Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens antstolės J. J. atskirąjį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjo D. V. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolė J. J., A. K., A. K., uždaroji akcinė bendrovė „IPF Digital Lietuva“, uždaroji akcinė bendrovė „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Antstolė J. J. 2016 m. gegužės 26 d. patvarkymu Nr. S-160009899 netenkino pareiškėjo skundo, skundą kartu su vykdomosiomis bylomis Nr. 0052/14/01061, Nr. 0052/16/00278, Nr. 0052/16/00322 persiuntė Druskininkų miesto apylinkės teismui. Antstolė nurodė, kad nors ekspertizė buvo skirta visam pastatų kompleksui (6 vienetams/objektams), bet areštuojant skolininkės turtą, po atliktos ekspertizės jį vertinant, buvo nurodoma, kad skolininkei nuosavybės teise priklauso 5 objektai (pastatai), kurie ir buvo pardavinėjami varžytynėse. Varžytynių laimėtojas pats nebuvo atidus ir rūpestingas, kiek šioje situacijoje galėjo, nes jam, kaip ir kitiems varžytynių dalyviams, prie skelbimo buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, kuriame buvo nurodyti 5 parduodami objektai (pastatai), jis nebuvo atvykęs į antstolės kontorą pasitikslinti parduodamo turto duomenų, nebuvo nuvykęs ir į turto buvimo vietą. Nuosavybės teisės į šeštąjį pastatą nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre. Prie varžytynių skelbimo pridėtos nuotraukos iš ekspertizės akto ir galbūt pačios skolininkės patvirtinimas, kad ir šeštasis pastatas priklauso jai nuosavybės teise, negalėjo varžytynių laimėtojui suteikti pagrįstų lūkesčių, kad iš varžytynių parduodamas ir šeštasis pastatas, nes jis nebuvo nurodytas varžytynių skelbime ir prie jo pridėtame Nekilnojamojo turto registro išraše, nuotraukose matomi ir kiti nekilnojamojo turto objektai, kilnojamieji daiktai, kurie taip pat nebuvo pardavinėjami, nuotraukos buvo gana prastos kokybės. Dėl nurodytų aplinkybių varžytynių Nr. (duomenys neskelbtini) skelbimas nebuvo klaidinantis, pateikta informacija apie parduodamą iš varžytynių turtą – aiški ir išsami. Be to, 2016 m. gegužės 23 d. 23:59:59 baigėsi sumokėjimo už varžytynėse nupirktą turtą terminas.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Neatsižvelgta į antstolės 2016 m. gegužės 26 d. patvarkyme Nr. S-160009899 nurodytas aplinkybes, kad nors ekspertizė buvo skirta visam pastatų kompleksui (6 vienetams/objektams), bet areštuojant skolininkės turtą, po atliktos ekspertizės jį vertinant, buvo nurodoma, kad skolininkei nuosavybės teise priklauso 5 objektai (pastatai), kurie ir buvo pardavinėjami varžytynėse. Varžytynių laimėtojas pats nebuvo atidus ir rūpestingas, kiek šioje situacijoje galėjo, nes jam, kaip ir kitiems varžytynių dalyviams, prie skelbimo buvo pateiktas Nekilnojamojo turto registro duomenų išrašas, kuriame buvo nurodyti 5 parduodami objektai (pastatai), jis nebuvo atvykęs į antstolės kontorą pasitikslinti parduodamo turto duomenų, nebuvo nuvykęs ir į turto buvimo vietą. Be to, nuosavybės teisės į šeštąjį pastatą nėra įregistruotos Nekilnojamojo turto registre.

Nevertinta, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog iki varžytynių pabaigos aktyviai bandė susirinkti visą jam prieinamą informaciją apie iš varžytynių parduodamą turtą ir dar prieš pasiūlant kainą žinojo, kad šeštasis pastatas nėra įtrauktas į parduodamų iš varžytynių pastatų sąrašą, jis nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre, o žemės sklypas, ant kurio stovi pastatai, nėra skolininkės nuosavybė.

Prie varžytynių skelbimo pridėtos nuotraukos iš ekspertizės akto negalėjo varžytynių laimėtojui suteikti pagrįstų lūkesčių, kad iš varžytynių parduodamas ir šeštasis pastatas, nes jis nebuvo nurodytas varžytynių skelbime ir prie jo pridėtame Nekilnojamojo turto registro išraše, nuotraukose matomi ir kiti nekilnojamojo turto objektai, kilnojamieji daiktai, kurie taip pat nebuvo pardavinėjami, nuotraukos buvo gana prastos kokybės, kiekviename pridėtame lape (pridėtame kaip viena nuotrauka) atspausdintų nuotraukų buvo aštuonios, todėl vaizdas buvo prastas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad antstolė J. J. vykdo Druskininkų miesto apylinkės teismo 2014 m. rugpjūčio 20 d. teismo įsakymą dėl 44 293 Lt (12 828,14 Eur) skolos ir 5 procentų dydžio metinių palūkanų išieškojimo iš A. K. A. K., Druskininkų miesto apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 10 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 995,43 Eur turtinės žalos išieškojimo iš A. K. UAB „IPF Digital Lietuva“ naudai, Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. kovo 18 d. išduotą vykdomąjį raštą dėl 130,87 Eur vietinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą ir tvarkymą, 2,24 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš A. K. UAB „Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras“ naudai. Antstolė 2016 m. balandžio 1 d. patvarkymu dėl turto iš varžytynių pardavimo Nr. S-160006117 paskelbė skolininkei A. K. priklausančio turto antrąsias pakartotines varžytynes. 2016 m. gegužės 3 d. jos baigėsi, laimėtoju paskelbiant pareiškėją. Pareiškėjas, nesutikdamas su antstolės veiksmais, atliktais skelbiant apie varžytynes, apskundė jos veiksmus. Pirmosios instancijos teismas iš dalies patenkino pareiškėjo skundą, nustatęs, kad antstolė, teikdama turto vertintojui užduotį, nustatydama parduodamo turto vertę, prie skelbimo apie varžytynes pridėdama nuotraukas, akivaizdžiai suklydo, todėl varžytynės negalėjo būti tęsiamos CPK nustatyta tvarka. Antstolė nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, teigdama, kad pareiškėjas žinojo, jog vienas iš pastatų nėra įtrauktas į parduodamų iš varžytynių pastatų sąrašą, šis pastatas nebuvo nurodytas varžytynių skelbime ir prie jo pridėtame Nekilnojamojo turto registro išraše, taigi pats pareiškėjas nebuvo atidus ir rūpestingas.

Varžytynės, kaip speciali procesinė turto realizavimo forma, yra priverstinis skolininkui priklausančio areštuoto turto pardavimas, siekiant patenkinti skolininko kreditorių reikalavimus. Parduodant iš varžytynių realizuojamas skolininkui priklausantis nekilnojamasis turtas ir kitas įstatymų nustatyta tvarka registruojamas turtas, kurio vertė viršija du tūkstančius trisdešimt eurų, taip pat kitas kilnojamasis turtas, kurio vieneto vertė viršija trisdešimt tūkstančių eurų (CPK 694 straipsnio 1 dalis). Kadangi priverstinis skolininko turto pardavimas reiškia esminį jo teisės į nuosavybę suvaržymą, tai įstatyme nustatyta speciali tvarka, kurios turi laikytis vykdymo proceso dalyviai ir varžytynes organizuojantis bei vykdantis asmuo – antstolis – tam, kad turto pardavimas vyktų sklandžiai ir turtas būtų parduotas už geriausią kainą.

Vieno varžytynių organizavimo etapų – paskelbimo apie varžytynes tikslas yra pranešti potencialiems pirkėjams apie galimybę įsigyti turtą, taip pat suteikti informaciją apie esmines parduodamo turto savybes. Įstatymo leidėjas yra įtvirtinęs, kokia informacija turi būti nurodoma skelbime apie varžytynes. CPK 707 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad skelbime apie varžytynes turi būti nurodoma: 1) varžytynių numeris; 2) turto savininko vardas ir pavardė (juridinio asmens pavadinimas); 3) antstolio, parduodančio turtą iš varžytynių, vardas ir pavardė, kontoros buveinė, telefonas pasiteirauti, kur kreiptis dėl turto apžiūrėjimo; 4) turto buvimo vieta ir trumpas aprašymas; 5) varžytynių pabaigos laikas; 6) varžytynių dalyvio mokesčio dydis; 7) pradinė pardavimo kaina; 8) parduodamo turto nuosavybės apribojimai; 9) pranešimas apie tai, kad visi suinteresuoti asmenys, turintys teises į parduodamą turtą, iki varžytynių turi pateikti antstoliui savo teises patvirtinančius dokumentus; 10) elektroninė nuoroda į dalyvių registracijos ir varžytynių vykdymo tvarką. Pagal CPK 707 straipsnio 2 dalį prie skelbimo apie varžytynes turi būti pridedama turto nuotrauka (nuotraukos), išskyrus atvejus, kai iš varžytynių parduodamas nematerialusis turtas.

Iš skelbimo apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) (vykdomoji byla Nr. 0052/14/01061, b. l. 91) matyti, kad antstolė skelbime nurodė šį parduodamą turtą: ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinį pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsį, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinius, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo nesutikti su antstole, kad iš varžytynių nebuvo pardavinėjamas ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), jis nebuvo nurodytas ir skelbime apie varžytynes. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo duomenimis (vykdomoji byla Nr. 0052/14/01061, b. l. 96–97), skolininkės vardu yra įregistruotas skelbime apie varžytynes Nr. (duomenys neskelbtini) antstolės nurodytas turtas, nuosavybės teisės į ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra įregistruotos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant dėl to, kokiais duomenimis turėjo vadovautis antstolė, 2016 m. balandžio 1 d. paskelbdama apie skolininkei A. K. priklausančio turto pardavimą iš varžytynių, būtina atsižvelgti į CK 4.262 straipsnio, Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnio nuostatas, kad įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka. Tai reiškia, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo, siekdamas išsiaiškinti registruotino daikto statusą, dydį, savininką, taikomus suvaržymus ir pan., turi teisę vadovautis viešojo registro duomenimis ir preziumuoti, jog jie yra teisingi. Ar asmuo, turėdamas informacijos, kad faktinė situacija neatitinka įrašų viešajame registre, turi vadovautis faktiniais duomenimis, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes.

Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad rėmimosi faktiniais ar įregistruotais duomenimis klausimas kilo vykdomojoje byloje, t. y. antstolei paskelbiant apie turto pardavimą iš varžytynių. Antstoliui, kaip valstybės įgaliotam asmeniui, jo veikloje keliami ypatingi atidumo, sąžiningumo ir rūpestingumo reikalavimai, kurie vykdomi, kai antstolis vadovaujasi jo veiklą reglamentuojančiais įstatymais, neperžengdamas jam suteiktos kompetencijos ribų (Antstolių įstatymo 3 straipsnis, CPK 585 straipsnio 4 dalis). Taigi antstolė, vykdydama vykdomuosius dokumentus, turi atsižvelgti į įstatyme įtvirtintą reguliavimą, šiuo atveju – įrašų viešajame registre teisingumo ir išsamumo prezumpciją, kol ji nepaneigta įstatymų nustatyta tvarka. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl to, jog antstolė pačiame skelbime apie varžytynes nurodė teisingą informaciją apie parduodamą turtą, ginčas byloje kilo dėl to, ar antstolė privalėjo skelbime nurodyti informaciją apie neparduodamą ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsižvelgiant į tai, kad, vadovaujantis CPK 707 straipsnio 2 dalimi, prie skelbimo pridėdama iš varžytynių parduodamo turto nuotraukas, antstolė pridėjo ir neparduodamo turto – ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuotraukas (b. l. 25).

Nepagrįstu pripažintinas atskirojo skundo argumentas, kad pareiškėjas suklydo tik dėl savo neatidumo ir nerūpestingumo. 2016 m. rugsėjo 14 d. teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino, kad jis žinojo, jog ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra nurodytas skelbime apie varžytynes, tačiau teigė, kad, turto buvimo vietoje paklausęs dviejų asmenų apie skolininkės faktiškai naudojamą turtą, jis manė, jog nurodytas pastatas yra paduodamas kaip pagrindinio daikto priklausinys, tuo labiau, kad prie skelbimo apie varžytynes pridėtose nuotraukose šis turtas buvo nufotografuotas. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad, prie skelbimo apie varžytynes pridėjusi nuotraukas apie neparduodamą turtą – ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), antstolė suklydo, todėl ji turėjo skelbime pažymėti, jog šis pastatas neparduodamas, arba atitinkamai iš skelbimo pašalinti iš varžytynių neparduodamo turto nuotraukas. Atskirojo skundo argumentas, kad parduodamo turto nuotraukos buvo prastos kokybės, todėl jos negalėjo varžytynių laimėtojui suteikti pagrįstų lūkesčių, kad iš varžytynių parduodamas ir šeštasis pastatas, vertintinas kaip nepagrįstas, nes įkelti tinkamos kokybės nuotraukas yra antstolės pareiga (CPK 707 straipsnio 2 dalis), o dėl netinkamo šios pareigos vykdymo kylančios pasekmės negali būti perkeliamos varžytynių dalyviams. Taip pat nesutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad pareiškėjas negalėjo tikėtis varžytynėse nusipirkti visą nuotraukose nufotografuotą turtą, nes nuotraukose matomi ir kiti nekilnojamojo turto objektai, kilnojamieji daiktai, kurie nebuvo pardavinėjami. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad nuotraukose ūkio pastatas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kuris pažymėtas indeksu 6I1p, yra konkrečiai įvardintas, stovi šalia kitų pardavinėjamų pastatų, todėl nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad antstolė skelbime apie varžytynes nurodė ne visą informaciją, todėl pareiškėjas buvo suklaidintas dėl perkamo turto kiekio.

Nagrinėjamoje byloje svarbios yra ir su parduodamo turto kainos nustatymu susijusios aplinkybės, patvirtinančios, kad antstolė, nustatydama iš varžytynių parduodamo turto kainą, į ją įtraukė ir neparduodamo ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kainą. Antstolė 2014 m. lapkričio 10 d. patvarkymu Nr. S-14020066 dėl ekspertizės skyrimo turto vertei nustatyti paskyrė ekspertizę gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo rūsio, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kiemo statinių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), rinkos vertei nustatyti. UAB „ideArt“ 2014 m. gruodžio 9 d. nekilnojamojo turto ekspertizės aktu Nr. 2014-135 nustatė, kad nurodyto turto vertė yra 26 000 Lt (7 530,12 Eur). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į tai, kad turto vertintojas be kitų statinių įvertino ir ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė, 2015 m. sausio 22 d. patvarkymu dėl turto iš varžytynių pardavimo, skelbdama skolininkei nuosavybės teise priklausančio turto pirmąsias varžytynes, į parduodamo turto sudėtį pagrįstai neįtraukė ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau parduodamo turto pradinę kainą – 6 025 Eur (20 803,12 Lt) nustatė nuo viso turto vertės, t. y. įtraukdama ir ūkio pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), vertę (CPK 718 straipsnis). Pirmosiose pakartotinėse, antrosiose ir antrosiose pakartotinėse varžytynėse pradinė pardavimo kaina buvo nustatoma taip pat atsižvelgiant į ekspertizės aktu nustatyto viso turto rinkos vertę. Ši aplinkybė sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad pati antstolė nepastebėjo, jog nesutampa Nekilnojamojo turto registre skolininkės vardu įregistruotų ir realiai skolininkės naudojamų pastatų kiekis. Pažymėtina, kad iš vykdomosios bylos Nr. 0052/14/01061 matyti, jog tik pasibaigus antrosioms pakartotinėms varžytynėms antstolė pradėjo aiškintis aplinkybes, susijusias su turtinėmis teisėmis į ūkio pastatą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (2016 m. gegužės 11 d. raštas VĮ Registrų centro Alytaus filialui, b. l. 98). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šios aplinkybės įrodo, kad antstolė per klaidą skelbime apie varžytynes ir prie jo pridėtose nuotraukose nurodė nevisiškai teisingą informaciją, kuri galėjo turėti įtakos pareiškėjo apsisprendimui pirkti iš varžytynių parduodamą turtą. Dėl to pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų pagrįstai vertintas kaip iš dalies pagrįstas.

Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl kitų atskirojo skundo argumentų, kadangi jie neturi įtakos apeliacine tvarka revizuojamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, antstolė atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Druskininkų miesto apylinkės teismo 2016 m. rugsėjo 15 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.