Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

susipažinęs su atsakovo A. J. prašymu dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-433-513/2024 nagrinėjimo ir prašymu perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui,

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Klaipėdos apygardos teismo teisėjos Irmos Čuchraj rezoliucijos pagrindu Lietuvos apeliaciniam teismui 2024 m. balandžio 11 d. perduotas išspręsti atsakovo A. J. prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-433-513/2024 nagrinėjimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui. Prašyme dėl nušalinimo nurodoma, kad atsakovui kyla pagrįstų abejonių dėl civilinę bylą apeliacine tvarka nagrinėjančio Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo, kadangi Klaipėdos apygardos teisme buvo nagrinėta daug atsakovo procesinių dokumentų, tačiau nei vienas iš jų nebuvo tenkintas. Atsakovo teigimu, jis yra ėjęs viešas pareigas, todėl galimai egzistuoja išankstinė teisėjų nuomonė ir neigiamas atsakovo vertinimas. Dėl nurodytų priežasčių, atsakovo įsitikinimu, yra būtina perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui, kad būtų išlaikytas nešališkumo principas.

Prašymas dėl teismo nušalinimo ir prašymas perduoti bylą nagrinėti kitam teismui netenkinami

2. Asmens teisė, kad jo ginčą išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas – tai viena iš tinkamo teismo proceso garantijų. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad asmens konstitucinė teisė, jog jo bylą išnagrinėtų nešališkas teismas, reiškia tai, kad asmens bylos negali nagrinėti teisėjas, dėl kurio nešališkumo gali kilti abejonių: teisėjas, nagrinėjantis bylą, turi būti neutralus. Teismo nešališkumas, kaip ir teismo nepriklausomumas, yra esminė žmogaus teisių ir laisvių užtikrinimo garantija bei teisingo bylos išnagrinėjimo, pasitikėjimo teismu sąlyga (žr., pvz., Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarimą).

3. Teisė į teisingą ir nešališką teismą civiliniame procese yra užtikrinama, be kita ko, taikant nušalinimo institutą. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 64 straipsnyje nustatyta, kad teisėjas, teismo posėdžio sekretorius, ekspertas ir vertėjas negali dalyvauti nagrinėjant bylą ir turi būti nušalinami, jeigu jie patys tiesiogiai ar netiesiogiai suinteresuoti bylos baigtimi arba yra kitokių aplinkybių, kurios kelia abejonių dėl jų nešališkumo. Pagrindai, dėl kurių teisėjas privalo nusišalinti nuo bylos nagrinėjimo arba jam gali būti pareikštas nušalinimas, yra išdėstyti CPK 65 straipsnyje, o pareikšto nušalinimo išsprendimo tvarka numatyta CPK 69 straipsnyje.

4. Visų apygardos teismo veiklos teritorijoje veikiančių apylinkių teismų teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, taip pat visų apygardos teismo teisėjų nušalinimo ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui klausimus išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas (CPK 34 straipsnio 3 dalis, 69 straipsnio 1 dalis).

5. Vien tik dalyvaujančiam byloje asmeniui kilusios abejonės dėl galimos teisėjo ar viso teismo nešališkumo stokos nesudaro besąlyginio pagrindo nušalinti juos nuo bylos nagrinėjimo ir perduoti bylą nagrinėti kitam teisėjui ar teismui. Sprendžiant, ar priežastis abejoti teismo nepriklausomumu ar nešališkumu yra pagrįsta, bylos šalies išreikšta abejonė yra svarbi, bet ne lemiama (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1998 m. gegužės 20 d. sprendimą byloje Gautrin and Others v. France, pareiškimo Nr. 21257/93; 21258/93; 21259/93). Lemiamą reikšmę turi tai, ar nuogąstavimas gali būti laikomas objektyviai pagrįstu (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. gruodžio 21 d. sprendimą byloje Wettstein v. Switzerland, pareiškimo Nr. 33958/96).

6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko vertinimu, atsakovo prašyme dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo išdėstyti argumentai neįrodo, kad civilinė byla Nr. e2A-433-513/2024 Klaipėdos apygardos teisme negalėtų būti išnagrinėta nešališkai. Pažymėtina, jog tam, kad būtų nušalinti visi apygardos teismo teisėjai, o byla būtų perduota nagrinėti kitam tos pačios pakopos teismui, turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą ar atskirus procesinius klausimus konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų apygardos teismo teisėjų nešališkumu.

7. Nagrinėjamu atveju atsakovas prašymą iš esmės grindžia teiginiais, kad Klaipėdos apygardos teismo teisėjai turi išankstinį neigiamą nusistatymą prieš atsakovą, atsižvelgiant į atsakovo anksčiau užimtas pareigas ir kitose civilinėse bylose priimtus nepalankius procesinio pobūdžio sprendimus atsakovo atžvilgiu, tačiau atsakovas nepateikia jokių objektyvių įrodymų ar duomenų, pagrindžiančių minėtas abejones, todėl tokie atsakovo teiginiai laikytini deklaratyvaus pobūdžio. Atsakovo įvardyta aplinkybė, kad Klaipėdos apygardos teisme priimami atsakovui nepalankūs procesiniai sprendimai kitose civilinėse bylose, kurių atsakovas pateiktame prašyme neįvardijo, savaime nesudaro pagrindo abejoti Klaipėdos apygardos teismo nešališkumu nagrinėjant civilinę bylą. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl teisėjų nušalinimo nuo civilinės bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog atitinkamų procesinių sprendimų priėmimas negali būti vertinamas kaip teisėjų šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas ar teisėjo (teisėjų) nušalinimo pagrindas (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. sausio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2KT-9-943/2019). Atsakovas, nesutikdamas su jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais, turi teisę juos ginčyti CPK nustatyta tvarka, o ne naudotis nušalinimo institutu, nurodydama nesutikimą su jo atžvilgiu priimtais procesiniais sprendimais.

8. Taigi, atsakovas prašymo dėl nušalinimo nepagrindė objektyviais įrodymais ar aplinkybėmis, kurios patvirtintų keliamas abejones dėl Klaipėdos apygardos teismo (teisėjų) nešališkumo nagrinėjant civilinę bylą Nr. e2A-433-513/2024. Dėl šių priežasčių atsakovo A. J. prašymas dėl Klaipėdos apygardos teismo (teisėjų) nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-433-513/2024 ir bylos perdavimo kitam apygardos teismui netenkinamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 69 straipsnio 1 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Atsakovo A. J. prašymo dėl Klaipėdos apygardos teismo nušalinimo nuo civilinės bylos Nr. e2A-433-513/2024 nagrinėjimo ir prašymo perduoti bylą nagrinėti kitam apygardos teismui netenkinti.