Šiaulių apygardos teismo nutartis

2014-03-19 · Byla Nr. ATP-149-282/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-03-19
Bylos Nr.
ATP-149-282/2014
Teisminio proceso Nr.
4-70-3-03740-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Virginija Žindulienė
Kategorijos
  • 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. ATP-149-282/2013Teisminio proceso Nr. 4-70-3-03740-2013-4Procesinio sprendimo kategorijos: 39.1.; 39.2.; 45.10.; 62.; 79.1. (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. kovo 19 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal V. K. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimo, kuriuo V. K. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 130² straipsnį 20 parų administraciniu areštu su automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), konfiskavimu.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. nubaustas už tai, kad 2013 m. gruodžio 13 d. 20.04 val. (duomenys neskelbtini) gatvėje, ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), neturėdamas teisės vairuoti, kai teisė vairuoti atimta, būdamas neblaivus – nustatytas sunkus 2,6 promilių girtumas, po to, kai jam buvo paskirta administracinė nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, pakartotinai vairavo automobilį „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Tokiais veiksmais V. K. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 130² straipsnyje.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu V. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba pripažinus, kad Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimo panaikinti nėra teisinio pagrindo, pakeisti Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimą ir panaikinti nutarimo dalį, kuria nutarta konfiskuoti automobilį „HONDA CR-V”, ir skirti administracinį areštą be automobilio „HONDA CR-V” konfiskavimo. Teigia, kad jo kaltė įrodyta iš esmės remiantis liudytojais apklaustų policijos pareigūnų E. A. ir P. E. parodymais, tačiau šių liudytojų parodymuose yra prieštaravimų, dėl kurių tokių parodymų negalima pripažinti nuosekliais ir jie turėjo būti vertinami kritiškai. Nurodo, kad E. A. teisme parodė pastebėjęs įtartinai važiuojantį automobilį „Honda CR-V“, kuris labai lėtai važiavo, kiek pavažiavęs užgesdavo ir vėl važiuodavo, kad jo kolegai grįžus į automobilį, važiavo paskui tą automobilį gal 15-20 metrų, kai tas automobilis nusuko į aikštelę ir sustojo, nematė, kas vairavo automobilį, kad automobilio užvedimo raktelių spynelėje nebuvo, kad rakteliai buvo pas V. A., kuris išlipęs iš keleivio pusės, vaikščiojo aplink automobilį po pusvalandžio. Kitas policijos pareigūnas P. E. teisme nenurodė, jog automobilis „HONDA CR-V“ kiek pavažiavęs užgesdavo, o tik tai, kad automobilis pavažiavo kiemu, įsuko į aikštelę ir sustojo, tačiau tik patikslinus klausimą, liudytojas patikslino matęs važiuojantį automobilį, kuris pavažiuoja ir gęsta. Be to, P. E. nurodė, jog automobilis važiavo gal 30 metrų, o gal ir daugiau, kai tuo tarpu E. A. parodė, kad automobilis pavažiavo gal 15-20 metrų. Teigia, kad šių duomenų neatitikimas kelia abejonę, ar automobiliu iš viso buvo važiuota. Neatmeta galimybės, jog policijos pareigūnai dėl tamsaus paros laiko suklydo nustatydami automobilį vairavusį asmenį. Mano, kad šios abejonės turėjo būti aiškinamos jo (apelianto) naudai, juolab, kad kiti liudytojai – A. L., V. A. atmetė prielaidą, jog jis galėjo turėti automobilio užvedimo raktelius ir jais pasinaudoti. Nurodo, kad liudytojas E. S. parodė, jog 2013-12-13 ryte iš A. L. paėmęs automobilio raktelius, važiavo savo reikalais ir automobilį pastatė (duomenys neskelbtini) gatvės (duomenys neskelbtini) namo kieme. Teigia, kad šie E. S. parodymai atitinka jo (apelianto) parodymus, kad automobilį pastatė A. L. pavedimu jį vairuojantis E.. Pažymi, kad teismas nevertino aplinkybės, jog policijos pareigūnai jo atžvilgiu galėjo būti neigiamai nusistatę, nes jį jau žinojo iš ankstesnių pažeidimų, kelis kartus buvo jį stabdę, žinojo, kas gali vairuoti automobilį. Dėl to mano, kad policijos pareigūnai jį, kaip automobilį vairavusį asmenį, galėjo nurodyti nebūdami tuo įsitikinę, nes, kaip jau minėta, automobilio tariamo judėjimo metu 2013-12-13 lauke jau buvo visiškai tamsu. Tvirtina, kad teismas pažeidė reikalavimą abejones aiškinti traukiamo administracinės atsakomybėn asmens naudai, taip pažeisdamas jo nekaltumo prezumpciją.

Taip pat apeliantas nurodo nesutinkąs su teismo išvada dėl automobilio konfiskavimo, kadangi automobilis nuosavybės teise priklauso ne jam, o A. L., kuri teisme nurodė, jog konfiskavus automobilį jai bus padaryta didelė žala, ir prašė jo nekonfiskuoti. Taip pat automobilio savininkė nurodė, jog automobiliu naudojasi kaimynas iš kito namo, kai jai reikėdavo, jis paveždavo ją, kad ji nežino, kas 2013-12-13 naudojosi automobiliu, kadangi tą dieną dirbo nuo 14.00 val. iki 20.000 val., kad jis (apeliantas) automobiliu nesinaudodavo, jam niekada nėra davusi automobilio, kad užvedimo rakteliai būdavo namuose. Be to, E. S. teisme parodė, kad 2013-12-13 automobilio raktelius pasiėmė iš A. L., kad pastatęs automobilį (duomenys neskelbtini) namo kieme, automobilio raktelius nunešė į garažą, kur gėrė jis (apeliantas) su draugu. Tvirtina, kad tą dieną automobiliu naudojosi E. S.. Teigia, kad byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, jog A. L. būtų žinojusi, kad automobiliu naudojosi jis, be to, ji nedavė leidimo E. S. perduoti naudotis automobiliu jam (apeliantui) ar kitam asmeniui. Dėl to teigia, jog net ir nustačius, kad jis vairavo automobilį būdamas neblaivus, tai jis padarė neatsiklausęs A. L. ir savavališkai pasiėmęs automobilį, todėl akivaizdu, kad automobilio savininkė nėra atsakinga už jam priklausančio daikto panaudojimą administraciniam teisės pažeidimui padaryti. Pažymi, kada Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, analizuodamas ATPK įtvirtintas normas bei pasiremdamas Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktrina, yra konstatavęs, jog transporto priemonės konfiskavimas už ATPK 130² straipsnio pažeidimą gali būti netaikomas ir ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymas yra galimas, kai nustatoma išskirtinė situacija, leidžianti daryti išvadą, jog automobilio savininkas nėra atsakingas už jo nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N575-3213/2010, Nr. N261-4264/2011, Nr. NA-4604/2011, Šiaulių apygardos teismo nutartis administracinėje byloje Nr. ATP-598-332/2013). Dėl to apeliantas mano, kad, siekiant apginti A. L. teisėtus interesus, vadovaujantis aptarta Konstitucinio Teismo doktrina, teisingumo, protingumo kriterijais bei Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalimi, susiklosčiusia teismų praktika, turėtų būti pripažinta, kad pirmosios instancijos teismas neteisėtai konfiskavo A. L. priklausančią transporto priemonę, todėl nutarimo dalis dėl automobilio konfiskavimo turi būti panaikinta.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į apeliacinį skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuras prašo netenkinti V. K. apeliacinio skundo ir palikti galioti teismo nutarimą. Mano, kad teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, pasinaudojo visomis galimomis priemonėmis, kad būtų visapusiškai, pilnai ir objektyviai išnagrinėtos KET pažeidimo padarymo aplinkybės.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas nustatė visas bylai reikšmingas aplinkybes, teismo išvados padarytos pakankamai argumentuotai, teismas išsamiai išnagrinėjo visus administracinio teisės pažeidimo byloje surinktus įrodymus bei juos tinkamai įvertino. Skundą nagrinėjančio teismo vertinimu, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina faktą, kad V. K. padarė jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.

Skunde V. K. teigia, kad įvykio metu jis automobilio nevairavo ir savo nekaltumą grindžia E. S., A. L. ir V. A. parodymais, tačiau pastebėtina, kad V. A. yra apelianto draugas, kuris kartu su apeliantu įvykio dieną vartojo alkoholinius gėrimus, liudytojai E. S. ir A. L. paties įvykio nematė, be to, A. L. pažeidimo metu buvo V. K. sugyventinė bei kaip automobilio savininkė, yra suinteresuota, kad automobilis nebūtų konfiskuotas. Be to, V. K. versiją, jog ne jis vairavo automobilį, yra paneigta byloje surinktais ir ištirtais įrodymais.

Liudytoju teisme apklaustas policijos pareigūnas E. A. tarnybiniame pranešime (9 b. l.) bei teisme (31 b. l.) parodė, jog (duomenys neskelbtini) namo kieme laukdamas savo kolegos P. E. pastebėjo labai lėtai važiuojantį automobilį „Honda CR-V“, kuris kiek pavažiavęs užgesdavo, po to vėl važiuodavo ir vėl užgesdavo, tą automobilį žinojo iš ankstesnių pažeidimų bei žinojo, kas gali jį vairuoti, todėl, kai į tarnybinį automobilį sugrįžo P. E., jie kiemais važiavo paskui tą automobilį apie 15-20 metrų, po to automobilis pasukęs į aikštelę sustojo. Liudytojas parodė, kad iš pradžių nematė, kas vairavo automobilį, tačiau privažiavus arčiau, pamatė vairuotojo vietoje sėdintį V. K., bei kaip iš sustojusio automobilio keleivio pusės išlipęs vyriškis greitai dingo. E. A. taip pat parodė, kad automobilyje raktelių nebuvo, o kai V. K. pasisodino į tarnybinį automobilį, už pusvalandžio atėjo tas pats iš automobilio išlipęs ir dingęs vyriškis, pas kurį kišenėje rado automobilio raktelius. Liudytojas nurodė, kad tiek V. K., tiek ir jo draugas buvo labai girti, jie nelabai ką galėjo paaiškinti. Tokius liudytojo E. A. parodymus patvirtino liudytojas P. E. (10, 32 b. l.), kuris taip pat parodė, kad jam grįžus į tarnybinį automobilį, jo kolega E. A. pasakė pastebėjęs keistai važiuojantį automobilį ir įtaria, kad vairuotojas yra neblaivus, todėl jie važiavo paskui tą automobilį kiemais, matė kaip automobilis pavažiuoja ir užgęsta ir vėl važiuoja, kad taip automobilis galėjo važiuoti apie 30 ar daugiau metrų, t. y. važinėjosi tame pačiame kieme, tik prie kito namo sustojo, tada matė kaip iš sustojusio automobilio keleivio pusės išlipęs vyriškis pasišalino, o vairuotojo vietoje sėdėjo V. K.. Šiuos liudytojais apklaustų policijos pareigūnų parodymus patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole V. K. pasiaiškinimas, jog jis nuoširdžiai gailisi (2 b. l.). Netikėti šių liudytojais apklaustų policijos pareigūnų, kurie tiesiogiai matė, kaip V. K. vairavo automobilį, parodymais nėra pagrindo. Nors liudytojai skirtingai nurodė sekamo automobilio nuvažiuotą atstumą – 15-20 ar 30 ir daugiau metrų, tačiau toks skirtingas atstumas nelaikytinas esminiu prieštaravimų, dėl kurio liudytojų E. A. ir P. E. parodymus reikėtų vertinti kaip iš esmės neteisingus, kadangi nurodytas atstumo vertinimas nematuojant yra subjektyvus dalykas. Nėra pagrindo policijos pareigūnų parodymus laikyti neteisingais ir nepatikimu įrodymų šaltiniu vien dėl to, kad šie pareigūnai anksčiau yra stabdę apeliantą už pažeidimus, kadangi policijos pareigūnai V. K. ankstesnius pažeidimus fiksavo vykdydami savo tarnybines pareigas, jokių asmeninio pobūdžio nesutarimų tarp liudytojų ir apelianto nenustatyta, todėl nėra pagrindo manyti, kad liudytojai yra suinteresuoti bylos baigtimi ir apkalba V. K.. Kadangi liudytojų E. A. ir P. E. parodymai atitinka bei patvirtina vieni kitus, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga, jie nėra suinteresuoti apeliantą apkalbėti, netikėti šių liudytojų parodymais nėra pagrindo, todėl daroma išvada, kad apylinkės teismas, remdamasis šių liudytojų parodymų visuma, padarė pagrįstą išvadą, jog įvykio metu automobilį vairavo būtent V. K..

Pats apeliantas pripažino, kad jis įvykio dieną buvo neblaivus, jam nustatytas 2,60 promilių girtumas (3 b. l.), bei parodė, kad tą dieną alkoholinius gėrimus jis su V. gėrė garaže, kad į automobilį nuėjo tik norėdamas iš jo pasiimti darbo įrankius, kad nežino, kaip automobilis atsirado prie (duomenys neskelbtini) namo, nes automobilis stovėjo prie namo Nr. 26 (30–31 b. l.). Liudytojas V. A. taip pat parodė, kad jis su V. K. tą dieną vartojo alkoholinius gėrimus, tačiau ne garaže, kaip teigė apeliantas, o V. K. namuose, kad automobilio raktelius jis paėmė dėl to, kad V. K. niekur neišvažiuotų, ir tai jis padarė pagal savo įsitikinimą (32–33 b. l.). Sugretinus apelianto ir šio liudytojo parodymus, akivaizdu, kad tarp jų apie tai, kur jie girtavo, yra prieštaravimų, bei tokie parodymai prieštarauja nuosekliems policijos pareigūnų parodymams, todėl pagrįstai pirmosios instancijos teismas liudytojo V. A. parodymus atmetė.

Taigi, visuma ištirtų įrodymų leidžia daryti išvadą, kad V. K., būdamas neblaivus, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, pakartotinai vairavo automobilį, ir taip pažeidė KET 14 punkte numatytą draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviam. Dėl to apylinkės teismas pagrįstai pripažino V. K. padarius administracinį teisės pažeidimą ir jo veiksmus teisingai kvalifikavo pagal ATPK 130² straipsnį.

ATPK 130² straipsnyje numatytas pažeidimas užtraukia teisės vairuoti transporto priemones neturintiems asmenims baudą nuo 4000 iki 5000 litų su transporto priemonės konfiskavimu arba administracinį areštą nuo 20 iki 30 parų su transporto priemonės konfiskavimu.

Skundžiamu nutarimu V. K. paskirta nuobauda lygi sankcijoje numatytos nuobaudos minimumui, apelianto atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl daroma išvada, kad apeliantui paskirta pagrindinė nuobauda – administracinis areštas 20 parų nėra aiškiai per griežta. Be to, apeliantas skunde neginčija šios jam paskirtos nuobaudos dydžio, tačiau nesutinka su automobilio konfiskavimu.

Kaip matyti, ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytas transporto priemonės konfiskavimas yra privaloma papildoma nuobauda. Atkreiptinas dėmesys, jog ATPK 26 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad ATPK 130² straipsnyje numatytų pažeidimų bylose konfiskuojami ne tik daiktai, kurie yra pažeidėjo nuosavybė, bet ir tie daiktai, kurie buvo administracinio teisės pažeidimo padarymo įrankis arba tiesioginis objektas, kurie nėra pažeidėjo nuosavybė.

Tiesa, galimybę skirti švelnesnę nuobaudą, nei numatyta straipsnio sankcijoje, arba jos neskirti numato ATPK 30¹ straipsnis.

ATPK 30¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Pagal teismų praktiką ATPK 30¹ straipsnio taikymas yra siejamas tik su visuma tam tikrų ATPK 30¹ straipsnyje nurodytų aplinkybių, kurios gali būti vertinamos kaip ypatingai švelninančios pažeidėjo atsakomybę, todėl taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas daikto, kuris buvo pažeidimo padarymo įrankis, savininko naudai nėra pagrindo.

Įvertinus šios bylos duomenis daroma išvada, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta, nes V. K. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, jis nedirba, baustas už pažeidimus transporte, turi galiojančių administracinių nuobaudų, todėl nėra pagrindo apeliantui taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Būtina pažymėti tai, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). Taigi, administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų.

V. K. padarytas administracinis teisės pažeidimas, t. y. transporto priemonių vairavimas neblaivaus asmens, yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei, sveikatai. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas. V. K. buvo nustatytas 2,60 promilių girtumas, ir tai rodo jo neatsakingumą, nepaisymą KET reikalavimo, draudžiančio vairuoti transporto priemonę neblaiviam. Taigi, nesant ATPK 30¹ straipsnyje numatytų aplinkybių visumos, nėra pagrindo V. K. netaikyti ATPK 130² straipsnio sankcijoje numatytos privalomos papildomos administracinės nuobaudos – transporto priemonės, kuri buvo pažeidimo padarymo įrankis, konfiskavimą. Todėl nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo padarymo įrankio – automobilio – konfiskavimas yra būtinas ATPK 20 straipsnyje numatytiems administracinei nuobaudai keliamiems prevenciniams tikslams pasiekti.

Teismas sutinka su apelianto teiginiais, kad A. L. priklausančios transporto priemonės konfiskavimu ribojamos savininko nuosavybės teisės, tačiau nuosavybės neliečiamumas nėra absoliutus. Vienas iš nuosavybės teises ribojančių požymių yra draudimas panaudoti turtą taip, kad kitiems asmenims ar visuomenei dėl to būtų padaryta žala. Šis draudimas išlieka nepriklausomai nuo to, ar turtą valdo, juo naudojasi bei disponuoja pats savininkas, ar jis yra perduotas valdyti ar naudotis kitiems asmenims.

Nors panaudotas automobilis ir nėra V. K. nuosavybė, tačiau, kaip minėta, ATPK 26 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad daiktai, buvę ATPK 130² straipsnyje numatyto administracinės teisės pažeidimo įrankiu, konfiskuojami nepriklausomai nuo to, kam jie nuosavybės teise priklauso. Automobilio savininkė A. L. nurodė, kad automobilį davė naudotis tik savo kaimynui E. S., kad V. K. ji neleido naudotis automobiliu, raktelių jam nedavė. Liudytoju apklaustas E. S. patvirtino, kad pažeidimo dieną jis naudojosi automobiliu, tačiau automobilio raktelius nunešė į garažą V. K.. Be to, automobilio savininkė nurodė, kad nors automobilis priklauso jai, tačiau ji neturi vairuotojo pažymėjimo, pažeidimo metu su V. K. buvo sugyventiniai, o automobilį duodavo vairuoti kaimynui. Pastarosios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. L., kaip automobilio savininkė, nepasirūpino automobiliu ir neužtikrino, kad jos automobiliu kiti asmenys nedarytų pažeidimų. Taigi, apylinkės teismas padarė pagrįstą išvadą, kad A. L. yra atsakinga už jos nuosavybės panaudojimą pažeidimo padarymo metu. Dėl visų išdėstytų aplinkybių A. L. priklausančio automobilio „Honda CR-V“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas laikytinas proporcingu teisės pažeidimui, kurį įvykdė V. K., ir atitinka visuomenės siekiamus ir visuotinai svarbius tikslus, ir nesuvaržo asmens teisių labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Pagal ATPK 26 straipsnio 1 dalį numatytas tretiesiems asmenims priklausančio daikto, kuris buvo administracinio teisės pažeidimo įrankis, konfiskavimas prilygintinas jo faktiniam žuvimui, todėl savininkas praranda galimybę susigrąžinti jį natūra, tačiau jis gali reikalauti iš tokį teisės pažeidimą padariusio jo daikto valdytojo ar naudotojo atlyginti žalą. Toks teisinių santykių sureguliavimas yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas. Taigi, šiuo konkrečiu atveju V. K., įvykdžiusiam ATPK 130² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą, apylinkės teismas pagrįstai skyrė papildomą nuobaudą – transporto priemonės konfiskavimą.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir įvertinęs byloje surinktus duomenis, teismas daro išvadą, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį ar keisti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl V. K. apeliacinis skundas netenkinamas. Šiuo atveju transporto priemonės savininkas turi teisę kreiptis į teisės pažeidimą padariusį asmenį dėl padarytos žalos atlyginimo įstatymų nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutarimą palikti nepakeistą ir V. K. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.

Teisėja Virginija Žindulienė