ir sumokėjo jai 2 000 Eur dydžio avansą, taip atsakovei suteikdamas pagrįstą tikėjimą, kad nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartis bus sudaryta. Ieškovas sumokėjo atsakovei 2 000 Eur dydžio avansą dėl nekilnojamojo turto pirkimo, pats nebūdamas įsitikinęs, kad jam bus suteikta paskola šio būsto įsigijimui, bei atsisakė sudaryti pirkimo – pardavimo sutartį neišnaudojęs visų galimybių savo prisiimtiems įsipareigojimams įvykdyti. Todėl teismas neturi abejonių, kad būtent ieškovas D. K. turi būti laikomas atsakingu dėl to, kad tarp civilinės bylos šalių ikisutartinės derybos dėl nekilnojamojo turto perleidimo ieškovui nutrūko.
17. Nepaisant aukščiau nurodytų argumentų, analizuojant atsakovės (duomenys neskelbtini) surašytą raštelį, teismui nekyla abejonių, kad nurodytą dieną ieškovas D. K. atsakovei M. B. sumokėjo ir pastaroji gavo 2 000 Eur dydžio avansą, ko šalys neginčijo viso civilinės bylos nagrinėjimo metu. Atsakovės ranka surašytas raštelis yra pasirašytas tik pastarosios, jame nurodant ketinamo parduoti gyvenamojo būsto su jame esančiais baldais kainą. Pažymėtina, kad šalys raštu nesutarė dėl ieškovo sumokėto 2 000 Eur dydžio avanso likimo, kuriai nors šalių atsisakius sudaryti nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį, t. y. civilinės bylos šalys raštu nesusitarė dėl netesybų (CK 6.72 str.), o atsakovė neįrodė tarp šalių buvus žodiniam sutarimui dėl sumokėto avanso netesybų funkcijos atlikimo, nors ieškovui neigiant šios sąlygos buvimą, tokią pareigą turėjo (CPK 178 straipsnis).
18. Civiliniame kodekse nėra reglamentuojama avanso sąvoka, tačiau teismų praktikoje laikoma, kad avansas atlieka išankstinio mokėjimo funkciją, kurios paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją – jis įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat jis gali atlikti ir įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka sandorio įvykdymo užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003, 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008, 2008 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2011 m. gegužės 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011; kt.), todėl šalis visais atvejais gali reikalauti jį grąžinti. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad avansas, kaip ir rankpinigiai, atlieka mokėjimo funkciją (yra įskaitomas į būsimus mokėjimus), bet skirtingai nuo rankpinigių, avansas niekada neatlieka užtikrinamosios funkcijos, t. y. šalis, sumokėjusi avansą, turi teisę reikalauti jį grąžinti visais sutartinių įsipareigojimų nevykdymo atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2000 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-23/2000). Kasacinio teismo praktikoje taip pat yra išaiškinta, kad tuo atveju, kai sutarties šalys nustato imperatyviosioms teisės normoms neprieštaraujančią sąlygą, kad iš anksto sumokėtas avansas, kuris atliks mokėjimo - atsiskaitymo funkciją ir bus įskaitytas į sutarties, ją įvykdžius, kainą, dėl sutartyje aptartų šalies padarytų pažeidimų negrąžinamas jį sumokėjusiam asmeniui, avansas laikomas netesybomis baudos forma, t. y. atlieka ne tik mokėjimo - atsiskaitymo, bet ir netesybų funkciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-305/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010; ir kt.).
19. Remdamasis civilinėje byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismų praktika, teismas sprendžia, kad nesant ieškovo ir atsakovės rašytinio sutarimo dėl netesybų (CK 6.72 straipsnis) ir iš bylos duomenų negalint daryti išvados, kad civilinės bylos šalys avansui buvo suteikusios ne tik mokėjimo, bet ir nuostolių atlyginimo ar užtikrinimo netesybomis funkciją, kas teiktų pagrindą atsakovei negrąžinti ieškovui jo sumokėto avanso, spręstina, kad ieškovo reikalavimas dėl avanso grąžinimo yra pagrįstas, todėl tenkinamas. Pažymėtina, kad atsakovė byloje taip pat nepateikė duomenų apie tai, kad dėl nutrūkusių derybų ji patyrė nuostolių dėl kurių atlyginimo teismas galėtų spręsti priimdamas šį sprendimą.
20. Už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą įstatymas numato 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis). Teismui sprendžiant ieškovo reikalavimą patenkinti iš atsakovės priteistinos nurodyto dydžio procesinės palūkanos.
21. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovas pateikė įrodymus, kad byloje patyrė 495 Eur bylinėjimosi išlaidų, kurias sudaro 45 Eur dydžio žyminis mokestis ir 450 Eur teisinės pagalbos išlaidos. Teismas ieškovo reikalavimus tenkina, todėl iš atsakovės ieškovo naudai priteistinos visos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovės taip pat priteistinos 13,44 Eur dydžio procesinių dokumentų įteikimo išlaidos valstybei.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 - 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
Ieškovo D. K. ieškinio reikalavimus tenkinti.
Priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovo D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai 2 000 Eur (du tūkstančius eurų) avanso, 5 procentų dydžio metinių procesinių palūkanų, skaičiuojamų nuo teismo priteisto sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo (duomenys neskelbtini), iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 495 Eur (keturis šimtus devyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš atsakovės M. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 13,44 Eur (trylika eurų 44 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (įmokos kodas 5660).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.