Panevėžio apygardos teismo nutartis

2021-03-23 · Civilinė byla Nr. e2A-180-280/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-03-23
Bylos Nr.
e2A-180-280/2021
Teisminio proceso Nr.
2-14-3-00846-2020-2
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laimutė Sankauskaitė
Ieškovas
UAB „Legal Balance“
Atsakovas
D. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2A-180-280-2021 Teisminio proceso Nr. 2-14-3-00846-2020-2 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.8.10; 2.6.29.3; 3.3.1.14.; 3.3.1.20 (S)
PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. kovo 23 d.Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė viešame teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau - UAB) „Legal Balance“ apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių civilinėje byloje Nr. e2-5943-786/2020 pagal ieškovės UAB „Legal Balance“ ieškinį atsakovui D. R.dėl skolos, palūkanų, administravimo mokesčio, negautų pajamų (nuostolių) bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 3120,82 Eur negrąžintą kreditą, 330,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki sutarties nutraukimo dienos, 62,34 Eur administravimo mokestį, paskaičiuotą iki sutarties nutraukimo dienos, 26 procentų dydžio negautas pajamas, paskaičiuotas už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3120,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-09-16), 26 procentų dydžio negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3120,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad vartojimo kredito davėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – Pradinis kreditorius), ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hnjr9syg, kuria atsakovui 48 mėn. terminui suteiktas 3800 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito mokestį, mokėjimo palūkanas bei administravimo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 20 d. sutartį nutraukė ir apie tai informavo atsakovą. 2020 m. kovo 3 d. pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 3 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3. Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimu už akių ieškinys patenkintas iš dalies. Teismas iš atsakovo ieškovei priteisė 3120,82 Eur negrąžinto kredito, 330,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanų, 62,34 Eur administravimo mokestį, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3514,07 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 79 Eur žyminį mokestį ir 121 Eur teisinės pagalbos išlaidas. Likusios ieškinio dalies teismas netenkino.

4. Teismas nustatė, kad vartojimo kredito davėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – Pradinis kreditorius), ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hnjr9syg, kuria atsakovui 48 mėn. terminui suteiktas 3800 Eur dydžio kreditas.

5. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito mokestį, mokėjimo palūkanas bei administravimo mokestį.

6. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 20 d. sutartį nutraukė ir apie tai informavo atsakovą.

7. 2020 m. kovo 3 d. pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 3 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. balandžio 24 d. rašytiniu pranešimu. Teismas pripažino, kad atsakovas apie į jį nukreipto reikalavimo perleidimą informuotas tinkamai.

8. Pažymėjo, kad byloje nėra duomenų, jog atsakovas būtų įvykdęs prievolę, todėl ieškovei iš atsakovo priteistinas 3120,82 Eur negrąžintas kreditas, 330,91 Eur mokėjimo (pelno) palūkanos, paskaičiuotos iki sutarties nutraukimo dienos bei 62,34 Eur administravimo mokestis.

9. Nors ieškovė prašė priteisti iš atsakovo 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3120,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-09-16); 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3120,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, šių reikalavimų teismas netenkino.

10. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo išaiškinimus ir nurodė, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Šiuo atveju ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 26 procentų metines mokėjimo (pelno) palūkanas.

11. Naujausioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodyta, kad nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo reikalauti nebegali. Dėl to reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio (26 proc. už 3120,82 EUR negrąžintą kreditą), teismas nevertino kaip pagrįstų ir tikėtinų.

12. Sprendė, kad ieškovė neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo, nes atsakovui vykdant sutartį tinkamai kredito likutis atitinkamai mažėja, todėl mažėja ir tikėtinų gautinų palūkanų suma. Pažymėjo, kad ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) yra nekintančio 26 proc. už 3120,82 Eur negrąžintą kreditą, kuris iš esmės grindžiamas Sutarties nuostatomis dėl palūkanų mokėjimo, nepagrįstas jokiais kitais objektyviais duomenimis.

13. Kadangi kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, jog kreditoriaus negautas pajamas sudaro tik tos mokėjimo (pelno) palūkanos, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, teismas nematė pagrindo tenkinti ir reikalavimo dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3120,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos priteisimo.

14. Teismas, vadovaudamasis Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteisė 5 procentų dydžio metinės palūkanas nuo priteistos 3514,07 sumos už laiką nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-11-30) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, taip pat 200 Eur bylinėjimosi išlaidų (Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalis).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

15. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Legal Balance“ prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalis dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių), paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3120,82 Eur, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-16), priteisimo bei dėl 26,00 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3120,82 Eur), nuo Sutarties termino pabaigos (2022-09-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo ir šiuos ieškinio reikalavimus patenkinti. Taip pat prašo priteisti iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

16. Nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino, jog ieškovė neįrodė negautų pajamų (nuostolių) realumo, neatsižvelgė į kasacinio teismo naujai suformuotą praktiką dėl reikalavimų ir jų formulavimo po vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos.

Žemesnės instancijos teismas

17. Sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, o sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė. Paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo.

18. Po vartojimo kredito sutarties nutraukimo mokėjimo (pelno) palūkanos transformuojasi į civilinės atsakomybės formą – nuostolius, ir kredito/paskolos davėjas gali reikalauti negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) vertintinos kaip orientacinė negautų pajamų suma. Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį ir sutarties terminą teismas turėjo vertinti kaip įrodymus, pagrindžiančius apeliantės negautas pajamas (nuostolius) ir galimą jų dydį.

19. Teigia, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie pasireiškė Sutarties bendrųjų sąlygų 1.17., 2.1., 5.1., 5.5. punktų pažeidimu, ir dėl kurių pradinis kreditorius privalėjo vienašališkai nutraukti su atsakovu sudarytą sutartį, apeliantė negavo iš anksto suplanuotų pajamų (patyrė nuostolių). Pradinis kreditorius ir atsakovas Sutarties 1.31. punktu susitarė, jog vartojimo kredito grąžinimo grafikas sudaromas anuiteto metodu.

20. Taip pat šalys Sutarties 1.8. ir 6.2. punktais susitarė, kad bendra vartojimo kredito kaina apskaičiuojama preziumuojant, kad vartojimo kredito gavėjas visas iš šios Sutarties kylančias prievoles vykdys laiku bei tinkamai ir neapima palūkanų, kurias vartojimo kredito gavėjas moka vartojimo kredito davėjui už pradelstą laikotarpį.

21. Vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, yra toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

22. Pažymi, kad teismas, spręsdamas klausimą dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nepagrįstai vadovavosi Sutarties grafiku, kaip vieninteliu kriterijumi, apibrėžiančiu apeliantės patirtų negautų pajamų (nuostolių) dydį, nepagrįstai sprendė, kad apeliantės negautas pajamas (nuostolius) galėjo sudaryti tik Sutartimi sulygta kredito kaina (mokėjimo (pelno) palūkanos).

23. Teismas neatsižvelgė į teismų praktiką, Sutarties sąlygas, į Sutartyje įtvirtinto grafiko sudarymo prielaidas, į tai, kad Sutartis yra nutraukta, Sutarties nutraukimo sukeliamas pasekmes bei kitus negautų pajamų (nuostolių) dydį bei skaičiavimo tvarką pagrindžiančius kriterijus.

24. Apygardos teismų pasisakyta, kad apeliantas turi teisę negautas pajamas (nuostolius) po Sutarties nutraukimo dienos iki Sutarties termino, jeigu ji nebūtų nutraukta, pasibaigimo dienos skaičiuoti procentine išraiška pagal Sutartyje nurodytą mokėjimo (pelno) palūkanų dydį. Šiuo atveju teismas reikalavimą atmetė vien tuo pagrindu, kad jis viršija Sutartyje numatytą mokėtinų palūkanų sumą, kurią apeliantė pagrįstai galėjo tikėtis gauti viso paskolos termino laikotarpiu, nors galėjo nuostolius sumažinti. Teismas neturėjo jokios teisės apskritai nepriteisti negautų pajamų (nuostolių) procentine išraiška, nei apriboti jų kažkokia konkrečia suma.

25. Teismas neatsižvelgė į tai, kad Sutartis buvo nutraukta ir nebegaliojo joje įtvirtintas mokėjimo grafikas. Palūkanų suma mokėjimų grafike apskaičiuojama preziumuojant, kad kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, t.y. palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja.

26. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta mokėjimo (pelno) palūkanų suma (2350,24 EUR) buvo pagrįsta teisėtu Pradinio kreditoriaus lūkesčiu, kad visą sutartą laikotarpį Sutartis bus vykdoma tinkamai ir nustatytais terminais. Taip pat, kad po truputį mažės negrąžinto kredito dalis ir kiekvienai naujai įmokai vis persiskaičiuos mokėjimo (pelno) palūkanos.

27. Pradinis kreditorius, gavęs kiekvieną įmoką, ją būtų galėjęs perskolinti toliau už 26 proc. ar didesnę palūkanų normą. Atsakovas Sutarties tinkamai nevykdė, atliko keturiolika įmokų pagal dar galiojusį grafiką, ir negrąžinta kredito dalis tik iš dalies pamažėjo. Negrąžinta kredito dalis po keturioliktosios įmokos sumokėjimo nemažėja. Kadangi šalys susitarė, jog atsakovui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, toliau skaičiuojamos Sutarties specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (palūkanos yra skaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos), ieškovė turi teisę į negautų pajamų (nuostolių) pilną patenkinimą, skaičiuojant 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3120,82 EUR, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, neapibrėžiant priteisiamos sumos konkrečia suma ir nepririšant prie Sutarties grafiko.

Žemesnės instancijos teismas

28. Apygardos teismų pasisakyta, kad nutraukus vartojimo kredito Sutartį dėl atsakovo kaltės, apeliantė turi teisę į patirtų nuostolių atlyginimą (negautas pajamas), kurių dydis atitinka negautų mokėjimo (pelno) palūkanų dydį po Sutarties nutraukimo, o ne pagal iki Sutarties nutraukimo galiojusį grafiką. Sprendime nurodyti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimai neatitinka nei objektyvios realybės, nei apeliantės teisėtų lūkesčių.

29. Apeliantės negautų pajamų reikalavimai, nepaisant to, kad Sutartis yra nutraukta, pagrįsti metodu, kad negautos pajamos (nuostoliai) bus skaičiuojamos tik tol, kol atsakovas grąžins visą vartojimo kredito sumą. Apelianto negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai, subalansuoti su VKĮ 17 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Atsakovas išsaugo galimybę sumokėti tik faktiškai patirtas apeliantės negautas pajamas (nuostolius), o apeliantė išsaugo galimybę skaičiuoti ir gauti negautas pajamas (nuostolius) už tą laikotarpį, kuriuo atsakovas faktiškai naudojasi visa negrąžinta kredito suma, o ne pagal negaliojantį Sutarties grafiką paskaičiuota, objektyvios tiesos neatitinkančia negrąžinta kredito suma.

Žemesnės instancijos teismas

30. Teismas, nustatydamas negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimo metodus nepagrįstai rėmėsi nebegaliojančiu Sutarties grafiku bei argumentu, jog apeliantės teisėtas lūkestis negalėjo viršyti bendros mokėjimo (pelno) palūkanų sumos pagal Sutartį.

31. Nurodo, kad negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data nėra absoliučiai jokios logikos. Ieškinyje negautų pajamų (nuostolių) reikalavimai suformuluoti būtent taip, kad negautos pajamos (nuostoliai) po Sutarties termino pasibaigimo būtų pradedamos skaičiuoti tik tokiu atveju, jeigu atsakovas iki šio termino negrąžintų visos vartojimo kredito sumos. Su visos vartojimo kredito sumos grąžinimu, o ne Sutarties termino pabaiga, jeigu ji nebūtų nutraukta, teismas turėjo sieti negautų pajamų (nuostolių) skaičiavimą pabaigą. Todėl apeliantei priteistinos negautos pajamos, paskaičiuotos pagal Sutarties specialiosiose sąlygose nurodytą metinę palūkanų normą už laikotarpį nuo Sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos procentine išraiška.

32. Nurodo, kad nors dalis negautų pajamų dar nėra realiai kilusios, tačiau teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe. Pradinis kreditorius, sudarydamas Sutartį, pagrįstai tikėjosi gauti 26,00 proc. dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas ne tik Sutarties galiojimo laikotarpiu, bet ir tuo atveju, jeigu atsakovas sutarties galiojimo laikotarpiu nespėtų ar tyčia negrąžintų visos jam suteiktos vartojimo kredito sumos.

33. Atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 dalį, bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, laikosi nurodytų nuostatų ir nagrinėja šį skundą pagal apeliantės nurodytas ribas, nes byloje nenustatyta pagrindo, dėl kurio reikėtų šias ribas peržengti (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių skundžiamo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 straipsnis).

34. Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo už akių dalies, kuria netenkinti ieškinio reikalavimai dėl 26 proc. negautų pajamų, paskaičiuotų už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3120,82 Eur) nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-09-16); 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3120,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

35. Byloje nustatyta, kad vartojimo kredito davėjas (duomenys neskelbtini) (toliau – Pradinis kreditorius), ir atsakovas 2018 m. rugpjūčio 16 d. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. BOB-hnjr9syg, kuria atsakovui 48 mėn. terminui suteiktas 3800 Eur dydžio kreditas. Sutartimi atsakovas įsipareigojo grąžinti gautą vartojimo kreditą, sumokėti bendrą vartojimo kredito mokestį, mokėjimo palūkanas bei administravimo mokestį. Atsakovas savo įsipareigojimų tinkamai nevykdė, todėl pradinė kreditorė 2020 m. kovo 20 d. sutartį nutraukė ir apie tai informavo atsakovą. 2020 m. kovo 3 d. pradinis kreditorius ir ieškovė sudarė reikalavimo perleidimo sutartį Nr. RP2020-03/01, kurios priedu – bylų priėmimo–perdavimo aktu Nr. 3 pradinis kreditorius perleido ieškovei reikalavimo teisę į atsakovo įsiskolinimą. Apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas 2020 m. balandžio 24 d. rašytiniu pranešimu.

36. Pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės reikalavimų dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo, nurodė, kad ieškovė negautoms pajamoms prilygino sutartyje numatytas atsakovo mokėtinas 26 procentų dydžio metines mokėjimo (pelno) palūkanas, bet toks reikalavimas neatitinka naujausio kasacinio teismo pateikto išaiškinimo, jog nutraukus vartojimo kredito sutartį, kredito davėjas nebegali reikalauti mokėjimo (pelno) palūkanų iš kredito gavėjo. Teismas ieškinyje reikalaujamo negautų pajamų (nuostolių) dydžio nevertino kaip pagrįstu ir tikėtinu, sprendė, kad ieškovė nepagrindė jos nustatyto negautų pajamų (nuostolių) dydžio ir neįrodė patirtų negautų pajamų (nuostolių) realumo.

37. Apeliantė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, kad atsakovui nevykdant sutartyje numatytų įsipareigojimų ir nutraukus su atsakovu sutartį, ieškovė turi teisę reikalauti priteisti negautas pajamas (negautų mokėjimo (pelno) palūkanų forma), kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

38. Kasacinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 suformavo tokią teisės aiškinimo taisyklę: nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, pasibaigia pagrindinių prievolių pagal sutartį vykdymas natūra, todėl mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal šią sutartį nebegali būti skaičiuojamos; paskolos (kredito) sutartį nutraukus prieš terminą kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę: reikalauti sutartyje ar įstatyme nustatyto dydžio kompensuojamųjų palūkanų iki visiško paskolos sumos grąžinimo, taip pat reikalauti dėl pagal nutrauktą paskolos (kredito) sutartį negautų mokėjimo (pelno) palūkanų, kaip kreditoriaus negautų pajamų, atlyginimo; pagal bendrąsias civilinės atsakomybės taisykles, reikalaujant kompensuojamųjų palūkanų (netesybų) ir negautų pajamų (nuostolių) kreditoriui gali būti priteisiama didesnė iš reikalaujamų sumų. Tuo tarpu aiškinimas, kad skolininko pareiga mokėti mokėjimo (pelno) palūkanas gali išlikti iki faktinio paskolos sumos grąžinimo net ir tais atvejais, kai faktinis paskolos negrąžinimo terminas yra ilgesnis nei paskolos grąžinimo terminas, nustatytas paskolos sutartyje, viršija lūkesčio intereso gynimo ribas, kadangi užtikrina paskolos davėjui teisę į sutartimi sulygtą pelną ir tuo laikotarpiu, kai paskolos sutartis tinkamu jos įvykdymo atveju jau būtų pasibaigusi.

39. Byloje nustatyta, kad sutartis su atsakovu buvo nutraukta 2020-03-20, todėl remiantis aktualia kasacinio teismo praktika, mokėjimo (pelno) palūkanos skolininkui pagal ginčo vartojimo kredito sutartį nuo sutarties nutraukimo nebegali būti skaičiuojamos. Paskolos sutartį nutraukus turi būti vadovaujamasi sutarties nutraukimą ir sutartinę atsakomybę reglamentuojančiomis CK normomis, kurios teisės reikalauti sutartinės prievolės vykdymo natūra kreditoriui nebenustato.

40. Sutarties nutraukimo teisinius padarinius reglamentuoja CK 6.221 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo jos vykdymo. Pagal šio straipsnio 2 dalį sutarties nutraukimas nepanaikina teisės reikalauti atlyginti nuostolius, atsiradusius dėl sutarties neįvykdymo, bei netesybas. Pagal šio straipsnio 3 dalį sutarties nutraukimas neturi įtakos ginčų nagrinėjimo tvarką nustatančių sutarties sąlygų ir kitų sutarties sąlygų galiojimui, jeigu šios sąlygos pagal savo esmę lieka galioti ir po sutarties nutraukimo. Taigi sutartį nutraukus jos šalių daugiau nebesieja sutartiniai santykiai, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo; sutartį pažeidusiai šaliai atsiranda sutartinė civilinė atsakomybė, kurios forma – nuostolių atlyginimas, taip pat netesybų (baudos, delspinigių) sumokėjimas (CK 6.221, 6.222 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. rugsėjo 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-333-248/2018).

41. Komercinio rezultato, kokio pagrįstai tikimasi iš sutarties, negavimas, kai teisėto ir pagrįsto lūkesčio nepasiekiama dėl vienos iš šalių sutartyje įtvirtintų pareigų nevykdymo (neteisėtas neveikimas) arba dėl veiksmų, kuriuos sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba dėl neatlikimo bendrojo pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai, yra nuostoliai remiantis CK 6.249 straipsniu, atlygintini kaltosios šalies sąskaita (CK 6.245 straipsnio 2 dalis, 6.251 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-70/2008).

42. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. gegužės 25 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-7-75-823/2020 taip pat pažymėta, kad tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį.

43. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jeigu sutartis būtų įvykdyta tinkamai. Tokiu atveju kreditorius, vadovaudamasis bendrosiomis nuostolių atlyginimo taisyklėmis, gali reikalauti atlyginti nuostolius, kurių nepadengia įstatyme ar sutartyje nustatytos kompensuojamosios palūkanos, įskaitant ir reikalavimą atlyginti negautas pajamas, kurias kreditorius pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai.

44. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos, spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006; 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006). Praktikoje esminę reikšmę galimybei priteisti negautas pajamas ir užtikrinti visiško nuostolių atlyginimo (lot. restitutio in integrum) principą turi įrodinėjimo proceso specifika. Negautų pajamų įrodinėjimas reiškia aplinkybių, kurių nebuvo, tačiau kurios galėjo būti, jei nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, įrodinėjimą. Taigi įrodinėjama negautų pajamų reali gavimo galimybė ir jų dydis. Ieškovo padėtis įrodinėjimo procese palengvinama tuo, kad, nustatęs negautų pajamų faktą, t. y. įrodžius, kad galėjo būti gauta bent kažkiek pelno, tačiau negalint tiksliai įrodyti, kiek konkrečiai, teismas pats nustato šių nuostolių dydį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Bet kuriuo atveju negautų pajamų skaičiavimas turi būti protingas, paremtas byloje surinktais įrodymais ir kita faktine medžiaga, bei pagrįstas finansų ar ekonomikos teorijos pripažįstamais metodais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220/2014).

45. Kaip minėta nurodytoje teismų praktikoje, nutraukus paskolos (kredito) sutartį prieš terminą, kreditorius įgyja teisę reikalauti taikyti skolininkui civilinę atsakomybę, taip pat ir reikalauti priteisti jo negautas pajamas. Tinkamo atlygintinės paskolos sutarties vykdymo atveju paskolos davėjas gali pagrįstai tikėtis atgauti paskolintą pinigų sumą ir gauti atitinkamą užmokestį – mokėjimo (pelno) palūkanas, kurios turi būti sumokėtos paskolos gavėjo per sutarties galiojimo laikotarpį. Skolininkui nevykdant savo sutartinių prievolių ir dėl šios priežasties paskolos sutartį nutraukus prieš terminą, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai.

46. Apeliantė ieškinyje nurodė, kad jos negautas pajamas sudaro: 1) 566,88 EUR mokėjimo (pelno) palūkanų už laikotarpį nuo 2020-03-20 (Sutarties nutraukimo data) iki 2020-11-30 (ieškinio parengimo data), viso už 255 dienų, nuo negrąžintos kredito dalies (3120,82 EUR negrąžinta kredito dalis x (26,00 proc. Sutarties specialiosiose sąlygose nurodyta metinė palūkanų norma / 365 dienų per metus) x 255 dienų nuo Sutarties nutraukimo iki ieškinio parengimo dienos); 2) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3120,82 EUR, nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki Sutarties termino pabaigos (2022-09-16); 3) 26,00 proc. mokėjimo (pelno) palūkanos už negrąžintą vartojimo kredito sumą 3120,82 EUR, nuo Sutarties termino pabaigos (2022-09-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos.

47. Iš byloje esančių Kredito sutarties Specialiųjų sąlygų matyti palūkanų dydis (26 procentai), taip pat kokį aiškiai apibrėžtą palūkanų dydį konkrečiu laikotarpiu (kas mėnesį) pagal vartojimo kredito grąžinimo grafiką atsakovas turėjo padengti už visą sutarties galiojimo laikotarpį. Pripažintina, kad ieškovė galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas iki sutarties termino pabaigos atsakovui tinkamai vykdant sutartį.

48. Apeliantė nesutinka, jog apskaičiuojant negautas pajamas būtų atsižvelgiama į nutraukus sutartį nebegaliojantį kredito grąžinimo grafiką, teigia, kad palūkanų suma mokėjimų grafike buvo apskaičiuota preziumuojant, jog kredito gavėjas laiku moka įmokas ir negrąžinta kredito dalis mažėja, o palūkanos kiekvienai įmokai apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies, kuri laiku vykdant Sutartį mažėja. Tačiau pažymėtina, jog pagal aukščiau pateiktus kasacinio teismo išaiškinimus, sutartine teise ginamas lūkesčių interesas apima kreditoriaus negautas pajamas, t. y. tik tas mokėjimo (pelno) palūkanas, kurias paskolos davėjas pagrįstai galėjo tikėtis gauti, jei sutartis būtų įvykdyta tinkamai, todėl, apskaičiuojant negautas pajamas ir yra geriausia atsižvelgti į kredito grąžinimo grafike nurodytas sumas, kurios būtų sumokėtos tinkamai vykdant sutartį bei laiku mokant įmokas.

49. Sutiktina, kad pagal sutartį planuotos gauti pelno palūkanos (už laikotarpį, kai sutartis galiotų, jeigu nebūtų nutraukta) gali būti vertinamos kaip orientacinė negautų pajamų suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. birželio 9 d. vartojimo kredito santykių teisinio reglamentavimo ypatumų ir jų taikymo bei aiškinimo teismų praktikoje apžvalga).

50. Pažymėtina, kad, skaičiuojant negautas pajamas mokėjimo palūkanų forma (siejant jas su atitinkamu mokėjimo palūkanų procentiniu dydžiu – 26 procentai), nuo visos negrąžinto vartojimo kredito sumos, negautų pajamų suma ženkliai viršytų sumą, kurią ieškovė pagrįstai galėjo tikėtis gauti sutarčiai esant tinkamai vykdomai iki vartojimo kredito grąžinimo termino pabaigos. Neabejotina, kad vartojimo kredito sutarties tinkamo įvykdymo atveju, kredito likutis ir suma, nuo kurios būtų mokamos palūkanos kas mėnesį atitinkamai mažėtų. Dėl to yra pagrindas daryti išvadą, kad ieškovei iš atsakovo priteisiant negautas pajamas (nuostolius) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo vartojimo kredito sutarties nutraukimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, net ir ne ilgiau nei iki vartojimo kredito sutarties termino pabaigos, apskaičiuotas taikant mokėjimo palūkanų procentinį dydį, būtų sudarytos sąlygos ieškovei nepagrįstai praturtėti atsakovo sąskaita.

51. Ieškovė ieškiniu prašė priteisti negautas pajamas, paskaičiuotas nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-09-16). Ieškinys parengtas 2020-11-30, iš vartojimo kredito grąžinimo grafiko matyti, kad nuo šios datos iki sutarties termino pabaigos mokėtina palūkanų suma sudarytų 547,31 Eur. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu UAB „Legal Balance“ galėjo pagrįstai tikėtis gauti grafike nurodyto dydžio mokėjimo (pelno) palūkanas ir po sutarties nutraukimo nuo ieškinio parengimo dienos iki sutarties termino pabaigos, jeigu atsakovas būtų tinkamai vykdęs sutartį.

52. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, yra teisinis pagrindas ieškovei priteisti negautas pajamas (negautų pelno palūkanų forma) už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau kaip iki sutarties termino pabaigos, kurios sudaro 547,31 Eur.

53. Apeliantė taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi, kuria netenkintas jos reikalavimas dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą (3120,82 Eur) nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo. Nurodo, kad nelogiška negautas pajamas (nuostolius) sieti su Sutarties termino pabaigos data.

54. Kredito sutarties bendrųjų sąlygų 6.1 punkte numatyta, kad vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos.

55. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad kompensuojamosios palūkanos neatlieka mokėjimo už naudojimąsi pinigais funkcijos – jomis tik kompensuojami dėl prievolės neįvykdymo patirti nuostoliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Be to, VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje numatyta, kad pavėluoto įmokų mokėjimo atvejais vartojimo kredito gavėjui taikomos netesybos negali būti didesnės kaip 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, kad kompensacinių priemonių skaičiavimo laikotarpis negali būti ilgesnis nei 180 dienų, o taip pat kad jokios kitos netesybos ir mokesčiai už vartojimo kredito sutartyje nustatytų finansinių įsipareigojimų nevykdymą vartojimo kredito gavėjui negali būti taikomi. Taigi, maksimali netesybų suma už pavėluotą kredito ar jo dalies bei kitų sutartinių įmokų grąžinimą negali būti didesnė kaip 0,05 procento nuo pradelstos sumokėti sumos per dieną, nepaisant to, kokia forma tie mokėjimai išreikšti. Ši taisyklė taikytina ir kompensacinėms palūkanoms, nes pastarosios atlieka analogišką funkciją kaip ir netesybos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-4-611/2020).

56. Netesybos, kompensacinės palūkanos ir kiti mokesčiai, kurie galėtų būti reikalaujami, negali būti didesni nei 0,05 procento ir negali būti skaičiuojami ilgiau nei už 180 dienų. Todėl daroma išvada, jog 26 procentų dydžio palūkanos, skaičiuojamos nuo 2022-09-16 iki visiško kredito grąžinimo dienos, atlieka kompensacinę funkciją ir vadovaujantis VKĮ 11 straipsnio 8 dalimi, negali būti priteisiamos. Apeliantės prašomas priteisti kompensacinių palūkanų dydis (26 procentų), viršija VKĮ 11 straipsnio 8 dalyje nurodytą dydį, tai yra 0,05 procento pradelstos sumokėti sumos už kiekvieną pradelstą dieną, be to, laikotarpis, už kurį apeliantė skaičiuoja šias palūkanas, yra neapibrėžtas (nuo sutarties termino pasibaigimo iki visiško kredito grąžinimo dienos), t. y. neatitinka įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje nurodyto maksimalaus galimo laikotarpio (180 dienų). Dėl nurodyto pripažintina, kad pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsisakė tenkinti ieškinio reikalavimą dėl 26 proc. negautų pajamų (nuostolių) už negrąžintą vartojimo kredito sumą nuo sutarties termino pabaigos (2022-09-16) iki visiško kredito grąžinimo dienos, priteisimo.

57. Apibendrinant, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškinio reikalavimo priteisti mokėjimo (pelno) palūkanas po vartojimo kredito sutarties nutraukimo, netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, nepagrįstai sprendė, jog negalima nustatyti konkretaus nuostolių dydžio. Esant šioms aplinkybėms, ieškovės apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas už akių dalyje dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo keistinas papildomai iš atsakovo ieškovei priteisiant 547,31 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020-11-30) iki sutarties termino pabaigos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

58. CPK 93 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Tačiau nustatyta, jog pirmosios instancijos teismas reikalavimus, kurių netenkino laikė išvestiniais, ir iš atsakovo priteisė visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Todėl nėra pagrindo spręsti dėl bylinėjimosi išlaidų perskirstymo.

59. Apeliantė prašo priteisti iš atsakovo 136 Eur bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme, kurias sudaro 15 Eur žyminis mokestis bei 121 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti. Patenkinus apeliacinį skundą iš dalies (patenkintas iš dalies vienas iš dviejų reikalavimų), iš atsakovo ieškovei priteistinas 15 Eur žyminis mokestis bei 30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Utenos apylinkės teismo Anykščių rūmų 2020 m. gruodžio 21 d. sprendimo už akių dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas dėl negautų pajamų (nuostolių) priteisimo nuo ieškinio parengimo dienos (2020-11-30) iki visiško kredito grąžinimo dienos, bet ne ilgiau nei iki sutarties termino pabaigos (2022-09-16), pakeisti ir iš atsakovo D. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini), ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“, įmonės kodas 302528679, naudai priteisti 547,31 Eur negautų pajamų už laikotarpį nuo ieškinio parengimo dienos (2020-11-30) iki sutarties termino pabaigos (2022-09-16).

Kitą sprendimo už akių dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo D. R. ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Legal Balance“ naudai 15 Eur žyminio mokesčio ir 30 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Teisėja Laimutė Sankauskaitė