Kauno apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui I. B., jos atstovui advokatui Vytautui Dargiui, pareiškėjo atstovui advokatui Gintarui Dabkevičiui,

viešame teismo pasėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje I. B. traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2025 m. gegužės 19 d. nutartimi nutarta pradėti administracinio nusižengimo bylos teiseną dėl galimai padaryto administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalyje, pagal UAB „(duomenys neskelbtini)“ akcininko G. R. (toliau – ir Pareiškėjas) pareiškimą dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorei I. B. už tai, kad ji nuo 2022 m. gegužės 6 d. iki dabar, būdama bendrovės vadove ir žinodama apie bendrovės tutinę padėtį, t. y. žinodama, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems kreditorių reikalavimams patenkinti, ir žinodama, kad įmonė yra skolinga 42 000 Eur sumą pareiškėjui, pirmiau tenkino kitų akcininkų susidariusius kreditorinius reikalavimus visiškai nedengdama pareiškėjo kreditorinio reikalavimo, kurie yra tos pačios kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalies prasme.

2025 m. birželio 19 d. administracinėn atsakomybėn traukiamos I. B. atstovas advokatas Vytautas Dargis pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose nurodė, kad nesutinka su Pareiškėjo jai inkriminuojamu nusižengimu, kadangi jo nurodytos aplinkybės neatitinka ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodytu administracinio nusižengimo požymių, taip pat Pareiškėjas kartu su pareiškimu nepateikė jokių objektyvių duomenų ar įrodymų. Nurodė, kad teismuose yra nagrinėjama ne viena byla tarp bendrovės dalyvių, jų santykiai konfliktiški, kadangi jie nesutaria dėl bendro verslo valdymo ir (ar) su tuo susijusių turtinių klausimų. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ir kitose bylose ir toliau nesutinka su nurodyta skola ir mano, kad Pareiškėjas jokios reikalavimo teisės į Bendrovę apskritai neturi ir yra įsitikinusi kad Pareiškėjo tikrasis tikslas yra ne pažeidimo konstatavimas, o konfliktinių santykių tarp akcininkų eskalavimas, spaudimo darymas. I. B. teigia, kad šiuo metu civilinėse bylose nėra priimti sprendimai, taigi iki šiol nėra aišku, ar skola Pareiškėjui egzistuoja, taigi nėra pagrindo konstatuoti administracinio nusižengimo fakto. O net jeigu būtų pripažinta, kad skola egzistuoja, nėra jokių objektyvių įrodymų, kad I. B. sąmoningai pažeidė kreditorių reikalavimų eilę ar tvarką. Taip pat prašo, atveju jei teismas pripažintų ją padariusią administracinį nusižengimą, taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir administracinės nuobaudos neskirti arba ją sušvelninti. Tokį prašymą grindžia tuo, kad gauna nedideles pajamas, turi mažametę dukrą prie kurios išlaikymo prisideda, įsipareigojimus bankui.

Liudytoja D. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ buhaltere. Buvo keli sunkūs finansiniai metai ir susidarė skola G. R.. Skola yra 42 000 Eur, ji pagrįsta finansiniais dokumentais nuo 2018 metų. Visada buvo kreditorių, tik ne su tokiomis pradelstomis skolomis. Akcininkams Š. taip pat būdavo įsiskolinimų, tačiau jie buvo padengiami.2023 m. pradelstų skolų neturėjo, G. R. skolos nemokėjo. Skola G. R. pradelsta, nes su juo reikėjo atsiskaityti kai jis 2022 metais išėjo iš darbo. Taip pat nurodė, kad jei sąskaita – faktūra su čekiu, kuriame asmuo neįvardintas, ji priskiriama G. R.. Įmonė cirkuliavo ir grynieji pinigai, ant priėmimo dokumentų buvo Š. parašas. Jai grynų pinigų priėmimo dokumentus, prekių pirkimo dokumentus pristatydavo G. R.. Kai susidarydavo skirtumas tarp išlaidų ir pajamų avansinė apskaita forminama G. R. vardu. Pirkimams buvo naudotos 3 banko kortelės, jie būdavo įtraukiami į G. R. avansines apyskaitas. Nuo tada, kai direktorės pareigas užima I. B. įmonė dirba pelningai ir apyvartinių lėšų užtenka.

Pareiškėjas G. R. teismo posėdžiuose nedalyvavo, tačiau jo atstovas advokatas Gintaras Dabkevičius nurodė, kad skola susidarė laikotarpiu nuo 2015 iki 2022 metų. Civilinėje byloje priteista skola ir pareiškėjas yra penktoje eilėje, tačiau įmonė moka visiems, bet ne jiems. Taip pat atsiskaitydama įmonė pažeidžia kalendorinį grafiką. G. R. teisės buvo pažeistos, nes įmonė dirba pelningai, turi pakankamai lėšų, tačiau tyčia neatsiskaito. Teigia, kad tai CK 6.930¹ straipsnio pažeidimas prašo skirti baudą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Teismo posėdžio metu jos atstovas advokatas Vytautas Dargis nurodė, kad G. R. tiesiog nori suvesti sąskaitas su kitais akcininkais, tačiau šioje situacijoje nėra ANK 120 straipsnio sudėties, ši norma yra blanketinė, nes nukreipia į CK 6.930¹. Eiliškumas svarbus, kai neturi pakankamai lėšų, o nėra įrodymų, kad įmonė būtų nemoki. Įmonės mokumą įrodo balansai ir buhalterės parodymai. Taip pat nėra įrodymų apie kitų kreditorių reikalavimų tenkinimą. Pareiškėjas neturi reikalavimo teisės, buhalterinės apskaitos dokumentai – išvestiniai įrodymai. Pabrėžtina, kad G. R. vienas pristatinėjo buhalterei dokumentus. Avanso apyskaitos nėra patikimas įrodymas, kadangi vyksta ginčas, o G. R. turi ginčytinę reikalavimo teisę. Kol reikalavimo teisė neįrodyta, tol ji nevykdoma. Taip pat toliau gilinantis į skolos buvimą pereitume į civilinę bylą. Dar nėra nustatytos tyčios, kadangi neišspręstas ginčas dėl skolos.

Administracinio nusižengimo teisena nutrauktina.

Motyvuojamoji dalis

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. Nesant finansinių galimybių atsiskaityti su visais kreditoriais, reikia laikytis CK 6.930¹ straipsnyje numatyto atsiskaitymų eiliškumo.

Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Neabejotina, kad asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK specialiojoje dalyje, sudėtis. Taigi administracinio nusižengimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, traukiant asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį, nepakanka nustatyti vien tik CK 6.930¹ straipsnio nuostatų nesilaikymo (pažeidimo) fakto, nes tam, kad asmuo būtų traukiamas administracinėn atsakomybėn, turi būti konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis, tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė dėl nusižengimo padarymo. Pagal ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusižengimo esmę kaltė dėl jo padarymo gali pasireikšti tik sąmoningu veiksmu – tyčia, tai yra kai asmuo, sąmoningai nesilaikydamas kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, pažeidžia kreditorių teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 8 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-57-976/2020).

Nagrinėjamoje byloje nėra įrodymų, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ neturėtų pakankamai lėšų ar būtų buvusi nemoki. Pažymėtina tai, kad šiuo metu yra neišnagrinėta civilinė byla Nr. e2-868-1088/2026, kurioje yra nagrinėjamas G. R. ieškinys UAB „(duomenys neskelbtini)“, kuriame be prašymų atlyginti žalą ir iškeldinti taip pat prašoma ir priteisti skolą. Atsižvelgiant į tai, kad byloje kalbama apie tą pačią skolą, dėl kurios yra pradėta administracinių nusižengimų teisena, o civilinė byla neišnagrinėta ir skola nepriteista, negalima teigti kad buvo pažeista kreditorių reikalavimų tenkinimo eilė, kadangi byloje nėra įrodymų, kad, kaip teigia Pareiškėjas, jis yra penktoje kreditorių atsiskaitymų eilėje. Taip pat byloje nėra įrodymų apie UAB „(duomenys neskelbtini)“ atsiskaitymą su kitais kreditoriais, bei bendrovės buvimu nemokia. Atsižvelgiant į tai, taip pat nėra pagrindo teigti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktorė galėjo specialiai – tyčia – nesilaikyti kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, kadangi tokia nebuvo nustatyta.

Taigi I. B. traukti administracinėn atsakomybėn pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį nėra teisinio pagrindo. Aiškinant priešingai, būtų nepagrįstai išplėstos administracinės atsakomybės ribos. Nesant I. B. veikoje administracinio nusižengimo, numatyto ANK 120 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, jos atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Teismui buvo pateiktas Pareiškėjo atstovo advokato prašymas G. R. priteisti jo patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pažeidimą padariusio asmens. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatos. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažindamas kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Be to, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo patirtas išlaidas advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju I. B. atžvilgiu priimtas sprendimas nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, todėl pareiškėjas G. R. neturi teisės į patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą ir šis prašymas atmestinas.

Šioje byloje administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas advokatas pateikė prašymą I. B. iš valstybės priteisti jos patirtas bylinėjimosi išlaidas, kurios sudaro 3085,50 Eur. ANK 666 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo teisme išlaidoms mutatis mutandis taikomos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso BPK nuostatos. BPK 106 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad kai asmuo išteisinamas, teismas priimdamas nuosprendį ar nutartį, priima sprendimą dėl asmens patirtų būtinų ir pagrįstų išlaidų advokato arba advokato padėjėjo, kuris dalyvavo byloje kaip šio asmens gynėjas, paslaugoms apmokėti, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, atlyginimo iš valstybės lėšų teisės aktų nustatyta tvarka. Nagrinėjamu atveju I. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teisena nutraukiama. Tačiau proceso dalyvio nurodomas patirtų išlaidų, be kita ko, ir advokato pagalbai, dydis neįpareigoja teismo priteisti visos nurodomos sumos; tai tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-192-489/2019, 2K-7-25-495/2020 ir kt.), t. y. pagal bylos aplinkybes tokia išlaidų suma advokato teikiamai teisinei pagalbai įgyvendinti nebuvo būtina ir yra nepagrįsta. Nagrinėjamoje byloje susidarė būtent tokia situacija, kai yra pagrindas spręsti, kad pareiškėjos prašoma priteisti išlaidų suma nagrinėjamoje byloje yra per didelė. Todėl, atsižvelgdamas į administracinio nusižengimo bylos apimtį, jos faktinį ir teisinį sudėtingumą, teisinės pagalbos teikimo pastovumą ir pobūdį, tikėtinai skirtą darbo laiką, bylos rezultatą, išlaidų būtinumą ir pagrįstumą, protingumo bei sąžiningumo principus, teismas daro išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo turi būti tenkinamas iš dalies, I. B. priteisiant 2000 Eur.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 2 straipsnio 3 dalimi, 4 dalimi, 5 straipsnio 1 dalimi, 565¹ straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 646 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi,

nutaria:

nutraukti I. B. atžvilgiu administracinio nusižengimo teiseną pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalį, nesant jos veikoje šio administracinio nusižengimo požymių.

Netenkinti G. R. atstovo advokato prašymo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš pažeidimą padariusio asmens.

Priteisti I. B. iš valstybės 2000,00 Eur patirtų išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus Jonavoje.