- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2018-05-10
- Bylos Nr.
- 1-1981-946/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-13266-2018-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Arūnas Purvainis
- Kaltinamasis
- R. A.
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis, išnagrinėjęs Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės Jurgitos Česienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje R. A., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. 2018 m. kovo 21 d. apie 22:05 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), kambaryje įvykusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą savo tėvo J. A. atžvilgiu, tai yra ranka sudavė ne mažiau kaip aštuonis smūgius nukentėjusiajam į galvą, padarydamas poodines kraujosruvas dešiniame smilkinyje, dešiniame žande, pereinant į pažandę, nosyje, smakre, kairiame žande, plaštakose, muštinę žaizdą ir poodinę kraujosruvą kaktoje, ir vieną kartą koja spyrė į kairį šoną, tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo savo šeimos nario tėvo J. A. sveikatą.
Kaltinamasis R. A. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė, jog 2018 m. kovo 21 d. parėjo namo iš draugų girtas, buvo jau tamsu. Namuose buvo tik jo tėvas J. A.. Kaip įvyko konfliktas ir viskas vyko tiksliai neatsimena dėl girtumo. Jo tėvas taip pat tą kartą gėrė, tai yra kambaryje sėdėjo ir vienas gėrė degtinę. Konfliktas kilo, kai jis pradėjo jam dėl kažko priekaištauti, tačiau nežino dėl ko. Toks tėvo priekaištavimas jį suerzino, todėl tėvą pastūmė vieną kartą, tačiau daugiau ką padarė, neatsimena. Konflikto metu galėjo tėvui suduoti daugiau smūgių kumščiais jam spirti. Taip pasielgė dėl to, kad buvo išgėręs. (b. l. 46, 50)
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo parodymų jo kaltė, padarius minėtas nusikalstamas veikas, pilnai įrodyta byloje esančiais kitais įrodymais:
Nukentėjusysis J. A. parodė, kad 2018 m. kovo 21 d. buvo namuose. Juozapinių proga buvo nusipirkęs pusę litro degtinės butelį ir vienas išgėrė pusę butelio. Išgėręs nuėjo į kambarį ir atsigulė į lovą. Tikslaus laiko negali pasakyti, bet apie 22:00 val., namo grįžo girtas sūnus R. ir pradėjo rėkauti, grasinti. Tuomet priėjo prie jo, gulinčio lovoje, ir kumščiu sudavė smūgius į veidą, kiek tiksliai sudavė smūgių negali pasakyti, bet atsimena, kad tikrai sudavė du smūgius. Kai jam R. smūgiavo į veidą, jis savo rankomis dengėsi veidą, todėl R. apkumščiavo ir jo rankas, ant kurių atsirado mėlynių. Sudavęs smūgius jam į veidą, R. jį išvertė iš lovos ant žemės ir koja jam vieną kartą spyrė į kairį šoną. Kadangi jis buvo apsiavęs batais, jam labai suskaudo kairį šoną. Nuo R.smūgių į veidą, jis taip pat jautė fizinį skausmą, jam prakirto kairį antakį. Pavykus atsikelti išbėgo iš namų ir nubėgo pas kaimyną V. L., kuriam pasakė, kad jį sumušė sūnus ir paprašė iškviesti policiją. Kai jis išbėgo iš namų, R. buvo namuose, kai pareigūnai jį paėmė iš kaimyno ir grįžo namo, namuose R. jau nebuvo. Paskui pareigūnus atvažiavo greitoji ir jį išvežė į Kauno klinikas. (b. l. 12)
Liudytojas V. L. parodė, kad J. ir R. A. yra jo kaimynai. Kadangi gyvena kaimynystėje, vieni kitus pažįsta, tačiau artimai nesibičiuliauja. Buvo naktis, kai išgirdo beldimąsi į duris. Atsikėlęs ir atidaręs duris pamatė prie durų stovintį savo kaimyną J. A.. J. pasakė, kad reikia pakalbėti. Jis pamanė, kad J. tiesiog yra girtas ir nekreipdamas dėmesio uždarė duris, nuėjo miegoti. Praėjus maždaug 10-15 minučių jis vėl išgirdo beldimąsi į duris, apsirengė, uždegė lauke šviesą ir vėl atidarė duris. Už durų stovėjo J. A., jo veidas buvo kruvinas, jam buvo prakirstas antakis, pasakė, kad nejuokauja ir kad susimušė ar, kad jį sumušė sūnus R. A.. Įsileidęs J. į namus iškvietė policiją. Kol atvyko policijos pareigūnai J. buvo pas jį namuose. Jis jam neaiškino, kas tiksliai įvyko, jis jo ir neklausė. Tačiau įtaria, kad J. buvo išgėręs. Kiek jam yra žinoma, A. šeima nėra konfliktiška, apie nesutarimus ar ankstesnes muštynes nėra girdėjęs, negali pasakyti, kad R. yra linkęs smurtauti. (b. l. 17)
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G956/2018(02) nurodyta, kad J. A. konstatuota poodinės kraujosruvos dešiniame smilkinyje, dešiniame žande, pereinant į pažandę, nosyje, smakre, kairiame žande, plaštakose, muštinė žaizda ir poodinė kraujosruva kaktoje, padarytos kietais bukais daiktais, aštuonių ar daugiau trauminių poveikių pasekoje, galimai užduotyje nurodytais laiku bei aplinkybėmis. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. (b. l. 21-22)
Tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nurodyta, kad smurtą patyrė J. A.. Smurto požymiai kraujuojančios žaizdos veido srityje. (b. l. 9-10)
Alkotesteriu Alcotest 7510 Nr. ARKB-0336 2018 m. kovo 22 d. 00:03 val. R. A. nustatytas 2,38 promilių girtumas. (b. l. 35-36)
Įvertinus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamasis 2018 m. kovo 21 d. apie 22:05 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini) kambaryje įvykusio konflikto metu, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia panaudojo fizinį smurtą savo tėvo J. A. atžvilgiu ir jį sumušė suduodamas jam smūgius į įvairias kūno vietas tiek rankomis, tiek ir koja, dėl ko padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip nustatyta nukentėjusiojo parodymais, paties kaltinamojo parodymais bei kitais rašytiniais įrodymais, nukentėjusiajam dėl panaudoto fizinio smurto buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Be kokio laipsnio sveikatos sutrikdymas savaime reiškia ir tai, kad nukentėjusiajam dėl to buvo sukeltas ir fizinis skausmas. Nurodytos pasekmės pagal BK 140 straipsnio 2 dalies dispoziciją yra alternatyvios, o atsakomybei kilti pakanka nustatyti bet kurią iš jų. Todėl šiuo atveju nustačius, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris apima ir fizinio skausmo sukėlimą, kaltinime nurodytas fizinio skausmo sukėlimas yra perteklinė ir nebūtina aplinkybė, dėl ko ji iš kaltinimo šalintina, paliekant tik nežymų sveikatos sutrikdymą.
Tai, kad kaltinime nurodyto įvykio metu kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad savo tėvo atžvilgiu smurtavo pakankamai intensyviai ir stipriai (sudavė daugybinius smūgius ne tik ranka, bet ir spyrė koja), smurtiniai veiksmai pasireiškė poveikiu į nukentėjusiojo įvairias kūno vietas, tame tarpe ir veidą, kas rodo, kad kaltinamasis smurtaudamas suvokė, jog jo elgesys veikos padarymo metu yra pavojingas, taip pat suprato ir numatė dėl to galinčius kilti padarinius, tai yra, kad nukentėjusiajam gali sukelti skausmą ar net sutrikdyti sveikatą, kas šiuo atveju yra nustatyta, norėjo taip veikti ir numatomų padarinių aktyviais veiksmais siekė. Todėl, įvertinus tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusysis yra šeimos nariai (BK 248 str. 2 d.), teismas sprendžia, kad kaltinamojo veika kvalifikuota teisingai pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.
Taigi, konstatuotina, kad visų ikiteisminio tyrimo metu surinktų įrodymų visuma sudaro pagrindą kaltinamąjį R. A. pripažinti kaltu, padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir paskirti bausmę.
Atsižvelgus į bylos duomenis, esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str. 1 d. numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 str.).
Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui.
Kaltinamasis padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą (BK 11 str. 3 d.). Jis anksčiau neteistas, yra dirbantis, nevedęs. Todėl teismas sprendžia, jog kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 140 str. 2 d., padarymą pagrįstai prašoma skirti sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Taip pat pagrįstai prašoma įpareigoti dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje. Bausmės dydis nustatytinas ne didesnis nei sankcijoje numatytas tokios bausmės rūšies dydžio vidurkis. Teismas sprendžia, kad tokia bausmės rūšis ir dydis atitiks bausmės skyrimo paskirtį ir pagrindus.
Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, panaikintina.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 str., 420 str. 1 d. 1 p., 421 str., 422 str.,
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 2 d. ir skirti jam bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams, įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 64¹ str., bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti R. A. galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams įpareigojant laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti savo namuose, jeigu tai nesusiję su darbu.
Vadovaujantis BK 66 str., į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaityti R. A. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. kovo 21 d. iki 2018 m. kovo 23 d. (dvi dienos), vieną sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienom.
Vadovaujantis BK 67 str. 1 d., 3 d., 72² str., paskirti R. A. baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės įvykdymo terminą – per 4 mėnesius, skaičiuojant šį terminą nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos.
Kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo palikti galioti iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo ir juo paskirtos bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės vykdymo pradžios. Teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus ir pradėjus vykdyti juo paskirtą bausmę ir baudžiamojo poveikio priemonę, minėtą kardomąją priemonę panaikinti.
1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.
2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.