Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Remigijus Preikšaitis Baudžiamoji byla Nr. 1A-41-462/2012

Teisėjas Egidijus Mockaitis (Proceso Nr. 1-46-3-00027-2011-7)

2012 m. kovo 26 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Remigijaus Preikšaičio,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios R. B. apeliacinį skundą dėl Tauragės rajono apylinkės teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį ir jai paskirtas laisvės apribojimas 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant iki 2012 m. kovo 1 d. atlyginti nukentėjusiajai I. S. 350 Lt turtinę žalą bei laisvės apribojimo laikotarpiu uždrausta lankytis nukentėjusiosios privačioje valdoje.

Iš R. B. nukentėjusiajai I. S. priteista 350 Lt (tris šimtai penkiasdešimt litų) nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti ir 1 500 (vienas tūkstantis penki šimtai litų) neturtinei žalai atlyginti. Kita I. S. ieškinio dalis atmesta.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. B. nuteista už tai, kad 2011 m. rugsėjo 19 d., kaimynės I. S. namų kieme, II Griežpelkių kaime, Lauksargių sen., Tauragės r., kilus žodiniam konfliktui, I. S. mažamečių vaikų akivaizdoje jos atžvilgiu pavartojo smurtą, t. y. kelis kartus I. S. ranka smogė į veidą, spyrė į koją, pagriebusi ranka už plaukų trenkė galvą į durų staktą, pagriebusi už rūbų sutraukė auksinę grandinėlę 350 Lt vertės. Dėl šių kaltinamosios veiksmų I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.).

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistosios R. B. kaltės. Jos įvykdytą nusikalstamą veiką dėl padaryto nežymus sveikatos sutrikdymo tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai pritaikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje klaidingai nurodė įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybę, t. y. nusikalstamos veikos padarymo laiką (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 305 str. 1 d. 1 p). Apylinkės teismas nurodė, kad nusikalstama veika padaryta 2011-09-19, tačiau iš nukentėjusiosios privataus kaltinimo skundo, specialisto išvados Nr. G298/11 (11) (b. l. 2-4) matyti, kad nusikalstama veika buvo padaryta 2011-09-22.

Todėl apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis ištaisytina, nurodant, kad: R. B. nuteista už tai, kad 2011 m. rugsėjo 22 d., kaimynės I. S. namų kieme, II Griežpelkių kaime, Lauksargių sen., Tauragės r., kilus žodiniam konfliktui, I. S. mažamečių vaikų akivaizdoje jos atžvilgiu pavartojo smurtą, t. y. kelis kartus I. S. ranka smogė į veidą, spyrė į koją, pagriebusi ranka už plaukų trenkė galvą į durų staktą, pagriebusi už rūbų sutraukė auksinę grandinėlę 350 Lt vertės. Dėl šių kaltinamosios veiksmų I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

Apeliacinės instancijos teisme 2012-01-26 posėdžio metu apeliantė prašė apklausti liudytojus N. U. ir J. F., nurodydama, kad šie liudytojai žino, jog ji nemušė nukentėjusiosios.

Apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą liudytojas J. F. paaiškino, kad S. susibarė vakare, o ant rytojaus atėjo nukentėjusiosios vyras Ž. su draugu B. Jie kalbėjo, kad Ž. su žmona susibarė ir apsistumdė. Vyrai šiaip užėjo, be jokio tikslo. Jie tarpusavyje kalbėjosi apie tai, kad su žmona susibarė. Nieko daugiau nesakė, tik kad susipyko ir apsistumdė.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad jo parodymai nėra informatyvūs ir negali patvirtinti jokių bylai reikšmingų aplinkybių. Liudytojas nenurodė nei tikslios datos, nei momento kada nukentėjusiosios vyras tariamai galėjo panaudoti smurtą prieš savo žmoną. Be to, atsakydamas į kolegijos narės teisėjos klausimą, nurodė, jog „tas pokalbis buvo iš ryto, datos nesekiau. Aš tik girdėjau, kad jie susipyko su žmona. Jau senas laikas, datos negaliu pasakyti, kada tai buvo.“ Todėl darytina išvada, kad liudytojo J. F. duoti parodymai nepaneigia byloje nustatyto fakto, kad nuteistoji smurtavo nukentėjusiosios atžvilgiu.

Liudytoja N. U. apklausiama parodė, kad R. B. prašė paliudyti, jog atėjo I. vyras Ž. ir sakė, kad sutraukė grandinėlę per tas muštynes. Ji buvo prie tvarto, o nukentėjusios vyras Ž. ėjo su draugu E. keliu iš parduotuvės ir garsiai šūkavo, kad sumušė žmoną ir sutraukė grandinėlę. Jie kalbėjosi, o ji girdėjo. Ž. ir anksčiau užsukdavo, kai dar su I. nedraugavo. Ji į trobą tada nebuvo užėjusi. Dėl ko mušė nesakė, tik sakė, kad ta grandinėlė kažkokia žalvarinė buvo.

Aplinkybė, kad liudytoja paaiškino, jog ji tuo metu gyvulius šėrė tvarte, bet reikėjo ir į lauką išeiti, įėjimas į tvartą iš kiemo, ne nuo kelio pusės, bei tai, kad daugiau nieko negali papasakoti, nieko daugiau nežino, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai abejoti, jog liudytoja realiai girdėjo žodžius „kad vakarykščiai sumušęs žmoną, o ant rytojaus išėjęs iš namų“. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismas šios liudytojos parodymus vertina kritiškai ir atmeta. Be to, pati nukentėjusioji teismo posėdyje nurodė, kad „kai susipykom, vyras neišėjo iš namų. Kai B. buvo atėjusi, vyro namie nebuvo, jis buvo darbe, vakare grįžo“. Be to nukentėjusioji apklausta apeliacinės instancijos teismo posėdyje paneigė apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, jog ją sumušė ir grandinėlę nutraukė jos vyras.

Konstatuotina, kad byloje surinktais ir ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad dėl nuteistosios smurtinių veiksmų nukentėjusiajai I. S. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 4).

Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 str. 1 d. numatyta, kad tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. Taigi pirmosios instancijos teismas įvertinęs visas byloje reikšmingas aplinkybes nuteistajai paskyrė vieną iš švelnesnių bausmės rūšių, numatytų už nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą, ir jos dydį nustatė artimą šios bausmės rūšies minimumui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 48 str. 2 d.).

Teisėjų kolegija pažymi, kad iš nuteistosios apeliacinio skundo turinio bei paaiškinimų duotų teismo posėdyje matyti, kad ji iš esmės neprisipažįsta smurtavusi prieš nukentėjusiąją, todėl galima spręsti, jog ji iš tikrųjų nesigaili padariusi nusikalstamą veiką, nuoširdžiai neatgailauja.

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajai R. B. bausmę, laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnyje, bei tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 61 straipsnyje išdėstytomis bausmių skyrimo nuostatomis. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsižvelgus į teismo nuosprendyje nurodytus bausmės skyrimo motyvus, bausmės rūšį bei jos dydį, ji paskirta teisingai.

Pirmosios instancijos teismas iš R. B. nukentėjusiajai I. S. pagrįstai priteisė 350 Lt nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti. Teismas konstatavo, kad kaltinamoji, sutraukydama nukentėjusiajai priklausančią auksinę grandinėlę, padarė jai 350 Lt žalą, ši suma priteistina nukentėjusiajai iš kaltinamosios. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti tokiomis apylinkės teismo išvadomis. Kadangi sutraukius grandinėlę bei praradus jos dalį, ji toliau nebegali būti naudojama kaip kaklo papuošalas pagal savo tiesioginę paskirtį. Be to, iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad sutraukyta grandinėlė buvo apžiūrėta teismo posėdžio metu (b. l. 23-26).

Apeliantė nurodo, kad jos šeimos materialinė padėtis labai bloga: po patirtos avarijos jos sveikata tapo silpna, ji pastoviai vartoja įvairius vaistus, tenka dažnai lankytis gydymo įstaigose, namuose gyvena du suaugę vaikai, kurie šiuo metu mokosi Tauragės profesinio rengimo centre ir juos reguliariai reikia remti materialiai. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo mažinti priteistos tiek turtinės, tiek ir neturtinės žalos dydį.

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi todėl, kad neturtinės žalos (pvz., sveikatos sutrikdymo, gyvybės praradimo) tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų priedermė tokiose bylose yra ir teisingos piniginės kompensacijos už patirtą skriaudą nustatymas (kasacinės bylos Nr. 3K-3-371/2003, 2K-533/2005, 2K-669/2006). Taigi apeliantė nesutinka su priteistos neturtinės žalos dydžiu ir nurodo, kad jos šeimos materialinė padėtis labai bloga. Nukentėjusioji baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį kaltinamajai dėl 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 87–88, t. 2), vėliau jį sumažino iki 8 000 Lt (b. l. 3, 23). Vienas pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeiminiam gyvenimui ir pan.

Pirmosios instancijos teismas nukentėjusiajai iš nuteistosios priteisė 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, t. y. pareikštą ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkino iš dalies. Nustatydamas neturtinės žalos dydį pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad nukentėjusiajai po sumušimo skaudėjo sužalotas vietas, norėdama sulaukti pagalbos po sumušimo ji buvo priversta kviesti policiją, vykti pas teismo medicinos specialistą apžiūrai. Nukentėjusioji buvo sumušta ne tik savo namuose, bet ir savo mažamečių vaikų akivaizdoje, taigi be patirto fizinio skausmo nukentėjusioji patyrė ir dvasinius išgyvenimus bei sukrėtimus, nepatogumus, buvo pažeminta, psichologines traumas patyrė ir nukentėjusiosios vaikai, kuriuos ji nuolatos prižiūri (b. l. 29).

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstytais motyvais. Tas faktas, kad nukentėjusiosios atžvilgiu buvo smurtaujama mažamečių vaikų akivaizdoje, leidžia daryti išvadą, kad apeliantė siekė ne tik sukelti fizinį skausmą nukentėjusiajai, bet kartu ir ją pažeminti, pademonstruoti savo fizinį bei psichologinį pranašumą nukentėjusiosios atžvilgiu.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas, nustatydamas 1 500 Lt neturtinės žalos dydį, tinkamai laikėsi CK 6.250 straipsnio 2 dalies nuostatų, atsižvelgė į veikos padarinius, žalą padariusio asmens tyčinę kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Atsižvelgdama į tai, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 1 500 Lt neturtinei žalai atlyginti, įvertino bylai reikšmingų aplinkybių visumą, tinkamai vadovavosi Baudžiamojo proceso kodekso bei Civilinio kodekso nuostatomis, reglamentuojančiomis neturtinės žalos nustatymo ir atlyginimo tvarką.

Tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Tauragės rajono apylinkės teismo 2011-11-14 nuosprendis pripažintinas pagrįstu bei teisėtu ir nekeistinas.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

nuteistosios R. B. apeliacinį skundą atmesti.