Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-11-24 · Civilinė byla Nr. 2-2323/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-11-24
Bylos Nr.
2-2323/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Donatas Šernas, Nijolė Piškinaitė, Vytas Milius
Ieškovas
Vokietijos selekcinės firmos „NORIKA“
Atsakovas
P. V.
Kategorijos
  • 94.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-2323/2011Procesinio sprendimo kategorija: 94.2. (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. lapkričio 24 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Vyto Miliaus, Nijolės Piškinaitės ir Donato Šerno (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo Vokietijos selekcinės firmos „NORIKA“ GmbH atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-6283-623/2011, kuria nutarta atsisakyti priimti ieškovo Vokietijos selekcinės firmos „Norika“ GmbH ieškinį atsakovui P. V. ūkiui dėl intelektinės nuosavybės pasisavinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas Vokietijos selekcinė firma „Norika“ GmbH kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su ieškiniu atsakovui P. V. ūkiui, prašydamas pripažinti, kad atsakovas P. V. ūkis, 2006-2007 metais nebūdamas sutartiniuose santykiuose su bulvių veislių savininko atstovu UAB „Solanika“, savavališkai, toliau daugindamas, aprobuodamas, sertifikuodamas ir realizuodamas firmos ,,Norika“ veislių bulvių sėklą, pasisavino UAB ,,Solanika“ intelektinę nuosavybę bei jos duodamą pridėtinę vertę.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus apygardos teismas 2011 m. liepos 18 d. nutartimi nutarė atsisakyti priimti ieškovo Vokietijos selekcinės firmos „Norika“ GmbH ieškinį atsakovui P. V. ūkiui.

Teismas, vadovaudamasis CPK 26-28 straipsnių nuostatomis, reglamentuojančiomis civilinių bylų teismingumą, konstatavo, kad ieškovas neprašo teismo iš atsakovo priteisti sau konkretaus turto ar pripažinti jam nuosavybės teisę į konkretų turtą, todėl toks reikalavimas, kaip jį suformulavo ieškovas, laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu ir nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Atsižvelgęs į tai, kad ieškinys pareikštas atsakovui, kurio ūkininko ūkio adresas yra Klaipėdos rajone, vadovaudamasis CPK 29 straipsniu, teismas konstatavo, jog ieškinys nagrinėtinas Klaipėdos rajono apylinkės teisme, ir atsisakė priimti tokį ieškinį kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui bei nutarė jį grąžinti padavusiam asmeniui (CPK 137 str. 2 d. 2 p.).

III. Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas Vokietijos selekcinė firma „Norika“ GmbH atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį ir perduoti ieškinį nagrinėti Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iš esmės. Nurodo, kad pagal Patentų įstatymo 40 straipsnio 2 dalį ginčus, susijusius su patentinių teisių gynimu, nagrinėja Vilniaus apygardos teismas. CPK 28 straipsnyje taip pat numatyta, kad tik Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas dėl ginčų, numatytų Patentų ir Prekių ženklų įstatymuose. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė priimti jo ieškinį ir tokiu būdu pažeidė minėtų įstatymų normas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Atskirasis skundas atmestinas. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartis paliktina nepakeista.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Pagal Lietuvos Respublikos CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai ieškovo ieškinį atsisakė priimti kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra teisės kreiptis į teismą tinkamo įgyvendinimo sąlyga. Teismingumo taisyklių laikymasis – vienas iš pagrindų, užtikrinančių asmens teisę į teisminę gynybą. Jų nepaisymas gali lemti civilinio proceso teisės principų pažeidimą bei užkirsti kelią civilinio proceso tikslų įgyvendinimui. Jeigu byla teismui neteisminga, teisėjas turi atsisakyti priimti ieškinį (CPK 137 str. 2 d. 2 p.). Todėl sprendžiant ieškinio priėmimo klausimą svarbu nustatyti, ar nėra pažeidžiamos teismingumo taisyklės (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-138/2011).

CPK 27 straipsnyje yra išvardinta, kokias bylas kaip pirmoji instancija nagrinėja apygardos teismai, o CPK 28 straipsnyje nustatytos kategorijos bylų, kurias kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas (iki 2011 m. spalio 1 d. galiojusi šių straipsnių redakcija). Pagal šių straipsnių nuostatas, Vilniaus apygardos teismas, kaip pirmosios instancijos teismas, nagrinėja civilines bylas: 1) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos patentų įstatyme; 2) dėl ginčų, numatytų Lietuvos Respublikos prekių ženklų įstatyme; 3) dėl įvaikinimo pagal užsienio valstybių piliečių prašymus įvaikinti Lietuvos Respublikos pilietį, gyvenantį Lietuvos Respublikoje arba užsienio valstybėje; 4) kitas civilines bylas, kurias pagal galiojančius įstatymus kaip pirmosios instancijos teismas nagrinėja tik Vilniaus apygardos teismas. Taigi, CPK 28 straipsnyje išvardintas nebaigtinis Vilniaus apygardos teismui teismingų civilinių bylų sąrašas.

Kaip matyti iš byloje esančio ieškinio turinio, ieškovas Vokietijos selekcinė firma „NORIKA“ GmbH savo materialinį reikalavimą – pripažinti, kad atsakovas P. V. ūkis, 2006-2007 metais nebūdamas sutartiniuose santykiuose su bulvių veislių savininko atstovu UAB „Solanika“, savavališkai, toliau daugindamas, aprobuodamas, sertifikuodamas ir realizuodamas ieškovo veislių bulvių sėklą, pasisavino ieškovo intelektinę nuosavybę bei jos duodamą pridėtinę vertę, grindžia tuo, kad tarp ieškovo atstovo UAB „Solanika“ ir atsakovo 2005 m. balandžio 21 d. buvo pasirašyta bazinės bulvių sėklos dauginimo sutartis Nr. 01/01, tačiau atsakovas, vienašališkai nutraukęs šią sutartį, savavališkai toliau daugino ieškovo bulvių veislių sėklą, atliko sėklinių pasėlių aprobaciją ir sėklinių bulvių sertifikaciją. Vadinasi, šiuo ieškiniu siekiama apginti ieškovo, kaip selekcininko teises.

Apelianto teigimu, ieškovo, kaip selekcininko, teises gina Lietuvos Respublikos patentų įstatymas. Tačiau šis apelianto teiginys yra nepagrįstas. Lietuvos Respublikos patentų įstatymas reglamentuoja fizinių ir juridinių asmenų teises ir pareigas, atsirandančias sukūrus išradimus, suteikia šiems išradimams teisinę apsaugą. Pagal šį įstatymą, išradimų apsaugos forma yra patentas, kurį išduoda Lietuvos Respublikos valstybinis patentų biuras šio įstatymo nustatyta tvarka (Patentų įstatymo 1 str.). Patentų įstatymo 2 straipsnyje išvardinta, kas nėra laikoma išradimu, taip pat kam nėra išduodami patentai. Pagal šį įstatymą augalų veislėms patentai neišduodami (Patentų įstatymo 2 str. 2 d. 2 p.). Vadinasi, nagrinėjamu atveju tarp ieškovo ir atsakovo susiklosčiusiems teisiniams santykiams Patentų įstatymas nėra taikomas. Santykius, susijusius su augalų veislių teisine apsauga ir naudojimu, reglamentuoja specialus įstatymas – Lietuvos Respublikos augalų veislių apsaugos įstatymas, o žemės ūkio, sodo, daržo ir dekoratyvinių augalų dauginamosios medžiagos tiekimą rinkai, sertifikavimą – Lietuvos Respublikos augalų sėklininkystės įstatymas. Minėti įstatymai specialiai nereglamentuoja ginčų, kylančių iš šių įstatymų, teismingumo, juose tik numatyta, kad savo pažeistas teises subjektai gali apginti įstatymų nustatyta tvarka (Augalų veislių apsaugos įstatymo 41 str. 1 d., Augalų sėklininkystės įstatymo 10 str.). Kadangi ginčas, kilęs tarp ieškovo ir atsakovo, nepatenka į išimtinai Vilniaus apygardos teismui teismingų ginčų sąrašą (CPK 28 str.), privalu nustatyti, kuriam teismui – apylinkės ar apygardos teismui, yra teismingas šis ginčas.

Apylinkės ir apygardos teismų kompetencija yra nustatyta CPK 26-28 straipsniuose. CPK 26 straipsnio 1 dalyje nustatyta bendroji rūšinio teismingumo taisyklė, pagal kurią visas civilines bylas, išskyrus nurodytas CPK 27-28 straipsniuose, kaip pirmoji instancija nagrinėja apylinkės teismai. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju tarp šalių kilęs ginčas nėra teismingas Vilniaus apygardos teismui. Kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėjamu atveju ieškovas neprašo teismo iš atsakovo priteisti jam konkretaus turto ar pripažinti jam nuosavybės teisę į konkretų turtą, todėl toks reikalavimas laikytinas neturtinio pobūdžio reikalavimu. Toks ginčas nėra teismingas apygardos teismui, nes nepatenka į CPK 27 straipsnyje išvardintų civilinių bylų sąrašą.

Pagal CPK 29 straipsnį, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre. Šioje byloje ieškinys reiškiamas atsakovui, kurio ūkio adresas yra (duomenys neskelbtini), t. y. Klaipėdos rajono apylinkės teismo veiklos teritorijoje. Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, pagrįstai atsisakė priimti ieškinį, kaip neteismingą Vilniaus apygardos teismui.

Šioje nutartyje išdėstytų motyvų pagrindu teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ieškovo materialinio teisinio reikalavimo pobūdį, tinkamai pritaikė civilinių bylų teismingumą reglamentuojančias proceso teisės normas, todėl ieškinio priėmimo klausimą išsprendė teisingai. Pagrindų, nurodytų Lietuvos Respublikos CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio antrojoje dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų, nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. liepos 18 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Vytas MiliusNijolė PiškinaitėDonatas Šernas