Kauno apygardos teismo nutartis

2015-09-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1S-1723-579/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-08
Bylos Nr.
1S-1723-579/2015
Teisminio proceso Nr.
1-22-1-00765-2014-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Evaldas Gražys (pirm.), Ramūnas Antanavičius, Dmitrijus Korsakovas
Kaltinamasis
J. S.
Kategorijos
Byla Nr. 1S-1723-579/2015;
Teisminio proceso Nr. 1-22-1-00765-2014-1;Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.16.1.2.2. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugsėjo 8 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Evaldo Gražio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo ir Ramūno Antanavičiaus, sekretoriaujant Aušrinei Kudžmienei, dalyvaujant prokurorei Živilei Muliuolytei, teismo posėdyje išnagrinėjusi kaltinamosios J. S. skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo2015 m. liepos 27 d. nutartimi kaltinamajai J. S. paskirta kardomoji priemonė suėmimas ir nustatytas suėmimo terminas 1 (vienam) mėnesiui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. S. kaltinama tuo, kad 2014 m. rugpjūčio 25 d., apie 17.20 val., savo darbovietėje – VšĮ „Kauno klinikinė ligoninė“, esančioje Laisvės al. 17, Kaune, iš darbuotojų persirengimo kambaryje, užrakintoje spintelėje buvusio rankinuko pavogė 900 Lt įvairiomis kupiūromis, tuo padarydama nukentėjusiajai R. Ž. 900 Lt (260,66 Eur) turtinę žalą, t. y. kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 str. 1 d.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nu­tar­ti­mi kaltinamajai J. S. kar­do­mosios priemonė – suėmimas palikta nepakeista ir jos terminas nustatytas 1 mėnesiui motyvuojant tuo, jog kaltinamoji akivaizdžiai vengė atvykti į teisiamuosius posėdžius nurodydama įvairias nepateisinamas priežastis, jos ikiteisminio tyrimo metu nurodytu adresu nebuvo randama, bendraujant su kaltinamąja telefonu nurodydavo, kad gyvena Vilniaus rajone, tačiau tikslaus adreso nenurodydavo. Teismas sprendė, kad kaltinamajai parinkus švelnesnę kardomąją priemonę ji gali daryti naujas nusikalstamas veikas, taip pat pakartotinai pasislėpti nuo teismo ir tuo sutrukdyti išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą.

Šalies argumentai

Kaltinamoji J. S. skunde prašo Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nu­tar­tį panaikinti ir paskirti švelnesnę kardomąją priemonę. Skunde nurodo, kad į pirmąjį teisiamąją posėdį atvyko, o į kitus posėdžius neatvykdavo, nes turėjo nedarbingumo pažymėjimą, apie savo ligą nuolat pranešdavo teisėjai faksu. Ji nuolat palaikydavo ryšius su teisėjos sekretore. Tai, kad yra ieškoma, nežinojo, jos niekas apie tai neinformavo. Švelnesnę kardomąją priemonę prašo skirti ir dėl to, kad ji serga antrine hipertenzija, taip pat prasidėjo aterosklerozinės kilmės širdies ir aortos pakitimai. Prašo atsižvelgti į tai, kad ji augina tris nepilnamečius vaikus, kuriuos reikia išleisti į mokyklą ir prižiūrėti. Pasižada atvykti į visus teismo posėdžius, nekeisti gyvenamosios vietos bei nesislapstyti.

Teismo posėdyje prokurorė Ž. Muliuolytė prašė palikti galioti skundžiamą nutartį ir skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamosios J. S. skundas tenkinamas.

Baudžiamojo proceso kodekso 119 straipsnyje nurodyta, kad kardomosios priemonės gali būti skiriamos siekiant užtikrinti įtariamojo, kaltinamojo ar nuteistojo dalyvavimą procese, netrukdomą ikiteisminį tyrimą, bylos nagrinėjimą teisme ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms. Pagal BPK 121 straipsnio 4 dalies nuostatas prokuroras, teisėjas ar teismas, spręsdamas, ar reikia skirti kardomąją priemonę, parinkdamas jos rūšį, turi atsižvelgti į įtariamojo nusikalstamos veikos sunkumą, įtariamojo asmenybę, į tai, ar jis turi nuolatinę gyvenamąją vietą ir darbą ar kitokį legalų pragyvenimo šaltinį, į įtariamojo amžių, sveikatos būklę, šeiminę padėtį ir kitas aplinkybes, galinčias turėti reikšmės sprendžiant dėl kardomosios priemonės. Suėmimo, kaip ir kitų kardomųjų priemonių, būtina sąlyga yra duomenų, leidžiančių manyti, jog įtariamasis padarė nusikalstamą veiką, pakankamumas (BPK 121 straipsnio 2 dalis).

Kardomoji priemonė – suėmimas gali būti skiriama tik tada, kai švelnesnėmis kardomo­sio­mis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, ir tik tiriant ir nagrinėjant bylas dėl nusikaltimų, už kuriuos baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę, negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 122 str. 7 d. ir 8 d.).

Kaip matyti iš Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutarties, konstatavus, kad J. S. pažeidė anksčiau jai skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, ji pakeis­ta į suėmimą. Teismas nurodė, kad kaltinamoji J. S. neatvyko į teismo posėdį nepra­nešusi neat­vykimo priežasčių, pakeitė gyvenamąją vietą. Suėmimas J. S. paskirtas tuo pagrindu, kad kaltinamoji būdama laisvėje bėgs (slėpsis) nuo teismo (BPK 122 str. 1 d. 1 p.) bei darys BPK 122 str. 4 d. nurodytus naujus nusikaltimus (BPK 122 str. 1 d. 3 p.).

BPK 37 str. 1 d. 5 p. nustatyta, kad svarbia asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastimi laikoma tai, kai ikiteisminio tyrimo įstaigai, prokurorui ar teismui pateikiama sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma, kuri patvirtina ligą, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Pagal teismų praktiką tokia liga privalo būti patvirtinama ne nedarbingumo pažymėjimu ar kitais medicinos dokumentais, o tik specialia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 4 d. įsakyme Nr. V-989 numatytos apskaitos formos pažyma (kasacinės nutartys 2K-491/2009, 2K–223/2009). Iš pažymos apie asmeniui išduotus elektroninius nedarbingumo pažymėjimus ma­tyti, jog laikotarpiu nuo 2015 m. sausio 30 d. iki 2015 m. kovo 4 d. J. S. sirgo (b. l. 93), o nuo 2015 m. kovo 28 d. iki 2015 m. gegužės 4 d. turėjo nedarbingumo pažymėjimą dėl nelaimingo atsitikimo buityje (b. l. 99), šie duomenys teismui buvo žinomi ir sprendžiant kardomosios priemonės klausimą. Nors pateikti dokumentai (b. l. 82, 93-95, 99) neatitinka teisės aktų keliamų reikalavimų dokumentui, kuriuo galima remtis pripažįstant asmens neatvykimo į teismo posėdį priežastis svarbiomis, tačiau aukštesniojo teismo nuomone, forma (nors ji ir neatitinka įstatymo reikalavimų) šiuo atveju negali nulemti dokumento turinio, savaime tai nepaneigia pačio ligos ir negalėjimo dalyvauti tam tikrų dienų teismo posėdžiuose fakto.

Pažymėtina ir tai, kad kardomoji priemonė – suėmimas gali būti paskirta tik tuo atveju, kai egzis­tuoja ir šios kardomosios priemonės paskyrimo pagrindas, ir sąlygos. Žmogaus laisvės neliečia­mu­mas yra viena iš svarbiausių prigimtinių žmogaus teisių, kurias garantuoja Europos Žmogaus Teisių Konvencija (5 str.) ir Lietuvos Respublikos Konstitucija (20 str.). Atsižvelgiant į ypatingą žmogaus teisių instituto svarbą, bet koks asmens teisės į laisvę suvaržymas galimas tik tais atvejais, kai netai­kant tokio suvaržymo įstatyme nurodytų tikslų pasiekti būtų neįmanoma. Todėl pati griež­čiau­sia kardomoji priemonė – suėmimas gali būti taikoma tik atidžiai įvertinus byloje surinktus duo­me­nis, išnaudojus visas galimybes taikyti švelnesnes priemones, ir padarius neabejotiną išvadą, kad švel­nes­nėmis kardomosiomis priemonėmis negalima pasiekti BPK 119 str. numatytų tikslų, o prie­šin­gu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas.

Iš bylos duomenų matyti, kad kaltinamoji J. S. neabejotinai be pateisinamų priežasčių neatvyko tik į vieną teisiamąjį posėdį, vykusį 2015 m. birželio 22 d. (nutartis dėl atvesdinimo neįvykdyta kaltinamosios neradus gyvenamojoje vietoje, tačiau apie posėdį informuota telefonu), kas sudaro prielaidą, vadovaujantis BPK 247 str. pakeisti kardomąją prie­mo­nę griežtesne, tačiau ši procesinė norma nenu­ro­do, jog griežtinant kardomąją priemonę būtina švelniausią kardomąją priemonę (rašytinį pasižadėjimą neišvykti) iš karto keisti į pačią griežčiausią (suėmimą). Pažymėtina ir tai, kad apie 2015 m. gegužės 28 d. ir 2015 m. liepos 22 d. vykusius teismo posėdžius kaltinamoji galėjo nežinoti, kadangi byloje nėra duomenų apie tinkamą informavimą dėl 2015 m. gegužės 28 d. vyksiančio teismo posėdžio, o 2015 m. liepos 22 d. policijos pareigūnams siekiant ją atvesdinti, ji namuose rasta nebuvo, telefonu neatsiliepė, todėl negalima daryti išvados, kad apie šių teismo posėdžių datą ji buvo tinkamai informuota.

Pagal BPK 136 straipsnio 1 dalį rašytinis pasižadėjimas neišvykti yra rašytinis įtariamojo įsipareigojimas neišvykti iš Lietuvos Respublikos, nepasišalinti iš savo gyvenamosios ar laikino buvimo vietos be ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro arba teismo leidimo. Vadovaujantis šio straipsnio 3 dalimi įtariamajam, kuris rašytinį pasižadėjimą neišvykti pažeidžia, gali būti skiriama griežtesnė kardomoji priemonė. Kaip matyti iš bylos medžiagos bei kaltinamosios paaiškinimų, J. S. po šios kardomosios priemonės paskyrimo pasišalino iš savo gyvenamosios vietos, šioje vietoje nebuvo randama policijos pareigūnų, vėliau pati pranešė, jog gyvena Vilniaus rajone, t. y. pripažino, jog pažeidė jai paskirtą kardomąją priemonę. Tačiau iš nustatytų aplinkybių visumos (nusikaltimo sunkumo, tai, kad kaltinamoji J. S. augina tris nepilnamečius (penkiolikos, trylikos ir vienuolikos metų) vaikus, kuriems yra reikalinga priežiūra, į daugumą teisiamųjų posėdžių neatvyko dėl ligos ir nelaimingo atsitikimo namuose) galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju švelniausią kardomąją priemonę iš karto pakeisti į griežčiausią pakankamo pagrindo nebuvo. Nors aukštesniojo teismo nuomone toks kaltinamosios elgesys, kuomet ji nesidomi vykstančiu baudžiamuoju procesu, nelaikytinas tinkamu, tačiau nagrinėjamu atveju nėra pagrindo neabejotinai išvadai, kad būtent tik griežčiausia kardomoji priemonė gali padėti įgyvendinti kardomųjų priemonių paskirtį. Pažymėtina ir tai, kad kaltinamajai kardomoji priemonė buvo pakeista 2015 m. liepos 27 d., o į teismo posėdį dėl kardomosios priemonės suėmimo pagrįstumo ji buvo pristatyta 2015 m. rugpjūčio 21 d., kas patvirtina, jog kaltinamoji nesiekė aktyviai slėptis, nesielgė piktybiškai, o galimai atsainiai vertino pareigą domėtis baudžiamuoju procesu bei atvykti į teisiamuosius posėdžius. Manytina, kad iki šiol suėmime išbūtas laikas jau turės pakankamai teigiamos įtakos J. S. požiūriui į jos atžvilgiu vykdomą baudžiamąjį procesą, jai skiriamas kardomąsias priemones bei leis įvertinti galimas lengvabūdiško požiūrio pasekmes.

Aukštesniojo teismo vertinimu, aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo metu taikyti griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, nėra pagrindo, o BPK 119 str. numatyti tikslai kaltinamosios J. S. atžvilgiu gali būti pasiekti ir toliau taikant jai švelnesnes kardo­mą­sias priemones. Konstatuojama, kad pirmo­sios ins­tan­cijos teismas, paskirdamas kaltinamajai pačią griežčiausią kardomąją priemonę – suėmimą, pažeidė BPK 121 str. ir 122 str. 7 d. nuostatas, todėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutar­tis, kuria palikta galioti Kauno apylinkės teismo 2015 m. liepos 27 d. nutartis kar­do­mąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą pakeisti į suėmimą, negali būti laikoma pagrįsta bei teisėta, todėl kaltinamosios skundas tenkinamas, o teismo nutartis naikinama.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsnio 2 dalimi,

nutaria:

panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartimi kaltinamajai J. S., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą ir ją iš suėmimo paleisti.

Kaltinamajai J. S. paskirti šias kardomąsias priemones:

namų areštą 3 (trims) mėnesiams, įpareigojant kaltinamąją J. S. būti savo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) nuo 20 val. iki 6 val.;rašytinį pasižadėjimą neišvykti iš savo deklaruojamos gyvenamos vietos adresu (duomenys neskelbtini).

Šios nutarties vykdymą pavesti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

Išaiškinti kaltinamajai J. S., kad ji turi pareigą šaukiama atvykti į teismą, netrukdyti procesui, nedaryti naujų nusikalstamų veikų.

Įspėti kaltinamąją J. S., kad pažeidus namų arešto, rašytinio pasižadėjimo neišvykti sąlygas, jai vėl gali būti paskirta griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas.

Nutarties nuorašą pateikti Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriui, įpareigojant su nutartimi supažindinti kaltinamąją J. S. (ir apie tai informuoti Kauno apylinkės teismą).

Nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Kolegijos pirmininkas teisėjas Evaldas GražysTeisėjai Dmitrijus KorsakovasRamūnas Antanavičius