Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Regina Bertašienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarimo J. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas už tai, kad jis 2015 m. kovo 27 d., apie 23.57 val., Jokšų k., Klaipėdos r., vairavo automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklausantį Z. J., būdamas neblaivus (jam nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,53 promilės). Tokiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalis numato, kad daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, ir pajamų, kurios buvo gautos administracinio teisės pažeidimo padarymu, konfiskavimas yra priverstinis, neatlygintinis šio daikto ir šio pajamų pavertimas valstybės nuosavybe. Konfiskuota gali būti tik daiktas ir pajamos, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą ir pajamas, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas. Pagal administracinių teismų praktiką, transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 129 straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą gali būti netaikomas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, kad automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pasisakęs, kad byloje turi būti nustatyta, jog automobilio savininkas ėmėsi atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Be to, Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad transporto priemonės savininkas ar valdytojas rūpinasi ir atsako už jam nuosavybės ar kita teise priklausančią transporto priemonę. Automobilio savininkas Z. J. teisme paaiškino, kad J. Š. garaže tvarkė savo automobilį, atvažiavo sūnus ir jis nuėjo su juo susitikti ir apie automobilį užmiršo, leidimo važiuoti automobiliu J. Š. nedavė. Institucijos apeliaciniame skunde pažymima, kad J. Š. savo garaže remontuodamas kaimyno automobilį galėjo juo pasinaudoti, t. y. turėjo automobilio raktelius, todėl, Institucijos nuomone, galima teigti, jog automobilio savininkas nesiėmė atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. J. Š. sąmoningai suvokdamas, kad neturėdamas teisės vairuoti, negali vairuoti automobilio, tačiau automobiliu išvyko į parduotuvę, ten vartojo alkoholinius gėrimus, žinodamas, kad būdamas neblaivus turės automobiliu parvažiuoti namo. Būdamas baustas 2 kartus už vairavimą neblaiviam ir be teisės vairuoti, jis žinojo apie jam gresiančią administracinę atsakomybę, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi to išvengti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Skundžiamu Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarimu J. Š. pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje, ir nubaustas 1 158 Eur bauda be transporto priemonės „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimo. Institucijos apeliaciniame skunde nekeliamas klausimas dėl pažeidėjo J. Š. kaltės padarius jam inkriminuotą pažeidimą, todėl teismas dėl jo kaltės nepasisako. Institucija apeliaciniu skundu prašo panaikinti skundžiamą nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti apylinkės teisme, tačiau iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad skunde keliamas pažeidėjui J. Š. pagal ATPK 129 straipsnį paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas. Pasak apelianto, teismas nepagrįstai nekonfiskavo transporto priemonės, su kuria buvo padarytas pažeidimas. Būtent šiuo klausimu apygardos teismas ir pasisako.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. Š. 2015 m. kovo 27 d., apie 23.57 val., Jokšų k., Klaipėdos r., vairavo Z. J. priklausantį automobilį „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas sunkus girtumo laipsnis – 2,53 promilės). Tokiais veiksmais J. Š. pažeidė KET 14 ir 16 punktų reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 129 straipsnyje.

Byloje nekyla ginčo dėl administracinės teisės pažeidimo padarymo aplinkybių, tačiau, Institucijos nuomone, teismas be pagrindo J. Š. už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą neskyrė transporto priemonės konfiskavimo, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad transporto priemonė priklauso kitam asmeniui. Institucijos nuomone, nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo nekonfiskuoti pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi pažeidėjas J. Š., remontuodamas savo garaže kaimyno automobilį, galėjo juo pasinaudoti, t. y. turėjo automobilio raktelius, todėl, Institucijos nuomone, galima teigti, jog automobilio savininkas nesiėmė atitinkamų priemonių savo turtui apsaugoti nuo neteisėto pasinaudojimo juo. Tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

Iš skundžiamo apylinkės teismo nutarimo matyti, kad šiuo atveju teismas netaikė pažeidėjui ATPK 129 straipsnyje numatytos paplidomos nuobaudos – transporto priemonės konfiskavimo, šį savo sprendimą motyvuodamas tuo, kad automobilį, kuris priklauso kitam asmeniui, pažeidėjas J. Š. pasiėmė savavališkai, automobilio savininkui nežinant, todėl, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas padarė išvadą, kad šiuo atveju yra pagrindas netaikyti pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimo, ir grąžino automobilį savininkui. Apygardos teismo vertinimu, toks apylinkės teismo sprendimas yra teisingas.

ATPK 20 straipsnyje, kuriame reglamentuojami administracinės nuobaudos tikslai, nurodyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų. Iš aptariamos normos turinio matyti, kad administracine nuobauda siekiama dviejų tikslų: 1) nubausti pažeidimą padariusį asmenį; 2) vykdyti tiek specialiąją, tiek bendrąją administracinių teisės pažeidimų prevenciją. Siekiat šių tikslų būtina užtikrinti, kad būtų paskirta teisinga nuobauda. Daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimas yra viena iš administracinių nuobaudų rūšių. ATPK 26 straipsnio 1 dalyje inter alia (be kita ko) nurodyta, kad konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktus, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis tam tikrų administracinių teisės pažeidimų bylose. Aptariamoje normoje paminėtos ir bylos dėl ATPK 129 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų. ATPK 129 straipsnyje inter alia numatyta, kad transporto priemonių vairavimas neblaivių vairuotojų, neturinčių teisės vairuoti ar neturinčių teisės vairuoti tos rūšies transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio vieno šimto penkiasdešimt aštuonių iki vieno tūkstančio keturių šimtų keturiasdešimt aštuonių eurų ir transporto priemonės konfiskavimą ar be konfiskavimo arba administracinį areštą nuo dvidešimties iki trisdešimties parų ir transporto priemonės konfiskavimą. Kaip matyti, transporto priemonės konfiskavimas, padarius ATPK 129 straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, nėra privalomas. Taikyti ar ne paildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą – kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia teismas.

Iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio nuostatų, kad nuosavybės teises saugo įstatymai, ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų, kad be apribojimų gali būti konfiskuojami tik pažeidėjui nuosavybės teise priklausantys daiktai, išplaukia, kad kitiems asmenims nuosavybės teise priklausantys daiktai gali būti konfiskuojami tik išimtiniais atvejais. Tokia išvada išplaukia ir iš Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. balandžio 8 d. nutarimo. Minėtu nutarimu Konstitucinis Teismas pripažino, kad ATPK 26 straipsnio pirmosios dalies norma „Konfiskuotas gali būti tik daiktas, kuris yra pažeidėjo nuosavybė, išskyrus daiktą, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, šio kodekso 210 straipsnyje numatytų administracinių teisės pažeidimų bylose“ neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Apygardos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad tame nutarime buvo išsamiai aptartas ATPK 210 straipsnyje numatyto administracinio teisės pažeidimo (kontrabandos) pavojingumas ir tik po to padaryta išvada, kad tam tikrais atvejais tas pavojingumas lemia ir daikto, kuris buvo šio pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimo būtinumą nepriklausomai nuo to, kad tas daiktas yra ne pažeidėjo nuosavybė. Tačiau nutarime konstatuota, kad tokio daikto konfiskavimas galimas tik tada, kai savininkas daiktą pažeidėjui perdavė pats arba kitaip sudarė jam sąlygas tuo daiktu pasinaudoti. Tai reiškia, kad aptariamo daikto konfiskavimui pritaikyti būtina nustatyti, jog savininkas su jam priklausančiu daiktu nesielgė taip rūpestingai, kad kiti asmenys jo negalėtų panaudoti priešingai visuomenės interesams.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tokį ATPK 26 straipsnio 1 dalies nuostatų aiškinimą atitinka ir dabar galiojantis turto konfiskavimo, kaip baudžiamojo poveikio priemonės, reglamentavimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72 straipsnyje. Šio straipsnio 3 dalyje tiesiogiai nurodyta, kad kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas (nusikalstamos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas) privalo būti konfiskuotas visais atvejais. Kitiems asmenims priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas tik esant tam tikroms sąlygoms, kurios nurodytos BK 72 straipsnio 4 dalyje. Šios dalies 1 punkte nurodoma, kad ne kaltininkui priklausantis turtas konfiskuojamas, jei perleisdamas tą turtą kaltininkui ar kitiems asmenims turto savininkas žinojo arba turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas bus naudojamas BK uždraustai veikai daryti.

Kaip matyti iš skundžiamo nutarimo, pirmosios instancijos teismas, netaikydamas ne pažeidėjui priklausančios transporto priemonės konfiskavimo, visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištyrė byloje surinktų įrodymų visumą ir nustatė teisiškai reikšmingą faktą, kad automobilis „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo J. Š. padarė ATPK 129 straipsnyje numatytą pažeidimą, buvo paimtas ir naudotas be savininko Z. J. valios ir sutikimo.

Nėra pagrindo sutikti ir su Institucijos apeliacinio skundo argumentais, kad teismas netinkamai išaiškino faktines bylos aplinkybes. Byloje nustatyta, kad J. Š. ir automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Z. J. yra kaimynai, pastarasis J. Š. garaže tvarkė savo automobilį, kuriuo šis savavališkai pasinaudojo, nepranešęs apie tai automobilio savininkui ir negavęs jo sutikimo. Tokias aplinkybes bylos nagrinėjimo apylinkės teisme metu patvirtino tiek administracinėn atsakomybėn patrauktas J. Š., nurodydamas, kad jo garaže buvusiu kaimyno Z. J. automobiliu pasinaudojo pastarajam nežinant, tiek automobilio savininkas Z. J., pažymėdamas, kad leidimo naudotis automobiliu J. Š. nedavė. Taigi, atsižvelgiant į kaip liudytojo teisme apklausto automobilio savininko Z. J. bei paties pažeidėjo J. Š. parodymus, akivaizdu, kad automobiliu pažeidėjas pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo, t. y. šioje byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. Š. pasinaudojo jo garaže buvusiu kaimyno Z. J. automobiliu apie tai savininkui nepranešęs ir negavęs leidimo. Byloje nėra jokių įrodymų, paneigiančių tokius administracinėn atsakomybėn patraukto J. Š. ir automobilio savininko Z. J. parodymus, kad pastarojo automobiliu, kuris buvo remontuojamas J. Š. garaže, pastarasis pasinaudojo be savininko žinios ir sutikimo. Taip pat nėra jokių įrodymų, kad automobilio savininkas Z. J., palikęs savo remontuotiną automobilį J. Š. garaže, leido pastarajam juo naudotis. Esant šioms nustatytoms aplinkybėms, akivaizdu, kad transporto priemonės valdymo teisės savininkas neteko nepriklausomai nuo jo valios ir jam neturint jokių galimybių užkirsti kelią šios teisės praradimui, todėl konstatuotina, kad pažeidimo padarymo įrankio – automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas Z. J. nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Todėl nagrinėjamu atveju, priešingai nei teigiama Institucijos apeliaciniame skunde, teismui nebuvo pagrindo konfiskuoti pažeidėjui J. Š. nepriklausančio automobilio, kuriuo jis pasinaudojo be savininko valios.

Ištyręs byloje esančius įrodymus, apklausęs automobilio, kurį pažeidimo metu vairavo J. Š., savininką ir nustatęs, kad J. Š. Z. J. priklausančiu automobiliu pasinaudojo savavališkai, automobilio savininkui nepranešęs ir negavęs jo leidimo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, padarė teisingą išvadą, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas netaikyti pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimo, priešingu atveju būtų pažeisti nesusijusio su teisės pažeidimo padarymu automobilio savininko Z. J. interesai. Paskyrus pažeidėjui J. Š. alternatyvią papildomą nuobaudą iš esmės būtų nubaustas ne pats pažeidėjas, o automobilio savininkas, nors jis pažeidimo nepadarė ir nėra duomenų, kad jis būtų sudaręs sąlygas kitiems asmenims elgtis neteisėtai. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė pažeidėjui J. Š. ATPK 129 straipsnyje numatytos papildomos alternatyvios nuobaudos – pažeidimo padarymo įrankio – Z. J. priklausančio automobilio „Opel Vectra“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo savavališkai pasinaudodamas J. Š. padarė jam inkriminuotą pažeidimą, konfiskavimo.

Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ginčijamas Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o Institucijos apeliacinis skundas atmetamas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

palikti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2015 m. balandžio 17 d. nutarimą nepakeistą ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.