Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

Marijampolės rajono apylinkės teismo teisėja Ingrida Navickienė, sekretoriaujant Jolantai Petraitienei, Sidonai Bukotienei, dalyvaujant ieškovei B. L., jo atstovui advokatui Kęstučiui Kalinauskui, atsakovei A. L., jos atstovui advokatui Vidmantui Raviniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovei A. L. dėl nuosavybės teisės pripažinimo ir dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Liudytoja J. L. parodė, kad yra ieškovės dukra, nurodė, kad Vokietijoje dirba daugiau nei 17 metų. Apie palikimą sužinojo, kai ją atsakovės vyras pasikvietė į namus kalbėtis apie laidotuvių išlaidas. Ji teigė, kad dėl palikimo neprieštarauja, kad nereikėtų grįžti dažnai iš Vokietijos, tačiau dabar dėlto gailisi. Nurodė, kad ji atsimena, jog tėvai statė namus, ji ir jos broliai padėjo atlikti statybos darbus, tėvai ėmė paskolą iš kolūkio. Senelius tėvai atsivežė į namus, kai statybos jau buvo baigtos. Seneliai gyveno skurdžiai, pats tėvas remdavo savo tėvus, jei jiems pritrūkdavo lėšų. Mamai teikia paramą visus tuos 17 metų, maždaug kas tris mėnesius. Grįžusi iš Vokietijos nuperka būtiniausių dalykų, remia ir pinigais, 200-300 eurų, o kartais ir daugiau per mėnesį. Namo mokesčius mokėjo mama su tėte per pusė. Jos bute mama gyvena žiemos metu, tai vyksta jau maždaug 4 metai.

Liudytoja O. V. parodė, kad ieškovė su vyru sugalvojo statyti namą, kai jau turėjo tris vaikus. Paskolą gavo iš kolūkio 1973 metais spalio mėnesį, 2000 rublių. Ji tuo metu kolūkyje dirbo buhaltere. Po 100 rublių grąžindavo į mėnesį, mokėjo ieškovė bendrai su vyru. Ji matė namo projektą, kuris buvo išduotas J. L. vardu. Žemė ant kurios namą statėsi buvo valstybinė, rajonas leisdavo statyti. Paskolą ieškovė su vyru baigė mokėti 1975 metais.

Liudytoja S. B. parodė, kad yra ieškovės kaimynė nuo 1974 metų. Gyvendami santuokoje ieškovė su vyru statėsi namą, statyti padėjo ir vaikai. Namo statymo metu ieškovė su šeima kas vakarą atvažiuodavo su šeima. P. ir A. L. neatliko statybos darbų. Nurodė, kad namo dokumentų nematė, tačiau teigia, kad ieškovė su vyru statėsi kartu namus, nes taip gyvendama kaimynystėje matė.

Liudytojas V. K. parodė, kad yra ieškovės brolis. Nurodė, kad namą statėsi ieškovė su vyru, nes pats jiems padėjo namą statyti, ieškovė su vyru ėmė paskolą iš kolūkio. Iš kalbų supratęs, kad ieškovė su vyru statosi namą sau, dokumentų nematė. Ieškovė dirbo (duomenys neskelbtini). P. ir A. L. neprisidėjo prie namo statybos, nes jie neturėjo tam lėšų. Jis ieškovės paveldėta žeme naudojasi apie 10 metų, kuri nėra vertinga. Ieškovė iš žemės turtinės naudos negauna. Jau 2 metai, kaip nedeklaruoja ieškovės žemės.

Liudytojas K. L. parodė, kad yra ieškovės sūnus, mama su tėte statė namą, nes jis su broliu ir sese padėjo dirbti prie namo. Iš tėvų kalbų suprato, kad mama su tėte ėmė paskolą iš banko. Seneliai gyveno tvarto virtuvėlėje, jie statybose nedalyvavo. Mamai reikalinga parama, jis irgi prisidėdavo pinigais, kas mėnesį duodavo 100 litų, tai pat duodavo ir maisto, nes motinai trūko lėšų maistui ir vaistams. Kai tėvas susirgo, motina su juo gyveno kartu, tačiau žiemą tėvas gyvendavo tvarto virtuvėlėje, o motina pas dukrą bute. Mokesčius mokėjo tėvas kartu su motina. Po tėvo mirties sužinojo apie testamentą, kad viskas palikta atsakovei. Iš kalbų žino, jog atsakovė rūpinosi sergančiu tėvu. Pats teigia, jog ir rūpinosi tėvu, tačiau buvo išvykęs į užsienį.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Dėl ieškovės reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ pastato-gyvenamojo namo unikalus numeris (duomenys neskelbtini) su priklausiniais, esančių (duomenys neskelbtini).

Iš bylos duomenų matyti, kad ieškovė ir J. L. susituokė (duomenys neskelbtini) (b. l. 6). J. L. mirė – (duomenys neskelbtini) (b. l. 5). 2015-08-28 Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta, kad gyvenamasis namas su priklausiniais (malkinė, ūkinis pastatas, viralinė, tvartas, garažas, kiti inžineriniai statiniai-kiemo statiniai) adresu (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso J. L., įregistravimo pagrindas – 1992-09-14 miesto (rajono) valdytojo potvarkis, įrašas galioja nuo 1992-11-09 (b. l. 11-13). 1992-09-14 Marijampolės rajono valdytojas priėmė potvarkį Nr. 191 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, kuriuo remiantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr.297 „Dėl pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo“, patvirtinta nuosavybės teisė į pastatus pagal priedą, kurio sąraše nurodytas J. L., statinio statybos metai – 1978 m., sklypo dydis - 2425 m², adresas – (duomenys neskelbtini) (b. l. 23). Marijampolės apskrities viršininko 2006-06-15 įsakymu Nr. ŽM-833 ir Marijampolės apskrities viršininko administracijos 2006-05-15 sprendimu J. L. atkurti P. L. priklausantys 3 ha žemės, perduoti J. L. ir įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (b. l. 24, 25, 26-27, 14-21). Marijampolės 7-ojo notarų biuro notarės M. T.-K. 2015-09-28 raštas, iš kurio matyti, kad po J. L. mirties pareiškimo dėl palikimo priėmimo pirmos ir antros eilės įpėdiniai nepateikė (b. l. 46). 2014-07-22 testamentu J. L. visą savo turtą paliko atsakovei A. L. (b. l. 47). „Gegužės pirmosios“ kolūkio valdybos 1973-08-29 posėdžio protokolas Nr. 7, iš kurio matyti, kad svarstyta J. L. pareiškimas skirti paskolą gyvenamojo namo statybai ir nutarta pasiūlyti J. L. paskolą įforminti per valstybinį banką (b. l. 64); 1972-10-16 sutartis, iš kurios matyti, kad J. L. suteiktas žemės sklypas (duomenys neskelbtini) gyvenamojo namo statybai (b. l. 65-66). Iš ūkinių knygų, asmens sąskaita 1769/1648 matyti, kad šeimos galva P. L. gyvena savo name adresu (duomenys neskelbtini), pastatai- gyvenamasis namas, pastatymo metai 1975 m., tvartas, pastatymo metai – 1975 m., priklauso P. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 77); asmens sąskaita 1735/702 – šeimos galva L. J., Petro, pastatus - gyvenamąjį namą, pastatymo metai 1975 m., tvartą, pastatymo metai – 1975 m., paveldėjo sūnus (b. l. 78); asmens sąskaita 1647 – šeimos galva L. J., P., pastai – gyvenamasis namas, pastatymo metai 1975 m., tvartas, pastatymo metai – 1975 m., priklauso L., asmens sąskaitoje 1770/147 nurodyta, kad gyvena tėvui priklausančiame name, (duomenys neskelbtini) gatvė pakeista į (duomenys neskelbtini) (b. l. 79, 80, 81). Iš paveldėjimo bylos Nr. 413 matyti, kad po P. L. mirties, J. L. paveldėjo piniginius indėlius (b. l. 105); iš ūkinių knygų matyti, kad J. L. šeimos galva, laikotarpyje nuo 1967-1978 m. nuomojo gyvenamą plotą iš kolūkio, išvyko gyventi į (duomenys neskelbtini) gyvenvietę (b. l. 106-110); P. L. išvyko į(duomenys neskelbtini) gyvenvietę 1975 m. (b. l. 110); Vienkiemio įkainojimo aktas, iš kurio matyti, kad P. L. sumokėta kompensacija už jam priklausantį vienkiemį (b. l. 111-114).

Ieškovė teismui nurodė, kad 1964-01-12 sudarė santuoką su J. L., po santuokos pradėjo gyventi (duomenys neskelbtini), o nuo tų metų rudenio persikėlė į (duomenys neskelbtini). Namą su J. L. pradėjo statyti 1972-10-16. Sklypas ant kurio statėsi namą priklausė J. L., nes jį davė kolūkis santuokos metu (1972 m.). Namo statybai buvo paimta 2 tūkstančių rublių paskola, turėjo 11 tūkstančių rublių santaupų. Ji dirbo (duomenys neskelbtini) nuo 1969-06-24. Namo statyba buvo baigta 1978-1979 metais. Namas buvo registruotas vyro vardu, kadangi jis turėjo daugiau laiko tvarkyti dokumentus. L. P. ir L. A. prie namų statybos neprisidėjo, nes neturėjo tam lėšų, išskyrus šulinio rentinį, kurio vertė 10 rublių. Byloje apklausti liudytojais J. L., S. B., V. K. ir K. L. nurodė, kad ieškovė su vyru statėsi namą bendrai būdami santuokoje, ėmė iš kolūkio paskolą, ką patvirtino ir liudytoja O. V., be to į bylą pateiktas „Gegužės pirmosios“ kolūkio valdybos 1973-08-29 posėdžio protokolas Nr. 7, iš kurio matyti, kad svarstyta J. L. pareiškimas skirti paskolą gyvenamojo namo statybai ir nutarta pasiūlyti J. L. paskolą įforminti per valstybinį banką (b. l. 64) ir 1972-10-16 sutartis, kurioje nurodyta, kad J. L. suteiktas sklypas statybai, tai patvirtino ir liudytoja O. V.. Tačiau pažymėtina, kad CPK 197 str. 2 d. numatyta, kad dokumentai, išduoti valstybės ir savivaldybių institucijų, patvirtinti kitų valstybės įgaliotų asmenų neviršijant jiems nustatytos kompetencijos bei laikantis atitinkamiems dokumentams keliamų formos reikalavimų, laikomi oficialiaisiais rašytiniais įrodymais ir turi didesnę įrodomąją galią. Aplinkybės, nurodytos oficialiuose rašytiniuose įrodymuose, laikomos visiškai įrodytomis, iki jos bus paneigtos kitais byloje esančiais, išskyrus liudytojų parodymus, įrodymais. Nagrinėjamu atveju į bylą pateikti rašytiniai įrodymai – namų ūkio knygos (b. l. 74-81), iš kurių matyti, kad asmens sąskaita (duomenys neskelbtini), šeimos galva P. L. gyvena savo name adresu (duomenys neskelbtini), pastatai - gyvenamasis namas, pastatymo metai 1975 m., tvartas, pastatymo metai – 1975 m., priklauso P. L., kuris mirė (duomenys neskelbtini); asmens sąskaita (duomenys neskelbtini) – šeimos galva L. J., Petro, pastatus - gyvenamąjį namą, pastatymo metai 1975 m., tvartą, pastatymo metai – 1975 m., paveldėjo sūnus; asmens sąskaita (duomenys neskelbtini) – šeimos galva L. J., P., pastai – gyvenamasis namas, pastatymo metai 1975 m., tvartas, pastatymo metai – 1975 m., priklauso L., asmens sąskaitoje (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad gyvena tėvui priklausančiame name. Pažymėtina, kad iki 1965 m. sausio 1 d. Lietuvos teritorijoje galiojo RTSFR 1922 m. CK, kurio 185 straipsnyje buvo nustatyta, kad nuosavybės teisė į pastatus, esančius kaimo vietovėse, registruojama DŽDT vykdomųjų komitetų vedamose ūkinėse knygose. Tokia pat nuostata išliko ir įsigaliojus 1964 m. CK (CK 255 straipsnis). Iki 1991 m. liepos 25 d. pagrindiniu įrodymu, patvirtinančiu nuosavybės teisę į pastatus kaimo vietovėje, buvo ūkinių knygų įrašai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika patvirtina, kad įrašai ūkinėse knygose yra pakankamas nuosavybės teisės į pastatus įrodymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. D. v. I. K., bylos Nr. 3K-3-370/1999; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. vasario 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. V. v. J. Č. ir H. M., bylos Nr. 3K-3-244/2001; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. V. v. O. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-413/2003). Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. liepos 25 d. nutarimu Nr. 297 patvirtintą Pastatų, statinių ir butų teisinio registravimo instrukciją (toliau - Instrukcija), galiojusią ginčo teisinių santykių atsiradimo laikotarpiu, registruojant statinius, registro įstaigai savininkai turėjo pateikti nuosavybės teisę patvirtinančius dokumentus (Instrukcijos 1, 2, 4, 6, 8-10 punktai). Instrukcijos 8.3 p. nurodyta, kad vienas iš nuosavybės teises nustatančių dokumentų yra savivaldybių tarybų ir valdybos sprendimai bei mero potvarkiai. Nagrinėjamu atveju 1992-11-09 Marijampolės rajono valdytojo potvarkiu Nekilnojamojo turto registre įregistruoti ginčo statiniai atitinka ginčo laikotarpiu taikytinas teisinio reguliavimo normas, potvarkis nėra nuginčytas, todėl darytina išvada, kad šio potvarkio pagrindu įregistruoti statiniai kaip J. L. asmeninė nuosavybė leidžia teismui daryti išvadą, kad ieškovės pareikštas reikalavimas pripažinti jai nuosavybės teisę į ½ gyvenamojo namo su priklausiniais adresu (duomenys neskelbtini), atmestinas kaip neįrodytas (CPK 178 str., 185 str.). Pažymėtina, kad ieškovas reikšdamas ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo, pats renkasi teisių gynimo būdą, o teismas sprendžia, ar tokio būdo pagrįstai reikalaujama ir ar jis taikytinas; teismas už ieškovą neformuluoja ieškinio reikalavimų (dalyko) ir jo faktinio pagrindo (CPK 135 str.). Dėl reikalavimo pripažinti teisę į privalomąją dalį palikimo. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo sutuoktinis, kuriam palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, priskiriamas prie asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę paveldėti, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš paveldėtojų tektų paveldint pagal įstatymą, jeigu testamentu neskirta daugiau į privalomąją palikimo dalį. Aiškinant pirmiau nurodytą palikimo teisinių santykių reguliavimą, pabrėžtina, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik tokie palikėjų sutuoktiniai, kurie palikėjo mirties dieną atitinka asmens, reikalingo išlaikymo, teisinį statusą. Laikytina, kad asmeniui reikalingas išlaikymas, jeigu jis neturi pajamų arba jų turi nepakankamai būtinoms pragyvenimo išlaidoms. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas, teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą paramą. Teismai, vertindami išlaikymo reikalingumą pareiškėjui palikimo atsiradimo metu, turi taip pat įvertinti, ar jis išnaudojo visas objektyviai įgyvendinamas galimybes gauti lėšų, būtinų gyvenimo reikmėms. Sunki materialinė padėtis, atsiradusi dėl asmens neveikimo, neįgyvendinant savo subjektinių teisių (teisės į valstybės paramą ir kt.), nevertintina kaip pagrindas išlaikymo reikalingumui konstatuoti, jei palikimo atsiradimo metu tokią teisę asmuo galėjo įgyvendinti, tačiau neįgyvendino dėl priežasčių, kurios nepripažintinos svarbiomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009). Nagrinėjant tokio pobūdžio bylą ir sprendžiant išlaikymo reikalingumo klausimą, teismas privalo atsižvelgti į pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį (be gaunamų pensijų ir kitų išmokų), nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą (registruojamą), taip pat į turimus banko indėlius, vertybinius popierius, kitas pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005-01-12 nutartis civilinėje byloje I. B. v. D. N. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2005; 2005-06-01 nutartis civilinėje byloje E. J. v. E. J., bylos Nr. 3K-3-323/2005; 2006-04-10 nutartis civilinėje byloje A. A. v. D. L. A. ir kt., bylos Nr. 3K-3-259/2006). Kasacinio teismo suformuluoti precedentinę galią turintys išaiškinimai ankstesnėse bylose sukuria teisės taikymo ir aiškinimo taisykles, kurios turi būti žinomos ir pripažįstamos.

Įrodinėjimo našta dėl išlaikymo reikalingumo tenka įpėdiniui, pretenduojančiam į privalomąją palikimo dalį, kitiems įpėdiniams, nesutinkantiems su tokiu reikalavimu, tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžiami atsikirtimai (CPK 178 str.).

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė, būdama mirusiojo J. L. sutuoktinė, kreipėsi į teismą dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo. Ieškovės sutuoktinis J. L. 2014-07-22 testamentu visą savo turtą paliko atsakovei A. L. (b. l. 47); J. L. mirė (duomenys neskelbtini) (b. l. 5), todėl svarbu nustatyti, ar ieškovei palikimo atsiradimo laiku buvo reikalingas išlaikymas. Kaip matyti iš į bylą pateiktos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Marijampolės skyriaus pažymos apie B. L. išmokėtas išmokas laikotarpyje nuo 2014-09-01 iki 2015-08-31 ieškovė gauna 210,13 Eur senatvės pensiją, našlių pensiją – 21 Eur ir nukentėjusiųjų asmenų valstybinę našlių ir našlaičių pensiją - 12,37 Eur, kurios pradėtos skaičiuoti nuo J. L. mirties dienos, o būtent nuo 2015-06-29, todėl įskaičiuotinos į ieškovės gaunamų pajamų visumą palikėjo mirties dieną, be to 2014-11-20 gauta kompensuojamoji išmoka - 102,82 Lt, 2015-02-27 - 14,89 Eur, 2015-05-29 - 14,89 Eur (b. l. 28-29). Ieškovė turi dvi banko sąskaitas ir indėlio aptarnavimo sąskaitą, kuriose bendra suma 3777,98 Eur, taip pat turi du indėlius banke, kurių bendra suma 4975,68 Eur, viso piniginių lėšų bendrai už 8753,66 Eur sumą (b. l. 31). Ieškovė nurodė, kad jai padeda ir dukra, siunčia išmokas, tai patvirtino ir liudytojai J. L. ir K. L., tačiau į bylą yra pateikti tik du kvitai - 2010-12-01 kvitas 400 Eur ir 2015-01-16 – 700 Eur (b. l. 88-89). Be to ieškovė nuosavybės teise valdo ir 532/1064 dalis 10,6400 ha žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), ieškovei priklausanti dalis žemės sklypo sudaro 5,3200 ha, vidutinė rinkos kaina – 9152 Eur, todėl ieškovei tenkančio žemės sklypo vertė sudarytų vidutiniškai apie 4576 Eur sumą (b. l. 9-10). Ieškovė nurodė, kad šia žeme nesinaudoja, ja naudojasi ieškovės brolis neatlygintinai, tai patvirtino ir liudytojas K. L., tačiau teismas pažymi, kad ieškovė būdama šios žemės savininkė turi visas teisines galimybes gauti iš šios žemės turtinę naudą. Nekilnojamojo turto ieškovė neturi. Apie išlaidas, kurias ieškovė patiria dėl turimų įvairių sveikatos problemų ir jai nuolat reikalingų vaistų, gydymo, yra pateikta gydytojo pažyma ir kvitai (b. l. 33-38, 40), kurių bendra suma 26,99 Eur, nors ieškovė nurodė, kad jai į mėnesį vaistams reikia 100 Eur, tačiau į bylą tokių įrodymų nepateikė. Be to ieškovė nurodė, kad vyrui susirgus jų pinigai buvo atskiri, atsakovė pasidarė banko kortelę į kurią buvo pervestos J. L. lėšos, liudytoja J. L. nurodė, kad ieškovė jau 4 metus gyvena žiemą jos bute, kas patvirtina, kad ieškovė negyveno su mirusiu sutuoktiniu kartu iki jo mirties ir jų pinigai nebuvo bendri, nors ieškovė ir nurodė, kad už elektrą mokėjo su sutuoktiniu per pusė, prisidėjo ir prie žemės mokesčių (b. l. 32, 39). Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad palikimo atsiradimo momentu pareiškėjo pajamos buvo apie 250 Eur, todėl darytina išvada, kad išlaikymas jai tikrai nebuvo reikalingas. Vertinant visus byloje esančius įrodymus, darytina išvada, kad palikimo atsiradimo dieną ieškovės gaunamos pajamos buvo pakankamos pragyventi, todėl šiuo konkrečiu atveju nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti ieškovei teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 str., CPK 178 str.).

Ieškinį atmetus, ieškovei jos bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos, duomenų apie atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas, byloje nėra (CPK 93 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Finansų ir Teisingumo ministrų 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355, pakeistu 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymu Nr. 1R-298/1K-290 nustatyta minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 3 eurai, šioje byloje susidariusios mažiau nei 3 Eur dydžio išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, iš ieškovės valstybei nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-268 straipsniais, 270 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį Marijampolės rajono apylinkės teismą.