Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-05-12 · Civilinė byla Nr. 2S-1018-560/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-05-12
Bylos Nr.
2S-1018-560/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05626-2014-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Dainius Rinkevičius
Skolininkas
G. T., P. T.
Kreditorius
UAB „Ducato teisinės paslaugos“
Kategorijos
  • 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1018-560/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05626-2014-5Procesinio sprendimo kategorijos: 110.1.; 122.3. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. gegužės 12 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Dainius Rinkevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal skolininkės G. T. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal kreditoriaus UAB „Ducato teisinės paslaugos“ pareiškimą dėl skolos, palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo solidariai iš skolininkų G. T. ir P. T., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Kreditorius UAB „Ducato teisinės paslaugos“ pateikė teismui pareiškimą dėl 88 000 Lt skolos, 4 759,04 Lt palūkanų ir 695,69 Lt bylinėjimosi išlaidų išieškojimo solidariai iš skolininkų G. T. ir P. T.. Taip pat kreditorius prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininkei G. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su jame esančiais pastatais ir kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-02-19 nutartimi kreditoriaus UAB „Ducato teisinės paslaugos“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir 92 759,04 Lt sumai areštavo skolininkei G. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypą – (duomenys neskelbtini)ha ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – gyvenamąjį namą – (duomenys neskelbtini)kv. m bendro ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą – (duomenys neskelbtini) kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą – (duomenys neskelbtini) kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą – (duomenys neskelbtini) kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – ūkinį pastatą – (duomenys neskelbtini) kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); pastatą – šiltnamį – (duomenys neskelbtini) kv. m užstatyto ploto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini). Teismas nustatė, kad įsiteisėjusiu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-15 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1289-127/2014 buvo nutraukta G. T. ir P. T. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu, ir nurodė, jog nors šiame teismo sprendime nėra konkrečių duomenų apie skolininkų turimo turto bendrąją rinkos vertę ir turimų kreditorinių įsipareigojimų bendrą sumą santuokos nutraukimo momentu, tačiau įvertinus nustatytas aplinkybes bei atsižvelgiant į tai, kad skolininkai yra fiziniai asmenys, kreditoriaus reikalavimų suma (92 759,04 Lt) laikytina pakankamai didele. Teismo vertinimu, šiuo atveju egzistuoja reali grėsmė, jog nepritaikius skolininkų turto arešto, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Teismas nurodė, kad, atsižvelgiant į tai, jog kreditorius pareiškė skolininkams turtinio pobūdžio reikalavimus, pripažintina, kad kreditoriaus prašyme išvardintų skolininkės nekilnojamųjų daiktų areštas yra proporcinga priemonė, užtikrinanti tiek kreditoriaus, tiek skolininkės interesų pusiausvyrą. Dėl to, teismo vertinimu, yra pagrindas areštuoti kreditoriaus nurodytus skolininkės nekilnojamuosius daiktus, esančius (duomenys neskelbtini), neviršijant kreditoriaus pareikštų reikalavimų sumos – 92 759,04 Lt.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Skolininkė G. T. pateikė atskirąjį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutartį. Nurodo, kad CPK 439 str. nustatyta tvarka pateikė teismui prieštaravimus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 įsakymo panaikinimo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones tik skolininkei G. T. asmeninės nuosavybės teise priklausančiam turtui, neatsižvelgė į tai, kad pareiškimas dėl skolos priteisimo yra pareikštas dviem skolininkams, buvusiems sutuoktiniams. Iš byloje pateikto Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-01-15 sprendimo matyti, kad tiek G. T., tiek P. T. turi nekilnojamojo turto, į kurį gali būti nukreiptas išieškojimas. Kreditorius UAB „Ducato teisinės paslaugos“, teikdamas prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo į vienintelį skolininkų neapsunkintą turtą, t. y. skolininkei asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, nepateikė teismui jokių dokumentų, patvirtinančių, kad būtent tik skolininkės asmenine nuosavybe esantis turtas yra neapsunkintas. Tokiu būdu teismas pažeidė asmenų lygybės įstatymui ir teismui principą, nes teismas privalo iš šalių vienodai reikalauti atlikti savo procesines pareigas.

Atsiliepimas

Kreditorius UAB „Ducato teisinės paslaugos“ pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, kurį prašo atmesti. Nurodo, kad pagal VĮ Registrų centro duomenis nekilnojamasis turtas, priklausantis P. T., yra apsunkintas. Pažymėjo, kad esant solidariajai skolininkų atsakomybei, kreditorius turi teisę reikalauti, jog prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį. Teismų praktikoje numatyta, kad ieškovas turi teisę pasirinkti atsakovą, iš kurio išieškoti priteistą sumą, todėl ieškovas turi teisę pasirinkti ir atsakovus, kurių atžvilgiu taikytinos laikinosios apsaugos priemonės. Taigi, mano, kad skundžiama teismo nutartis neprieštarauja nei teisės normoms, nei susiklosčiusiai teismų praktikai.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.).

Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pateiktą bylos medžiagą, šalių paaiškinimus ir atsikirtimus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo skundžiama nutartis priimta nepažeidžiant procesinės ir materialinės teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymą, neprieštarauja šalių interesų pusiausvyrai, teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams, todėl atskirojo skundo argumentais keisti ar naikinti skundžiamą teismo nutartį nėra pagrindo.

Pagal CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatymas teismui suteikia teisę spręsti, ar būtina imtis civilinėje byloje laikinųjų apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms apsunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Taigi, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo poreikį nulemia realios grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui egzistavimas. Pagal susiformavusią Lietuvos apeliacinio teismo praktiką vien didelė ieškinio suma sudaro pagrindą preziumuoti, kad kilo reali grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis 2011-03-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-658/2011; 2011-02-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-152/2011). Tačiau ši prezumpcija nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas, atsižvelgdamas į turimų įrodymų visetą, sprendžia, ar ieškinio suma konkretaus atsakovo atžvilgiu pripažintina didele. Kitaip tariant, kiekvienu atveju teismas turi vertinti, ar pareikšto ieškinio suma yra didelė konkrečiam atsakovui (šiuo atveju – skolininkei), ar ne. Teismas konkrečiam asmeniui pareikštą turtinio reikalavimo sumą turi vertinti pagal jo turimo turto vertę, pajamas, įsipareigojimus ir pan.

Iš kreditoriaus UAB „Ducato teisinės paslaugos“ reikalavimo matyti, kad jo solidarių reikalavimų suma skolininkams sudaro 92 759,04 Lt. Nagrinėjamu atveju pažymėtina, kad apeliantė G. T., skųsdama Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-02-19 nutartį, kuria buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, nepateikė jokių duomenų, kad jos finansinė padėtis yra tokia gera, jog nekyla grėsmė kreditoriui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui. Skolininkė jokiais objektyviais įrodymais neįrodė, kad reikalavimo suma (92 759,04 Lt) jai nėra didelė ir kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas nepasunkės. Taigi teismas, nustatęs, kad kreditoriaus UAB „Ducato teisinės paslaugos“ reikalavimas yra turtinio pobūdžio, o pareiškimu reikalaujama iš skolininkų G. T. ir P. T. priteisti suma yra didelė (ženkli) – 92 759,04 Lt, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog yra pagrindas taikyti kreditoriaus prašomą laikinąją apsaugos priemonę – skolininkės G. T. turto areštą, nes jo netaikius galimai kreditoriui palankaus teismo sprendimo įvykdymas galėtų pasunkėti ar pasidaryti neįmanomu. Skolininkė G. T. atskirajame skunde nepateikė nei faktinių, nei teisinių argumentų, paneigiančių šią pagrįstą apylinkės teismo išvadą.

Taip pat apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su skolininkės atskirojo skundo argumentu, jog teismas, tenkindamas kreditoriaus prašymą ir laikinąsias apsaugos priemones taikydamas tik skolininkės G. T. atžvilgiu, pažeidė asmenų lygybės įstatymui principą, nes pareiškimas dėl teismo įsakymo išdavimo yra pareikštas solidariai ir kreditorius turi galimybę tenkinti savo reikalavimą ir iš kito skolininko P. T.. Pažymėtina, kad reikalavimas solidariesiems skolininkams reiškia, jog kreditorius turi teisę reikalauti, kad prievolę įvykdytų tiek visi ar keli skolininkai bendrai, tiek bet kuris iš jų skyrium, be to, tiek ją visą, tiek jos dalį (CK 6.6 str. 4 d.). Todėl kreditorius turi teisę pasirinkti atsakovą, iš kurio išieškoti priteistą sumą ir pasirinkti atsakovus, kuriems taikytinos laikinosios apsaugos priemonės (Lietuvos apeliacinio teismo 2010-04-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-472/2010; 2011-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2263/2011). Iš nagrinėjamos bylos medžiagos matyti, kad skolininkui P. T. asmenine nuosavybės teise priklausantis nekilnojamasis turtas yra apsunkintas, tuo tarpu skolininkei G. T. asmeninės nuosavybės teise priklausantis skundžiamoje nutartyje nurodytas nekilnojamasis turtas neapsunkintas. Taigi, atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog kreditorius UAB „Ducato teisinės paslaugos“, turėdamas reikalavimo teisę į solidarius skolininkus P. T. ir G. T., pagrįstai, pasinaudodamas įstatyme nustatytomis teisėmis, prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones konkrečiam skolininkui, kuriam, jo žiniomis, priklausantis turtas nėra apsunkintas, ir tokie veiksmai negali būti laikomi piktnaudžiavimu procesine teise. Dėl šių nurodytų motyvų vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus prašymą ir taikė laikinąsias apsaugos priemones skolininkei G. T. asmenine nuosavybe priklausančiam turtui, dėl to atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, kuri yra pagrįsta ir teisėta.

Pažymėtina, kad įstatymas suteikia teisę atsakovui motyvuotu prašymu kreiptis į teismą ir prašyti pakeisti vieną laikinąją apsaugos priemonę kita (CPK 148 str. 1 d.), įmokėti reikalaujamą sumą į teismo depozitinę sąskaitą, pateikti laidavimo raštą arba įkeisti turtą (CPK 148 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Dainius Rinkevičius