Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Alvydo Poškaus,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės (toliau – BUAB) „ESTINOS ARKA“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo, kuriuo atmestas ieškovės BUAB „ESTINOS ARKA“ ieškinys, priimto civilinėje byloje Nr. e2-2143-232/2016 pagal ieškovės BUAB „ESTINOS ARKA“ ieškinį atsakovėms 946-ajai daugiabučio namo savininkų bendrijai ir uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Baltislanda“, tretieji asmenys – K. J., D. J., A. Č., M. Č., T. M., T. M., L. G., G. J., Vilniaus miesto savivaldybė, J. A., L. A., G. M., V. D., M. B., V. B., E. V., I. R., A. N., E. G., E. M., V. K., J. V., J. K., A. K., A. B., V. Š., V. Š., G. J., J. B., P. V., S. D., D. D., N. D., K. C., G. J., H. M., R. P., V. S., S. V., K. L., J. V., O. L., A. J., R. J., R. B., V. B., V. G., L. M., S. A., A. G., A. L., D. G., M. M., G. D. G., R. P., J. G., B. A., M. A., dėl investuoto įnašo priteisimo pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai už faktiškai atliktus rangos darbus, ir atsakovo 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos priešieškinį ieškovui BUAB „ESTINOS ARKA“ (trečiasis asmuo – UAB „Baltislanda“) dėl baudos ir neįvykdytų darbų vertės priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teisme

BUAB „ESTINOS ARKA“ kartu su apeliaciniu skundu teismui pateikė ir prašo pridėti prie bylos naują įrodymą (išrašą iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Baltislanda“), kuris, jos teigimu, patvirtina pirmosios instancijos teismo sprendimo nepagrįstumą. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, prijungimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – ištirti visas bylai reikšmingas aplinkybes ir priimti byloje teisingą sprendimą bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013). Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimą, taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principus, tačiau jie nereiškia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, BUAB „ESTINOS ARKA“ pateiktas įrodymas gali būti reikšmingas šios bylos teisingam nagrinėjimui, todėl pridėtinas prie bylos ir vertintinas kartu su kita bylos medžiaga. Šalys turėjo galimybę su pateiktu įrodymu susipažinti, pateikti paaiškinimus, todėl įrodymo priėmimas nepažeis šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų. BUAB „ESTINOS ARKA“ pateiktas išrašas iš Juridinių asmenų registro apie UAB „Baltislanda“ pridėtinas prie bylos ir vertintinas kartu su kitais byloje esančiais įrodymais ir teisiniais argumentais (CPK 314 straipsnis).

Dėl faktinių bylos aplinkybių ir bylos nagrinėjimo pagal apeliacinį skundą ribų (apimties)

Nagrinėjamu atveju ginčijama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria atmestas ieškovės BUAB „ESTINOS ARKA“ ieškinys dėl investuoto įnašo priteisimo pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai už faktiškai atliktus rangos darbus iš atsakovų 946-osios daugiabučio namų savininkų bendrijos ir UAB „Baltislanda“, klausimą išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovės BUAB „ESTINOS ARKA“ ieškinį dėl investuoto įnašo priteisimo pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai už faktiškai atliktus rangos darbus iš atsakovų 946-osios daugiabučio namų savininkų bendrijos ir UAB „Baltislanda“ solidariai.Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „Baltislanda“ ir UAB „ESTINOS ARKA“, atsižvelgdamos į tai, kad 2004 m. balandžio 14 d. sudarė preliminariąją sutartį dėl įsipareigojimų prisiėmimo ir pagrindinės jungtinės veiklos sutarties sudarymo su 946-ąja daugiabučių namų savininkų bendrija ir susitarė veikdami bendrai įgyvendinti jungtinės veiklos tikslą: įgyvendinti statybinį projektą – gyvenamojo namo, eksploatuojamo bendrijos, rekonstrukciją, automobilių stovėjimo vietų ir gyvenamojo namo 3 350 m² ploto sklype (duomenys neskelbtini) Vilniuje, sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), statybą, sudarė 2004 m. balandžio 30 d. sutartį, kurioje nustatė, kad UAB „Baltislanda“ ir UAB „ESTINOS ARKA“ bendras įnašas į bendrą turtą pagal jungtinės veiklos sutartį yra visos išlaidos, išskyrus bendrijos įnašą, skirtos projekto įgyvendinimui. Įnašo vertė šalių susitarimu yra 11 000 000 Lt. Vykdydamos jungtinės veiklos sutartį ir siekdamos savo įnašais suformuoti bendrą 11 milijonų litų įnašą šalys įsipareigojo kooperuodamos savo turtą, darbą, turimas turtines teises ir žinias, padaryti šiuos įnašus: UAB „Baltislanda“ 100 000 Lt vertės įnašą, o UAB „ESTINOS ARKA“ 10 900 000 Lt vertės įnašą (2004 m. balandžio 30 d. sutarties 4 punktas). 2004 m. balandžio 30 d. sutartyje taip pat nustatyta, kad šalims įvykdžius įsipareigojimus ir pasiekus jungtinės veiklos sutarties tikslą, gautą pelno dalį (88 procentus viso pelno), atskaičius visas šalių patirtas išlaidas projekto įgyvendinimui, tenkančią UAB „Baltislanda“ ir UAB „ESTINOS ARKA“, padalinti taip: 33,3 procentus bendrovei UAB „Baltislanda“ ir 66,7 procentus UAB „ESTINOS ARKA“ (2004 m. balandžio 30 d. sutarties 6 punktas).Ieškovė UAB „ESTINOS ARKA“, atsakovė 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir atsakovė UAB „Baltislanda“ 2007 m. liepos 9 d. sudarė jungtinės veiklos sutartį, kuria šalys įsipareigojo kooperuodamos savo turtą, darbą ir žinias veikti bendram tikslui statybinio projekto – daugiabučio gyvenamojo namo rekonstrukcijos ir daugiabučio gyvenamojo namo su požemine stovėjimo aikštele, 0,3350 ha ploto sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybai – įgyvendinimui (jungtinės veiklos sutarties 1.1 punktas).946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos įnašo vertė šalių susitarimu buvo 1 500 000 Lt. UAB „ESTINOS ARKA“ ir UAB „Baltislanda“ įnašas į bendrą turtą šalių susitarimu buvo 12 000 000 Lt. Sutarties dalyvių dalys: 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos – 12,5 proc., o UAB „ESTINOS ARKA“ ir UAB „Baltislanda“ – 87,5 proc. UAB „ESTINOS ARKA“ ir UAB „Baltislanda“ nustatyta atskiru susitarimu. UAB „Baltislanda“ ir UAB „ESTINOS ARKA“ 2008 m. vasario 29 d. susitarimu pakeitė 2004 m. balandžio 30 d. sutartį ir nustatė, kad iš jungtinės veiklos gautą grynąjį pelną pasidalins taip: UAB „Baltislanda“ teks 60 procentų, o UAB „ESTINOS ARKA“ – 40 procentų.Sutarties dalyvių bendras turtas apskaitomas atskirame paskirtojo įgaliotinio (UAB „Baltislanda“, sutarties 3.1 p.) tvarkomame balanse. Piniginiai įnašai pervedami į paskirtojo įgaliotinio specialiai tam tikslui atidarytą sąskaitą banke.Jungtinės veiklos sutarties 2.8 punktu bendrija įsipareigojo per 1 mėnesį nuo gyvenamojo namo (nebaigtos statybos) kadastrinių matavimą atlikimo ir nebaigto statyti statinio (gyvenamojo namo) įregistravimo nekilnojamojo turto registre, pakeisti žemės sklypo nuomos sutartį, atskiriant nuo nuomojamo žemės sklypo sklypą, reikalingą naujai pastatytam (statomam) gyvenamajam namui eksploatuoti, ir atsisakyti teisių į šį sklypą bendrovių „Baltislanda“ ir „Estinos arka“ ar jų nurodyto asmens naudai (2.8.1 p.). Įgyvendindama sutarties 2.8.1, punkte nurodytą pareigą bendrija įsipareigojo: a) parengti žemės sklypų pertvarkymo (formavimo) projektą, o esant įstatymo reikalavimui, teisės aktų nustatyta tvarka organizuoti detaliojo plano projekto parengimą; b) apsvarstyti ir pritarti žemės sklypų pertvarkymo (formavimo) arba, esant įstatymo reikalavimui, detaliojo plano projektui bendrijos narių susirinkime; c) jei tai būtų reikalinga, organizuoti žemės sklypų pertvarkymo (formavimo) arba detaliojo plano projekto viešą svarstymą Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka; d) kreiptis dėl žemės sklypų pertvarkymo (formavimo) projekto tvirtinimo į Vilniaus apskrities viršininko administraciją arba į Vilniaus miesto savivaldybę ir Vilniaus apskrities viršininko administraciją dėl detaliojo plano tvirtinimo, ir atlikti visus kitus veiksmus, kad žemės sklypų pertvarkymo (projektas) arba detaliojo plano projektas butų patvirtintas įstatymų nustatyta tvarka; e) patvirtinus žemės sklypų formavimo (pertvarkymo) projektą arba detalųjį planą. Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo nustatyta tvarka atlikti kadastrinius matavimus; f) sudaryti žemės sklypo nuomos sutarties nuostatas pakeičiančius susitarimus.Jungtinės veiklos sutarties 2.9 punktu UAB „ESTINOS ARKA“ ir UAB „Baltislanda“ įsipareigojo atlikti gyvenamojo namo (bendrabučio) rekonstrukcijos darbus, kurių kaina ir kiekiai nustatyti UAB „ESTINOS ARKA“ parengtoje sąmatoje (2.10 p.)Pagal jungtinės veiklos sutarties 2.13 punktą, visi šios sutarties 2.9 punkte nurodyti bendrabučio rekonstrukcijos darbai atliekami pagal UAB „ESTINOS ARKA“ ir Bendrijos sudaromą statybos rangos sutartį. UAB „ESTINOS ARKA“ įsipareigojo visus bendrabučio rekonstrukcijos darbus atlikti per 10 (dešimt) mėnesių nuo rekonstrukcijos darbų. Pagal jungtinės veiklos 2.15 punktą Bendrija įsipareigojo parduoti, o bendrovės „Baltislanda“ ir „Estinos arka“ nupirkti Bendrijos dalį bendrame turte per 1 mėnesį nuo gyvenamojo namo (nebaigtos statybos) kadastrinių matavimų ir gyvenamojo namo (nebaigtos statybos) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Bendrijos dalies bendrame turte pardavimo kaina yra lygi bendrijos įnašo vertei. Pardavimo kaina yra sumokama atliekant tokios pačios vertės gyvenamojo namo rekonstrukcijos darbus, kurių sąmata ir atlikimo tvarka bei terminai nustatomi šalių susitarimu.UAB „ESTINOS ARKA“ ir 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija 2007 m. spalio 15 d. sudarė statybos rangos sutartį Nr. 07/10/15-1, kuria UAB „ESTINOS ARKA“ įsipareigojo sutartyje nustatytu terminu atlikti daugiabučio gyvenamojo namo (bendrabučio), eksploatuojamo užsakovo 946-osios Daugiabučio namo savininkų bendrijos, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, rekonstrukcijos darbus pagal UAB „Kita kryptis“ parengtą ir nustatyta tvarka suderintą rekonstrukcijos projektą, o užsakovas įsipareigoja sudaryti rangovui būtinas rekonstrukcijos darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti sutartyje nustatytą kainą (rangos sutarties 1.1 p.). Sutarties kaina nustatyta šalių susitarimu yra 1 935 073 Lt (rangos sutarties 1.2 p.). Šalys susitarė, jog nepriklausomai nuo darbų kiekių ir / ar darbų bei medžiagų ir įrenginių karnų pasikeitimo, sutarties kaina negali būti didesnė kaip 2 100 000 Lt (rangos sutarties 1.3 p.).Rangos sutarties 3.1 punkte nustatyta, kad rangovas pateikia užsakovui atliktų darbų aktus kiekvieną kalendorinį mėnesį už praėjusį mėnesį iki kito mėnesio 3 (trečios) dienos. Užsakovui pasirašius atliktų darbų aktą, kiekvieną kartą rangovas jam pateikia PVM sąskaitą-faktūrą, kurią užsakovas apmoka sutartyje nustatyta tvarka. Rangos sutarties 3.2 punkte nustatyta, kad užsakovas 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija už visus atliktus darbus apmoka atlikdamas tarpusavio skolų įskaitymą pagal jungtinės veiklos sutartį. Rangos sutarties 3.3 punkte nurodyta, kad įskaitymas pagal rangos sutartį ir jungtinės veiklos sutartį atliekamas šalims įvykdžius jungtinės veiklos sutarties 2.15 punkte nurodytą įsipareigojimą nupirkti 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos dalį bendrame turte (1 500 000 Lt) per 1 mėnesį nuo naujo gyvenamojo namo (nebaigtos statybos) kadastrinių matavimų ir gyvenamojo namo (nebaigtos statybos) įregistravimo Nekilnojamojo turto registre ir UAB „ESTINOS ARKA“ atlikus visus rangos sutartyje numatytus rekonstrukcijos darbus.Rangos sutarties 11.3 punkte nustatyta, kad rangovas turi teisę nutraukti rangos sutartį vienašališkai, įspėdamas apie tokį nutraukimą prieš 7 dienas, jei 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, UAB „Baltislanda“ ir UAB „ESTINOS ARKA“ sudaryta jungtinės veiklos sutartis yra nutraukiama dėl esminių sutarties pažeidimų. Tokiu atveju užsakovas ir rangovas susitarė sudaryti iki sutarties nutraukimo dienos rangovo atliktų darbų aktą. Už rangovo faktiškai atliktus rekonstrukcijos darbus užsakovas apmoka rangovui sutarties 3.4 punkte nustatyta tvarka. Šalys patvirtino, jog dėl sutarties nutraukimo patiriami nuostoliai bus visiškai atlyginti sumokėjus 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos, UAB „Baltislanda“ ir UAB „ESTINOS ARKA“ sudarytos jungtinės veiklos sutarties 5.4. punkte nustatytą 500 000 Lt baudą bei atlyginus visus nuostolius, kurių nepadengia bauda.Pagal 2008 m. spalio 3 d. sutartį dėl statybos rangos sutarties Nr. 07/10/15-1 pakeitimo, šalys susitarė, kad rangos darbų įvykdymo terminas yra iki 2009 m. liepos 1 d.Pagal 2008 m. kovo mėnesio pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus UAB „ESTINOS ARKA“ nuo statybų pradžios iki 2008 m. kovo mėnesio įskaitytinai atliko darbų už 466 412,32 Lt.Pagal 2008 m. rugpjūčio mėnesio pažymą apie atliktus statybos ir remonto darbus UAB „ESTINOS ARKA“ nuo statybų pradžios iki 2008 m. rugpjūčio mėnesio įskaitytinai atliko darbų už 792 854,62 Lt.Vilniaus apygardos teismas 2009 m. rugpjūčio 25 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. B2-4182- 431/2009 iškėlė bankroto bylą UAB „ESTINOS ARKA“. Nutartis dėl bankroto bylos iškėlimo įsiteisėjo 2009 m. spalio 22 d.2010 m. rugsėjo 20 d. 946-oji daugiabučio namo savininkų bendrija ir UAB „BANKROTO EIGA“ pasirašė tarpusavio suderinimo aktą, kuriame nurodė, kad UAB „ESTINOS ARKA“ iš viso atliko darbų už 927 834,07 Lt.Pagal UAB „ESTINOS ARKA“ ir 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos 2008 m. kovo ir rugpjūčio mėnesių pažymas apie atliktus statybos ir remonto darbus, iš viso UAB „ESTINOS ARKA“ atliko darbų už 1 259 266,94 Lt.2010 m. rugsėjo 20 d. bendrija pasirašė su UAB „ESTINOS ARKA“ bankroto administratore UAB „BANKROTO EIGA“ tarpusavio suderinimo aktą, kuriame nurodyta UAB „ESTINOS ARKA“ atliktų rekonstrukcijos darbų vertė – 927 834,07 Lt.

Dėl jungtinės veiklos sutarties pabaigos

Apeliantės nuomone, jungtinės veiklos sutartis BUAB „ESTINOS ARKA“ atžvilgiu yra pasibaigusi, nes iškėlus bankroto bylą ji dėl objektyvios priežasties nebegali dalyvauti bendroje jungtinėje veikloje.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šie apeliantės argumentai yra pagrįsti. Pažymėtina, kad šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis ir rangos sutartis tarpusavyje yra neatsiejamos, tačiau rangos sutarties pagrindas yra jungtinės veiklos sutartis. Jungtinės veiklos sutartyje jos pabaiga yra sietina su tikslo pasiekimu (sutarties 7.1 p.) arba nutraukimu (sutarties 7.4 p.). Sutartyje neaptarti klausimai yra reguliuojami CK (sutarties 7.9 p.).CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad jungtinės veiklos sutartis baigiasi iškėlus vienam iš partnerių bankroto bylą, išskyrus šios dalies 1 punkte nustatytas išimtis (jeigu jungtinės veiklos sutartis ar vėlesnis likusių partnerių susitarimas nenustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių, išskyrus atvejus, kai jungtinės veiklos sutartis galioja ir be šio partnerio).CK 6.978 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta išimtis, t. y. likusiems partneriams nusprendus išsaugoti jungtinės veiklos sutartį, nereiškia, kad jungtinės veiklos sutartis toliau tęsiasi visiems partneriams. CK 6.978 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas jungtinės veiklos sutarties pasibaigimas šiuo atveju yra analogiškas CK 6.980 straipsnio 3 daliai, t. y. jeigu vėlesnis likusių partnerių susitarimas nustato išsaugoti jungtinės veiklos sutartį tarp likusių partnerių, sutartis tarp jų lieka galioti, o kito partnerio atžvilgiu pasibaigia.Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į anksčiau išdėstytas šalių sutarčių nuostatas ir ginčo teisinio santykio reguliavimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė jungtinės veiklos sutarties pasibaigimą reguliuojančias teisės normas ir nepagrįstai konstatavo, kad jungtinės veiklos sutartis tarp šalių visa apimtimi tęsiasi. BUAB „ESTINOS ARKA“ 2009 m. rugpjūčio 25 d. iškelta bankroto byla. Nėra duomenų, kad BUAB „ESTINOS ARKA“ bankroto administratorius pranešė suinteresuotiems asmenims apie tai, kad vykdys įmonės sudarytas sutartis, kurių vykdymo terminas dar nepasibaigė, arba jų nevykdys (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 13 punktas). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šalių sudaryta jungtinės veiklos sutartis BUAB „ESTINOS ARKA“ atžvilgiu pasibaigė pagal įstatymą, tačiau jungtinės veiklos sutartis tęsiasi pagal 2015 m. gegužės 7 d. raštu sudarytą susitarimą tarp 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos ir UAB „Baltislanda“.

Dėl jungtinės veiklos pasibaigimo vienam iš partnerių pasekmių

Ieškovė prašo jai priteisti 364 708,81 Eur (1 259 266,94 Lt), t. y. jos faktinį įnašą į jungtinės veiklos sutartį ir grindžia šį reikalavimą CK 6.978 straipsnio 2 dalimi, kuri nustato, kad pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, visiems partneriams bendrai naudoti perduoti daiktai grąžinami juos perdavusiems partneriams be atlyginimo, jeigu ko kita nenustato šalių susitarimas. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.970 straipsnyje nustatyta, kad partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (CK 6.971 straipsnio 1 dalis). Pelnas, gautas iš jungtinės veiklos, paskirstomas partneriams proporcingai kiekvieno jų indėlio į bendrą veiklą vertei, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis (CK 6.976 straipsnio 1 dalis). Jungtinės veiklos sutartyje nustatyta, kad atsakovės 946-osios daugiabučio namo savininkų bendrijos dalis sudaro 12,5 procento, o atsakovės UAB „Baltislanda“ ir ieškovės – 87,5 procentus ir šios dalies pasiskirstymą UAB „ESTINOS ARKA“ ir UAB „Baltislanda“ nustato atskiru susitarimu. Pagal pastarąjį susitarimą atsakovo UAB „Baltislanda“ dalis nustatyta 60 procentų, o UAB „ESTINOS ARKA“ – 40 procentų nuo bendrosios joms tenkančios 87,5 procento dalies.Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974 – 6.976 straipsniai).CK 6.978 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad turtas, esantis bendrąja partnerių nuosavybe, pasibaigus jungtinės veiklos sutarčiai, padalijamas pagal CK ketvirtosios knygos nustatytas taisykles, t. y. CK 4.80 straipsnį.Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, ieškovė prašydama priteisti jos faktinį įnašą į jungtinės veiklos sutartį, iš esmės prašė pirmosios instancijos teismo taikyti CK nustatytus jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo turtinius padarinius. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs anksčiau išdėstytą ir aktualią kasacinio teismo praktiką, konstatuoja, kad jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo turtinių padarinių išsprendimas neišvengiamai susijęs su pelno nustatymu ir kartu reiškia teismo pareigą nustatyti visą partnerių bendrąją nuosavybę, nes ieškovės prašoma priteisti suma negali viršyti pagal jungtinės veiklos sutartį jai priklausančios bendrosios dalinės nuosavybės dalies (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43-916/2017).Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai neatskleidė bylos esmės, netinkamai taikė jungtinės veiklos sutarties pasibaigimą reguliuojančias teisės normas. Byloje esantys duomenys tik iš dalies apima jungtinės veiklos vykdymą dėl gyvenamojo namo rekonstrukcijos, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie daugiabučio gyvenamojo namo su požemine stovėjimo aikštele, 0,3350 ha ploto sklype (duomenys neskelbtini), Vilniuje, statybos rezultatus. Tinkamai taikant jungtinės veiklos sutarties pasibaigimą reguliuojančias teisės normas turėtų būti tiriama, ar buvo gautas ir koks pelnas pagal jungtinės veiklos sutartį, kokia buvo šalių bendroji dalinė nuosavybė jungtinės veiklos sutarties pasibaigimo ieškovės atžvilgiu metu ir kokia nuosavybės dalis pinigine vertine išraiška, proporcinga įnašo daliai, faktiškai ieškovei priklausytų jungtinės veiklos sutarčiai jos atžvilgiu pasibaigus.Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pažeidė pareigą bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai, t. y. pažeidė pareigą įvykdyti teisingumą (CPK 6 straipsnis). Pažymėtina, kad apeliacijos dalykas – neįsiteisėjęs pirmosios instancijos teismo sprendimas (nutartis) (CPK 301 straipsnio 1 dalis), todėl, šio proceso metu patikrinamas pirmosios instancijos teismo sprendimo (nutarties) teisėtumas ir pagrįstumas, nagrinėjant tiek teisės, tiek fakto klausimus, tačiau tai nėra bylos nagrinėjimas iš naujo. Nors apeliacinės instancijos teismas turi teisę ir pareigą išnagrinėti visas bylos faktines ir teisines aplinkybes, ir išspręsti ginčą iš esmės, o CPK normos riboja apeliacinės instancijos teismo teisę grąžinti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui, tačiau, įvertinus ginčo esmę bei reikšmę ir tai, kad dėl tirtinų faktinių aplinkybių apimties ir pobūdžio byla turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas padaryti išvadą dėl pirmosios instancijos teismo neatskleistos bylos esmės (svarbiausių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių), ir pagal byloje pateiktus įrodymus bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme. Tai yra pagrindas perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-333 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2016 m. liepos 18 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „ESTINOS ARKA“ ieškinys, panaikinti ir bylą (bylos dalį) grąžinti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.