- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-12-28
- Bylos Nr.
- 1A-769-365/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-47447-2018-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Laureta Ulbienė, Gintaras Dzedulionis, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- A. P.
- Advokatai
- Jolanta Liutvinskienė
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Dzedulionio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Arūno Kisieliaus ir Lauretos Ulbienės, sekretoriaujant Ingai Šaranovai, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Baradinskaitei, nuteistajam A. P. ir jo gynėjai advokatei Jolantai Liutvinskienei,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi Vilniaus apygardos Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokurorės Viktorijos Baradinskaitės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinus vienu trečdaliu, A. P. paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis A. P. paskirta bausmė, dalinio bausmių sudėjimo būdu, subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 27 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, bausmės vykdymo atveju, į A. P. į paskirtą bausmę nurodyta įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-10-01, 20.40 val. iki 2018-10-12 (dvylika dienų), vieną laikino sulaikymo, sėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Vadovaujantis BK 72² straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas:
1) įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose;
2) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;
3) pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
Bausmės pradžią nustatyta skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Pasibaigus Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018-10-03 nutartyje nustatytam A. P. paskirtos kardomosios priemonės – suėmimo, terminui, kaltinamąjį nurodyta paleisti į laisvę.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė
1. A. P. nuteistas už tai, kad sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui. Jis 2018-10-01, apie 16.30 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,77 promilių girtumas), smurtavo artimoje aplinkoje, t. y. žodinio konflikto metu, sutuoktinei O. P. kairės rankos delnu vieną kartą sudavė į kairį skruostą.
Šiais veiksmais A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.
2. Pirmosios instancijos teismas ištyręs byloje esančius duomenis darė išvadą, kad byloje yra pakankamai įrodymų leidžiančių daryti išvadą, kad nuteistasis A. P. sukėlė fizinį skausmą ir sužalojo nukentėjusiąją O. P., o jo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį. Skirdamas bausmę nuteistajam, pirmos instancijos teismas, atsižvelgęs į BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir nuteistąjį apibūdinančias aplinkybes, konstatavo, jog bausmės tikslai gali būti pasiekti paskyrus nuteistajam realią laisvės atėmimo bausmę ir, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, jos vykdymą atidėjus. Pirmosios instancijos teismas darė išvadą, kad sprendimas pakartotinai atidėti A. P. bausmės vykdymą negali formuoti kaltinamojo nebaudžiamumo jausmo, todėl, siekiant koreguoti jo elgesį, sprendė, jog bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu jam turi būti paliktas galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nuosprendžiu paskirtas įpareigojimas nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalies 10 punktas) ir BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, šį įpareigojimų sąrašą papildant BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punkte numatytu įpareigojimu – bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai.
3. Apeliaciniu skundu prokurorė V. Baradinskaitė (toliau – apeliantė), sutikdama su pirmosios instancijos teismo paskirta subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme nuteistajam A. P., prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės, t.y. prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria A. P., pripažintam kaltu pagal BK 140 str. 2 d., pritaikius BK 72² straipsnį, 75 straipsnio 1 dalį, 2 dalies 5, 10 punktus, paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, įpareigojant jį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje. Kitas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis apeliantė prašo palikti nepakeistas.
3.1. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmos instancijos teismas tinkamai paskyrė nuteistajam A. P. subendrintą su ankstesniu nuosprendžiu 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, tačiau nesutinkama su teismo padaryta išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus A. P. skirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi. Prokurorė nesutinka su teismo argumentais, jog nuteistojo elgesys rodo, jog jis kritiškai vertina savo elgesį ir siekia keisti gyvenimo būdą, kadangi byloje nustatytos aplinkybės kelia pagrįstų abejonių, ar teismo sprendimas atidėti pakartotinai bausmės vykdymą turės nuteistajam poveikį ateityje. Prokurorė pažymi, jog nuteistasis nesilaiko jam jau paskirtų įpareigojimų, nes padaręs analogišką smurtinį nusikaltimą bausmės vykdymo atidėjimo metu, jis šią veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai rodo, kad jis nesilaikė teismo ankstesniu nuosprendžiu paskirto įpareigojimo nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Be to, pažymima, jog teismas ankstesniu 2017-03-27 nuosprendžiu įpareigojo A. P. dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau ši nusikalstama veika rodo, jog bausmės tikslai nėra pasiekti. Tokios aplinkybės, prokurorės vertinimu, leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis tinkamų išvadų dėl savo elgesio nedaro ir savo elgesio nekeičia, o pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas tik leidžia nuteistajam ignoruoti nukentėjusiosios interesus ir formuoja nuteistajam nebaudžiamumo jausmą. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmos instancijos teismas netinkamai įvertino nuteistojo A. P. asmenybę, akcentuojant, jog jis yra teistas net 9 kartus, o paskutinius 3 kartus nuteistasis padarė analogiškus smurtinius nusikaltimus, baustas administracine tvarka.
3.2. Prokurorė mano, jog teismas netinkamai rėmėsi ir aplinkybėmis, kad nukentėjusioji O. P. dėl jai sukelto fizinio skausmo į medikus nesikreipė bei teismo posėdyje prašė neskirti A. P. realios laisvės atėmimo bausmės. Skunde pažymima, kad smurtas artimoje aplinkoje yra specifinė sritis, šiuo atveju nukentėjęs asmuo yra saistomas ryšių su nuteistuoju, kuris turi įtakos nukentėjusiojo elgesiui, todėl nukentėjusiosios pozicija dėl skirtinos bausmės nuteistajam turi būti vertinama objektyviai.
4. Teismo posėdžio metu prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti, o gynėja advokatė prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
Prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas.
5. Apeliaciniame skunde prokurorė neskundžia įrodymų vertinimo, jų gavimo teisėtumo ar pagrįstumo, nusikalstamos veikos kvalifikacijos bei nuteistajam A. P. paskirtos ir subendrintos su ankstesniu nuosprendžiu galutinės bausmės, tačiau nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus A. P. skirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi. Todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalis).
6. Pagal Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio 1 dalį asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-266-942/2015). Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-266-942/2015, 2K-7-8-788/2018).
7. A. P. skundžiamu pirmosios instancijos nuosprendžiu nuteistas už vieną tyčinę nesunkių smurtinių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikalstamą veiką, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija 4 metų, ir dėl to yra formalus pagrindas taikyti jo atžvilgiu bausmės vykdymo atidėjimo institutą. Tačiau, kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, žemesnės instancijos teismas, vertindamas BK 75 straipsnio taikymo galimybes nuteistajam, vis tik nepakankamai įvertino nuteistojo asmenybę bei jį charakterizuojančius duomenis, ankstesniu teismo nuosprendžiu jam pakirtų įpareigojimų nesilaikymo bausmės vykdymo atidėjimo metu, ypač sureikšmindamas nukentėjusiosios poziciją dėl skirtinos bausmės bei nuteistojo deklaruojamą pasižadėjimą ir siekį keisti gyvenimo būdą. Teismo išvada, kad pakartotinis bausmės vykdymo atidėjimas turės poveikį nuteistajam ateityje yra nepagrįsta, nes akivaizdu, kad nuteistojo padaryta nusikalstama veika nebuvo atsitiktinė, todėl šiai aplinkybei, sprendžiant klausimą dėl paskirtos bausmės vykdymo atidėjimo galimybės, ir turėjo būti skiriamas ypatingas dėmesys.
8. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos A. P. ankščiau teistas net 8 kartus, iš kurių 3 kartus teistas už analogiškus nusikaltimus prieš tą pačią nukentėjusiąją. Šią nusikalstamą veiką jis padarė neišnykus teistumui ir neatlikęs jam paskirtos bausmės už tokį patį nusikaltimą (b. l. 34-38), dėl ko ši aplinkybė sunkina nuteistojo padėtį, nes toks asmuo yra pripažįstamas recidyvistu. Iš ankstesnių nuteistojo teistumų matyti, kad jam buvo paskirtos švelnesnės (viešųjų darbų) bausmės, paskutiniu 2017-03-27 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu, jam buvo taikytas paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas. Tačiau tai A. P. teigiamo poveikio nepadarė, ankstesniu teismo nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nepaveikė nuteistojo taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų bei savo prevencinių tikslų nepasiekė, nes jis ir toliau bausmės vykdymo atidėjimo metu pažeidinėjo įstatymus ir padarė šią naują smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – sutuoktinę. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nėra pagrindo manyti, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas pakeistų nusikalstamus A. P. polinkius ir, kad bausmės tikslai būtų pasiekti be realaus bausmės atlikimo, t. y. pakartotinai taikant jo atžvilgiu Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas. Priešingai, manytina, kad nagrinėjamu atveju bausmės vykdymo atidėjimas prieštarautų bausmės paskirčiai, kuria siekiama sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, jį nubausti, atimti ar apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (Lietuvos Respublikos BK 41 str. 2 d.).
9. Pirmosios instancijos teismo akcentuotos aplinkybės, jog nuteistasis registruotas darbo biržoje, ketina artimiausiu metu įsidarbinti (šią aplinkybę tvirtino ir nukentėjusioji O. P.), A. P. atsiprašė nukentėjusiosios, davė parodymus apie visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nesiekė išvengti atsakomybės, nukentėjusios išreikta pozicija dėl bausmės skyrimo, nenusveria virš aptartų neigiamai apibūdinančių nuteistojo asmenybę charakterizuojančių duomenų ir savaime nenulemia bausmės vykdymo atidėjimo instituto taikymo.
10. Nors nuteistasis pirmosios instancijos teisme tvirtino, jog jis vykdo ankstesniu nuosprendžiu paskirtus įpareigojimus, į ką teismas atsižvelgė taikydamas bausmės vykdymo atidėjimą, vis tik, kaip liudija baudžiamosios bylos medžiaga, A. P. šią nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, jam buvo nustatytas 2,77 promilių girtumas, o tai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis nesilaikė teismo ankstesniu nuosprendžiu paskirto įpareigojimo – nevartoti psichiką veikiančių medžiagų. Pagrįstai akcentuota apeliaciniame skunde, kad 2017-03-27 nuosprendžiu A. P. buvo įpareigotas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, tačiau akivaizdu, kad ankstesniu nuosprendžiu taikytas bausmės vykdymo atidėjimas nepasiekė bausmės tikslų, nes ir šiuo skundžiamu nuosprendžiu A. P. padaryta nusikalstama veika taip pat priskiriama smurtiniams nusikaltimams, kas leidžia daryti išvadą, kad A. P. yra suformavęs savo elgesio modelį ir jo nekeičia.
11. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta ir subendrinta su ankstesniu nuosprendžiu reali 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra adekvati padarytai nusikalstamai veikai, o jos vykdymo atidėjimas neleistų pasiekti BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodytų bausmės tikslų ir užtikrinti tinkamo teisingumo principo įgyvendinimo. Esant šioms aplinkybėms Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis keistinas dalyje dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nuosprendį pakeisti:
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuteistajam, vadovaujantis BK 72² straipsniu, 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 10 punktais, paskirtos 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu paskiriant baudžiamojo poveikio priemonę ir pareigas: įpareigojimą dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose; nevartoti psichiką veikiančių medžiagų; pradėti dirbti ir tęsti darbą arba registruotis darbo biržoje;
panaikinti nuosprendžio dalį, kuria bausmės pradžią nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
A. P., kuriam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimis paskirta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017-03-27 nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi ir nustatyta galutinė subendrinta 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, skirti atlikti pataisos namuose, bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. P. faktinio sulaikymo momento.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, į paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2018-10-01, 20.40 val. iki 2018-10-12 (dvylika dienų), vieną laikino sulaikymo, sėmimo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.
Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.
Šis nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.