- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2022-02-22
- Bylos Nr.
- 1-51-834/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-32280-2020-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vaida Sinkevičienė
- Nukentėjusysis
- Z. K.
- Kaltinamasis
- K. Š.
- Advokatai
- Liudmila Karvelienė
- Kategorijos
dalyvaujant prokurorėms Neringai Malinauskaitei-Posaškovai, Vidai Bracevičienei, Ievai Danylienei,
viešame teisiamajame posėdyje iš dalies naudojant vaizdo ir garso perdavimo priemones (ZOOM platformą), išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
K. Š. (Š.), a.k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, teistas 1. 2011-01-14 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 140 str. 2 d., 284 str. 1 d. ir nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo;
2. 2011-05-23 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d. ir nuteistas 8 mėn. laisvės atėmimo;
3. 2011-08-22 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d. (2 veikos), 178 str. 2 d., 180 str. 1 d. ir nuteistas 5 mėn. laisvės atėmimo;
4. 2012-11-16 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. ir nuteistas 6 mėn. laisvės atėmimo;
5. 2012-11-16 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 159 str. ir nuteistas 8 mėn. laisvės atėmimo;
6. 2013-01-15 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 259 str. 2 d. ir nuteistas 30 parų arešto;
7. 2014-06-06 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. ir nuteistas 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo;
8. 2014-09-16 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 1 d., 187 str. 1 d. ir nuteistas 8 mėn. laisvės atėmimo;
9. 2014-10-06 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 138 str. 1 d. ir nuteistas 8 mėn. laisvės atėmimo;
10. 2014-11-21 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 284 str. 1 d., 284 str. 2 d. ir nuteistas 6 mėn. 20 d. laisvės atėmimo;
11. 2015-05-22 Širvintų rajono apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2 d. (5 veikos), 25 str. 3 d., 214 str. 1 d. (5 veikos), 25 str. 3 d., 215 str. 1 d. (5 veikos) ir nuteistas 2 m. laisvės atėmimo;
12. 2015-09-21 Vilniaus miesto apylinkės teismo pagal BK 182 str. 2 d., 214 str. 1 d. ir nuteistas 2 m. laisvės atėmimo, 2016-05-10 LR Aukščiausiojo teismo nutartimi, subendrinus su ankstesniais nuosprendžiais, skirta 4 m. 6 mėn. laisvės atėmimo, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.
13. 2019 m. birželio 7 d. Alytau apylinkės teismo pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, terminuotu laisvės atėmimu 1 metams 4 mėnesiams, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
14. 2021-03-03 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 straipsnio 2 dalį 20 (dvidešimties) parų arešto bausme.
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau BK ) 178 straipsnio 2 dalį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. Š. laikotarpiu nuo 2020-07-12 11.00 val. iki 2020-08-12 19.00 val., būdamas (duomenys neskelbtini) išlaužęs bei išėmęs gyvenamojo namo rūsio langą, pagrobė Z. K. priklausančius 2 kondicionierius, kurių vieneto kaina 579,24 eurų (2000 Lt) - bendra vertė 1158,48 eurų, 3 paveikslus, kurių vieneto kaina 100 eurų (345,28 Lt) - bendra vertė 300 eurų, tuo padarydamas nukentėjusiajam Z. K. 1458,48 eurų tutinę žalą.
Kaltinamasis K. Š. kaltu nepripažino ir teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad jis nieko nevogė. Asmuo, galimai įvykdęs vagystę byloje apklaustas liudytoju. M. S. pažįsta seniai, su juo susipažino gyvendamas būdamas (duomenys neskelbtini). Susitikęs su M. S. prasitarė jam, kad dirba ir kad jam reikia busto. M. S. mokėjo 400 Eur į mėnesį. Vienas raktas buvo pas jį, kitas buvo pas M. S.. Raktas standartinis, vienos pusės. Tame name gyveno vasarą, gal birželio, liepos mėnesiais. Pagyveno ten mėnesį ar du mėnesius. Jį į namą įleido M. S.. Jis gyveno vienas, bet atvažinėjo ir kiti asmenys, M. S.. Sodyboje buvo daug žmonių. Rugsėjį gal jo ten jau nebuvo. Jis dieną dirbdavo, vakare grįždavo namo. Nežino kodėl kaimynė jo nematė gyvenančio minėtame name. Apie tai, kad jam išnuomos namą tarpusavyje susitarė M. S. su Z. K., tačiau pastarojo nepažįsta ir jokios sutarties su juo nesudarė. Nors jo DNR aptiktas tik ant lipnios juostos, tačiau jo DNR buvo visur. Jis gyveno viename galiniame kambariuke, esančiame prie paradinių durų. Po namus vaikščiojo laisvai. Vaikščiojo per priekines duris, galinės durys buvo užrakintos, galiniame kieme viskas buvo apaugę. Tik įėjus į namą, automatiškai suveikia davikliai. Juos užklijavo, kad nekauktų signalizacija, ji yra sugedusi. Gyvendamas minėtame name, matė kondicionierius. Apie M. S. motociklą nieko nežino. Su M. S. buvo įvykęs konfliktas dėl panelės, nes jis perėjo gyventi pas M. S. buvusią moterį.
Nukentėjusysis Z. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad savo name niekam neleido gyventi ir niekam iš jo pažįstamų namo nenuomavo. Jokio asmens vardu M.ar M. S. nepažįsta. Namas yra prie kelio, pats retai ten būdavo. Atvažiavęs atsidarydavo vartus, turėdavo raktus nuo namuko ir nuo didelio namo. Raktą galėjo rasti padėtą prie stulpo. Kondicionieriai kabėjo lauke, prie stogo, juos nuimti daug pastangų nereikėjo, tam į namą nereikėjo užeiti. Didelių turtų name nebuvo, paveikslų vertė nedidelė, gal apie 100 Eur tačiau neradęs daug dokumentų, jie buvo išversti ant daržo. Iki sandėliuko kokie 25 metrai, ant viso sklypo išmėtyti. Į namą galėjo įsilaužti dėl ten esančių dokumentų. Ant daviklių galėjo užklijuoti lipnią juostą, kadangi kartais neišsijungdavo signalizacija. Jei jam tekdavo dirbti tame pastate, tai tada reikia užklijuoti, kad nezyztų. Nepamena ar signalizacija buvo prijungta prie saugos tarnybos.
Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad paskambino dėdė Z. K. ir pranešė, kad apvogtas namas. Matė, kad iš kiemo pusės išlaužtos paradinės durys. Taip pat išlaužtos namo kitame gale esančios antros durys. Namo viduje daiktai išmėtyti, atrodo ir seifas buvo išlaužtas. Iš seifo išvartyti dokumentai, tačiau negali pasakyti kokie dokumentai dingo. Name būdavo elektrinių įrankių, tačiau tuo metu jų nebuvo namuose. Namo viduje buvo dėdė, jis pasakė, kad pavogti kondicionieriai, paveikslai ir dokumentai. Negali pasakyti kas buvo pavaizduota paveiksluose, jie buvo supakuoti ir paremti prie sienos. Vienas paveikslas kabėjo, kiti buvo sudėti prie sienos ant žemės salione. Neįtarė kas galėjo apvogti tuos namus. Jo žiniomis namas niekam nebuvo išnuomotas. Į šį namą jis atvykdavo su dėde vieną ar du kartus per metus, bet dėdė ten važiuodavo dažniau su žmona. Nėra pastebėjęs, kad kažkas gyventų tame name, ar kad dėdė būtų kažkam išnuomojęs namą. Raktai buvo visada pas dėdę. Name buvo tik dėdės daiktai, jokių kitų požymių, kad kažkas ten gyventų tame name nebuvo. Asmuo vardu M. S. jam negirdėtas. Kaltinamojo nėra matęs. Kaimynė, kuri gyvena šalia dėdės pasakojo, kad matė kelis vyrus ir jau nuvažiuojančius nuo tvoros. Jo manymu, galėjo būti naudos iš paveikslų taip pat ir iš kondicionierių, juos galima greit parduoti ir uždirbti. Kondicionierius iš namo vidinės pusės irgi dingo. Paskutinį kartą iki vagystės minėtame name su dėde buvo kovo mėnesį, tada davikliai nebuvo užklijuoti. Po vagystės, po to, kai paskambino dėdė, nuvykęs matė užklijuotus daviklius. Jam žinoma, kad buvo sudaryta sutartis saugos tarnyba, taip pat buvo garsinė signalizacija.
Liudytoja R. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad pro Z. K. sodybą eidavo į darbą, pastoviai matydavo išardyta tvorą, išplėštą spyną. Matėsi, kad pravažinėta automobiliu. Z. K. telefono numerio neturėjo, todėl negalėjo jį įspėti. Kartais, kai jis buvo atvažiavęs, įspėjo jį, kad jo sodyboje kažkas vyksta. Ir dabar mato, kad prie tvoros primėtyta šviežių nuorūkų, tačiau išskrus ją, šalia to namo niekas negyvena. Kartą, 2020 vasarą, eidama į darbą, apie 16.30 val. 17.00 val. pamatė prie tvoros stovintį motociklą, kurio numerių neįsidėmėjo, nes skubėjo į autobusą ir po sodybą vaikščiojanti vaikiną apie 20-40 metrų atstumu. Motociklo numeris buvo gal būdamas (duomenys neskelbtini) gal, būdamas (duomenys neskelbtini) tikrai buvo, ir gal 247 toks numeris, dabar negali pasakyti. Minėtas vaikščiojantis vaikinas buvo tikrai ne kaltinamasis. Tas vaikinas buvo šviesesnių plaukų, kitokios galvos formos, pailgo veido, aukštesnis už ją, lieknas, apie 172 -180 cm ūgio, apie 35-40 metų amžiaus. Jei pamatytų iš veido neatpažintų, tačiau tai tikrai ne kaltinamasis. būdamas (duomenys neskelbtini) gyvena 15 metų, pastoviai gyvena prie Z. K. namo. Labai dažnai vaikšto ir į parduotuvę, daug žmonių pažįsta. Jauni vyrai, neturintys darbo jiems pagelbėja, tačiau kaltinamąjį mato pirmą kartą. Su Z. K. bendrauja nuo tada, kai jis dar nesirgo. Prasidėjus įvykiams, jam pablogėjo atmintis, kartais jos neatpažindavo. Ji nematė, kad jo sodyboje kažkas gyventų. Iš savo vyro girdėjo, kad prieš 15 metų jo brolis gyveno ten, tačiau Z. K. nepatiko ir jis išvarė jį. Nežino, ar ne giminystės ryšiais nesusijusiems asmenims jis leido gyventi name. 2020 m. vasarą, iki tos dienos, kai matė minėtą motociklą, eidama į darbą prie tvoros matė išmestus 2-3 didelius paveikslus, juos pakėlė, pamatė, kad jie nevertingi ir kai grįžo iš darbo jų jau nebebuvo. Dažnai būdavo metalai prie tvoros sudėti. Prie namo ji neprieidavo, bet vasarą, t.y. liepos, rugpjūčio mėnesį matė praviras duris. Apie tai kalbėjo su Z. K., jam metalas labai svarbus, sakė, kad aukso išnešė iš namų. Po minėtų įvykių, dar vis kažkas vyksta, nudraskytos spynos, ardoma tvora, išmindžioti takeliai. Vakar ji grįžo apie 22 val., pamatė raudoną žybsinčią lemputę, pagalvojo, kad signalizacija, tačiau jokių garsų negirdėjo. Atstumas tarp jos ir Z. K. namo 500 metrų, juo skiria miškelis.
Liudytojas M. S. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad su K. Š. pažįstami apie 1 metus, nežino kokiomis aplinkybėmis susipažino, gal per panelę. Kartu nieko neveikdavo. Buvo bendro draugo kompanijoje, susirinko, šašlyką kepė. Buvo susitikę apie 3-4 kartus. Tuo metu, kai bendravo, K. Š. gyveno būdamas (duomenys neskelbtini) pas kažkokį draugą. Apie sodybą nieko nežino, Z. K. irgi nepažįsta. Praeitų metų vasaros pabaigoje, važiuojant iš būdamas (duomenys neskelbtini), t.y. iš savo tėviškės, ties sodybą jam baigėsi benzinas, todėl prie sodybos, prie elektros skydinės paliko stovėti savo motociklą. Pačioje sodyboje jis nebuvo, ten naujų namų kvartalas, šlagbaumas buvo. Susiskambino su draugais, jie paėmė jį, nuvažiavo tiesiai į (duomenys neskelbtini) kuro ir grįžo pasiimti motociklą. Tą pačią dieną pasiėmė motociklą. Tuo metu nebendravo su K. Š.. Su K. Š. apie jokią sodybą nekalbėjo, jos jam nenuomavo, pinigų jam K. Š. nedavė. Jis pats ten negyveno, nebuvo ir neleido K. Š. ten gyventi ar nuomotis, svetimo turto jis nenuomoja. Jo ir K. Š. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, jam jokia kardomoji priemonė nebuvo skirta. Praėjusių metų vasaros pabaigoje ar rudenį su K. Š. buvo susiklosčiusi konfliktinė situaciją per jo (M. S.) panelę, bet viskas išsisprendė taikiai. Nuo to laiko jie nebendravo ir jų draugystė nutrūko.
Liudytojas G. K. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad apžiūroje dalyvavo jis ir jo mokinys. Taip pat dalyvavo pagyvenęs principingas vyras ir kiek suprato, jo sesers sūnus. Buvo kalbama, kad namas yra to pagyvenusio vyro, su juo buvo sunku bendrauti, žmogus, principingas, tačiau jie į tai nekreipė dėmesio, dirbo savo darbą. Dėl daviklių tas vyras paaiškino, kad vieną jis užklijavo, o visus kitus ne jis. Neatsimena kiek daviklių buvo, bandė fotografuoti viską. Nukentėjusysis nieko konkretaus nesakė, sakė tik kad pavogė tai tą, tai aną. Į klausimus buvo nusiteikęs priešiškai, buvo sunku bendrauti ir nebuvo aišku kas pagrobta. Nuotraukose Nr. 6 ir Nr. 4 fiksavo rūsio langą. Nuotraukose Nr. 10 ir Nr. 11 yra atsuktuvas ir laikiklis. Rūsio langas buvo maždaug 80 x 1.10. Per tokį langą gali patekti žmogus. Be šio lango daugiau kitų įsibrovimo požymių rasta nebuvo. Požymių, kad kažkas name gyventų irgi nebuvo. Jie bendravo su nukentėjusiuoju, tačiau nukentėjusysis viską lietė rankom. Jam sakė, kad jis neliestų nes gali būti įkalčiai, bet šis vis tiek jų neklausė. Kas konkrečiai dingo irgi nebuvo aišku.
Iš byloje esančio liudytojo apklausos protokolo matyti, kad Liudytoja R. S. apklausta papildomai 2021-12-10 (policijos įstaigoje) parodė, kad įvykis, kai buvo apvogtas jos kaimynas Z. buvo labai seniai, t.y. 2020 m. Kiek pamena, buvo vasara, ji skubėjo į darbą ir prie Z. tvoros pamatė motociklą ir vaikštantį asmenį. Jaunuolis buvo iki 40 metų amžiaus, tai įvertino pagal eiseną ir sudėjimą. Nori pabrėžti ir pasakyti, kas asmuo nuo jos buvo apie 30-40 metrų atstumu , jį matė iš toli. Veido bruožų neįsidėmėjo ir nematė iš tokio atstumo. Konkretaus asmens atpažinti negali, veido bruožų pasakyti, parodyti taip pat negali. Tai ką pasakė teisme tai buvo asmens, kurį matė bendras vaizdas, apibūdinimas. Tikrai asmens negali atpažinti nei iš nuotraukų nei gyvai. Yra ne jauna moteris, todėl iš tokio atstumo matyto asmens tikrai neatpažins ir nenurodys ( 2 tomas, b.l.47.)
Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas Nr. (duomenys neskelbtini) pradėtas pagal LR BK 178 str. 2 d., pagal Vilniaus aps. VPK KP NVRS vyr. tyrėjo surašytą protokolą-pareiškimą, kuriame nurodoma, kad pareiškėjas-Z. K. parodė, kad 2020-07-12 11.00 val. iki 2020-08-12 19.00 val., (duomenys neskelbtini) išlaužus, išėmus rūsio langą (sutvarkymas kainos 10 eurų), buvo patekta į namą ir iš jo buvo pavogti du kondicionieriai (baltos spalvos, abu buvo pakabinti kambariuose ant sienos, gamintojo neatsimena, suradęs dokumentus nuo jų, pateiks vėliau, taip pat praneš apie žalos dydį). Name viskas buvo išvartyta, išmėtyta. Sutvarkius namą ir atidžiai apžiūrėjus pastatą ir aplink namą esančią teritoriją, kas tiksliai, tai yra kokie daiktai buvo pavogti ir jų vertę praneš vėliau. Kas tai galėjo padaryti, nežino ir nieko neįtaria. (b.l.1-3);
Iš byloje esančio 2020-08-12 -2020-08-13 įvykio vietos ir patalpų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūros objektas-privatus namas. Apžiūros objektas vieno aukšto mūrinis namas su palėpe, kuris yra aptvertoje teritorijoje. Pagrindinės įėjimo į namą durys yra šiaurinėje namo pusėje. Šios durys yra medinės iš priekio apskardintos, su dviem spynų atraktais. Durys bei jų abu atraktai yra be pažeidimų. Apžiūros metu nustatyta, kad išlaužtas rūsio langas, esantis vakarinėje namo pusėje. Lango varčios išmatavimai yra 86x50 cm, o lango rėmo 88x53 cm. Lango varčia guli 1.2 metro atstumu nuo namo sienos. Prie išlaužto lango 15 cm atstumu guli atsuktuvas, kurio rankena juoda ir plastikinis galvos žibintuvėlio laikiklis. Atsuktuvas buvo paimtas ir supakuotas į įpakavimą Nr. 1, kuris užklijuotas ir ant kurio parašyti paaiškinimai, o laikiklis, - supakuotas į įpakavimą Nr. 2. Įėję į namą pro pagrindines duris, patenkame į namo prieškambarį, kurio dešinėje pusėje prie sienos sumontuotas signalizacijos pultas. Iš prieškambario pro antras duris, kurių spynos atraktas bei varčia be matomų apgadinimų, patenkame į koridorių, kuriame iš kairės yra durys, vedančios į tualeto-vonios kambarį, o gale praėjimas į virtuvę. Ties praėjimu į virtuvę stovi kopėčios. Virtuvę ir kambarį Nr. 2 (įėjimas į kambarį Nr. 2 yra iš dešinės pusės koridoriuje pagrindinių durų atžvilgiu) skiria siena, kurioje sumontuotas langas. Kambaryje Nr. 2 stovi apvalus stalas, ant kurio pridėta įvairių daiktų. Dešiniau stovi sekcija, kurios spintelės apatinės durelės yra praviros, o prie jos ant grindų guli veidrodis. Nuo veidrodžio buvo padaryta nuoplova, kuri supakuota į įpakavimą Nr. 4. Prie lango stovi sekcijos dalis, kurios stalčiai atviri. Koridoriuje iš dešinės pusės yra praeinamas kambarys Nr. 1, kuriame per vidurį netvarkingai sudėti įvairūs daiktai. Kambario Nr. 1 dešiniajame kampe viršuje yra judesio daviklis, kuris dalinai užklijuotas juodos spalvos lipnia juosta. Ši juosta buvo paimta ir supakuota į įpakavimą Nr. 3. Kambaryje Nr. 1 grindyse prie lango yra durys, kurios veda į namo rūsį. Kambaryje Nr. 2 kampe taip pat yra judesio daviklis, kuris dalinai užklijuotas tamsios spalvos lipnia juosta. Ši juosta buvo paimta ir supakuota į įpakavimą Nr. 5. Iš kambario Nr. 2 yra praėjimas į kambarį Nr. 3, kurio kairėje pusėje stovi lova. Ant lovos išmėtyta patalynė ir įvairūs daiktai. Kambaryje Nr. 3 kampe stovi spintelė, kurioje pridėta įvairių daiktų. Prie lango iš dešinės pusės stovi sekcija, kurios stalčiai išmėtyti ant grindų, o skyriaus durelės praviros. Iš kambario Nr. 3 yra durys į kambarį Nr. 4, kuriame iš dešinės pusės palei sieną stovi sofa, o iš kairės - fotelis, prie fotelio stovi šildytuvas, tarp fotelio ir sofos stovi staliukas šalia kurio pridėta daug įvairių daiktų. Kambaryje Nr. 4 taip pat yra judesio daviklis, ant kurio priklijuota tamsios spalvos lipni juosta. Ši juosta buvo paimta ir supakuota į įpakavimą Nr. 6. Iš kambario Nr. 4 yra dar vienos įėjimo į namą durys (pietinė namo pusė). Durys medinės apskardintos iš lauko pusės. Šių durų spynos atrakto nėra. Iš kambario Nr. 1 pro grindyse sumontuotas duris (išmatavimai 55x175 cm) laiptais nusileidžiame į namo rūsį (žr. fotolentelę). Siekiant surasti nusikaltimo metu paliktus kontaktinius pėdsakus, daiktai ir objektai, ant kurių galėjo atsirasti kontaktiniai pėdsakai, buvo apžiūrimi vizualiai, naudojamas 2x didinimo lęšis bei papildomas apšvietimas, nematomiems arba silpnai matomiems pėdsakams išryškinti buvo naudojami baltos ir juodos spalvų daktiloskopiniai milteliai, tačiau tokios kilmės pėdsakų nebuvo aptikta. Daugiau pėdsakų arba objektų, galinčių padėti atskleisti nusikalstamą veiką, neaptikta. Įvykio vietoje vaizdo stebėjimo kamerų nėra. Name yra įrengta signalizacija. Apžiūros metu paimti objektai: atsuktuvas su juodos spalvos rankena, plastikinis laikiklis, lipni juosta nuo judesio daviklio iš kambario Nr. 1, nuoplova nuo veidrodžio su galimais biologiniais pėdsakais, lipni juosta nuo judesio daviklio iš kambario Nr. 2, lipni juosta nuo judesio daviklio iš kambario Nr. 4. Priedas: Fotolentelė (b.l.15-17, 18-36);
Iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašytinio atsakomo matyti, kad laikotarpiu nuo 2020-07-12 11val. iki 2020-08-12 19 val. kuomet buvo patekta į Z. K. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir pavogti jame buvę daiktai, UAB "(duomenys neskelbtini) " centralizuoto stebėjimo padalinio monitoringo programoje elektronine apsauga saugomo namo signalizacijos aliarmo (suveikimo) signalo gauta nebuvo. Šiuo laikotarpiu UAB "(duomenys neskelbtini) komanda" apsaugos darbuotojai į minėtą objektą nevyko (b.l.38);
Iš byloje esančio VA VPK Vilniaus r. PK tyrėjo 2020-11-26 tarnybinio pranešimo matyti, kad dirbant pagal ikiteisminio tyrimo medžiagą Nr. (duomenys neskelbtini), siekiant nustatyti asmenį įvykdžiusi vagystę, VRIS naršykle buvo nustatytas motociklo (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) naujas savininkas. Nustatyta, kad T. K. VĮ "Regitra" duomenų bazėje 2020.03.24 deklaravo motociklo pardavimą. Nuo 2020-03-24 naujas savininkas yra M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Patikrinus M. S. (duomenys neskelbtini) naršyklės pagalbą nustatyta, kad minėtas asmuo ne vieną kartą yra teistas pagal LR BK 178 str. 2 d.; 180 str. 2d; 258 str. 1 d.; 259 str. 2 d.
Iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro ir jo archyvo duomenų 2021-05-21 išrašo apie fizinį asmenį - K. Š., matyti, kad 2020-07-03 K. Š. skirta kardomoji priemonė ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini) rašytinis pasižadėjimas neišvykti įpareigojant nebendrauti ir neieškoti ryšių su M. S.. (b.l. 131-140);
Iš byloje esančio 2021-02-12 LP KTC vyr. tyrėjo specialisto išvados matyti, kad ant tirti pateiktos lipnios juostos, tiriant pažymėtos Nr. 1, rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateiktų atsuktuvo, laikiklio, tampono su nuoplova, lipnių juostų, tiriant pažymėtų Nr. 2, Nr. 3, nerasta žmogaus biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR.(b.l.89-91);
Iš byloje esančio Lietuvos kriminalistinių tyrimų centro 2021 m vasario mėnesio rašto Dėl sutapimo DNR duomenų registre matyti, kad vyro biologinių pėdsakų, rastų ant lipnios juostos, tiriant pažymėtos Nr. 1 (žiūrėti 2021-02-12 LP KTC specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini), pateiktoje atlikus objektų DNR tyrimą ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. (duomenys neskelbtini)), genotipas sutapo su genotipu asmens, kurio anketiniai duomenys DNR duomenų registre nurodyti: K. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) (b.l.92);
Motyvuojamoji dalis
Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinė nutartis Nr. 2K-509/2010). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.
Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu, konstatuoja, jog kaltinamojo K. Š. kaltė, jog jis pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, įrodyta. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis K. Š. savo kaltės nepripažino ir teigė, kad name, į kurį yra kaltinamas įsibrovęs ir pavogęs kaltinime nurodomus daiktus, gyveno, tačiau iš namo nieko nevogė. Visgi teismo posėdžių metų kaltinamojo parodymai vertinti kritiškai, juos paneigia liudytojų parodymai bei kita bylos medžiaga. BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už vagystę, t. y. tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, baudžiamas bauda arba areštu, arba apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Pagrobimas – tai tyčinis, neteisėtas, neatlygintinas svetimo turto fizinis užvaldymas, atimantis iš asmens galimybę naudotis, valdyti ir disponuoti jam priklausančiu turtu. Vagystė laikoma baigta, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl to, kad įsibrovęs į Z. K. priklausantį namą pagrobė jam priklausančius 2 kondicionierius bei 3 paveikslus, neigė, tačiau jo kaltę ir nusikalstamos veikos padarymą patvirtina nukentėjusiojo Z. K. bei liudytojo G. K. parodymai, jog dingo daiktai bei tai, jog niekam neleido gyventi namuose. Kaltinamojo kaltė grindžiama iš dalies ir liudytojos R. S. parodymais, nors kaltinamojo anksčiau nėra mačiusi, tačiau taip pat nematė, jog sodyboje kažkas gyventų. Šie parodymai paneigia kaltinamojo versiją, kad jis sodyboje gyveno. Kaltinamojo nurodomą versiją paneigė iš dalies M. S. teismo posėdžio metu ir iki ikiteisminio tyrimo metu duoti paaiškinimai.
Pažymėtina, jog BK 178 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kvalifikuotą svetimo turto vagystę įsibrovus į patalpą. Svetimo turto pagrobimą įsibraunant į patalpą kvalifikuoja nusikalstamos veikos padarymo vieta ir būdas. Nusikalstamos veikos padarymo vieta baudžiamajame įstatyme apibrėžiama alternatyviais terminais „patalpa, saugykla, saugoma teritorija“, o būdas – vienu terminu „įsibrovimas“. Visų pirma būtina atskleisti šios kvalifikuotos vagystės padarymo būdą – įsibrovimą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas traktuojamas kaip slaptas arba atviras neteisėtas patekimas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Pagal nusistovėjusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką įsibrovimas gali būti padarytas tiek slaptai, tiek atvirai, tiek įveikiant kliūtis (išlaužiant duris, išjungiant signalizaciją, sugadinant užraktus ir pan.), tiek be kliūčių. Neteisėtas reiškia, kad kaltininkas neturi teisės patekti į tam tikrą objektą. Ar patekimą į tam tikrą objektą laikyti neteisėtu, priklauso ir nuo savininko ar teisėto turto valdytojo valios. Vertinant kaltinamojo patekimo į Z. K. priklausantį namą teisėtumą, pažymėtina, kad kaltinamasis K. Š. tiek ikiteisminio tyrimo metu tiek ir bylą nagrinėjant teisme aiškino, kad Z. K. priklausančiame name jis gyveno. Teisiamojo posėdžio metu teigė, jog jam leido ir namą jam nuomavo jo draugas, liudytojas M. S.. Tačiau kaip minėta M. S. parodymai paneigia kaltinamojo paaiškinimus dėl gyvenamojo namo nuomos ir iš esmės prieštarauja kaltinamojo nurodomiems aplinkybėms. Pažymėtina, kad teisiamųjų posėdžių metu kaltinamasis tiksliai negalėjo nurodyti nei sumos, už kurią jis neva nuomavosi Z. K. priklausantį namą (2021-10-07 ir 2021-12-28 teismo posėdžiai), nei tikslaus laikotarpio, kuriuo jis gyveno minėtame name, nuomą patvirtinančių dokumentų, taip pat nenurodė ir kitų asmenų, kurie galėtų patvirtinti, kad jis gyveno tame name, nors teismo posėdžių metu teigė, kad pas jį lankėsi ir kiti asmenys. Pažymėtina, kad ir paties nukentėjusiojo jis nematė, kaip ir nukentėjęs anksčiau nematė kaltinamojo. Tuo tarpu ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas teigė, kad namo savininko vardo tiksliai nepamena, bet tai buvo žmogus jau amžiuje. Tą namo savininką pažįsta ( 1 tomas, b.l. 116 ). Taigi ir paties kaltinamojo paaiškinimai yra prieštaringi. Nors kaltinamasis teigė, kad name gyveno du mėnesius, tačiau liudytoja, R. S., kuri yra nukentėjusiojo kaimynė, namo teritorijoje kaltinamojo niekada nematė, kaip ir nematė ir M. S., kuris kaltinamojo teigimu irgi lankėsi minėtame name, bei nematė ir kitų ten gyvenančių asmenų. Policijos pareigūnas, atlikęs įvykio vietos apžiūra apklaustas teisme taip pat parodė, kad požymių, kad kažkas name gyventų nebuvo, nors iš kaltinamojo žodžių jis ten gyveno dar liepos mėnesį. Visgi, kaip iš byloje esančių 2020-08-12 įvykio vietos apžiūros protokolo duomenų ir LP LTC specialisto išvados bei rašto (I t. b.l. 89-91, 92), matyti, kad biologinių pėdsakų, rastų ant lipnios juostos, paimtos iš kambario Nr. 1, genotipas sutapo su K. Š. genotipu, be to pažymėtina, kad būtent iš kambario Nr. 1 pro grindyse esančias durys yra praėjimas į namo rūsį, kurio langas ir buvo išdaužtas. Kaip matyti iš liudytojų apklausto G. K. parodymų matyti, jog rūsio langas buvo maždaug 80 x 1.10. Per tokį langą gali patekti žmogus. Taigi šiuo atveju teismo vertinimu atitinka į namo patekimo aplinkybes. Taip pat pažymėtina, kad nors kaltinamasis teigė, kad lipnia juosta užklijavo judesio daviklius nes suveikdavo signalizacija, tačiau kaip matyti iš byloje esančio UAB „(duomenys neskelbtini)“ rašto namo signalizacijos aliarmo (suveikimo) signalo gauta nebuvo. Visų šių aplinkybių visumos pagrindu teismas daro išvadą, kad kaltinamojo K. Š. patekimas į Z. K. priklausantį namą nebuvo teisėtas. Abejonių, kad, buvo pavogti Z. K. priklausantys daiktai nėra. Nukentėjusysis apklaustas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo pavogti tris paveikslai po 100 eur vertės bei du kondicionieriai, 579,24 eur vertės. Kaip paaiškino nukentėjusysis kondicionieriai susidėjo ir vidinės ir išorinės dalies. Nagrinėjamo įvykio metu buvo pavogti kondicionieriai iš namo vidinės pusės, pakabinti kambariuose ant sienos (I t. b.l. 45-47, 48-50). Nukentėjusiojo parodymus patvirtina ikiteisminio tyrimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-05-24 įvykio vietos apžiūros metu darytos fotonuotraukos, iš kurių matyti, kad namo vidinėje pusėje yra kondicionieriai, o po nagrinėjamo įvykio, apžiūrint įvykio vietą namo viduje kondicionierių jau nerasta. Nors teisminio nagrinėjamo metu, nukentėjusysis nurodo, kad pavogti kondicionieriai iš lauko pusės, tačiau visgi atsižvelgiant į jo amžių bei sveikatos būklę, bei į byloje surinktus duomenys, teismas šiuo atveju vadovaujasi pirminiais nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu. Todėl teismo nustatytas faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes bei K. Š. kaltę patvirtina įrodymų tyrimo metu ištirtų, išdėstytų duomenų, kurie yra įrodymai, visuma, jų pakanka nustatyti visas į įrodinėjimo dalyką įeinančias aplinkybes, abejoti įrodymais nėra pagrindo. Prokurorė 2021-11-30 teisiamojo posėdžio metu prašė teismo pakeisti kaltinimą K. Š. ir jo nagrinėjamą veiką kvalifikuoti pagal LR BK 165 straipsnį, tačiau baigiamųjų kalbų metu visgi prašė teismo K. Š. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad tiek prokuroro, tiek nukentėjusiojo ar jo atstovo pateiktas naujas (pakeistas, patikslintas) kaltinimas teismo neįpareigoja keisti kaltinamojo veikos kvalifikavimą, jeigu teisiamajame posėdyje ištyrus byloje surinktus duomenis siūlomas kaltinimas nepasitvirtina. Pažymėtina, kad LR BK 165 straipsnyje esantis nusikaltimas padaromas įsibraunant panaudojant apgaulę, smurtą ar kitokį būdą prieš savininkų ar jų įgaliotųjų asmenų valią. Šis nesutikimas turi būti išreikštas žodžiais ar kitokio pobūdžio veiksmais ir kaltininkas turi suvokti šį nesutikimą. BK 178 straipsnio 2 dalyje esanti vagystės iš patalpos sudėtis įsibrovimo į patalpą būdų nedetalizuoja, tačiau įstatymo loginis ir sisteminis aiškinimas leidžia daryti išvadą, kad vagystės veika gali būti padaroma tiek įveikiant esamas kliūtis fizinėmis pastangomis, tiek panaudojant technines priemones, tiek smurtą. Įsibrovimas galimas ir panaudojant apgaulę, t. y. suklaidinant buto savininką ar jo įgaliotą asmenį dėl teisės įeiti į butą (2006 m. sausio 24 d. Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis Nr. 2K-87/2006). Nagrinėjamu atveju K. Š. įsibrovė į Z. K. priklausantį namą ne įveikdamas nukentėjusiojo pasipriešinimą ar suklaidindamas jį, todėl kaltinamojo veika vien dėl įsibrovimo būdo neatitinka LR BK 165 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, bet to, K. Š. įsibrovė į namą turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tai patvirtina nukentėjusiojo paaiškinimai dėl pagrobto turto. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei į teisiamajame posėdyje ištirtų bylos įrodymų visumą kaltinamojo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 2 dalies požymius ir pirminiame kaltinime kaltinamojo padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.
Dėl bausmės
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra nustatyta. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 str. 1 d. 13 p.).
K. Š. padarė vieną apysunkį tyčinį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.). K. Š. administracine tvarka baustas (I t. b.l. 141-144), teistas 14 kartų, tame ir už nusikaltimus nuosavybei (I t. b. l. 131-140), nagrinėjamą nusikalstamą veiką įvykdė turėdamas neišnykusį teistumą. Nuteistajam skirtos bausmės jo nepataisė, nepaveikė jo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ką neabejotinai įrodo šioje byloje K. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės. Paminėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad už padarytą nusikaltimą, kaltinamajam K. Š. gali būti skiriama LR BK 178 str. 2 d. sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas. Teismas, įvertinęs visas minėtas skiriamos bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, sprendžia, kad tokia bausme bus įgyvendinta BK 41 straipsnyje reglamentuota bausmės paskirtis. Nustatant bausmės trukmę atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę, taip pat atsižvelgtina į pagrobto turto vertę bei į tai, jog nukentėjusysis civilinio ieškinio byloje nereiškė, todėl bausmės trukmė nustatytina žemesnė nei sankcijos vidurkis.
Kardomoji priemonė šioje baudžiamojoje byloje kaltinamajam nebuvo paskirta. Teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis kaltinamajam K. Š. nuo 2022-01-13 kardomoji priemonė suėmimas yra pratęsta 3 mėnesiams kitoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje. Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis yra suimtas kitoje nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, priėmus nuosprendį šioje baudžiamojoje byloje kardomoji priemonė neskirtina.
Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti: 1) 2 vnt. CD diskai su 2021-09-10 ir 2022-01-19 teismo posėdžių vaizdo įrašais, saugomi baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, toliau paliktini saugoti baudžiamojoje byloje; 2) atsuktuvas su juodos spalvos rankena, plastikinis laikiklis, trys lipnios juostos ir nuoplova (tamponas), kurie 2021-06-02 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu perduoti saugojimui į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų sandėlius ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikintini.
Byloje 2021-11-23 pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam K. Š., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 238,22 Eur (I t., b. l. 173-175).
BPK 106 str. 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio kodekso 51 straipsnyje numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šioje nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje siekiant užtikrinti kaltinamojo teisę į gynybą, nagrinėjant bylą tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme privalėjo dalyvauti gynėjas (LR BPK 51 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu). Ikiteisminio tyrimo metu buvo paskirta advokatė I. M., o bylos nagrinėjimo teisme metu buvo paskirta advokatė Liudmila Karvelienė. LR BPK 106 str. 2 dalis taip pat nustato, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Atsižvelgiant į tai, kad gynėjo dalyvavimas buvo privalomas nepriklausomai nuo kaltinamojo valios bei į jo turtinę padėtį, Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 304 str. 305 str. 307 str., teismas
nusprendė:
K. Š. (Š.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam laisvės atėmimą 2 ( dviem) metams.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio K. Š. (Š.) laisvės atėmimo bausmės atlikimo pradžios, o jei jis bus paleistas iš suėmimo, nuo sulaikymo, vykdant šį įsiteisėjusį nuosprendį, dienos.
Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai tirti ir nagrinėti: 1) 2 vnt. CD diskus su 2021-09-10 ir 2022-01-19 teismo posėdžių vaizdo įrašais, saugomus baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, toliau palikti saugoti baudžiamojoje byloje; 2) atsuktuvą su juodos spalvos rankena, plastikinį laikiklį, trys lipnias juostas ir nuoplovą (tamponą), kurie 2021-06-02 Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono PK 2-ojo veiklos skyriaus tyrėjo nutarimu perduoti saugoti į Vilniaus AVPK Vilniaus r. PK daiktinių įrodymų sandėlius ((duomenys neskelbtini)), nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teismą, o suimtam nuteistajam šis terminas skaičiuojamas nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos.