- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-01-04
- Bylos Nr.
- e2-2828-950/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-01036-2018-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Tomas Ridikas
- Ieškovas
- O. V. Z.
- Atsakovas
- Kauno miesto savivaldybės
- Kategorijos
- 3.2.6Teismo sprendimas
dalyvaujant atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovei - teisės ir konsultavimo skyriaus vyriausiajai specialistei J. R.,
viešame teismo posėdyje, žodinio proceso tvarka, išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. V. Z. 2018-05-08 patikslintą ieškinį atsakovei Kauno miesto savivaldybei, dalyvaujant tretiesiems asmenims be savarankiškų reikalavimų - V. B., V. Z. ir V. R., dėl buto pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo sudaryta arba teisės privatizuoti butą lengvatine tvarka pripažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė O. V. Z. paskutiniu, pateiktu 2018-05-08, patikslintu ieškiniu suformulavo alternatyvius reikalavimus ir prašė:
arba pripažinti sudaryta 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jai, t.y. ieškovei O. V. Z., buvo parduotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini);
arba (1) pripažinti jos, t.y. ieškovės O. V. Z., teisę lengvatine tvarka privatizuoti butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 1 d.; (2) įpareigoti Kauno miesto savivaldybę sudaryti buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartį su ja, t.y. ieškove O. V. Z., pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 1 d.; (3) nustatyti juridinį faktą, kad ji, t.y. ieškovė O. V. Z., yra sumokėjusi visą buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo kainą pagal Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 1 d.
Šalies argumentai
Ieškovė O. V. Z. 2018-05-08 patikslintame ieškinyje nurodė, kad atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę ji dalyvavo butų privatizavimo procese, siekdama pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymą privatizuoti naudojamą butą, esantį (duomenys neskelbtini). Jos prašymu 1992-11-23 buvo parengta buto techninės apskaitos byla, Kauno miesto valdyba 1992-12-18 parengė buto įkainavimo aktą Nr. 33135, kuriuo apskaičiavo ketinamo privatizuoti buto kainą - 12689,00 rub. (tal.). Ji apmokėjo buto kainą grynais pinigais ir investiciniais čekiais. 1993 m. sausio mėn. ji su Kauno miesto valdybos atstove A. Š. pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį, tačiau minėta sutartis nebuvo patvirtinta notarine tvarka. Dėl pasirašytos pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo notarine tvarka į notarų biurą turėjo kreiptis Kauno miesto valdyba (šiuo metu - Kauno miesto savivaldybė). Tačiau tai padaryta nebuvo, o vėliau atsakovė prarado visus su jos buto privatizavimu susijusius dokumentus. Ji savalaikiai buvo išreiškusi valią privatizuoti ginčo butą, atliko visus nuo jos priklausančius buto privatizavimo veiksmus, pasirašė su atsakovės įgaliotu atstovu ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri dėl atsakovės neteisėtų veiksmų nebuvo įforminta notarine tvarka. Kadangi visos buto privatizavimo procedūros buvo atliktos tinkamai ir laiku, ji turi tai patvirtinančių dokumentų originalus, todėl kreipiasi į teismą prašydama arba pripažinti buto pirkimo-pardavimo sutartį sudaryta Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. pagrindu, arba pripažinti jos teisę lengvatine tvarka privatizuoti butą (Lietuvos Respublikos Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo 24 str. 1 d.).
Ieškovė O. V. Z. teismo posėdžio metu papildomai paaiškino, kad 1974 m. ji atsikėlė gyventi į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Butas buvo skirtas jos mamai, ji tuo metu buvo dar vaikas. Kai buvo galima butą privatizuoti, ji su mama susitarė, kad butą privatizuos savo vardu. Ji susitvarkė visus reikalingus dokumentus, sumokėjo visą reikalingą sumą investiciniais čekiais ir grynais pinigais. Į tuometinę savivaldybę vyko kelis kartus. Pasirašė buto pirkimo-pardavimo sutartį. Visą laiką galvojo, kad ji išsipirko butą ir jai buvo ramu. Manė, kad butas yra jos nuosavybė nuo 1994 m. Kai ginčo bute iškilo poreikis prisiregistruoti globotinį, t.y. V. B., tada jai Kauno miesto savivaldybė pranešė, kad butas yra ne jos nuosavybė, o atsakovės. Tai buvo gal prieš keturiolika metų, 2003-2004 m. Ėjo aiškintis pas administracijos direktorių, bet niekas su ja nekalbėjo, sakė, kad jie neturi jokių dokumentų, kurie liudytų, kad ji išsipirko ginčo butą. Ji turėtus buto privatizavimo dokumentus buvo pametusi, todėl tuo metu neturėjo jokios galimybės įrodyti, kad iš tiesų išsipirko butą. Buvo priversta pasirašyti buto nuomos sutartį, privalėjo mokėti buto nuomos mokestį, nors iki tol jo niekada nemokėjo. Visus buto privatizavimo dokumentus (originalus) ji rado 2017 m. Buto dokumentai buvo išvežti į sodybą ir po to ten jie buvo rasti. Kai ruošėsi parduoti sodybą, viską tvarkė ir tada rado pamestus buto privatizavimo dokumentus. Tuos dokumentus rado jos mama V. R.. Radus buto privatizavimo dokumentus, ji kreipėsi į teismą. Nekilnojamas turtas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo jai padovanotas. Žemė taip pat buvo dovanota. Jokios kitos gyvenamosios patalpos lengvatine tvarka iš valstybės nėra įgijusi nei ji, nei kiti jos šeimos nariai.
Ieškovės O. V. Z. atstovas advokatas P. V. teismo posėdžio metu teisiniais argumentais pagrindė ieškovės nurodytas faktines aplinkybes bei prašė 2018-05-08 patikslintą ieškinį tenkinti. Taip pat, prašė atmesti atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašymą ieškovės reikalavimui taikyti ieškinio senaties terminą, nes O. V. Z. teisių pažeidimas - vengimas patvirtinti sudarytą buto pirkimo-pardavimo sutartį notarine tvarka, privatizavimo procedūrų savalaikis neužbaigimas - yra trunkamojo pobūdžio. Todėl ieškinio senaties terminas nėra praleistas. Jeigu teismas manys, kad ieškinio senaties terminas yra praleistas, ieškovės atstovo nuomone, jis turi būti atnaujintas, nes reikšmingus rašytinius įrodymus, sudariusius pagrindą pareikšti ieškinį teisme, O. V. Z. rado tik 2017 m.
Atsiliepimas
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė 2018-05-28 pateikė atsiliepimą į ieškovės 2018-05-08 patikslintą ieškinį. Pateiktame atsiliepime nurodė, kad prašo taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškovės O. V. Z. patikslintą ieškinį atmesti. Jeigu teismas laikytų, kad ieškinio senaties terminas nepraleistas arba praleistą terminą atnaujintų, atsakovė prašė patikslintą ieškinį atmesti kaip visiškai nepagrįstą.
Atsakovė atsiliepime į patikslintą ieškinį nurodė, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Vadovaujantis Kauno miesto valdybos 2002-06-04 sprendimu Nr. 591 ginčo buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomos sutartis buvo pakeista ieškovės O. V. Z. vardu. Nei atsakovė, nei ieškovė, neturi pirminės ginčo buto nuomos sutarties, tačiau iš asmenų gyvenamosios vietos deklaracijos datų, darytina išvada, jog ginčo butas ieškovei buvo suteiktas vėliausiai 1983 m., nes ieškovė ginčo bute deklaravusi savo gyvenamąją vietą būtent 1983 m. Kauno miesto savivaldybėje nėra išlikusių jokių dokumentų, kurie liudytų vykusį buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procesą. Atsakovė mano, kad yra nepagrįstas patikslinto ieškinio reikalavimas, kuriuo ieškovė prašo pripažinti sudaryta ginčo buto 1993 m. pirkimo-pardavimo sutartį. Nors ieškovė ir turi dokumentus liudijančius, kad buvo pateikusi visus buto privatizavimui reikalingus dokumentus, sumokėjusi buto privatizavimui reikiamas lėšas, tačiau ji pati savalaikiai nesidomėjo, ar nėra kliūčių privatizuoti ginčo butą, paliko privatizavimo procedūrą savieigai, niekada nesikreipė į atsakovę ir nesidomėjo, kaip baigėsi buto privatizavimas, ieškinį teismui pateikė tik 2018-01-30. Ieškovė nesiekė įgyti ginčo buto savo asmeninės nuosavybės teise nepateisinamai ilgą laiką, o tai rodo jos didelį aplaidumą bei nerūpestingumą. Savo ruožtu atsakovė ir jos įgalioti atstovai atliko visus nuo jų priklausiusius veiksmus, todėl nėra jokio pagrindo teigti, kad dėl Kauno miesto savivaldybės kaltės ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro bei liko neįregistruota. Nepagrįstas ir O. V. Z. alternatyvus reikalavimas - pripažinti jai teisę lengvatine tvarka privatizuoti ginčo butą. Ieškovė, laikydama save tinkamu subjektu privatizavimo procedūroms vykdyti, turėjo laikytis pareigos buto privatizavimo santykiuose elgtis itin rūpestingai ir atsakingai, t.y. savalaikiai pasidomėti, kodėl tariamai sudarytas buto pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo patvirtintas notarine tvarka ir neįregistruotas teisės aktų nustatyta tvarka. Ieškovė galimai 1992 m. pradėjusi ginčo buto privatizavimo procedūrą, jos eiga iš naujo pradėjo domėtis tik 2017-10-30, kuomet raštu kreipėsi į atsakovę. Daugiau nei 20 m. ieškovė visiškai nesidomėjo ginčo buto privatizavimo procesu, netgi 2002 m. pasirašė pakeistą ginčo buto nuomos sutartį savo vardu bei atsakingai mokėjo buto nuomos mokestį. Atsižvelgiant į tai, atsakovė nepagrįstu laiko patikslinto ieškinio motyvą, jog O. V. Z. tinkamai atliko visus jai būtinus atlikti veiksmus, todėl įgijo teisę privatizuoti ginčo butą lengvatine tvarka. Be to, ieškovė praleido ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti. O. V. Z. nurodo, kad dėl ginčo buto privatizavimo kreipėsi dar 1992 m., o ieškinį dėl savo pažeistų teisių gynimo teismui pateikė tik 2018-01-30. Kadangi 2002-06-13, kai ginčo buto nuomos sutartis buvo pakeista ieškovės vardu ir O. V. Z. tapo pagrindine buto nuomininke, Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymas nebegaliojo, todėl ieškovė jau tuomet turėjo suprasti, kad jos teisė privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas nebus įgyvendinta (bus pažeista). Todėl laikytina, kad ieškovė O. V. Z. praleido ieškinio senaties terminą. Ieškovės nurodyta aplinkybė (nepakankamas rūpestingumas) negali būti laikoma svarbia ieškinio senaties termino praleidimo priežastimi. Be to, O. V. Z. nenurodė svarbių ieškinio senaties praleidimo aplinkybių, todėl ieškinio senaties terminas jai neturėtų būti ir atnaujintas.
Atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė - teisės ir konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė J. R. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime nurodytas faktines aplinkybes ir prašė taikyti ieškinio senatį, o ieškovės patikslinto ieškinio reikalavus atmesti.
Tretieji asmenys be savarankiškų reikalavimų - V. B., V. Z. ir V. R., 2018-06-14 pateikė bendrą atsiliepimą į ieškovės patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad su O. V. Z. reikalavimais sutinka.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. B. teismo posėdžio metu paaiškino, kad jis atsimena, kaip atsikraustė gyventi pas tetą į butą, esantį (duomenys neskelbtini). Tuo metu buvo vaikas, nieko daugiau papasakoti negali. Žino, kad 2017 m. buvo rasti dokumentai dėl buto privatizavimo.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. Z. teismo posėdžio metu paaiškino, kad 1993 m. savo investicinius čekius jis atidavė žmonai O. V. Z. Viską tvarkė jo žmona O. V. Z. Jam žmona sakė, kad privatizavo butą, jis buto privatizavimo procedūromis nesidomėjo. Mano, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra jo žmonos O. V. Z. nuosavybė. Jis žino, kad buvo dingę buto privatizavimo dokumentai. Jo žmonos O. V. Z. mama tuos dokumentus buvo išvežusi į sodybą. Kai ruošėsi parduoti sodybą ir ten viską tvarkė, tada O. V. Z. mama rado pamestus dokumentus. Minėti dokumentai buvo rasti 2017 m. rugpjūčio mėn. Nei jis, nei kiti jo šeimos nariai daugiau jokio kito nekilnojamojo turto neprivatizavo ir lengvatine tvarka neįgijo.
Trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. R. į teismo posėdį neatvyko. Apie teismo posėdžio vietą, datą ir laiką trečiajam asmeniui be savarankiškų reikalavimų V. R. buvo pranešta tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Civilinėje byloje nustatytos reikšmingos faktinės aplinkybės:
pateiktas Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas liudija, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei;
iš Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2018-02-12 pažymos apie gyvenamąją vietą matyti, kad pagal VĮ ,,Registrų centras“ 2018-02-02 davinius adresu (duomenys neskelbtini), deklaruoti: V. R. nuo 1975-09-02, V. O. Z. nuo 1983-06-14, V. Z. nuo 1999-03-22, V. B. nuo 2002-02-06;
ieškovės kartu su pradiniu ieškiniu pateikta buto techninės apskaitos byla liudija, kad buto, esančio (duomenys neskelbtini), pagrindiniai inventoriniai duomenys buvo užfiksuoti dar 1972-04-15, o pati buto techninės apskaitos byla sudaryta ir patikrinta - 1992-11-23;
civilinėje byloje pateiktas 1992-12-13 buto įkainavimo aktas Nr. 33135 liudija, kad buvo įkainotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), kurį pirkėja O. V. Z. perka iš pardavėjo (Kauno miesto valdybos), atstovaujamo A. Š.. Nurodytame įkainojimo akte yra užfiksuota, kad buto pirkimo kaina yra 12689,00 rub. (tal.), o ji mokama - 1547,00 rub. (tal.) mokama grynais pinigais, o 11142,00 rub. (tal.) mokama investiciniais čekiais. 1992-12-13 buto įkainavimo aktas Nr. 33135 pasirašytas tiek O. V. Z., tiek A. Š.;
pateikti trys mokėjimo kvitai liudija, kad 1992-12-17 kvitu O. V. Z. už buto pirkimą sumokėjo 1547,00 rub. (tal.) sumą grynais pinigais gavėjui - Kauno m. v-ba butų privatizavimo t-bai, taip pat kitu 1992-12-17 mokėjimo kvitu sumokėjo 11142,00 rub. (tal.) sumą investiciniais čekiais tam pačiam gavėjui - Kauno m. v-ba butų privatizavimo t-bai;
1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutartis liudija, kad Kauno miesto valdybos atstovas - A. Š., pardavė O. V. Z. butą, esantį (duomenys neskelbtini), pagal 1992-12-13 buto įkainavimo aktą Nr. 33135 už 12689,00 rub. (tal.) sumą. Buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta trimis egzemplioriais, kurių vienas paliekamas Kauno m. notarų biure, kiti atiduodami sutarties šalims. Ieškovės teismui pateiktoje 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutartyje yra pardavėjo atstovo - A. Š. - parašas. Antro sutarties lapo grafa dėl jos patvirtinimo Kauno m. notarų biure nėra užpildyta, nėra atsakingo notaro parašo bei antspaudo;
atsakovės Kauno miesto savivaldybės atstovė - teisės ir konsultavimo skyriaus vyriausioji specialistė J. R. teismo posėdžio metu patvirtino, kad: neginčija ir neneigia ieškovės pateiktų dokumentų (1992-12-13 buto įkainavimo akto Nr. 33135; trijų mokėjimo kvitų; 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutarties) autentiškumo ir originalumo, sutinka, kad jie pasirašyti atsakingo tuometinės Kauno miesto valdybos asmens - A. Š.; sutinka, kad Kauno miesto savivaldybėje nėra išlikusių jokių dokumentų, liudijančių vykdytas buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo (pardavimo) O. V. Z. procedūras (Lietuvos Respublikos CPK 187 str. 1 d.).
Ieškovė 2018-05-08 patikslintu ieškiniu suformulavo alternatyvų reikalavimą, kuriuo prašė - pripažinti sudaryta 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuria jai, t.y. ieškovei O. V. Z., buvo parduotas butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Ieškovė minėtą reikalavimą grindė Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas pažymi, kad vadovaujantis naujausia aukštesniųjų teismų formuojama praktika, ginčo situacijos sprendimui gali ir turi būti taikomos būtent Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. nuostatos (žr. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2017-03-24 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-726-553/2017; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014-06-27 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2014; Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus 2013-12-18 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1164/2013; ir kt.).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje tarp dalyvaujančių asmenų nekilo ginčo, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo privatizavimo objektas pagal Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 2 str. 1 d. bei nepapuolė į nurodyto įstatymo 3 str. įtvirtintą neprivatizuotinų objektų sąrašą.
Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 4 str. 2 d. buvo numatyta, kad pirkti gyvenamąjį namą, butą turi teisę asmenys, kurie iki 1989-11-03 nuolat gyveno Lietuvos Respublikos teritorijoje ir šio įstatymo įsigaliojimo dieną buvo perkamo gyvenamojo namo, buto nuomininkai ar jų šeimų nariai, arba kuriems po šio įstatymo įsigaliojimo nustatyta tvarka buvo suteikta gyvenamoji patalpa. Nagrinėjamoje civilinėje byloje nėra ginčo dėl to, kad ieškovė O. V. Z. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), su savo šeimos nariais (t.y. motina V. R.), gyveno nuo 1983-06-14 (tai liudija Kauno miesto savivaldybės administracijos Turto valdymo departamento Gyvenamojo fondo administravimo skyriaus 2009-11-23 pažyma apie asmenis deklaravusius gyvenamąją vietą vienu adresu, taip pat Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2018-02-12 pažyma apie gyvenamąją vietą). Kad su ieškovės šeimos nariu - motina V. R. - buvo sudaryta buto nuomos sutartis (kuri nėra išlikusi) liudija Kauno miesto savivaldybės administracijos Savivaldybės turto valdymo skyriaus 2002-05-14 aiškinamasis raštas, kuriame V. R. nurodoma pagrindine ginčo buto nuomininke. Iš to seka, kad ieškovė O. V. Z. buvo tinkamas subjektas, galintis privatizuoti gyvenamąją patalpą, kurioje faktiškai gyveno nuo 1983-06-14.
Nagrinėjamoje civilinėje byloje taip pat nėra jokio ginčo dėl to, kad ieškovė O. V. Z. dar 1992 m. pradėjo buto, kuriame faktiškai gyveno ir juo naudojosi nuo 1983-06-14, privatizavimo procesą. Privatizavimo proceso metu butas, esantis (duomenys neskelbtini), buvo inventorizuotas, t.y. 1992-11-23 sudaryta ir patikrinta buto techninės apskaitos byla (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 6 p.). 1992-12-13 minėtas butas buvo įkainotas (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 7-11 p.). Ieškovė O. V. Z. už jį sumokėjo visą 12689,00 rub. (tal.) sumą, t.y. 1547,00 rub. (tal.) sumą grynais pinigais sumokėjo gavėjui - Kauno m. v-ba butų privatizavimo t-bai, taip pat sumokėjo 11142,00 rub. (tal.) sumą investiciniais čekiais tam pačiam gavėjui - Kauno m. v-ba butų privatizavimo t-bai (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 12.1 p.). Ieškovei atlikus nurodytus veiksmus, butų privatizavimą vykdžiusi institucija - Kauno miesto valdyba - parengė buto pirkimo-pardavimo sutartį, kuri buvo pasirašyta 1993 m. (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 18 p.). Civilinėje byloje pateiktoje 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutartyje yra tik pardavėjo Kauno miesto valdybos atstovo - A. Š. - parašas. Ieškovė nurodė, kad pasirašė pardavėjui skirtą sutarties egzempliorių, o jai tekusį sutarties egzempliorių pasirašė pardavėjo atstovė. Jai tekusio sutarties egzemplioriaus ji pati nepasirašė. Kadangi atsakovė Kauno miesto savivaldybė nėra išsaugojusi jokių su buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procesu susijusių dokumentų, teismas sprendžia, jog ta faktinė aplinkybė, kad ieškovė O. V. Z. turi jai tekusį buto pirkimo-pardavimo sutarties egzempliorių, kuriame yra pardavėjo Kauno miesto valdybos atstovo - A. Š. - parašas, yra pakankama konstatuoti, kad buto pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta, t.y. pasirašyta abiejų sutarties šalių (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.).
Kaip jau buvo minėta anksčiau, antro buto pirkimo-pardavimo sutarties lapo grafa dėl jos patvirtinimo Kauno m. notarų biure nėra užpildyta, ten nėra atsakingo notaro parašo bei antspaudo. Tai reiškia, kad nebuvo atliktas paskutinis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 19 p. veiksmas - sudaryta buto pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo patvirtinta notaro ir įregistruota.
Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 3 numato, kad įstatymų reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Tačiau to paties straipsnio 4 d. yra numatyta išimtis - jeigu viena iš šalių visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį, kuriam būtinas notaro patvirtinimas, o antroji šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka, teismas įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorio po to notarine tvarka įforminti nebereikia.
Iš esmės identiškos nuostatos buvo įtvirtintos ir ginčo buto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu. 1964 m. Civilinio kodekso (čia ir toliau - redakcija galiojusi nuo 1992-11-01 iki 1994-02-01) 58 str. 3 d. numatė, kad įstatymo reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį, o 5 d. numatė tokią pačią išimtį - jeigu viena iš šalių visiškai ar dalinai įvykdė sandorį, kuriam būtinas notarinis patvirtinimas, o antroji šalis vengia sandorį notariškai įforminti, tai teismas, įvykdžiusios sandorį šalies reikalavimu, turi teisę pripažinti sandorį galiojančiu. Šiuo atveju sandorį po to notariškai įforminti nebereikia.
Tam, kad būtų galima taikyti Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d. (1964 m. Civilinio kodekso 58 str. 5 d.) nurodytą išimtį, būtinos tokios sąlygos: (1) sandoris yra dvišalis; (2) viena sandorio šalis visiškai ar iš dalies įvykdė sandorį; (3) kita sandorio šalis vengia įforminti sandorį notarine tvarka. Nustačius, kad nėra bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo pripažinti sandorį galiojančiu pagal Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d.
Nagrinėjamos civilinės bylos medžiaga liudija, kad pardavėjas Kauno miesto valdyba (šiuo metu - Kauno miesto savivaldybė) ir pirkėjas O. V. Z. sudarė ir pasirašė 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutartį. Tokios sutarties sudarymas laikytinas dvišaliu sandoriu (Lietuvos Respublikos CK 1.63 str. 6 d. (1964 m. Civilinio kodekso 40 str. 2 d.)). Pateikti trys mokėjimų kvitai liudija, kad ieškovė O. V. Z. sumokėjo 12689,00 rub. (tal.) sumą, už perkamą butą, esantį (duomenys neskelbtini), Kauno m. v-ba butų privatizavimo t-bai, t.y. įvykdė jai, kaip pirkėjai, tenkančią pagrindinę pareigą - sumokėti daikto kainą (Lietuvos Respublikos CK 6.344 str. (1964 m. Civilinio kodekso 253 str. 1 d.)). Pareiga organizuoti visų reikalingų pirkimo-pardavimo sutartims įforminti dokumentų rengimą, sudarytų sutarčių tvirtinimą ir teisinę registraciją buvo numatyta pardavėjui (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991-07-31 nutarimu Nr. 309 patvirtintos Butų privatizavimo, pardavimo ir naudojimo tvarkos 19 p.). Nagrinėjamos civ. bylos duomenys neginčijamai liudija, kad pardavėjo Kauno miesto valdybos (šiuo metu - Kauno miesto savivaldybė) ir pirkėjo O. V. Z. sudaryta ir pasirašyta 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutartis notarine tvarka patvirtinta nebuvo, o visi su buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procesu susiję dokumentai atsakovės buvo prarasti (tai liudija Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2018-02-12 raštas „Dėl (duomenys neskelbtini) dokumentų pateikimo“).
Visos šios teismo nustatytos ir detaliai išdėstytos faktinės aplinkybės leidžia konstatuoti, kad ieškovė O. V. Z., galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui (t.y. 1992 m.) įgijo teisę privatizuoti butą, esantį (duomenys neskelbtini), šia teise pasinaudojo ir iš savo pusės tokią teisę visiškai įgyvendino sumokėdama 12689,00 rub. (tal.) sumą Kauno m. v-ba butų privatizavimo t-bai. Tuometinė Kauno miesto valdyba priimdama ieškovės atliktą mokėjimą, parengusi ir pasirašydama (tai padarė Kauno miesto valdybos atstovė A. Š.) buto pirkimo-pardavimo sutartį patvirtino ir įgyvendino valią dėl privatizavimo sandorio sudarymo, tačiau vėliau jo (dėl nežinomų ir teismo nenustatytų priežasčių) nepatvirtino notarine tvarka bei neįregistravo. Tokios aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos CK 1.93 str. 4 d., leidžiančią teismui pripažinti sandorį galiojančiu. Todėl ieškovės O. V. Z. 2018-05-08 patikslinto ieškinio alternatyvus reikalavimas tenkintinas (patikslinant reikalavimo formuluotę atsižvelgiant į aukštesniųjų teismų formuojamą praktiką, kad ieškovė galėtų teismo sprendimo pagrindu įregistruoti nuosavybės teisę į ginčo butą), t.y. pripažintina, kad 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė O. V. Z. nuosavybės teise įgijo (privatizavo) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (Lietuvos Respublikos CPK 178 str., 185 str.).
Tenkinus O. V. Z. 2018-05-08 patikslinto ieškinio pirmąjį alternatyvų reikalavimą, teismas dėl kitų ieškovės alternatyvių reikalavimų nepasisako ir jų nevertina.
Atsakovė Kauno miesto savivaldybė, be kita ko, įrodinėjo, kad ieškovė O. V. Z. yra praleidusi ieškinio senaties terminą savo pažeistoms teisėms ginti ir prašė jį taikyti, bei tuo pagrindu 2018-05-08 patikslinto ieškinio reikalavimus atmesti.
Tačiau atsakovės Kauno miesto savivaldybės prašymas, ieškovės pareikštiems reikalavimams, taikyti ieškinio senaties terminą laikytinas nepagrįstu. Remiantis Lietuvos Respublikos CK 1.124 str., ieškinio senatis - tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį. Ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą (Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 1 d.). Tačiau jau anksčiau buvo konstatuota, kad V. O. Z., galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui (t.y. 1992 m.) įgijo subjektinę teisę privatizuoti gyvenamąją patalpą - butą, esantį (duomenys neskelbtini), ir atliko visus jai priklausančius veiksmus, kad būtų sudaryta ginčo buto pirkimo-pardavimo sutartis (iš kurių svarbiausias - visos kainos sumokėjimas). Visiškai ir galutinai tokios teisės ieškovė realizuoti negalėjo dėl aplaidaus ir nerūpestingo atsakingų Kauno miesto savivaldybės (tuometinės Kauno miesto valdybos) pareigūnų elgesio - būtent pastarieji tinkamai ir savalaikiai nevykdė jiems priskirtos pareigos kreiptis į Kauno m. notarų biurą dėl pasirašytos buto pirkimo-pardavimo sutarties patvirtinimo, o vėliau apskritai prarado visus su ginčo buto privatizavimu susijusius dokumentus. Ieškovė O. V. Z. teismo posėdžio metu nuosekliai paaiškino, kad: visą laiką nuo 1993 m. manė, jog buto, esančio (duomenys neskelbtini), privatizavimo procedūra yra baigta, o butas priklauso jai; kad nėra ginčo buto savininkė sužinojo 2002-2004 m., kuomet norėjo bute užregistruoti (t.y. deklaruoti gyvenamąją vietą) globotinį V. B. (Kauno miesto savivaldybės administracijos Nekilnojamojo turto skyriaus 2018-02-12 pažyma apie gyvenamąją vietą liudija, kad adresu (duomenys neskelbtini), V. B. gyvenamoji vieta buvo deklaruota 2002-02-06); savo pažeistų teisių ginti ji tuo metu negalėjo, nes buvo praradusi (pametusi) turėtus ginčo buto privatizavimo dokumentus, jokių kitų įrodymų neturėjo, o Kauno miesto savivaldybėje tokių dokumentų taip pat nebuvo likę; reikšmingus dokumentus rado 2017 m. vasarą, po ko operatyviai kreipėsi į teismą dėl pažeistų savo teisių gynimo. Tokius ieškovės paaiškinimus teismo posėdžio metu patvirtino trečiasis asmuo be savarankiškų reikalavimų V. Z., juos liudija ir 2018-11-19 pateikti V. R. rašytiniai parodymai, užfiksuoti Kauno rajono 5-ojo notarų biuro notarės L. G.. Netikėti šiais ieškovės paaiškinimais ar laikyti juos melagingais, teismas neturi jokio faktinio pagrindo, tokių O. V. Z. paaiškinimų nepaneigia jokie kiti civilinėje byloje surinkti duomenys (Lietuvos Respublikos CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui ieškovės O. V. Z. įgytos subjektinės teisės privatizuoti nuomojamą gyvenamąją patalpą pažeidimas tęsėsi nuo pat 1993 m. iki šiol, o ieškovė anksčiau kreiptis į teismą ir ginti teismo keliu savo pažeistų teisių net negalėjo, nes prarastus ginčo buto privatizavimo dokumentus ji rado tik 2017 m. Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 5 d. numato, jog jeigu pažeidimas yra tęstinis, t.y. jis vyksta kiekvieną dieną (pvz. asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl tokių veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Kadangi ieškovės teisių pažeidimas yra tęstinis ir trunka jau daugiau kaip 26 m., taikyti ieškinio senaties termino O. V. Z. pareikštiems reikalavimams, nėra pagrindo (Lietuvos Respublikos CK 1.127 str. 5 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškovė O. V. Z. 2018-01-23 pateikdama Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams pradinį ieškinį sumokėjo 419,00 Eur dydžio žyminį mokestį. Ieškovė taip pat patyrė 450,00 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidas advokato P. V. teisinei pagalbai apmokėti. Todėl tenkinus ieškovės 2018-05-08 patikslintą ieškinį, jos patirtos bylinėjimosi išlaidos - 869,00 Eur, priteistinos iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (Lietuvos Respublikos CPK 93 str.).
Nagrinėjamoje civilinėje byloje susidarė ir 38,21 Eur dydžio išlaidos, susijusios su teismo procesinių dokumentų siuntimu. Šios išlaidos valstybei iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės nepriteistinos vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 83 str. 1 d. 10 p. ir 96 str. 3 d.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškovės O. V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) 2018-05-08 patikslintą ieškinį tenkinti.
Pripažinti, kad 1993 m. buto pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovė O. V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise įgijo (privatizavo) butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini).
Priteisti ieškovei O. V. Z. (a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės Kauno miesto savivaldybės (j.a.k. 188764867) patirtas bylinėjimosi išlaidas - 869,00 Eur (aštuonis šimtus šešiasdešimt devynis eurus).
Sprendimas per 30 d. (trisdešimt dienų) gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.