Kauno apygardos teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2; 1.2.14.1.3; 1.1.8.1; 1.1.8.1.1; 1.1.8.10.4; 1.1.8.10.1; 1.1.8.10.3; 1.1.8.10.5; 2.1.7.4; 2.4.2.1; 2.4.6; 2.4.6.4.2; 2.4.7; 2.4.8.

2020 m. lapkričio 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Antanaičio, Evaldo Gražio ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 4 dalyje, 178 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos) ir nuteistas:

pagal BK 178 straipsnio 4 dalį (vagystė iš V. A. automobilio) – 45 parų arešto bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. S. sandėliuko) – 2 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. K. priklausančio namo) – 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis pagal BK 178 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės iš dalies sudėtos ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė apėmimo būdu subendrinta su 45 parų arešto bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirta subendrinta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė subendrinta 4 metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityta V. Š. pagal Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendį atlikta bausmės dalis, skaičiuojant ją nuo bausmės vykdymo pradžios iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas V. Š. laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. rugsėjo 20 d. iki 2018 m. rugsėjo 21 d. (viena diena) ir suėmime išbūtas laikotarpis nuo 2018 m. rugsėjo 21 d. iki 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (iki 2019 m. birželio 12 d.).

Skundžiamu nuosprendžiu taip pat nuteisti M. Ė. ir P. V., tačiau dėl jų apeliacinių skundų negauta.

Civilinės ieškovės N. K. ieškinys tenkintas visiškai. Iš V. Š. ir M. Ė. civilinei ieškovei N. K. solidariai priteista 20 eurų nusikaltimu padarytos turtinės žalos atlyginimui.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. V. Š. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu už tai, kad 2018 m. rugpjūčio 26 d. apie 3 val., ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Kudirkos Naumiestyje, Šakių r. sav., veikdami bendrininkų grupėje kartu su nepilnamečiu P. V., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos baudžiamojo nusižengimo padarymui, V. Š. pirmam priėjus ir atidarius neužrakintas V. A. priklausančio automobilio „Audi 80“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) dureles ir iš automobilio pagrobus magnetolą ,,Pionner“, 15 eurų vertės, žvejybinę kuprinę ,,Sacrat“, 10 eurų vertės ir joje buvusius daiktus: teleskopinę meškerę, 25 eurų vertės, svarstykles, 12 eurų vertės, repelentą ,,Bross“, 1 euro vertės, repelentą ,,Zyzy“, 1 euro vertės, P. V. V. Š. nurodymu iš automobilio nuo galinės sėdynės pagrobė 3 meškeres – 390 cm, 420 cm ir 450 cm ilgio, kurių vertė po 50 eurų (iš viso 150 eurų vertės), iš viso kartu pagrobė svetimo turto, kurio vertė 214 eurų – padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 4 dalyje.

1.1 Be to, V. Š. pripažintas kaltu ir už tai, kad iš 2018 m. rugsėjo 17 d. į 2018 m. rugsėjo 18 d., nakties metu, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Šakiuose, namo rūsyje, veikdami bendrininkų grupėje kartu su M. Ė., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, nuplėšus pakabinamą spyną ir sugadinus duris, pateko į A. S. priklausantį sandėliuką ir iš jo pagrobė 14 vnt. 1 l talpos butelių aliejaus, kurių bendra vertė 50 eurų, 8 vnt. 500 g talpos metalinių indelių – troškintos mėsos konservų, kurių bendra vertė 12 eurų, 4 vnt. 320 g talpos metalinių indelių su saldintu sutirštintu pienu, kurių bendra vertė 8 eurai, 4 vnt. 320 g talpos metalinių indelių su sutirštinta kakava, kurių bendra vertė 10 eurų, 9 vnt. 420 g talpos metalinių indelių su konservuotais žirneliais, kurių bendra vertė 8 eurai, iš viso pagrobė svetimo turto, kurio vertė 88 eurai – padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

1.2 Be to, V. Š. pripažintas kaltu ir už tai, kad 2018 m. rugsėjo 18 d. vakare, ikiteisminio tyrimo ir teismo tiksliai nenustatytu laiku, adresu (duomenys neskelbtini), Šakiuose, veikdami bendrininkų grupėje kartu su M. Ė., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui, V. Š. nuplėšus namo lauko durų kilpą nuo pakabinamos spynos, pateko į prieangį, kur sulaužė kitas namo duris, ir pateko į R. K. priklausantį, tačiau N. K. valdomą ir prižiūrimą namą, neradę vertingo turto, pagrobė N. K. priklausantį kanifolijos akmenį, 3 eurų vertės – padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

2. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. Š. prašo išteisinti dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje (dėl vagystės iš A. S. sandėliuko), padarymo ir paskirti švelnesnę bausmę. Nuteistasis nurodo, jog įvairių maisto produktų vagystės iš sandėliuko neįvykdė, o teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendyje šioje dalyje nesirėmė nuteistojo M. Ė. parodymais, kuris nurodė, jog iš sandėliuko vagystę įvykdė vienas. Nors ikiteisminio tyrimo metu nuteistasis M. Ė. nurodė, kad vagystę įvykdė kartu su nuteistuoju V. Š., tačiau jis taip sakė, kadangi jam taip liepė sakyti tyrėja. Nuteistasis V. Š. skunde pažymi, jog neneigė, kad bandė parduoti M. Ė. pavogtą aliejų, tačiau vagystės iš sandėliuko metu jis neblaivus miegojo M. Ė. bute ir tik ryte sužinojo apie įvykdytą vagystę.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti, kaip nepagrįstą.

Nuteistojo V. Š. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

4. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nagrinėjamoje byloje pateiktu apeliaciniu skundu visų pirma yra prašoma priimti naują – nuteistąjį V. Š. išteisinantį nuosprendį dėl BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos (vagystės iš A. S. sandėliuko). Apeliantas kategoriškai nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis jį apkaltinančiomis išvadomis dėl šios veikos, kurias, kaip nurodoma, nulėmė visų šiai bylai teisingai išspręsti reikšmingų duomenų nesurinkimas bei netinkamas surinktų įrodymų vertinimas.

5. Remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalį, teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Šios pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies prasmę, teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, t. y. vidinis įsitikinimas, vertinant įrodymus, turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti visų konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimą asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmuose. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, ištirtų bylos įrodymų visumos kontekste įvertinusi apeliacinio skundo argumentus bei skundžiamame nuosprendyje išdėstytus argumentus ir juos pagrindžiančius motyvus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes. Teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais bei juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą, palyginus ir sugretinus visus teisėtais būdais gautus duomenis, patikrinus juos BPK nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir nuosprendyje itin išsamiai išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus, V. Š. manymu, jį teisinančius duomenis. Nuteistojo apeliaciniame skunde nėra jokių argumentų, kurių pagrindu reikėtų nepritarti pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai dėl V. Š. kaltės ir priimti naują nuosprendį.

7. Baudžiamoji atsakomybė už vagystę pagal BK 178 straipsnio 2 dalį taikoma asmeniui, kuris atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilio, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Nagrinėjamu atveju V. Š. nuteistas pagal BK 178 straipsnio 2 dalį už tai, kad įsibrovė į patalpą, įeidamas į užrakintą A. S. priklausantį sandėliuką, iš jo pagrobė 14 vnt. 1 l talpos butelių aliejaus, 8 vnt. 500 g talpos metalinių indelių – troškintos mėsos konservų, 4 vnt. 320 g talpos metalinių indelių su saldintu sutirštintu pienu, 4 vnt. 320 g talpos metalinių indelių su sutirštinta kakava, 9 vnt. 420 g talpos metalinių indelių su konservuotais žirneliais.

8. Nuteistasis V. Š. teigia, jog jis neįsibrovė į sandėliuką ir nepagrobė nurodytų daiktų, o pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į bylos aplinkybes bei į tai, kad nuteistas M. Ė. dėl šios nusikalstamos veikos savo kaltę pripažino visiškai. Nuteistojo teigimu, M. Ė. parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jog vogti į A. S. priklausantį sandėliuką ėjo kartu su V. Š., davė ikiteisminio tyrimo pareigūnų liepimu. Tokius pareigūnų veiksmus nuteistasis V. Š. laiko siekimu su juo susidoroti.

9. Pažymėtina, jog nuteistasis V. Š., ikiteisminio tyrimo metu įteikus jam galutinį pranešimą apie įtarimą, pripažino, kad kartu su M. Ė. įsibrovė į sandėliuką, nors neigė aplinkybę, kad būtent jis išlaužė duris. Taip pat jis, ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad iš sandėliuko parsineštus visus produktus, išskyrus aliejų, suvartojo. Apylinkės teisme V. Š. kaltę neigė, nurodydamas, jog jis tik ėjo kartu su M. Ė. parduoti aliejų. Į klausimą dėl savo ankstesnio prisipažinimo atsakė, jog taip aiškino, kad „gautų mažiau bausmės, kad jam būtų geriau“. Šie V. Š. parodymai pirmosios instancijos teismo pagrįstai įvertinti kaip nepatikimi, o abiejų kaltinamųjų apklausų metu duotų parodymų kaita išanalizuota ir remtasi tais parodymais, kurie vieni kitus papildo ir kurie patvirtinti kitais, objektyviais duomenimis.

10. Taigi, pirmosios apklausos metu V. Š. nepripažino nei kad ėjo į A. S. sandėliuką kartu su M. Ė., nei kad nešė parduoti aliejų. Nors tuo metu byloje jau buvo apklaustas M. Ė., kuris jau buvo nurodęs, kad kartu su V. Š. nuėjus į M. Ė. sandėliuką parsinešti bulvių ir jų neradus, V. Š. pasiūlė apžiūrėti kitą sandėliuką ir atidarė, kaip vėliau paaiškėjo, A. S. sandėliuko duris, kuriame abu rado ir parsinešė į butą įvairių maisto produktų. Tačiau vėliau apklausiamas papildomai M. Ė. jau nurodė, kad A. S. sandėliuką apvogė vienas, tačiau paaiškinti, kodėl ankstesniuose parodymuose buvo nurodęs, kad šią veiką padarė kartu su V. Š. – negalėjo. Dar vienoje apklausoje, atliktoje ikiteisminio tyrimo metu M. Ė. nurodė, jog 2018 m. rugsėjo mėnesį susitarė su V. Š., jog vagystę iš rūsio prisiims vienas M. Ė. ir nurodė, jog iš tiesų buvo taip, kaip jis buvo minėjęs pirmojoje savo apklausoje (4 t., 58-60-61 b. l.), t. y. jog vagystę padarė kartu su V. Š.. Nors vėlesnėje apklausose (2019 m. rugsėjo 18 d.) M. Ė. paneigė savo parodymus apie tai, jog iš sandėliuko vogė kartu su V. Š., tačiau būtent tuo metu, t. y. 2019 m. rugsėjo 23 d., apklausiamas įtariamuoju V. Š. dėl vagystės iš sandėliuko kaltę pripažino visiškai, nurodydamas, jog vis tik į sandėliuką ėjo, kad ten jį nusivedė M. Ė., kad jis parodė duris, kurias reikia išplėšti.

11. Nors M. Ė. po to, kai dviejų apklausų metu (2018 m. rugsėjo 27 d. ir 2019 m. rugpjūčio 6 d.) patvirtino, jog vogė kartu su V. Š., ikiteisminio tyrimo pabaigoje savo poziciją pakeitė, parodydamas, kad vogė vienas, o skirtingus parodymus davė dėl to, jog apklausų metu buvo neblaivus, o tyrėjai darė jam spaudimą, tačiau tokios jo nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Jog spaudimas nebuvo daromas, patvirtino teisme liudytojomis apklaustos policijos pareigūnės I. V. ir J. S.. Jos nurodė, kad dėl nuteistojo M. Ė. neblaivumo joms nei karto nekilo jokių abejonių. Tyrėja J. S. atkreipė dėmesį, kad apklausiant M. Ė., kuomet jis pripažino, jog vagystę įvykdė kartu su V. Š., M. Ė. kaip tik buvo ypatingai šviesaus veido, jo parodymai buvo aiškūs ir nuoseklūs, apklausa vyko ryte, įtariamasis aiškiai suvokė, ką pasakoja, parodymus davė geranoriškai, perskaitė, pasirašė, kad jie teisingai užfiksuoti.

12. Be jau nurodytų aplinkybių, nuteistųjų kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo, veikiant bendrininkų grupėje, pagrindžia ir kiti bylos duomenys, o būtent įvykio vietos apžiūros protokolas, kur užfiksuota, kad iškritusi metalinė durų sklendė, spyna nepažeista, durų stakta išjudinta, užfiksuotos tuščios sandėliuko lentynos, t. y. įvykio vietos apžiūros metu užfiksuoti būtent tokie duomenys apie apvogto sandėliuko durų būklę, kurie iš esmės atitinka tiek M. Ė., tiek V. Š. parodymus, jog durys nebuvo laužiamos naudojant kokius nors įrankius. Liudytojos A. D. parodymai patvirtino, kad abu kaltinamieji buvo atnešę jai parduoti aliejų, kad V. Š., kurį ji ikiteisminio tyrimo metu atpažino pagal jo nuotrauką, iš savo kuprinės išėmė ir padavė jai 7 butelius aliejaus, o pinigus ji padavė M. Ė.. Atkreiptinas dėmesys, jog iki kol V. Š. buvo parodytas atpažinti šiai liudytojai, jis iš viso neigė ką nors žinantis apie vagystę ir pavogtus maisto produktus ir aiškino, kad jis nei vienas, nei su M. Ė. jokio aliejaus parduoti nėjo. Aplinkybę, jog nuteistieji veikė bendrininkų grupėje, pagrindžia ir pavogto turto kiekis, o būtent pavogta 14 butelių aliejaus, 8 vnt. 500 g talpos, 8 vienetai 320 g talpos ir 9 vnt. 420 g talpos, kas akivaizdžiai sudaro gana didelį tūrį (kurį nepatogu nešti), bet to, vien maisto produktų svoris (be taros) sudaro apie 24 kilogramus.

13. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, iš byloje surinktų ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo ištirtų įrodymų, kurie sudaro vieningą įrodomąją medžiagą, akivaizdu, jog nuteistojo kaltės neigimas vertinamas tik kaip jo gynybinė versija, kuri paneigta objektyviais bylos duomenimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, jog V. Š. kaltės klausimas dėl nusikalstamos veikos padarymo numatyto BK 178 straipsnio 2 dalyje buvo išspręstas netinkamai ar remiantis įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnyje įvirtintų įrodymams keliamų reikalavimų. Taip pat nėra pagrindo teigti, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė in bis in idem principą. Atsižvelgiant į tai, kas paminėta, kolegija sprendžia, jog pagrindo daryti kitokią išvadą dėl V. Š. kaltės, nei padarė Marijampolės apylinkės teismas 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendyje, pagrindo nėra.

Dėl paskirtos bausmės

14. Bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad asmuo, atlikęs bausmę, laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą. Baudžiamasis įstatymas reglamentuoja, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismai, skirdami bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

15. Skirdamas bausmę V. Š., pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog V. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad jo atsakomybę sunkina tai, jog veiką padarė veikdamas bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) ir, jog nusikalto būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taip pat teismas įvertino V. Š. asmenybę, o būtent, jog turi septynių klasių išsilavinimą ir iki laisvės atėmimo bausmės atlikimo niekur nedirbo, jokio legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, duomenų kad būtų įrašytas į psichiatro įskaitą, byloje nėra, ne kartą baustas administracine tvarka, ankstesni jo teistumai susiję su turtinio pobūdžio nusikaltimais, t. y. su siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti. Taip pat teismas įvertino, jog V. Š. buvo taikytos įvairios bausmių rūšys – laisvės apribojimas, laisvės atėmimas, du kartus laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas, tačiau tokios bausmės nebuvo efektyvios. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes teismas V. Š. pagal BK 178 straipsnio 2 dalį skyrė su laisvės atėmimu susijusias bausmes, o pagal BK 178 straipsnio 4 dalį – arešto bausmę.

16. Spręsti jog paskirtos bausmės būtų aiškiai per griežtos pagrindo nėra, kadangi už apysunkius nusikaltimus (BK 178 straipsnio 2 dalis) paskirtos ženkliai mažesnės bausmės nei už šią veiką numatytas sankcijos vidurkis. Taip pat nėra pagrindo daryti išvados, jog įvertinus nuteistojo asmenybę, už baudžiamąjį nusižengimą paskirta griežčiausia bausmė – areštas būtų aiškiai per griežta.

17. Nors bausmės, pagal V. Š. inkriminuotas veikas paskirtos teisingai, tačiau kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas šias bausmes neteisingai subendrino.

18. Pažymėtina, kad BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad jei priėmus nuosprendį teismai nustato, jog asmuo iki šio nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyrę bausmę (bausmes) už naują nusikalstamą veiką, ją (jas) subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, – su subendrinta bausme. Tais atvejais, kai nuosprendžiu pirmojoje byloje bausmės buvo subendrintos esant nusikalstamų veikų sutapčiai (BK 63 straipsnio 1 dalis) ir paskirta subendrinta bausmė, nauju nuosprendžiu paskirtos bausmės tarpusavyje bendrinamos tik tos, kurios turi būti apimamos, o po to jos subendrinamos su pirmesniu nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-193/2007, 2K-432/2007, 2K-268/2008, 2K-99/2011, 2K-519/2013, 2A-7-8-697/2015, 2A-3-693/2016, 2K-113-895/2017).

19. Taigi, nagrinėjamoje situacijoje, skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą turėjo būti apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta už apysunkį nusikaltimą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), ir po to paskirtos bausmės bendrinamos su bausme, paskirta 2019 m. kovo 20 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu.

20. Todėl nuosprendis dalyje dėl bausmių subendrinimo ir neteisingai paskirtos galutinės bausmės keistinas (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 4 dalį paskirta bausmė bendrintina su pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. S. sandėliuko) paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas) bei dalinio sudėjimo būdu su 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, paskirta pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. K. priklausančio namo) ir su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 6, 9 dalimis, paskiriant galutinę subendrintą bausmę 3 metus laisvės atėmimo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Marijampolės apylinkės teismo Šakių rūmų 2020 m. rugpjūčio 7 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl bausmių subendrinimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis, skundžiamu nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. S. sandėliuko), pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš R. K. priklausančio namo) ir pagal BK 178 straipsnio 4 dalį subendrinti su Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. kovo 20 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežčiausios 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 3 (trejus) metus laisvės atėmimo.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.