- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-10-29
- Bylos Nr.
- 1-1156-899/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-41-1-00574-2012-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronius Vinciūnas
- Nukentėjusysis
- D. J., M. Z.
- Kaltinamasis
- L. L.
- Advokatai
- Vlada Buivydienė
- Kategorijos
- 1.1.3.2Tyčia (BK 15 str.)
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
- 1.1.8.1Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai (BK 54 str.)
- 1.1.8.6.2Kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis (BK 59 str. 1 d. 2 p.)
- 1.2.4.8.1Fizinio skausmo sukėlimas (BK 140 str. 1 d.)
- 1.2.4.8.2Nežymus sveikatos sutrikdymas (BK 140 str. 1 d.)
- 2.3.6.4.5pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje L. L. (ankstesnė pavardė – Z.), a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, nedirbanti, aukštojo išsilavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), Šiauliuose, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 1 dalį (2 veikos).
Aprašomoji dalis
nustatė:
L. L. 2012 m. balandžio 4 d. apie 20.00 val. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties, rankoje laikydama padidinamąjį stiklą metė į nukentėjusiąją D. J. ir pataikė į dešinę ranką, po to rankoje laikydama medinį kočėlą sudavė D. J. į kairę ranką, tuo padarydama kraujosruvą dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje ir kairėje alkūnėje, kas sudaro nežymų sveikatos sutrikdymą.
Be to, L. L. 2012 m. rugpjūčio 14 d. apie 19.00 val. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), įdurdama vieną kartą peiliu nukentėjusiajam M. Z. į nugarą, taip sukėlė nukentėjusiajam M. Z. fizinį skausmą.
Kaltinamoji L. L. teisiamajame posėdyje dėl jai inkriminuojamų veikų kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad dėl pirmo epizodo viskas buvo taip kaip sakė motina. Kaltinimas yra teisingas. Padidinamasis stiklas buvo jai po ranka, ji sudavė. Visos aplinkybės nurodytos teisingai. Buvo labai pavargusi, tris savaites diena iš dienos slaugė savo sergantį vyrą, su motina susiginčijo. Konfliktas kilo iš nuovargio. Balandžio 4 dieną buvo blaivi. Ankščiau konfliktų tarp yra buvę, gal yra motiną stumtelėjusi. Ją sulaikė antrą dieną. Po įvykio išėjo į kitą butą, kur išgėrė, grįžusi pamatė pareigūnus. Viskas vyko vakarop iki 20.00 val. adresu (duomenys neskelbtini), Šiauliuose. Su motina buvo susitaikiusi. Šiuo metu su ja susitaikė galutinai ir dabar bendrauja šiltai. Iš savo širdies išmetė nuostatą dėl motinos testamento. Dėl antro epizodo paaiškino, kad su sūnumi sukonfliktavo, ryte ji miegojo ant čiužinio, atėjo sūnus atsiprašyti dėl konflikto. Apsimetė, kad neatleido jam, tuomet sūnus išėjo. Ji dirbo, nukrito po lova kortelė ir su peiliu ją iškrapštė. Išgėrė migdomųjų. Netikėjo tuo ką padarė visus metus ir gynėsi. Atsibudusi nežmoniškai klykė, nes nesuprato ką padarė. Jie susitaikė, vėl susipyko, širdyje buvo likusi nuoskauda. Po praeito posėdžio sūnaus paklausė, ar tikrai taip padarė, jis pasakė, kad taip. Dabar prileidžia tokią mintį, kad buvo taip. Tai kažkas antgamtiško. Jaučiasi kalta dėl padarytų nuoskaudų. Savo kaltę pripažįsta. Sūnus sako tiesą, pradeda tikėti sūnumi, kadangi nieko baisesnio nėra kuo yra kaltinama. Pareigūnę mažai pamena. Pareigūnas dėjo jai atrankius ir tempė. Už ką išveža, nesuprato. Taip, kad neatsimintų ir nejaustų kaltės, jai nėra buvę. Specialistas jai pasakė, kad buvo išgerta alkoholio ir išgerti migdomieji. Vaistus gėrė tarp 13.00-14.00 val. Alkoholio buvo išgerta 0,200 l. Areštinėje kažkas pasakė, kad „moteris sūnui grasino sūnui peiliu“. Tiki, kad taip pasielgė, pati nepamena. Turi problemų dėl alkoholio, bet mano, kad gali susitvarkyti. Lankėsi pas šeimos gydytoją, psichologus, kardiologus, pulmonologus. Lankėsi psichikos sveikatos centre apie 5 metus. Vaistai yra receptiniai. Vaistus Lorofeną pavartojo trigubai dienos metu. Vaistus pavartojus užmiega ir nejaučia, niekas neberūpi, įkrenta kaip į nebūtį. Dėl to gali būti atminties praradimų. Šiai dienai santykiai yra geri, per paskutinę savaitę matėsi penkis kartus. Gyvena vyro bute, kurį vyras jai paliko. Smurto ankščiau nėra buvę su artimaisiais, bet emocinių protrūkių būdavo, nes buvo šalia sunkaus ligonio. Pyko dėl buto, kurį motina užrašė sūnui. Dabar bendravimas su artimaisiais pasikeitė, jie jai atleido. Labai gailisi dėl įvykusio. Turi 35% darbingumą, turi širdies ligą, serga plaučių liga ir bronchine astma. Dėl sveikatos būklės baudžiamąja tvarka gali atsakyti už savo veiksmus.
Nukentėjusioji D. J. teisme parodė, kad L. L. yra jos dukra. Dukra buvo išgėrusi, jai neįtiko. Nuėjo į savo kambarį, L. L. atėjusi atsinešė padidinamąjį stiklą ir jį į ją paleido, pataikė į dešinę rankos plaštaką. Po to atsinešė kočėlą ir sudavė vieną kartą į kairę ranką. Jai pradėjo ranka tinti, pamėlo. Po to L. L. išbėgo iš namų. Ryte kreipėsi į policiją, medikus. Viskas įvyko dėl to, kad L. L. buvo išgėrusi. Tą vakarą buvo pasiruošusi išeiti iš namų, susiruošusi vaistus. L. L. supyko dėl raktų. Ankščiau yra buvę pykčių tarp jų, dažnai išeidavo iš namų. L. L. yra tempusi už plaukų, supjausčiusi megztinį. Bute tuo metu nieko nebuvo. Buvo pradėjusios bendrauti, bet alkoholis jai daro didelę žalą. Gyvena su anūku. Dukra gyvena buvusio vyro bute. Po vyro laidotuvių susitikusios buvo. Prieš teismą dukra sakė „atsižadu tavęs“. Dukra dažnai piktnaudžiauja alkoholiu. Blaivi kartais būna perdėtai gera. Kuomet anūkui buvo sukeltas skausmas, buvo poliklinikoje. Šalia buvo gydytoja ir girdėjo pokalbį, kuomet anūkas jai paskambino. Jis pasakė „mama puolė su peiliu“. Taip dukra pasielgė todėl, kad anūkas įsijungęs per garsiai žiūrėjo televizorių. Peilis buvo paimtas iš balkono. Apie esančius peilius balkone anūkas nežinojo. Balandžio 4 d. dukra gyveno pas ją. Anūkas atsikraustė po jos įvykio, praėjus porai mėnesių. Su dukra buvo susitaikiusios. Susitaikymas galioja, pykčio nelaiko. Telefonu kalbasi, bet dažnai jai savaitėmis neatsiliepia, būna pikta.
Nukentėjusysis M. Z. teisme parodė, kad su motina bando bendrauti, bet tenka atsiriboti. Bendrauja sunkiai, nes ji pilna agresijos, santykiai konfliktiški. Grįžo iš darbo ir nuėjo į virtuvę, garsiai staugė šuo. Kambaryje buvo girta motina. Įsijungė televizorių, motina pradėjo šaukti, kad pritildytų garsą. Po to jis kilo pritildyti garsą ir motina atėjusi bakstelėjo peiliu. Čiupo jai už rankos, ištraukė peilį ir numetė ant stalo, sudavė jai per pakaušį, sakė „atsikvošėk, ką darai“. Ji jam spyrė, tuomet motiną stumtelėjo ir nutempė į lovą. Ji sakė, kad jai yra jau antra byla ir taikytis negalės. Jis jai atleido. Ji šaukė man, kad nekviestų policijos, nes antras kartas ir bus blogai. Bute buvo tik šuo. Dūris peiliu buvo į stuburo slankstelį. Pataikė į stuburo slankstelį, iš karto atsisuko, skausmas buvo mažas, buvo apsirengęs bliuzoną. Žymių neliko. Tuo metu buvo blaivus, motina – neblaivi. Jos akys buvo perverstos, sklido alkoholio kvapas, svirduliavo, rankos drebėjo laikant jai peilį. Buvo rasti vartoti vaistai nuo nervų kartu su alkoholiu. Ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra teisingi. Skausmas truko nuo 30 minučių iki valandos. Po to atsidūrė ligoninėje. Nežino iš kur ji gavo peilį. Šeimoje visą laiką yra pragaras. Močiutė kentėjo, vyksta dažnas psichologinis smurtas. Peilio galas buvo bukas. Peilis virš sprindžio dydžio. Atvykę pareigūnai buvo du: moteris ir vyras. Jie bendravo su motina, paskui ją išvežė. Po įvykio motina kaltino jį ir priekaištavo, kad tai motyvas iškraustyti ją iš buto ir jį užgrobti. Ligoninėje atsidūrė, nes buvo adaptacijos sutrikimai ir atsinaujino depresija. Motinai yra priklausomybė nuo alkoholio ir vaistų. Mokykloje matė, kad ji pagurkšnodavo alkoholinių gėrimų. Grįžęs po studijų pamatė, kad vyksta išgėrinėjimai. Yra vežęs motiną į toksikologijos ligoninę. Močiutė dažnai miegodavo ne namie, pas seserį. Niekuo negalėjo padėti. Jam motina rašydavo agresyvias žinutes, kad ji nusižudys. Ji sakydavo, kad jiems reikia gydytis. Apie paskutinį įvykį iš karto pranešė močiutei, paskambino draugams. Trinktelėjęs motinai, jautėsi blogai. Iš kur ji gavo peilį, nežino. Butas yra dviejų kambarių. Miegojo močiutės kambaryje, motina - su močiute. Įvykio metu gyveno močiutės kambaryje. Peilis buvo virtuvėje nukritęs, jį ten rado kriminalistai, pakeltą ir padėtą. Pareigūnai atvyko valandos bėgyje. Motinas ligas žino, jai yra blogai su širdimi. Pas gydytojus bandė kreiptis, bet iš motinos buvo priekaištų jam nesikišti. Yra su gydytojais konsultavęsis dėl motinos ir bandęs jai padėti. Yra atleidęs jai.
Liudytoja V. S. teisme parodė, kad, kiek pamena, buvo smurtas aplinkoje, tačiau smulkmenų nepamena. Gali būti, kad jo metu buvo naudotas peilis. Motina smurtavo prieš sūnų panaudodama peilį. Su sūnumi bendravo virtuvėje. Motiną rado gulinčią kambaryje prie balkono durų ant čiužinio. Nepamena kas iš pareigūnų daugiau bendravo su asmenimis. Motina buvo agresyvi, ji rėkė, krito ant žemės, nenorėjo eiti, ją sunku buvo pasodinti į automobilį, viską darė isteriškai. Negali pasakyti, kiek laiko pas asmenis užtruko, standartiškai užtrunka 10 minučių. Nelaukė kol atvyks tyrėjai.
Be kaltinamosios visiško prisipažinimo, nukentėjusiųjų D. J., M. Z., liudytojos V. S. teisme duotų parodymų, L. L. kaltę padarius jai inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodo ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei teisme ištirti įrodymai, o būtent:
- D. J. 2012-04-05 protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2012-04-04 apie 20 val. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), jos dukra D. J. atžvilgiu vartojo fizinį smurtą: metė iš padidinamojo stiklo ir pataikė į dešinę ranką bei sudavė jai kočėlu į kairės rankos dilbį (1 tomas, 4 b. l.);
- 2012-04-05 įvykio vietos apžiūros protokole fiksuota įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini) Šiauliai (1 tomas, 6-8 b. l.);
-2012-04-11 apžiūros protokolas – apžiūrėtas paimtas medinis kočėlas, kuris 2012-07-02 sunaikintas (1 tomas, 13-14, 72 b. l.);
- specialisto išvada Nr. G 661/12(04), kurioje nurodoma - kad D. J. padarytos kraujosruvos dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje ir kairėje alkūnėje. Kūne rastiems sužalojimams padaryti reikėjo trijų smūgių bukais kietais daiktais. Padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (1 tomas, 12 b. l.);
- 2012-05-22 surašytas susitaikymo protokolas tarp L. Z. ir nukentėjusiosios D. J. (1 tomas, 49 b. l.);
- M. Z. 2012-08-14 protokolas – pareiškimas, kuriame nurodyta, kad 2013-08-14 apie 19 val. bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), jo motina peiliu bandė jam įdurti į nugarą (1 tomas, 73 b. l.);
- Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniosios patrulės V. S. 2012-08-14 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto (1 tomas, 75-77 b. l.);
- 2012-08-14 įvykio vietos apžiūros protokolas, kuriame fiksuota įvykio vieta, esanti adresu: (duomenys neskelbtini), Šiauliai. Užfiksuota daiktinio įrodymo - peilio - apžiūra (1 tomas, 94-99 b. l.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.
Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios L. L. visiškas prisipažinimas, nuoseklūs nukentėjusiosios D. J. parodymai apie L. L. prieš ją panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, specialisto išvada bei kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog L. L. kaltinime nurodytu laiku bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), be jokios priežasties padidinamąjį stiklą metė į nukentėjusiąją D. J. ir pataikė į jos dešinę ranką, po to rankoje laikydama medinį kočėlą, sudavė juo D. J. į kairę ranką, tuo padarydama kraujosruvas dešiniame žaste, dešinėje plaštakoje, kairiame dilbyje ir kairėje alkūnėje, kas sudaro nežymų sveikatos sutrikdymą. Kaltinamoji L. L., smurtaudama D. J. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). L. L. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusiąją D. J. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip nežymus sveikatos sutrikdymas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Be to, kaltinamosios L. L. visiškas prisipažinimas, nuoseklūs nukentėjusiojo M. Z. parodymai apie L. L. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, įvykio vietos apžiūros protokolo duomenys, Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 1-osios kuopos 1-ojo būrio vyresniosios patrulės V. S. 2012-08-14 tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto bei šios pareigūnės parodymai, duoti teisme, kiti byloje surinkti įrodymai neginčijamai patvirtina, jog L. L. kaltinime nurodytu laiku bute, esančiame Šiauliuose, (duomenys neskelbtini), įdurdama vieną kartą peiliu nukentėjusiajam M. Z. į nugarą, taip sukėlė nukentėjusiajam M. Z. fizinį skausmą. Kaip teisme pripažino M. Z., dūris peiliu buvo į stuburo slankstelį; skausmas truko nuo 30 minučių iki valandos. Kaltinamoji L. L., smurtaudama M. Z. atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (LR BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). L. L. smurtinio pobūdžio tyčiniai veiksmai prieš nukentėjusįjį M. Z. pagal atsiradusius padarinius teisingai kvalifikuoti kaip fizinio skausmo sukėlimas pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.
Kaltinamoji L. L. teismo posėdžio metu visiškai prisipažino kalta ir paprašė teismo atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. LR BK 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, esant visoms šio straipsnio 2 dalyje nurodytoms sąlygoms. Pagal šias sąlygas asmuo atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės tik tada, jeigu jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad asmuo visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik visų šių sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kaip minėta, pirmoji iš būtinų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų – asmuo nusikalstamą veiką turi būti padaręs pirmą kartą. LR BK 40 straipsnio nuostatos gali būti taikomos tik nustačius, kad kaltininkas anksčiau yra neteistas ir padarė vieną nusikalstamą veiką, išskyrus tuos atvejus, kai kaltininkas padaro idealią sutaptį sudarančias kelias nusikalstamas veikas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-85/2008; Nr. 2K-P-82/2010). Šiuo atveju teigti, kad L. L. pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką nėra pagrindo – ji padarė ne vieną, o dvi nusikalstamas veikas, sudarančias ne idealiąją, o realiąją nusikaltimų sutaptį. Taigi, pirmosios būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos nėra.
Be to, atsižvelgus į tai, kad L. L. per trumpą laiko tarpą padarė du smurtinius nusikaltimus, kaip pati pripažino, turi problemų su alkoholio vartojimu, yra nedirbanti, kaip teisme pripažino nukentėjusioji D. J., L. L. anksčiau yra tempusi už plaukų, supjausčiusi megztinį, todėl teismas neturi pagrindo manyti, kad ateityje ji laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (neišpildoma 4-oji įstatyme numatyta sąlyga).
Tokiu būdu L. L. atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą taikant LR BK 40 str. šiuo atveju yra negalimas.
Bausmės paskirtis pagal LR BK 41 straipsnio 2 dalį yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą – visumą. Bausmės paskirties požiūriu teisingumo principas reiškia, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai, atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį.
Skirdamas L. L. bausmes, teismas atsižvelgia į LR BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.
L. L., veikdama tiesiogine tyčia, padarė dvi nusikalstamas veikas, kurios priskiriamos nesunkių nusikaltimų kategorijai (LR BK 11 str. 3 d.), nusikaltimai baigti. Nusikalto būdamas neteista (1 tomas, 55 b. l.), 2012-06-06 už nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 140 str. 1 d., padarymą, buvo atleista nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikiusi su nukentėjusiąja D. J. (1 tomas, 70-71 b. l.). Nagrinėjant bylą teisme prisipažino padariusi baudžiamojo įstatymo uždraustas veikas, atsiprašė nukentėjusiųjų ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pripažintina jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktą teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką 2012-08-14 ji padarė apsvaigusi nuo alkoholio (2012-08-14, 21.19 val. užfiksuotas 2,23 prom. girtumas; 1 tomas, 131 b. l.), ir pastaroji aplinkybė, teismo įsitikinimu, turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. L. L. nebausta administracine tvarka (1 tomas, 64, 147 b. l.), yra nedirbanti (1 tomas, 65, 146 b. l.). Pietinės policijos nuovados charakteristikoje nurodyta, kad nuovadoje nebuvo gauta pareiškimų ar nusiskundimų dėl L. L. netinkamo elgesio, ji nėra įrašyta į nuovados profilaktines įskaitas ar apskaitas (1 tomas, 63, 145 b. l.). Turinti sveikatos problemų (2 tomas, 3-6, 52 b. l.). Esant šioms aplinkybėms, siekiant bausmės tikslų (LR BK 41 str.), už nusikalstamų veikų padarymą L. L. skirtinos laisvės apribojimo bausmės su atitinkamu įpareigojimu, numatytu LR BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punkte. Tokia bausmės rūšis, teismo nuomone, turi priversti ją tinkamai įvertinti savo neteisėtą elgesį ir kontroliuoti jį ateityje. Bausmių trukmės nustatytinos kaip mažesnės nei baudžiamajame įstatyme numatytas šios bausmės rūšies trukmės vidurkis.
Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės.
Į bausmės laiką įskaitytinas L. L. laikinojo sulaikymo nuo 2012-04-05, 15.10 val. iki 2012-04-06, 11.50 val. (1 para) ir nuo 2012-08-14, 19.00 val. iki 2012-08-16, 13.50 val. laikas (2 paros), prilyginant jį 6 atliktoms laisvės apribojimo dienoms (1 tomas, 24-26, 190-191 b. l.).
Kaltinamajai L. L. paskirtos kardomosios priemonės - įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios D. J.; įpareigojimas gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo M. Z.; rašytinis pasižadėjimas neišvykti (1 tomas, 45-46, 192-193 b. l., 2 tomas, 12 b. l.) – iki nuosprendžio įteisėjimo nekeistinos.
Daiktinis įrodymas - peilis, paliktas saugoti M. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktinas M. Z..
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,
nusprendžia:
L. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (veika įvykdyta 2012-04-04) ir paskirti jai 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. L. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
L. L. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį (veika įvykdyta 2012-08-14) ir paskirti jai 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant L. L. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės, ir galutinę subendrintą bausmę L. L. paskirti laisvės apribojimą 8 (aštuoniems) mėnesiams, įpareigojant L. L. per bausmės atlikimo laiką būti namuose nuo 22 val. vakaro iki 6 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65, 66 straipsniais, į bausmę įskaityti L. L. laikinojo sulaikymo nuo 2012-04-05, 15.10 val. iki 2012-04-06, 11.50 val. (1 para) ir nuo 2012-08-14, 19.00 val. iki 2012-08-16, 13.50 val. (2 paros) laiką, prilyginant jį 6 (šešioms) atliktoms laisvės apribojimo dienoms.
L. L. paskirtų kardomųjų priemonių - įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiosios D. J.; įpareigojimo gyventi skyriumi nuo nukentėjusiojo M. Z.; rašytinio pasižadėjimo neišvykti – iki nuosprendžio įteisėjimo nekeisti.
Daiktinį įrodymą - peilį, paliktą saugoti M. Z., nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti M. Z..
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.