Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje R. B., gimusi Šilutės rajone, a.k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, spec. vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, gyvenanti Tauragės r., neteista, kaltinama pagal LR BK 140 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. kaltinama tuo, kad 2011 m. rugsėjo 19 d., kaimynės I. S. namų kieme, Tauragės r., kilus žodiniam konfliktui, I. S. mažamečių vaikų akivaizdoje jos atžvilgiu pavartojo smurtą, t.y. kelis kartus I. S. ranka smogė į veidą, spyrė į koją, pagriebusi ranka už plaukų trenkė galvą į durų staktą, pagriebusi už rūbų sutraukė auksinę grandinėlę 350 Lt vertės. Dėl šių kaltinamosios veiksmų I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

K. R. B. kalta neprisipažino ir parodė, kad rugsėjo 22 dieną buvo trumpam išvykusi, grįžo po 17 val. 17³⁰ ėjo melžti karvių, grįžo apie 18³⁰. Pas I. S. namuose nebuvo, tik po 18³⁰ jos vyras su ja aiškinosi dėl kai kurių praeities įvykių, po to vyras nuėjo namo. I. S. jos vyrą vadino nepagarbiais žodžiais, todėl ji, stovėdama prie tvoros, sakė I. S., kad ši atsiprašytų už šias koliones. Tą dieną alkoholio nebuvo gėrusi, nežino, iš kur atsirado sužalojimai I. S. bei kas sutraukė grandinėlę. Buvo nuėjusi taikytis pas I. S., nes nesinori pyktis.

Nukentėjusioji I. S. parodė, kad gyvena tame pačiame name kaip ir kaltinamoji, tik skirtinguose namo galuose. Ribos atskirtos tvora, tačiau vartų nėra. Rugsėjo 22 d., ketvirtadieny, kaltinamoji ir jos vyras grįžo išgėrę. Kaltinamosios vyras, būdamas prie bendro šulinio, pradėjo ją kolioti, vadinti necenzūriniais žodžiais. Paklausus, kodėl ją taip vadina, paaiškino, kad jos vaikai yra ne vieno vyro. Kaltinamosios vyrui nuėjus, išpuolė kaltinamoji R. B., grasino nužudyti. Keikdamasi atėjo į jos kiemą, koridoriuje griebė už krūtinės, pradėjo draskyti, sutraukė užtrauktuką ir grandinėlę, kelis kartus dešine ranka trenkė jai į veidą, paėmusi jos galvą už plaukų trenkė į durų staktą, tąsė žemyn galva, išrovė daug plaukų, spyrė į koją. Šių veiksmų pasekoje jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Prašė paleisti, tačiau ji nepaleido, tik įkandus kaltinamajai į ranką, galiausiai paleido. Tai matė jos mažamečiai vaikai, kurie išsigando, dėl ko šaukė ir klykė. Kad kaltinamoji tuo metu buvo išgėrusi, jautėsi iš burnos sklindančio kvapo. Pati nukentėjusioji alkoholio nevartoja visiškai. Su kaltinamąja konfliktuoja nuo šių metų Joninių, kaltinamoji ją užgaulioja, keikiasi jos vaikų akivaizdoje, ypač - kai jos vyro nėra namuose, o kaltinamoji būna neblaivi. Tą dieną kai buvo sumušta, išėjus R. B. paskambino policijai, buvo atvykę pareigūnai. Sekančią dieną nuvyko į Tauragę dėl ekspertizės, po to kreipėsi į advokatą. Dėl kaltinamosios veiksmų patyrė skausmą, šoką patyrė ir jos vaikai, iki šiol bijo kaltinamosios, visiems liko nesaugi aplinka. Prašo priteisti iš kaltinamosios 350 Lt turtinei ir 8000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Iš specialisto išvados (b.l. 4) matyti, kad I. S. padaryti sužalojimai: audinių patinimas dešinio viršugalvio – smilkinio srityje ir poodinė kraujosruva kairėje blauzdoje, t.y. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamas tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šis nusikaltimas padaromas tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti arba sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams.

N. R. B. kalta neprisipažįsta, jos kaltę patvirtina visuma byloje esančių įrodymų. Nukentėjusiosios I. S. parodymai, kad jos sveikata buvo nežymiai sutrikdyta būtent kaltinamosios, yra nuoseklūs, logiški, atitinka jos skunde nurodytoms aplinkybėms, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti. Tą patį vakarą, kai jos atžvilgiu buvo pavartotas smurtas, ji pagalbos kreipėsi į policiją, sekančią dieną po įvykio nuvyko pas medicinos ekspertą, kuris nustatė nežymų sveikatos sutrikdymą. Eksperto nustatytų sužalojimų lokalizacija atitinka nukentėjusiosios parodymams, o būtent, kad kaltinamoji jai ranka smogė į veidą, spyrė į koją, pagriebusi ranka už plaukų trenkė galvą į durų staktą. Kad aptarti sužalojimai padaryti būtent nukentėjusiosios nurodytu būdu, matyti iš specialisto išvados, kurioje konstatuota, kad I. S. sužalojimai galėjo būti padaryti suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas turintis panašias savybes. Byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji būtų nepagrįstai apkaltinusi R. B. ar dėl kokių tai priežasčių būtų suinteresuota tai padaryti, tokių aplinkybių nenurodė ir kaltinamoji. Iš kaltinamosios paaiškinimo matyti, kad 2011 m. rugsėjo 22 d. pavakare konfliktas tarp ir kaltinamosios buvo, o kaltinamosios teiginys, kad ji nesužalojo nukentėjusiosios, laikytinas jos gynybine taktika siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Aptartų įrodymų visetas įrodo, kad kaltinamoji R. B. sužalojo nukentėjusiąją I. S., padarydama jai nežymų sveikatos sutrikdymą, todėl jos veika kvalifikuotina pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį.

Kaltinamoji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Ji teisiama pirmą kartą (b.l. 18), metų laikotarpyje administracine tvarka bausta (b.l. 21). Jos veikoje atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. R. B. skirtina su laisvės atėmimu nenusijusi bausmė (BK 55 str.). Yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai, numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti R. B. paskiriant laisvės apribojimo bausmę (BK 48 str.), įpareigojant ją iki 2012 m. kovo 1 d. atlyginti nukentėjusiajai 350 Lt turtinę žalą bei laisvės apribojimo laikotarpiu uždraudžiant lankytis nukentėjusiosios privačioje valdoje.

Žalos dydį civiliniame ieškinyje nurodo asmuo, kuriam padaryta žala, o galutinį žalos dydį įvertina teismas, priimdamas nuosprendį. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nukentėjusioji I. S. pareiškė ieškinį 350 litų turtinei ir 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti (b.l. 3), kurią teisminio bylos nagrinėjimo metu sumažino iki 8000 Lt. Nukentėjusioji teigia, kad turtinę žalą kaltinamoji jai padarė sutraukydama į keletą dalių jai priklausančią auksinę grandinėlę, kurios nebeįmanoma sutaisyti, apie trečdalį grandinėlės rasti nepavyko. Teisiamojo posėdžio metu apžiūrėjęs šios grandinėlės likučius teismas nustatė, kad ji iš tikrųjų sutraukyta, likęs jos ilgis apie 26-27 centimetrai. Teismas sprendžia, kad kaltinamoji, sutraukydama nukentėjusiajai priklausančią auksinę grandinėlę, jai padarė 350 Lt žalą, ši suma priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamosios. Sutraukius grandinėlę ir dalies jos neradus, ji negali būti naudojama kaip kaklo papuošalas pagal paskirtį, iš esmės tai liko tik tauriojo metalo laužas, kurio vertė, lyginant su jos kaip papuošalo verte, žymiai mažesnė. Įvertinant tai, kad aukso kaina nuolatos kyla, darytina išvada, kad, net ir pardavus šios grandinėlės likutį kaip laužą, naują analogišką grandinėlę nupirkti už ieškinyje nurodytą kainą nebūtų galimybės.

Pagal civilinį įstatymą neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją kiekvienoje byloje, dėl kiekvieno nukentėjusiojo turi įvertinti teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, pagal įstatymą privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Minėti principai taikomi, kai teisės normos tam tikros faktinės situacijos apskritai nereglamentuoja arba reglamentuoja iš dalies, pvz., padarytos neturtinės žalos dydžio ribų nustatymą. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus. (CK 6.282 straipsnis). Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros. Reikalaudamas atlyginti neturtinę žalą, asmuo neturi turėti tikslo praturtėti iš to ar gauti finansinę naudą, todėl piniginės kompensacijos dydis neturtinei žalai atlyginti, turi būti adekvatus iškilusioms pasekmėms, padarytoms nusikalstama veika. Kartu pažymėtina ir tai, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas.

Bylos medžiaga nustatyta, kad I. S. nukentėjo nuo R. B. įvykdyto nusikaltimo, kurio metu nukentėjusiajai buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, jai buvo sužalotas veidas, koja. Nukentėjusiajai po sumušimo skaudėjo sužalotas vietas, norėdama sulaukti pagalbos po sumušimo ji buvo priversta kviesti policiją, vykti pas teismo medicinos specialistą apžiūrai. Nuketėjusioji buvo sumušta savo namuose jos mažamečių vaikų akivaizdoje, taigi be patirto fizinio skausmo nukentėjusioji patyrė ir dvasinius išgyvenimus ir sukrėtimus bei nepatogumus, buvo pažeminta, psichologines traumas patyrė ir nukentėjusiosios vaikai, kuriuos ji nuolatos prižiūri. Pažymėtina, kad R. B. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, o pagal Lietuvos A. T. formuojamą teismų praktiką laikytina, kad tyčinės veikos atveju yra padaroma didesnė neturtinė žala, nei neatsargiais veiksmais. Tyčia pažeidus labiausiai teisės ginamas vertybes, tokias kaip žmogaus sveikata, neturtinės žalos pasekmių ir ją padariusio asmens kaltės kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti. Teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad I. S. padarytas sužalojimas nesukėlė sunkių pasekmių, nebuvo nustatyta, kad dėl sužalojimų būtų buvęs sutrikdytas jos darbingumas. Nors nukentėjusioji teigia, kad kaltinamoji sistemingai ją žemina ir užgaulioja, teismas pažymi, kad neturtinė žala atlyginama tik dėl konkretaus nusikaltimo, t.y., būtent dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo, o ne dėl ankstesnių R. B. veiksmų. Nustatytų aplinkybių pagrindu nukentėjusiajai priteistina 1500 Lt neturtinei žalai atlyginti (LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos (duomenys neskelbtini) str., 303 str. 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 6 d., teismas

nusprendžia:

R. B. pripažinti kalta pagal LR BK 140 straipsnio 1 dalį ir paskirti jai laisvės apribojimą 6 mėn. (šešiems mėnesiams), įpareigojant iki 2012 m. kovo 1 d. atlyginti nukentėjusiajai 350 Lt turtinę žalą bei laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausti lankytis nukentėjusiosios privačioje valdoje.

Priteisti iš R. B. nukentėjusiajai I. S. 350 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1500 (vieną tūkstantį penkis šimtus litų) neturtinei žalai atlyginti.

Likusioje dalyje I. S. ieškinį atmesti.

Kardomosios priemonės kaltinamajai R. B. iki nuosprendžio įsiteisėjimo neskirti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Tauragės rajono apylinkės teismą.